- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-01
- Bylos Nr.
- eI2-4952-422/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00623-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Janina Vitunskienė (pirm.), Ramūnas Šarka, Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- A. R.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Ramūno Šarkos ir Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. R. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2021 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. 21-IL-20-00471-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ (toliau – ir Sprendimas, skundžiamas sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo.
Pareiškėjas skunde nurodė, taip pat pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas yra ūkininkas, turintis daug jam ir jo artimiems giminaičiams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų bei žemės ūkio veiklai nuomojamų žemės sklypų. Taip pat šiuose žemės sklypuose naudojama daug brangios žemės ūkio technikos. Šiuose žemės sklypuose ir jo ūkyje ne kartą buvo įvykdytos nusikalstamos veikos – vagystės. Žemės ūkio pasėliams yra nuolat daroma medžiojamųjų gyvūnų žala. Kadangi pareiškėjas neturi galiojančio leidimo laikyti ir nešioti medžioklinius ginklus, jis negali pats dalyvauti saugant žemės ūkio pasėlius ir reguliuojant medžiojamųjų gyvūnų populiaciją. Pareiškėjo tvirtinimu, tai kasmet didina pareiškėjo žemės pasėliams daromą žalą, dėl kurios jis nuolat kreipiasi į seniūniją ir savivaldybės komisiją medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti.
Pažymėjo, jog pareiškėjas jau keletą kartų kreipėsi su prašymu į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – ir Kauno AVPK) dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, tačiau Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdyba priėmė sprendimus dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Pareiškėjas minėtus sprendimus buvo apskundęs teismui, tačiau jo skundai nebuvo patenkinti, nurodant, jog pareiškėjas kelia grėsmę visuomenei.
Tvirtino, jog per tą laiką situacija pasikeitė, pareiškėjas nebekelia pavojaus visuomenei. Teigė, jog atsakovas skundžiamame sprendime tik išvardijo prieš daug laiko padarytas nusikalstamas veikas, tačiau nepateikė jokių argumentų, kaip praeityje padarytos nusikalstamos veikos lemia aplinkybę, jog pareiškėjas kelia grėsmę visuomenei šiuo metu. Atsakovas neįgyvendino pareigos motyvuoti skundžiamą sprendimą, kadangi jokių argumentų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas kelia grėsmę visuomenei, šiuo metu skundžiamame sprendime nėra pateikta, todėl pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas formaliai ir neįvertinus visų šiam ginčui reikšmingų aplinkybių.
Pažymėjo, jog atsakovas taip pat išvardijo pareiškėjo administracinius nusižengimus, kurie buvo nurodyti jau pirmojo sprendimo atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą metu, tačiau nenurodė, kaip leistino greičio viršijimas yra susijęs su leidimo laikyti (nešiotis) ginklą išdavimu. Tuo atveju, jeigu būtų laikoma, kad dėl leistino greičio viršijimo galima teisėtai atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą, abejotina, ar kas nors turėtų teisę laikyti (nešiotis) ginklą. Skundžiamame sprendime taip pat nėra nurodyta, kokios nuobaudos už pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus yra galiojančios ir ar apskritai yra tokių galiojančių nuobaudų. Prieš daug metų pareiškėjo padaryti administraciniai pažeidimai, nenurodant, kaip konkrečiai jie susiję su atsisakymu išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, negali būti pagrįstu atsisakymo išduoti ginklus pagrindu.
Pareiškėjo ir jo atstovo nuomone, atsakovas neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus šios kategorijos bylose. Pažymėjo, jog kokybiniu aspektu duomenys apie pareiškėją jau buvo įvertinti Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. T-99-736/2017 dar 2017 metais panaikinant jo teistumą. Atsakovas priėmė skundžiamą sprendimą remdamasis tik formaliais pagrindais, neatliko vertinimo kokybiniu aspektu, neatsižvelgė į laiko kriterijų, į pareiškėjo praeityje padarytų nusikaltimų turinį.
Nurodė, jog pareiškėjas augina 7 metų dukrą ir 2 metų sūnų, nuolat rūpinasi šeima. Per visą teistumo laikotarpį naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Teistumo laikotarpiu visą laiką dirbo, užsiėmė ūkine veikla, buvo charakterizuojamas teigiamai, vykęs procesas jam buvo bausmė, kuri sukėlė didelę gėdą. Šiuo metu jis pasitaisė, savo netinkamą elgesį vertina neigiamai, užsiima visuomenei naudingomis veiklomis. Šias aplinkybes, pareiškėjo ir jo atstovo teigimu, patvirtina į bylą pateiktos charakteristikos iš skirtingų institucijų, padėkos už pagalbą (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) bendruomenei, bendruomenės narių liudijimai apie gerą pareiškėjo elgesį, todėl galima pagrįstai teigti, jog bausmės tikslai buvo pasiekti.
Pareiškėjas tvirtino, jog atsakovas padarė klaidingą išvadą, jog jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl skundžiamas sprendimas, kaip neatitinkantis suformuotos teismų praktikos, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ byloje Nr. KT103-N7/2020 nuostatų, turi būti panaikintas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, jog 2021 m. sausio 28 d. Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje buvo gautas pareiškėjo prašymas (reg. Nr. 21-G-20-00804-e) dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo. Atlikus Aprašo III skyriuje numatytus patikrinimus, nustatyta, kad Kėdainių apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams. Nuosprendyje konstatuota, kad pareiškėjas 2011 m. liepos 5 d. apie 10 val. 30 min. prie mechaninių dirbtuvių, esančių Lančiūnavos k., Kėdainių r., konflikto, kilusio dėl asmeninių nesutarimų tarp pareiškėjo tėvo ir J. L., metu tyčia ne daugiau kaip 4 kartus sudavė kumščiu į galvos sritį J. L. bei jį pargriovęs įspyrė ne mažiau kaip 10 kartų į pilvą bei kitas kūno vietas. Nuo pavartoto fizinio smurto dėl krūtinės, pilvo sumušimo, poodinės kraujosruvos kairiame žande, žastuose, dešiniame dilbyje, pilve bei recidyvavusios dešinės kirkšnies išvaržos nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Be to, nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 1 d. nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu dvejiems metams. Nuosprendyje konstatuota, kad pareiškėjas, neturėdamas specialaus subjekto statuso, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje, taip pat neturėdamas Ūkio ministerijos išduotos licencijos, privalomos į Bendrąjį karinės įrangos sąrašą įtrauktų prekių importui į Lietuvos Respubliką, pats būdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 13 d. iki 2011 m. sausio 1 d. internetu kompiuterinės programos „Skype“ pagalba susitarė su savo broliu, gyvenančiu Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – JAV), kad pastarasis nupirktų ir paštu atsiųstų naktinio matymo taikiklį „ATN PS-22 Night Vision Front Sight“. 2011 m. balandžio 10 d. pareiškėjo brolis JAV pašto tarnybos (duomenys neskelbtini) miesto skyriui perdavė į Lietuvos Respubliką gabenti naktinio matymo taikiklį, nurodydamas, kad gabenimui perduodami žiūronai, kurių vertė 40 JAV dolerių. Atlikus prietaiso patikrinimą, nustatyta, kad tai yra naktinio matymo taikiklis, priskiriamas strateginėms prekėms, uždraustas civilinėje apyvartoje.
Be to, nustatyta, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartimi pareiškėjas pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, t. y. 2012 m. liepos 15 d. apie 16.30 val. viešoje vietoje, prie grūdų sandėlio teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), tyčia mušdamas abiem rankomis sudavė du smūgius nukentėjusiajam J. L. į krūtinę, sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis kaltinimo atsisakė, kadangi susitarė su pareiškėju dėl žalos atlyginimo.
Nurodė, jog Kauno apygardos prokuratūros 2017 m. gruodžio 15 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-23568-17 pagal BK 178 straipsnio 1 dalį dėl pareiškėjo nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau iš nutarimo matyti, jog medžiotojų būrelis „(duomenys neskelbtini)“ ne kartą kreipėsi į policiją, į Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentą dėl pareiškėjo netinkamo elgesio, trukdant medžioti, mėtant petardas, laužant medžiotojų bokštelius, pervežant į kitas vietas žvėrių šėrimo lovius.
Pažymėjo, jog, Administracinių nusižengimų registro ir jo archyvo duomenimis, pareiškėjas 36 kartus baustas už administracinius nusižengimus (pažeidimus), 2017–2020 m. 17 kartų už leistino greičio viršijimą, be kita ko, 2006 m. lapkričio 8 d. baustas už transporto priemonių vairavimą, esant neblaiviam. Tvirtino, jog pareiškėjas sistemingai daro administracinius nusižengimus, viršydamas leistiną greitį, taip pat baustas 2 kartus už nustatyto leistino greičio viršijimą po ginčijamo sprendimo priėmimo, todėl, atsakovo nuomone, pareiškėjas iš savo klaidų tinkamų išvadų nepadarė. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2021 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. 21-IL-20-00471-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis, į atsakovą pareiškėjas kreipėsi su 2021 m. sausio 28 d. prašymu dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei išdavimo (reg. Nr. 21-G-20-00804-e).
Kauno AVPK 2021 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 21-IL-20-00471-e atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinto Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 16–19 punktų pagrindu.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas, aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020-07-01 iki 2021-05-05) 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus. Atsisakymo išduoti ginklus tvarka detalizuota jau minėto Aprašo 16–19 punktuose.
Įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).
Įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto normos aiškinimo, matyti, kad kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai, o pripažinimą, jog asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ir savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, iš esmės lemia jo veiksmų iki prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus vertinimas. Atitinkamai, vertinant pareiškėjo charakteristikas ir biografiją, turi būti atsižvelgiama į pareiškėjo veiksmų pobūdį, t. y. į kokius visuomenės gėrius šiomis veikomis buvo kėsintasi ir kokia atsakomybė (baudžiamoji ar administracinė) už tuos veiksmus buvo taikoma, taip pat į sunkumą, pakartotinumą bei tai, kiek laiko yra praėję nuo minėtų veiksmų atlikimo iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2018).
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas iki skundžiamo sprendimo priėmimo 2 kartus buvo kreipęsis su prašymais į Kauno AVPK dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, tačiau atsakovas tuo pačiu pagrindu (dėl keliamos grėsmės visuomenės saugumui) priėmė sprendimus, kuriais atsisakė išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Pareiškėjas minėtus sprendimus buvo apskundęs teismui, tačiau jo skundai nebuvo patenkinti, Regionų apygardos administracinio teismo sprendimais administracinėse bylose Nr. eI-3011-422/2018 ir Nr. eI-7439-554/2019 konstatavus, jog pareiškėjas kelia grėsmę visuomenei. Teismo sprendimai įsiteisėję, todėl atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo pakartotinį prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo privalėjo vadovautis teismų sprendimuose nustatytomis aplinkybėmis.
Teismų sprendimuose nustatyta, kad Kėdainių apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas) ir nuteistas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams už tai, kad jis 2011 m. liepos 5 d. apie 10 val. 30 min. prie mechaninių dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini), konflikto, kilusio dėl asmeninių nesutarimų tarp pareiškėjo tėvo ir J. L., metu tyčia ne daugiau kaip 4 kartus sudavė kumščiu į galvos sritį J. L. bei jį pargriovęs įspyrė ne mažiau kaip 10 kartų į pilvą bei kitas kūno vietas. Taigi 2012 m. birželio 12 d. teismo nuosprendžiu, kurio teisėtumą patvirtino apeliacine ir kasacine tvarka baudžiamąją bylą išnagrinėję teismai (Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutartis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 4 d. nutartis), buvo konstatuota, jog pareiškėjas tyčiniais veiksmais sužalojo J. L., dėl to skirtas laisvės apribojimas vieneriems metams, pripažįstant jo pavojingumą visuomenei. Taip pat nustatyta, jog praėjus vieneriems metams po įvykio pareiškėjas 2012 m. liepos 15 d. apie 16.30 val. viešoje vietoje, prie grūdų sandėlio teritorijos, esančios Lančiūnavos k., Kėdainių r., tyčiniais smurtiniais veiksmais sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą tam pačiam nukentėjusiajam J. L.. Nors Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. PK-88-814/2013 baudžiamosios bylos procesas nutrauktas nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius, tačiau tai nepaneigia pareiškėjo polinkio į smurtą ir jį charakterizuoja kaip konfliktišką asmenį, linkusį smurtauti.
Taip pat minėtais teismų sprendimais nustatyta, jog Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 1 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-65-493/2013) pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 2 dalyje (kontrabanda), dėl neteisėto strateginių prekių (naktinio matymo taikiklio „ATN PS-22 Night Vision Front Sight“) gabenimo per valstybės sieną ir nuteistas laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams, konstatuota, jog minėto nusikaltimo padarymas jį charakterizuoja kaip asmenį, užsiimantį pavojinga, baudžiamuoju įstatymu uždrausta veika, ignoruojantį visuomenėje teisės aktais įtvirtintas normas ir taisykles, jomis nustatytus elgesio standartus, savo tikslų siekiantį neteisėtais būdais ir priemonėmis.
Pareiškėjo teigimu, atsakovas, priimdamas šioje byloje skundžiamą sprendimą, neįvertino aplinkybių, jog jame nurodyti duomenys dėl anksčiau padarytų nusikalstamų veikų laiko požiūriu nebeaktualūs, nes šiuo metu pareiškėjas nebekelia grėsmės Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte saugomoms vertybėms, neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus šios kategorijos bylose, į pasikeitusį pareiškėjo elgesį, kurį patvirtina teigiamos charakteristikos, padėkos, bendruomenės narių liudijimai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. birželio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014, aiškindamas Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais, pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, jog toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, jog būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-796-552/2018).
Nagrinėjamu atveju, be jau teismo nuosprendžiuose įvertintų nurodytų padarytų pareiškėjo 2012–2013 metais nusikalstamų veikų, laiko požiūriu palyginti neseniai Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kauno rajono) 2017 m. gruodžio 15 d. nutarime buvo užfiksuotos aplinkybės, jog medžiotojų būrelis „Truskava“ ne kartą kreipėsi į policiją, į Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentą dėl pareiškėjo netinkamo elgesio, trukdant medžioti, mėtant petardas, laužant medžiotojų bokštelius, pervežant į kitas vietas žvėrių šėrimo lovius. Minėti duomenys patvirtina pareiškėjo konfliktišką būdą, nepaisymą visuomenėje nustatytų elgesio normų.
Be jau įvertintų minėtuose teismo sprendimuose nustatytų aplinkybių, susijusių su administraciniais nusižengimais (Administracinių nusižengimų registro duomenimis, pareiškėjas 2001–2017 m. 32 kartus baustas už administracinius nusižengimus, be kita ko, ir už leistino greičio viršijimą, vairavimą esant neblaiviam), nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog laikotarpiu po 2019 m. gruodžio 12 d. teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo administracinėje byloje Nr. eI-7439-554/2019, kurioje buvo ginčijamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos viršininko 2019 m. birželio 4 d. sprendimas Nr. 19-IL-20-01695-e, pagal naujausius Administracinių nusižengimų registro duomenis, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020 m. birželio mėn. iki 2021 m. kovo 17 d. buvo baustas 4 kartus, visus kartus už leistino greičio viršijimą. Iš minėtų Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, jog skundžiamo sprendimo priėmimo metu jau buvo užfiksuoti 3 administraciniai nusižengimai už leistino greičio viršijimą.
Įvertinęs šiuos duomenis, teismas daro išvadą, jog pareiškėjas, naudodamasis jam suteikta teise vairuoti automobilį, sistemingai pažeidžia Kelių eismo taisykles, keldamas grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Atsižvelgiant į jų padarymo pobūdį, periodiškumą, teismo vertinimu, pažeidimai nėra praradę aktualumo Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo požiūriu.
Byloje nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjas turi šeimą, vietos bendruomenės charakterizuojamas teigiamai (į bylą pateiktos Vilainių seniūnijos, Lančiūnavos bendruomenės centro, Kėdainių rajono medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ charakteristikos, Lančiūnavos Šv. Kazimiero parapijos klebono padėka už materialinę paramą bažnyčios stogo remontui ir išorės perdažymui, bendruomenės narės R. I. ir medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko palankūs liudijimai teisme), atsižvelgiant į pareiškėjo neatsakingo elgesio faktus, jo padarytų teisės pažeidimų pobūdį, juos vertinant kokybiniu ir laiko požiūriais, nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjui leidimo laikyti (nešiotis) ginklus neišdavimas yra neproporcinga priemonė, atsižvelgiant į tai, kad šaunamieji ginklai yra ribotos civilinės apyvartos objektai, jų turėjimas ir nešiojimas yra susijęs su padidėjusia rizika pačiam asmeniui ir aplinkiniams.
Teismo vertinimu, šiam ginčui Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo požiūriu neturi esminės reikšmės pareiškėjo argumentai ir įrodymai, susiję su jo ūkininkavimu ir pasėlių apsauga nuo laukinių gyvūnų daromos žalos.
Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas pagrįstai nusprendė, jog tokie pareiškėjo neatsakingo elgesio faktai pažeidžia Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui, ir įrodo, jog pareiškėjas kelia grėsmę savo ir kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei bei visuomenės saugumui Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo požiūriu. Tokios pozicijos laikomasi ir naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2640-602/2021).
Skundžiamame sprendime nurodytos konkrečios teisės normos bei išdėstytos faktinės aplinkybės, kuriomis atsakovas grindžia leidimo laikyti (nešiotis) ginklus neišdavimą, todėl pareiškėjo argumentai, kad Spendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatų dėl jo netinkamo motyvavimo, yra nepagrįsti.
Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimu pripažinta, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija; TAR, 2019-06-28, Nr. 10570) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui (TAR, 2020, Nr. 2020-29221). Tačiau konkrečiu atveju atsakovui priimant Sprendimą nebuvo taikomi Įstatyme įtvirtinti pagrindai, susiję su leidimo neišdavimu (panaikinimu), kai asmuo nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, todėl skunde nurodytos minėto Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatos šiai bylai nėra aktualios.
Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jame nurodytas faktinis ir teisinis pagrindimas pareiškėją apibūdinančių kriterijų požiūriu yra pakankamai motyvuotas, todėl jo panaikinimui ir išvestinio reikalavimo tenkinimui dėl atsakovo įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo nėra teisinio pagrindo. Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.