- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-23
- Bylos Nr.
- eI-3011-422/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00417-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Čekanauskas, Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- A. R.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. R. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2018 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. 18-IL-20-00309-e “Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ (toliau – ir Sprendimas, Skundžiamas sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo ginklui laikyti (nešiotis) išdavimo.
Pareiškėjas skunde nurodė, taip pat jis ir pastarojo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Tvirtino, jog atsakovas Skundžiamu sprendimu, atsisakydamas išduoti leidimą ginklui nešiotis (laikyti), rėmėsi vien formaliais pagrindais, nepagrįstai ignoravo aplinkybes, kurios buvo nustatytos 2017 m. rugsėjo 22 d. įsiteisėjusia Kėdainių rajono apylinkės nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. T-99-736/2017. Šia nutartimi pareiškėjo teistumas buvo panaikintas prieš terminą, teismui konstatavus, jog pareiškėjui naujų ikiteisminių tyrimų nėra pradėta, jis baustas administracine tvarka, nusižengimai nesunkūs, turi šeimą, mažametę dukrą, vykdo žemės ūkio veiklą, teistumo laikotarpiu naujų nusikalstamų veikų nepadarė, suprato neigiamus teisės pažeidimų padarinius, bendruomenės charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Pažymėjo, jog teismas, panaikindamas A. R. teistumą, taip pat atsižvelgė į tai, jog pareiškėjas dėl teistumo panaikinimo kreipėsi tuo pagrindu, jog galėtų gauti leidimą ginklui laikyti (nešiotis). Įsiteisėjus nutarčiai, pareiškėjas 2018 m. sausio 12 d. kreipėsi su prašymu į Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariatą dėl leidimo ginklui laikyti (nešiotis) išdavimo, tačiau Skundžiamu sprendimu leidimas ginklui neišduotas nepagrįstai, remiantis vien praeityje pareiškėjo padarytomis nusikalstamomis veikomis, nuo kurių padarymo jau praėjo didelis laiko tarpas, visiškai neatsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas šias veikas vertina neigiamai, šiuo metu yra pasitaisęs, užsiima visuomenei naudingomis veiklomis, kaip ir konstatavo teismas nutartyje dėl teistumo prieš terminą panaikinimo. Atsakovas padarė klaidingą išvadą, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tuo atveju, jeigu atsakovas būtų sprendęs dėl leidimo ginklui laikyti (nešiotis) išdavimo ne formaliai, o kaip nurodoma teismų praktikoje „kokybiškai“ įvertinant visus turimus duomenis, apie pareiškėją būtų padaryta visiškai priešinga išvada ir leidimas laikyti (nešiotis) ginklą būtų buvęs išduotas.
Pažymėjo, jog pareiškėjas yra ūkininkas, turintis daug jam ir jo artimiesiems giminaičiams nuosavybės teisėmis priklausančių žemės sklypų bei žemės ūkio veiklai nuomojamų žemės sklypų. Jo žemės ūkio pasėliams nuolat yra daroma žala dėl medžiojamųjų gyvūnų gausos. Pareiškėjas neturi leidimo laikyti ir nešioti medžioklinius ginklus, todėl negali pats apsaugoti pasėlių bei negali dalyvauti reguliuojant medžiojamųjų gyvūnų populiaciją, dėl to žala pasėliams kiekvienais metais didėja ir jis priverstas nuolatos kreiptis į seniūniją ir savivaldybės komisiją dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nustatymo. Tvirtino, jog medžiotojų klubai, kurių teritorijoje yra pareiškėjui ir jo artimiems asmenims priklausantys žemės sklypai, sutinka ir prašo, kad jis pats dalyvautų apsaugant pasėlius ir mažinant medžiojamųjų gyvūnų populiaciją.
Tvirtino, jog nepanaikinus Sprendimo, pareiškėjas ir toliau patirs didelę medžiojamųjų gyvūnų daromą žalą žemės ūkio pasėliams, nes neturės efektyvių priemonių jai išvengti.
Pareiškėjo atstovo nuomone, pareiškėjo padaryti administracinės teisės pažeidimai nėra susiję su grėsme kitų asmenų ar savo sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, be to daugumos jų galiojimas pasibaigęs, todėl atsakovas be pagrindo jais vadovavosi Sprendime. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatas atsiliepime į skundą bei atstovė teismo posėdyje su pareiškėjo skundu nesutiko.
Nurodė, jog gavus pareiškėjo prašymą Nr. 18-G-20-00203-e dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, buvo atlikti patikrinimai, kurių metu nustatyta, kad Kėdainių apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams dėl to, kad jis 2011 m. liepos 5 d. apie 10 val. 30 min. prie mechaninių dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini), konflikto, kilusio dėl asmeninių nesutarimų tarp pareiškėjo tėvo ir J. L., metu, tyčia ne daugiau kaip 4 kartus sudavė kumščiu į galvos sritį J. L. bei jį pargriovęs, įspyrė ne mažiau 10 kartų į pilvą bei kitas kūno vietas, dėl to nukentėjusiam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Be to, buvo nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 1 d. nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal BK 199 str. 2 d. ir nuteistas laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams dėl naktinio matymo taikiklio „ATN PS-22 Night Vision Front Sight“, priskirto strateginėms prekėms, uždraustoms civilinėje apyvartoje, neteisėto gabenimo.
Taip pat patikrinimo buvo nustatyta, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 15 d. nutartimi pareiškėjas pripažintas kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d. dėl to, kad 2012 m. liepos 15 d. apie 16.30 val., viešoje vietoje, prie grūdų sandėlio teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), tyčiniais smurtiniais veiksmais sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam J. L.. Be to, nustatyta, kad Administracinių nusižengimų registro duomenimis pareiškėjas 31 kartą baustas už administracinius nusižengimus.
Atsakovo nuomone, teistumo išnykimas už padarytus nusikaltimus nėra reikšmingas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymo prasme.
Pažymėjo, jog pareiškėjo atžvilgiu įsiteisėjęs nuosprendis už sunkaus nusikaltimo padarymą, besikartojantys nusikaltimai žmogaus sveikatai, sistemingi įvairių kelių eismo taisyklių pažeidimai, tarp jų ir tokie, kurie kelia grėsmę kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, pareiškėją charakterizuoja neigiamai ir patvirtina Skundžiamo sprendimo pagrįstumą. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2018 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. 18-IL-20-00309-e “Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“, kuriuo atsakovas atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, jog į atsakovą pareiškėjas kreipėsi 2018 m. sausio 12 d. su prašymu Nr. 18-G-20-00203-e, prašydamas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei.
Sprendimo neteisėtumą pareiškėjas grindžia aplinkybėmis, jog jame nurodyti duomenys dėl anksčiau padarytų nusikalstamų veikų laiko atžvilgiu nebeaktualūs, nes šiuo metu pareiškėjas nebekelia grėsmės Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte saugomoms vertybėms. Tai, jo nuomone, patvirtina 2017 m. rugsėjo 22 d. įsiteisėjusioje Kėdainių rajono apylinkės nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. T-99-736/2017 nustatytos aplinkybės dėl pareiškėjo teistumo prieš terminą panaikinimo, kuriomis atsakovas nepagrįstai nesirėmė. Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas akcentavo, jog ginklas medžioklei pareiškėjui labai reikalingas žemės ūkio pasėlių apsaugai nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas, 2017-06-29 redakcija, galiojanti nuo 2018-01-01), kuris reglamentuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, paskirtis yra nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas. Pagal Įstatymo 17 straipsnį B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, jei nustatoma bent viena minėtos įstatymo normos 1–11 punktuose nurodyta aplinkybė. Pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir VAT) yra pažymėjęs, jog Įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014). Iš Įstatymo turinio matyti, kad įstatymo leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas ir nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti išduotas ar panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, būtent - yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui laikant bei nešiojantis šaunamuosius ginklus ir juos, kaip asmenybes, charakterizuojančioms aplinkybėms. Įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz., 17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2014 m. birželio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014 lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais aiškindama Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatą, pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje. Be to, administracinėje byloje Nr. A143-974/2014 apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog turi būti vertinamos visos aplinkybės, charakterizuojančios asmenį, norintį gauti leidimą laikyti, nešiotis ginklą. Tik įvertinus visumą surinktų duomenų apie asmenį, galima padaryti pagrįstą išvadą apie tai, ar jis kelia grėsmę įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytoms vertybėms, ar ne.
Konkrečiu atveju byloje nustatyta, kad Kėdainių apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas) ir nuteistas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams už tai, kad jis 2011 m. liepos 5 d. apie 10 val. 30 min. prie mechaninių dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini), konflikto, kilusio dėl asmeninių nesutarimų tarp pareiškėjo tėvo ir J. L., metu, tyčia ne daugiau kaip 4 kartus sudavė kumščiu į galvos sritį J. L. bei jį pargriovęs, įspyrė ne mažiau 10 kartų į pilvą bei kitas kūno vietas. Taigi 2012 m. birželio 12 d. teismo nuosprendžiu, kurio teisėtumą patvirtino apeliacine ir kasacine tvarka baudžiamąją bylą išnagrinėję teismai (Kauno apygardos teismo 2012 metų gruodžio 12 d. nutartis, Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 4 d. nutartis), buvo konstatuota, jog pareiškėjas tyčiniais veiksmais sužalojo J. L., dėl to skirtas laisvės apribojimas vieneriems metams, pripažįstant jo pavojingumą visuomenei.
Bylos duomenys patvirtina, jog praėjus vieneriems metams po įvykio, pareiškėjas 2012 m. liepos 15 d. apie 16.30 val., viešoje vietoje, prie grūdų sandėlio teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), tyčiniais smurtiniais veiksmais sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą tam pačiam nukentėjusiajam J. L.. Dėl to buvo teisme gautas J. L. privataus kaltinimo skundas dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo pagal BK 140 straipsnio 1dalį. Nors Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr.PK-88-814/2013 baudžiamosios bylos procesas nutrauktas nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius, tačiau tai nepaneigia pareiškėjo polinkio į smurtą ir jį charakterizuoja kaip konfliktišką asmenį, linkusį smurtauti.
Atsakovas, priimdamas Sprendimą, tai pat rėmėsi Kauno apygardos teismo 2013 metų vasario 1 d. nuosprendžiu (Baudžiamoji byla Nr. 1-65-493/2013), pagal kurį pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 2 dalyje (kontrabanda) dėl neteisėto strateginių prekių (naktinio matymo taikiklio „ATN PS-22 Night Vision Front Sight“) gabenimo per valstybės sieną ir nuteistas laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams. Ir nors, teismo nuomone, minėtas teismo nuosprendis tiesiogiai nepatvirtina grėsmės Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytiems teisiniams gėriams, nes juo pasikėsinta į teisės aktais valstybėje nustatytą ekonomikos ir verslo tvarką, tačiau sunkaus nusikaltimo padarymas jį charakterizuoja kaip asmenį, užsiimantį pavojinga, baudžiamuoju įstatymu uždrausta veika, ignoruojantį visuomenėje teisės aktais įtvirtintas normas ir taisykles, jomis nustatytus elgesio standartus, savo tikslų siekiantį neteisėtais būdais ir priemonėmis.
Pareiškėjo konfliktišką būdą, nepaisymą visuomenėje nustatytų elgesio normų iš esmės patvirtina ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kauno rajono) 2017 m. gruodžio 15 d. nutarime išdėstytos aplinkybės, kuriuo ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau iš nutarimo matyti, jog medžiotojų būrelis „Truskava“ ne kartą kreipėsi į policiją, į Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentą dėl pareiškėjo netinkamo elgesio, trukdant medžioti, mėtant petardas, laužant medžiotojų bokštelius, pervežant į kitas vietas žvėrių šėrimo lovius.
Pateikti į bylą Administracinių nusižengimų registro duomenys patvirtina, jog pareiškėjas 2001 m. –2017 m. laikotarpiu 31 kartą baustas už administracinius nusižengimus, iš jų užfiksuota 12 atvejų, kai buvo baustas už leistino greičio viršijimą, 1 kartą vairavo automobilį būdamas neblaivus. Teismas pažymi, jog 2014-09-29 ATP nutarimu buvo nubaustas pagal ATPK 124 str. 6 d. už tai, kad vairuodamas automobilį, leistiną greitį viršijo 50 km/h, važiuodamas 106 km/h. Dėl to buvo taikyta specialiosios teisės atėmimo vairuoti sankcija. Nors pareiškėjas tvirtino, jog jo elgesys pasikeitė ir jis nebekelia pavojaus visuomenei, tačiau iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, jog vien tik 2017 m. pareiškėjas buvo baustas už 3 administracinius teisės pažeidimus, 2 iš jų – už leistino greičio viršijimą, vienu atveju leistinas greitis buvo viršytas ženkliai (2017-02-26 (duomenys neskelbtini)gyvenvietėje važiavo 90 km/h greičiu, esant 50 km/h leistinam greičiui), taip pat fiksuotas administracinės teisės pažeidimas, kai vairavo automobilį, rankomis naudodamasis mobilaus ryšio priemone. Teismas pažymi, jog skundžiamo sprendimo priėmimo metu 2 administracinės nuobaudos dar buvo galiojančios.
Įvertinęs šiuos duomenis, teismas daro išvadą, jog pareiškėjas, naudodamasis jam suteikta teise vairuoti automobilį, sistemingai pažeidžia kelių eismo taisykles, tokiu būdu keldamas grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Atsižvelgiant į jų padarymo pobūdį, periodiškumą, laiką, teismo vertinimu, pažeidimai nėra praradę aktualumo Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymo prasme.
Teismas pažymi, jog 2017 m. rugsėjo 22 d. Kėdainių rajono apylinkės nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. T-99-736/2017 nustatytos aplinkybės, kuriomis pasisakyta dėl pareiškėjo teistumo prieš terminą panaikinimo, neturi esminės reikšmės šiai bylai, nes minėtoje baudžiamojoje byloje buvo nagrinėti baudžiamuoju įstatymu (BK 97 straipsniu) reglamentuojami teisiniai santykiai, tuo tarpu šioje byloje nagrinėjamas administracinio pobūdžio ginčas dėl individualaus administracinio akto, atsisakius išduoti ginklą, teisėtumo, kuriam aktualus ne baudžiamojo įstatymo, o Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo taikymas.
Teismo vertinimu, šiam ginčui Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymo požiūriu taip pat nėra reikšmingi pareiškėjo argumentai ir įrodymai, susiję su jo ūkininkavimu ir pasėlių apsauga nuo laukinių gyvūnų daromos žalos.
Pareiškėjo argumentai, jog jis turi šeimą, aplinkinių charakterizuojamas teigiamai, atsižvelgiant į pareiškėjo neatsakingo elgesio faktus, jo padarytų teisės pažeidimų pobūdį, nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjui leidimo ginklams neišdavimas yra neproporcinga priemonė, atsižvelgiant į tai, kad šaunamieji ginklai yra ribotos civilinės apyvartos objektai, jų turėjimas ir nešiojimas yra susijęs su padidinta rizika pačiam asmeniui ir aplinkiniams.
Atsižvelgiant į aptartą pareiškėjo padarytų nusikaltimų ir daromų teisės pažeidimų periodiškumą, vertybes ir teisinius gėrius, į kuriuos jais kėsintasi, darytina išvada, jog pareiškėjas yra linkęs pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles ir tai liudija jo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams bei nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas pagrįstai nusprendė, jog tokie pareiškėjo neatsakingo elgesio faktai pažeidžia Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui, ir tokiu būdu įrodo, jog pareiškėjas kelia grėsmę savo ir kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei bei visuomenės saugumui, t. y. patenka į įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto veikimo sritį. Tokios pozicijos laikomasi ir naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz. 2018 m. kovo 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2018).
Skundžiamame sprendime nurodyta konkreti teisės norma bei išdėstytos faktinės aplinkybės, kuriomis atsakovas grindžia leidimo laikyti (nešiotis) ginklus neišdavimą, todėl pareiškėjo argumentai, kad Spendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, yra nepagrįsti.
Konstitucinis Teismas, aiškindamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas yra konstatavęs, kad „pagal Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Pabrėžtina, kad ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką. <...> Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos“ (Konstitucinio teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas, 2013 m. sausio 25 d. nutarimas).
Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė turėti ginklą nėra absoliuti, nes tai susiję su žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumu, todėl valstybė kontroliuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, nustato griežtus reikalavimus subjektams, norintiems gauti leidimus nustatytų kategorijos ginklams įsigyti, laikyti, nešioti ir naudoti. Neišdavimas pareiškėjui laikyti (nešiotis) ginklą, nėra laikytinas jo baudimu, kadangi leidimas laikyti (nešiotis) ginklą yra išduodamas tik tiems subjektams, kuriems netaikomi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnyje nustatyti apribojimai.
Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2018 m. vasario 6 d. sprendimas Nr. 18-IL-20-00309-e “Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo panaikinimui nėra pagrindo. Netenkinus reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti išvestinio skundo reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. - 87 str., 88 str. 1 p., teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo A. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.