- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-12
- Bylos Nr.
- eI-7439-554/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01369-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Algis Markevičius, Daina Kukalienė, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- A. R.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nataljos Zelionkienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2019 m. liepos 4 d. skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismą ir prašė:
1) panaikinti 2019 m. birželio 4 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos viršininko sprendimą Nr. 19-IL-20-01695-e Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (toliau – ir Skundžiamas sprendimas);
2) įpareigoti atsakovą Kauno apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė, taip pat pareiškėjas ir jo atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad pareiškėjas yra ūkininkas, turintis daug jam ir jo artimiesiems giminaičiams nuosavybės teisėmis priklausančių žemės sklypų bei žemės ūkio veiklai nuomojamų žemės sklypų. Taip pat šiuose žemės sklypuose yra naudojama daug brangios žemės ūkio technikos. Šiuose žemės sklypuose ir jo ūkyje ne kartą buvo įvykdytos nusikalstamos veikos – vagystės. Žemės ūkio pasėliams yra nuolat daroma medžiojamųjų gyvūnų žala. Kadangi pareiškėjas neturi galiojančio leidimo laikyti ir nešioti medžioklinių ginklų, jis negali pats dalyvauti žemės ūkio pasėlių saugojime ir medžiojamųjų gyvūnų populiacijų reguliavime. Tai kasmet didina pareiškėjo žemės pasėliams daromą žalą, dėl kurios jis nuolat kreipiasi į seniūniją ir savivaldybės komisiją medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti. Pareiškėjas pirmą kartą kreipėsi su prašymu į Kauno apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – Kauno AVPK) dėl leidimo ginklui laikyti (nešiotis) išdavimo. Kauno apskrities AVPK Viešosios tvarkos valdyba priėmė sprendimą dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, nurodydamas, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl remdamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu atsisakė išduoti leidimą ginklui laikyti (nešiotis). Pareiškėjas šį sprendimą apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams. 2018 m. gegužės 23 d. dieną Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai administracinėje byloje Nr. eI-3011-422/2018 priėmė sprendimą, kurio pagrindu atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą.
2019 m. gegužės 16 d. pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į atsakovą dėl leidimo laikyti (nešioti) ginklui išdavimo. 2019 m. birželio 4 d. atsakovas vadovaudamasis tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir pirmojo sprendimo atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešioti) priėmimo metu bei nenurodydamas naujų duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas kelia grėsmę visuomenei, priėmė sprendimą nesuteikti leidimo laikyti (nešioti) ginklo pareiškėjui.
Ginklų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte (Skundžiame sprendime klaidingai nurodomas šio straipsnio 11 punktas) įtvirtinta, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Atsakovas tik išvardijo prieš daug laiko padarytas nusikalstamas veikas, tačiau nepateikė jokių argumentų, kaip praeityje padarytų nusikalstamų veikų padarymas sąlygoja aplinkybę, jog pareiškėjas kelia grėsmę visuomenei šiuo metu. Taigi, atsakovas neįgyvendino pareigos motyvuoti skundžiamą sprendimą, kadangi jokių argumentų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas kelia grėsmę visuomenei šiuo metu Skundžiamame sprendime nėra pateikta. Atsakovas taip pat nurodo pareiškėjo administracinius nusižengimus, kurie buvo nurodyti jau pirmojo sprendimo atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešioti) ginklą metu, tačiau, atsakovas nenurodė kokiu būdu leistino greičio viršijimas yra susijęs su leidimo laikyti (nešioti) ginklą išdavimu. Skundžiamame sprendime taip pat nėra nurodyta kokios nuobaudos už Pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus yra galiojančios ir ar apskritai yra tokių galiojančių nuobaudų.
Nuostata, kurios pagrindu atsakovas atsisakė išduoti leidimą ginklui laikyti (nešiotis) pareiškėjui yra išaiškinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. Vienas iš esminių kriterijų į kurį privalo atsižvelgti institucija atsisakanti išduoti leidimą ginklui laikyti (nešiotis) yra laiko kriterijus, t. y. privalo būti atsižvelgiama ar duomenis, kurių pagrindu yra priimamas sprendimas yra aktualūs sprendimo priėmimo metu. Kokybiniu aspektu duomenys apie pareiškėją jau buvo įvertinti Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartyje priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. T-99-736/2017 dar 2017 metais panaikinant pareiškėjo teistumą. Kėdainių rajono apylinkės teismas įvertino, jog pareiškėjas nekelia grėsmės visuomenei, gailisi dėl praeityje padarytų nusikalstamų veikų, bausmės tikslai buvo pasiekti. Akivaizdu, jog atsakovas priimdamas skundžiamą sprendimą privalėjo vadovautis šioje nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, tačiau atsakovas be jokio teisinio pagrindo šias aplinkybes visiškai ignoravo. Be to, atsakovas atsisakydamas pareiškėjui išduoti leidimą ginklui laikyti (nešiotis) visiškai neatsižvelgė į pareiškėjo praeityje padarytų nusikaltimų turinį. Aplinkybė, jog pareiškėjas įvykdė nusikalstamą veiką užsisakydamas naktinio matymo taikiklį, kuris būtų buvęs naudojamas išimtinai ūkyje ir buityje yra konstatuota ir Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 1 d. nuosprendyje, kuris buvo priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-65-493/2013. Šiame nuosprendyje taip pat konstatuota, jog naktinio matymo taikiklis būtų naudojamas siekiant apsaugoti ūkio teritoriją ir joje esančią žemės ūkio techniką bei kitą turtą nuo vykdomų vagysčių nakties metu atvejų, o ne administracinėms, nusikalstamoms ar kitokioms uždraustoms veikoms daryti. Be to, pareiškėjas buvo užsisakęs ne patį šaunamąjį ginklą, o tik ginklo priedą, t. y. naktinio matymo taikiklį, kuris kaip atskirai be ginklo naudojamas objektas apskritai jokios žalos tiek pačiam pareiškėjui, tiek kitiems asmenims padaryti negali. Iš esmės pareiškėjo nusikaltimas buvo laikomas kaip sunkus tik dėl ydingai suformuotos įstatymo nuostatos, kurios pagrindu visiškai nepagrįstai ginklo priedo - naktinio matymo taikiklio, kuris pats savaime jokios grėsmės niekam kelti negali, neteisėtas gabenimas yra prilyginamas šaunamojo ginklo neteisėtam gabenimui, nors pagal pavojingumo laipsnį nusikalstamos veikos esmingai skiriasi. Be to ir paskirtos bausmės pobūdis aiškiai parodo, jog Kauno apygardos teismas pareiškėjo padarytos nusikalstamos veikos nelaikė sunkia. Pareiškėjui buvo paskirtas laisvės apribojimas dviem metams įpareigojant Pareiškėją nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose ir per 1 metus išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros bei globos rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais, ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Taip pat atsakovas atsisakydamas išduoti leidimą ginklui laikyti (nešiotis) nurodė dar du teisminius procesus, kurie vyko pareiškėjo atžvilgiu, tačiau neatsižvelgė į tai, jog šie teisminiai procesai vyko prieš daug metų bei į tai, jog pareiškėjas šių veiksmų gailėjosi bei teisminis procesas buvo nutrauktas tuo pagrindu, jog pareiškėjas kompensavo nukentėjusiajam jo patirtą žalą ir susitaikė.
Šiuo metu pareiškėjas augina 6 metų dukrą ir 1 metų sūnų, nuolat rūpinasi šeima, teistumo laikotarpiu visą laiką dirbo, užsiėmė ūkine veikla, buvo charakterizuojamas teigiamai, jo atžvilgiu vykęs procesas buvo bausmė, kuri sukėlė didelę gėdą. Šiuo metu jis pasitaisė, savo netinkamą elgesį vertina neigiamai. Per visą teistumo laikotarpį naujų nusikalstamų veikų pareiškėjas nepadarė, todėl galima pagrįstai teigti, jog bausmės tikslai buvo pasiekti. Pareiškėjas yra aktyvus bei darbštus organizacijų bei bendruomenės narys. Tačiau atsakovas į šias aplinkybes neatsižvelgė, rėmėsi tik pareiškėjo praeityje padarytomis nusikalstamomis veikomis. Atsižvelgiant į visas šiame skunde išdėstytas aplinkybes akivaizdu, jog Atsakovo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsakovas ir jo atstovė teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą atsakovas nurodė, taip pat atsakovo atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad 2019 m. gegužės 16 d. Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje gautas pareiškėjo prašymas Nr. 19-G-20- 04759-e dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo. Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklėmis (toliau – Taisyklės) atlikti patikrinimai, kurių metu nustatyta, kad Kėdainių apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams. Nuosprendyje konstatuota, kad pareiškėjas 2011 m. liepos 5 d., apie 10 val. 30 min. prie mechaninių dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini), konflikto, kilusio dėl asmeninių nesutarimų tarp pareiškėjo tėvo ir J. L., metu, tyčia ne daugiau kaip 4 kartus sudavė kumščiu į galvos sritį J. L. bei jį pargriovęs, įspyrė ne mažiau 10 kartų į pilvą bei kitas kūno vietas, kuriam nuo pavartoto fizinio smurto dėl krūtinės, pilvo sumušimo, poodinės kraujosruvos kairiame žande, žastuose, dešiniame dilbyje, pilve, bei recidyvavusios dešinės kirkšnies išvaržos buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Be to, nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 1 d. nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu dvejiems metams. Nuosprendyje konstatuota, kad pareiškėjas, neturėdamas specialaus subjekto statuso, kaip tai numatyta Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje, taip pat neturėdamas Ūkio ministerijos išduotos licencijos privalomos į Bendrąjį karinės įrangos sąrašą įtrauktų prekių importui į Lietuvos Respubliką, pats būdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpyje nuo 2011 m. kovo 13 d. iki 2011 m. sausio 1 d. internetu kompiuterinės programos „Skype“ pagalba susitarė su savo broliu, gyvenančiu Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – JAV), kad pastarasis nupirktų ir pašto siuntoje atsiųstų naktinio matymo taikiklį „ATN PS-22 Night Vision F. S.“. 2011 m. balandžio 10 d. pareiškėjo brolis JAV pašto tarnybos Acton miesto skyriui perdavė į Lietuvos Respubliką gabenti naktinio matymo taikiklį, nurodant, kad gabenimui perduodami žiūronai, kurių vertė 40 JAV dolerių. Atlikus prietaiso patikrinimą, nustatyta, kad tai yra naktinio matymo taikiklis, priskirtas strateginėms prekėms, uždraustas civilinėje apyvartoje.
Be to, nustatyta, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartimi pareiškėjas pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, t. y. 2012 m. liepos 15 d. apie 16.30 val., viešoje vietoje, prie grūdų sandėlio teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini) tyčia mušdamas abiem rankomis sudavė du smūgius nukentėjusiajam J. L. į krūtinę, t. y. Sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis kaltinimo atsisakė, kadangi susitarė su pareiškėju dėl žalos atlyginimo.
Taip pat, nustatyta, kad Administracinių nusižengimų registro duomenimis pareiškėjas 32 kartus baustas už administracinius nusižengimus, iš jų vieną kartą vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, trylika kartų baustas už leistino greičio viršijimą, aštuoniolika kartų baustas už kitus administracinės teisės pažeidimus.
Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo ir kituose teisės aktuose įtvirtintas nuostatas, ginklai bei šaudmenys laikomi keliančiais didesnį pavojų viešąjai tvarkai, todėl ginklo turėtojo elgesiui yra keliami didesni reikalavimai. Pareiškėjo atžvilgiu įsiteisėjęs nuosprendis už sunkaus nusikaltimo padarymą, besikartojantys nusikaltimai žmogaus sveikatai, savavališkas sprendimų priėmimas, dėl ko kyla nesutarimai su kitais medžiotojais, neigiamai charakterizuoja pareiškėją. Šią išvadą pagrindžia ir tai, kad pareiškėjas daug kartų baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir tokius, kurie kelia grėsmę kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, tačiau nepaisant nevienkartinių nuobaudų, jis ir toliau sąmoningai daro šiurkščius teisės pažeidimus, t. y. pareiškėjas nereaguoja į jam skirtas teisinio poveikio priemones ir abejingai vertina kitų žmonių sveikatą, visuomenės saugumą. Tokie pareiškėjo neatsakingo elgesio faktai pažeidžia Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui, yra aktualūs nagrinėjamu atveju, o tai pakankamas pagrindas pripažinti, jog pareiškėjas savo elgesiu kelia grėsmę savo ir kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, nuosavybei ar visuomenės saugumui, t. y. patenka į Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto veikimo sritį.
Pažymėjo, jog teistumo išnykimas už padarytus nusikaltimus nėra reikšmingas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 11 punkto prasme. Pareiškėjo nuteisimo faktas lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi. Šiuo atveju vertinant prašančiojo išduoti leidimą įsigyti ginklą reputaciją, manytina, kad asmuo, padaręs nusikalstamas veikas, tokias kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą, kontrabandą, kelia grėsmę Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte saugomiems teisiniams gėriams-kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, visuomenės saugumui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjas 2019 m. gegužės 16 d. Kauno AVPK pateikė prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 19-G-20-04759-e. Kauno AVPK 2019 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. 19-IL-20-01695-e atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu (Skundžiamame sprendime nurodytas 11 punktas vertintinas kaip techninė rašymo apsirikimo klaida). Faktiniu tokio sprendimo pagrindu atsakovas nurodė aplinkybę, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Ginklų ir šaudmenų apyvarta, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, klasifikavimo į kategorijas nuostatos, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisiniai pagrindai, taip pat subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teisės ir pareigos yra reglamentuotos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme (ginčui aktuali įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d.). Šie klausimai yra detalizuoti 2003 m. birželio 23 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. V-362 patvirtintose „Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklėse“. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnyje išdėstyti teisės įsigyti, turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai. B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 10 p.). Minėtoje teisės normoje nurodyta, kad šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus.
Aiškindamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, jog šiame įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014, 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-525/2016, 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1362-502/2017). Šiuo aspektu taip pat akcentuotina, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialiosios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialiosios teisės turėjimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018).
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Kėdainių apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas) ir nuteistas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams už tai, kad jis 2011 m. liepos 5 d. apie 10 val. 30 min. prie mechaninių dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini), konflikto, kilusio dėl asmeninių nesutarimų tarp pareiškėjo tėvo ir J. L., metu, tyčia ne daugiau kaip 4 kartus sudavė kumščiu į galvos sritį J. L. bei jį pargriovęs, įspyrė ne mažiau 10 kartų į pilvą bei kitas kūno vietas. Taigi 2012 m. birželio 12 d. teismo nuosprendžiu, kurio teisėtumą patvirtino apeliacine ir kasacine tvarka baudžiamąją bylą išnagrinėję teismai (Kauno apygardos teismo 2012 metų gruodžio 12 d. nutartis), buvo konstatuota, jog pareiškėjas tyčiniais veiksmais sužalojo J. L., dėl to skirtas laisvės apribojimas vieneriems metams, pripažįstant jo pavojingumą visuomenei.
Be to pareiškėjas 2012 m. liepos 15 d. apie 16.30 val., viešoje vietoje, prie grūdų sandėlio teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), tyčiniais smurtiniais veiksmais sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą tam pačiam nukentėjusiajam J. L.. Dėl to buvo teisme gautas J. L. privataus kaltinimo skundas dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo pagal BK 140 straipsnio 1dalį. Nors Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr.PK-88-814/2013 baudžiamosios bylos procesas nutrauktas nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius. Atsakovas, priimdamas Skundžiamą sprendimą, tai pat rėmėsi Kauno apygardos teismo 2013 metų vasario 1 d. nuosprendžiu (Baudžiamoji byla Nr. 1-65-493/2013), pagal kurį pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 2 dalyje (kontrabanda) dėl neteisėto strateginių prekių (naktinio matymo taikiklio „ATN PS-22 Night Vision F. S.“) gabenimo per valstybės sieną ir nuteistas laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kauno rajono) 2017 m. gruodžio 15 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau iš nutarimo matyti, jog medžiotojų būrelis „Truskava“ ne kartą kreipėsi į policiją, į Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentą dėl pareiškėjo netinkamo elgesio, trukdant medžioti, mėtant petardas, laužant medžiotojų bokštelius, pervežant į kitas vietas žvėrių šėrimo lovius.
Pateikti į bylą Administracinių nusižengimų registro duomenys patvirtina, jog pareiškėjas 2001 m. –2017 m. laikotarpiu 32 kartus baustas už administracinius nusižengimus (leistino greičio viršijimą, vairavimą esant neblaiviam).
Teismo vertinimu, tiek pareiškėjo padarytų veikų pobūdis, tiek jų kiekis bei padarymo laikas suponuoja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo būtinybę. Aplinkybės, jog pareiškėjas ne kartą naudojo fizinį smurtą prieš kitą asmenį, padarė sunkų nusikaltimą, trukdė medžiotojams medžioti, mėtant petardas, laužant medžiotojų bokštelius, pervežant į kitas vietas šėrimo lovius, charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį smurtauti, nesilaikyti teisės aktuose numatytų reikalavimų, kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, ignoruojantį visuomenėje teisės aktais įtvirtintas normas ir taisykles, jomis nustatytus elgesio standartus, savo tikslų siekiantį neteisėtais būdais ir priemonėmis. Tokios pozicijos laikomasi ir naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz. 2018 m. kovo 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2018, 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-664-261/2019).
Nors pareiškėjas nurodo, kad jis šiuo metu augina 6 metų dukrą ir 1 metų sūnų, rūpinasi šeima, teistumo laikotarpiu visą laiką dirbo, užsiėmė ūkine veikla, buvo charakterizuojamas teigiamai, per visą teistumo laikotarpį naujų nusikalstamų veikų pareiškėjas nepadarė, yra aktyvus bei darbštus organizacijų bei bendruomenės narys, teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis apie pareiškėjo padarytus pažeidimus ir jam reikštus įtarimus dėl nusikalstamų veikų, teismas neturi pagrindo daryti neabejotinos išvados, jog pareiškėjas, turėdamas ginklą, tikrai nekeltų grėsmės ateityje. Faktai apie pareiškėjo padarytus teisės pažeidimus, jų pobūdį, padarymo laiką, vertinant juos kaip visumą, lemia neigiamą pareiškėjo asmenybės vertinimą, rodo pareiškėjo polinkį nesilaikyti nustatyto teisinio reglamentavimo, jo netinkamas vertybines nuostatas valstybėje nustatytos tvarkos atžvilgiu, charakterizuoja pareiškėją kaip negerbiantį valstybėje galiojančių įstatymų, ir linkusį daryti teisės pažeidimus.
Taip pat pažymėtina, jog Regionų apygardos administraciniame teisme yra išnagrinėta administracinė byla Nr. eI-3011-422/2018 pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Kauno AVPK dėl 2018 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. 18-IL-20-00309-e atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, panaikinimo, kurioje 2018 m. gegužės 23 d. sprendimu teismas, įvertinęs pareiškėją charakterizuojančias aplinkybes konstatavo, jog pareiškėjas patenka į Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto veikimo sritį (straipsnio redakcija, galiojusi 2018 m. vasario 6 d. sprendimo priėmimo metu), t.y. kelia grėsmę savo ir kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei bei visuomenės saugumui. Nagrinėjamoje administracinėje byloje kyla ginčas dėl atsakovo priimto Skundžiamo sprendimo, kuris priimtas pareiškėjui pateikus pakartotinį prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo ir grindžiamas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis bei tomis pačiomis teisės normomis kaip ir Kauno AVPK 2018 m. vasario 6 d. sprendimas Nr. 18-IL-20-00309-e. Pažymėtina, kad nuo 2018 m. gegužės 23 d. teismo sprendimo priėmimo pakartotinį prašymą pareiškėjas atsakovui pateikė praėjus nedideliam laiko tarpui (vieneriems metams), todėl pareiškėją charakterizuojančios aplinkybės, kurias išsamiai įvertino teismas 2018 m. gegužės 23 d. sprendime neprarado aktualumo sprendžiant dėl pareiškėjo galimybės turėti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Teismo vertinimu, atsakovas, spręsdamas dėl pareiškėjo 2019 m. gegužės 16 d. prašymo, neturėjo pagrindo vertinti tų pačių pareiškėją charakterizuojančių aplinkybių kitaip, nei buvo įvertinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
Teismas taip pat pabrėžia, kad ginčijamas individualus aktas atitinka ir esminius Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pagrindiniai faktiniai duomenys ir jų vertinimas išdėstyta tinkamai, priimta išvada panaikinti leidimą pagrįsta teisės normomis. Ginčijamo sprendimo turinio analizė duoda pagrindą išvadai, kad individualus administracinis aktas priimtas ir patvirtintas kompetentingų (turinčių administracinius įgalinimus) pareigūnų.
Aiškindamas pastarąsias nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827/2014, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011). Be to, pastebėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010 ir kt.).
Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jo Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra pažymėjęs, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (žr., Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimą). Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia (tarp kitko, be kita ko) nustatydamas teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones privalo paisyti proporcingumo principo (žr., Konstitucinio Teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarimą). Be kita ko, Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat nurodė, jog tarp asmens teisių ir laisvių iš vienos pusės ir visuomenės interesų – iš kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų. Demokratinėje visuomenėje tokie prieštaravimai sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros. Vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas. Tokią galimybę numato ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pagal šią Konvenciją ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai. Įstatymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, būtina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sąlygas (žr., Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimą).
Dėl aukščiau išdėstytų išvadų nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio pareiškėjo skundo reikalavimo - įpareigoti atsakovą Kauno AVPK iš naujo išnagrinėti pareiškėjo dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo bei jo atstovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.