Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) Viešosios tvarkos valdybos 2016 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. 16-IL-20-00340-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Skunde pareiškėjas nurodė, kad:

2.1. Kauno AVPK skundžiamu Sprendimu nepagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pareiškėjo teigimu vien tik aplinkybė, kad fizinis asmuo yra nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 2 p.), savaime nėra pagrindas laikyti jį keliančiu grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 11 p.). Policija turi turėti papildomų duomenų, leidžiančių teigti, kad asmuo kelia grėsmę Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatytiems gėriams. Nagrinėjamu atveju Sprendime nurodyti viso pareiškėjo gyvenimo faktai, t. y. 1986 m. ir 1991 m. inkriminuotos nusikalstamos veikos, nutraukti ikiteisminiai tyrimai ir baudžiamosios bylos, administraciniai teisės pažeidimai ir leidimo laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 2179 panaikinimas, yra aktualūs tik vertinant pareiškėjo nepriekaištingos reputacijos (ne)buvimą Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio prasme, o ne vertinti pareiškėjo pavojingumą pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą.

2.2. Iki 2011 m. kovo 1 d. galiojusi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostata buvo pakeista nauju Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu. Panaikinus nuostatas dėl operatyvinės įskaitos ir Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo, atsirado nuostata apie policijos turimus duomenis. Tiek operatyvinė įskaita, tiek Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo apribojimai buvo kaupiami tam tikrose duomenų bazėse ir asmuo galėjo aiškiai žinoti, dėl kokių priežasčių jis negali gauti leidimo ginklui ar jo leidimas panaikinamas. Atsiradus naujai Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcijai, kyla pagrįstų abejonių dėl jos konstitucingumo. Aiškinant plečiamai, pagal minėtą nuostatą turimais duomenimis apie asmens keliamą grėsmę kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui gali būti bet kokie duomenys, kuriuos subjektyviai įvertina policijos pareigūnas. Nagrinėjamu atveju Sprendime nėra nurodyta, kokie konkretūs pareiškėjo įvykdyti teisės pažeidimai leidžia daryti išvadą, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, taip pat nenurodyti jokie teisės aktai, kuriais vadovaujantis buvo padaryta tokia išvada. Pareiškėjo padaryti 18 administracinių teisės pažeidimų nuo 2000 metų Sprendime apskritai nėra nurodyti, nepaminėta jų baigtis, tačiau vis tiek padaryta išvada, kad jie pareiškėją charakterizuoja kaip sistemingai pažeidinėjantį teisės aktų reikalavimus.

2.3. Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnį pareiškėjas laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, nes jis neatitinka nė vieno iš minėto straipsnio 2 dalies 1–12 punktuose nurodytų kriterijų. Nesuprantama, kaip asmuo, esantis nepriekaištingos reputacijos, gali kelti grėsmę Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytoms vertybėms.

2.4. Net ir vertinant pareiškėjo keliamą grėsmę „kokybiniu“ ir aktualumo kriterijais, Sprendime nuo 1986 metų iki dabar nurodyti faktai nesuponuoja išvados, kad pareiškėjas kelia grėsmę, nes nusikalstamos veikos pareiškėjui inkriminuotos dar 1986 metais ir 1991 metais ir seniai prarado aktualumą; be to, visos baudžiamosios bylos pareiškėjui buvo iškeltos nepagrįstai, jos nutrauktos arba pareiškėjas išteisintas ir už tai jam iš Lietuvos valstybės yra prisiteista turtinės ir neturtinės žalos. Visi ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti nepagrįstai, todėl buvo nutraukti. Dauguma Sprendime paminėtų, tačiau nenurodytų, pareiškėjui surašytų administracinių teisės pažeidimo protokolų teismų buvo panaikinti, o tie, kurie teismui nebuvo skundžiami, yra surašyti už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Sprendime nurodyti faktai apie Kauno AVPK atliekamus ikiteisminius tyrimus Nr. 01-1-64069-15 ir Nr. 01-1-44474-15, kuriuose pareiškėjui nėra pareikšti įtarimai, nesuponuoja išvados, kad pareiškėjas kelia grėsmę, nes priešingu atveju būtų pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas.

2.5. Pareiškėjas nėra įvykdęs jokios nusikalstamos veikos, yra laikomas neteistu. Tai patvirtina Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2016 m. kovo 1 d. pažyma, kuri yra parengta vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–8 punktų nuostatomis. Tai, kad pareiškėjas nuo 1986 metų turi vairuotojo pažymėjimą bei kaip ir daugelis Lietuvos Respublikos piliečių yra padaręs administracinių teisės pažeidimų už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nėra pagrindas teigti, kad jis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pareiškėjas turi teisės magistro diplomą, yra geros reputacijos verslininkas, turi pastovias pajamas, dalyvauja socialiniame gyvenime ir bendrauja su geros reputacijos asmenimis.

2.6. Skundžiamu Sprendimu yra pažeidžiami pareiškėjo teisėti lūkesčiai, nes jis turi galiojantį medžiokles bilietą, moka nario mokesčius, tačiau, neturėdamas leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, negali užsiimti jo mėgstama veikla – medžiokle.