Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo, ginančio viešąjį interesą, Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorui Virgilijui Čirpui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovui J. V. dėl nepagrįsto praturtėjimo, trečiasis asmuo Prienų rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius, atstovaujamas prokuroro Virgilijaus Čirpaus (toliau - ir ieškovas), teismui pateikė ieškinį atsakovui J. V. dėl nepagrįsto praturtėjimo, kuriuo prašė: priteisti iš J. V. (toliau – ir atsakovas) 14 608,04 Eur, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teismo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, trečiojo asmens Prienų rajono savivaldybės administracijos naudai. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad J. V. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos narys. Šiuo laikotarpiu iš (duomenys neskelbtini) gavo 14 769,83 Eur (2019 m. – 2 603,18 Eur, 2020 m. – 3 358,50 Eur, 2021 m. – 3 145,47 Eur, 2022 m. – 4 156,68 Eur, 2023 m. – 1 526 Eur) išlaidoms, susijusioms su Tarybos nario veikla apmokėti. Šios išlaidos buvo skirtos transporto išlaidoms kompensuoti.

Audito ataskaitoje nustatyta, kad Kadencijos laikotarpiu maksimali pervestina suma 16 208,30 Eur, taigi, atsakovas panaudojo 91,12 procento maksimalios sumos (1 438,47 Eur mažiau nei maksimali pervestina suma). Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas gavo nurodytą pinigų sumą bei teikė Prienų rajono savivaldybės apskaitos skyriui išlaidas pateisinančius dokumentuos (kuro įsigijimo čekius), taip grįsdamas jam pervestų pinigų Tarybos nario veiklai vykdyti panaudojimą.

Prienų rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyboje atlikus auditą, parengta Audito ataskaita, tikslu įvertinti biudžeto lėšų naudojimo (duomenys neskelbtini) Kadencijos savivaldybės tarybos narių išmokoms teisėtumą ir tinkamumą. Atlikus auditą nustatyta, kad: i) J. V. naudojo dvi kuro rūšis: benziną ir dyzeliną, daugumą kartų už kurą atsiskaityta tik grynaisiais pinigais (penkis kartus skirtingomis kortelėmis), kuras buvo piltas (duomenys neskelbtini); ii) nustatyta atvejų, kai kuras buvo pilamas kelis kartus per dieną. Yra dvigubų kvitų, kai vienu metu pilta dyzelinas ir benzinas; iii) už laikotarpį, kai šalyje buvo taikomi karantino apribojimai ((duomenys neskelbtini)) J. V. buvo kompensuota atitinkamai 1 015,90 Eur už 1 143,15 litrus ir 2 500,06 Eur už 2 448,33 litrus. Už laikotarpį, kai posėdžiai vyko nuotoliniu būdu ((duomenys neskelbtini)) 1 223,83 Eur už 876,77 litrų degalų; iv) (duomenys neskelbtini) pirkta dyzelio 155,39 l, kvitas išrašytas ūkininko vardu, nėra sąskaitos faktūros, nors suma viršijo 150 Eur; v) Tarybos nariui buvo kompensuotos Reglamente nenumatytos išlaidos: (duomenys neskelbtini) apmokėtas dujų baliono pirkimas (29 Eur), (duomenys neskelbtini) pirkta alyva (12,29 Eur), (duomenys neskelbtini) apmokėtas nevardinis kvitas (19,62 Eur), (duomenys neskelbtini) pirkta pjūklų grandinių alyva (14,9 Eur), (duomenys neskelbtini) pirkta elektroninė kelių vinjetė (8 Eur).

Byloje kilo ginčas, ar atsakovas jam pervestas lėšas Tarybos nario veiklai vykdyti panaudojo tikslingai, ar, siekdamas be pagrindo gauti Tarybos nario veiklai vykdyti skirtus pinigus, (duomenys neskelbtini) teikė teisingus duomenis, ar teikė išlaidas patvirtinančius dokumentus pridėdamas ne tik savo, kaip Tarybos nario patirtas išlaidas, bet ir kuro išlaidas panaudotas asmeniniams poreikiams tenkinti.

Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo institutus reglamentuoja CK 6.237–6.242 straipsniai. Kasacinio teismo praktikoje šiuose straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019).

CK 6.237 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus šio kodekso 6.241 straipsnyje numatytus atvejus.

Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-1075/2023). Nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtina nustatyti visų išvardytų sąlygų buvimą. Šios aplinkybės bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pirmiau įvardytos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020).

Pagal formuojamą praktiką bylose dėl nepagrįsto praturtėjimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70- 916/2024) ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021). Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Kaip nurodė kasacinis teismas, reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica). Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018).

Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinio reikalavimą grindžia CK 6.237 straipsnio pagrindu, įrodinėdamas, jog ne visos atsakovo gautos lėšos panaudotos atsakovo kaip Tarybos nario veiklai vykdyti. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, sprendžia, kad atsakovui jo pateiktų išlaidas pagrindžiančių dokumentų pagrindu dalis pinigų išmokėti neteisėtai, dėl ko jis dalį gautų pinigų turi grąžinti Prienų rajono savivaldybės administracijai.

Kita vertus, teismas sprendžia, jog ieškovas pagrindė tik dalį ieškinio reikalavimų dėl atsakovo praturtėjimo trečiojo asmens sąskaita, taip pat ar atsakovas pagrindė, jog egzistavo teisinis pagrindas turtui (išmokoms tarybos nario veiklai vykdyti) gauti ir iš dalies pagrindė gautų išlaidų panaudojimą Tarybos nario veiklai vykdyti.

Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2023 m. kovo 31 d.) nustatyta, kad Tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, kas mėnesį gali būti skiriama išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius. Šios išmokos dydis ir atsiskaitymo tvarka nustatomi reglamente.

(duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino Prienų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento 25 punktas (redakcija, galiojusi iki 2021 m. sausio 1 d.) numatė, kad Tarybos nariui su jo, kaip Tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka Savivaldybės administracija, kas mėnesį skiriama 50 procentų Lietuvos Respublikos minimaliojo darbo užmokesčio dydžio išmoka, kuri išmokama iki mėnesio 20 dienos. Išmoka mokama tokio dydžio, kokia yra pateiktuose išlaidas pateisinančiuose dokumentuose nurodytų pinigų suma. Nepateikus iki nustatyto termino dokumentų, išmokos neišmokamos. Išmoka skiriama atsiskaitytinai, pateikus Savivaldybės administracijos Buhalterijos skyriui iki kito mėnesio 8 dienos išlaidas pateisinančius dokumentus – už degalus, pateikus kasos čekį, kuriame nurodytas savivaldybės administracijos kodas arba asmens kodas, arba sąskaita faktūra.

Pagal (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto Prienų rajono savivaldybės tarybos veikos reglamento 23 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. balandžio 20 d.) numatyta iš esmės ta pati Tarybos nario išlaidų kompensavimo tvarka, patikslinant, kad tinkami dokumentai išlaidoms už degalus atlyginti yra sąskaita faktūra arba čekis, kuriame nurodytas vardas, pavardė, gimimo data arba asmens kodas.

Pažymėtina ir tai, kad pagal minėtų Reglamentų nuostatas Tarybos narys privalo: dalyvauti Savivaldybės tarybos, komitetų, komisijų posėdžiuose; būti vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto nariu; dalyvauti komiteto, komisijų, kurių narys jis yra, posėdžiuose; nebalsuoti Savivaldybės tarybos, komitetų, komisijų posėdžiuose, kai jo balsavimas svarstomu klausimu prieštarauja Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymui; iki pradedant nagrinėti posėdžio darbotvarkės klausimus, raštu arba žodžiu informuoti Savivaldybės tarybos, komitetų ir komisijų posėdžių pirmininkus apie nedalyvavimą svarstant ir balsuojant klausimus, kurie gali sukelti interesų konfliktą pagal Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, ir nedalyvauti rengiant, svarstant šiuos klausimus ir balsuojant dėl jų; nuolat bendrauti su rinkėjais ir ne vėliau kaip iki kiekvienų metų kovo 31 dienos atsiskaityti jiems. Ataskaitas rinkėjams Tarybos nariai pateikia pasirinktinai – viešuose susitikimuose su Savivaldybės gyventojais, Savivaldybės teritorijoje platinamuose informaciniuose leidiniuose arba Savivaldybės interneto svetainėje www.prienai.lt.

Tokiu būdu, priešingai nei tai ieškinyje nurodo ieškovas, J. V. kaip Tarybos nario veikla Kadencijos laikotarpiu nebuvo susijusi išskirtinai tik su vykimu į Tarybos ir Komiteto posėdžius. Pagal minėtas Reglamento nuostatas, savivaldybės Tarybos narys privalo nuolat bendrauti su rinkėjais, bent kartą per metus viešuose susitikimuose atsiskaityti jiems (Reglamento 13 punktas). Esminiai atsakovo J. V. atsikirtimo argumentai yra tai, kad jis, kaip savivaldybės Tarybos narys, aktyviai bendravo su savo rinkėjais, dėl ko ir prašė kompensuoti tokio dydžio realiai patirtas transporto išlaidas. Tokie atsakovo argumentai iš dalies pagrįsti.

Atsakovas J. V. tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis buvo aktyvus politikas ir visuomeninių organizacijų narys. Kadencijos laikotarpiu J. V. buvo Bendruomeninių ir kaimo reikalų komiteto narys, taip pat Komisijos valstybės lėšomis finansuojamų melioracijos darbų žemės ūkio paskirties žemėje objektams parinkti narys. Be to, J. V. yra Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas, Prienų ūkininkų sąjungos tarybos narys, Lietuvos žemės ūkio tarybos narys, Tarptautinės pieno tarybos narys. Teikdamas paaiškinimus J. V. pažymėjo, kad, vykdydamas Tarybos nario veiklą, jis ne tik dalyvavo savivaldybės Tarybos posėdžiuose, bet ir susitikdavo su rinkėjais, seniūnijų atstovais, bendraudavo su gyventojais, veždavo jiems įvairią dalomąją medžiagą apie Tarybos priimtus sprendimus, teikdavo fizinę pagalbą, atveždamas kuro, statybinių medžiagų, taip pat, atstovaudamas rinkėjų interesus, vykdavo į Vilnių, kitus miestus. J. V. pažymėjo, kad jis organizuodavo šventes, visada dalyvaudavo ataskaitiniuose seniūnijų susirinkimuose, bent kartą į savaitę nuvykdavo į įvairias bendruomenes, dalyvavo Jiezno ligoninės statybų procese. Važiuodavo visur, kur jį kviesdavo. Karantino laikotarpiu kelionių būdavo dar daugiau. Taip pat vykdavo į Vilnių, susitikdavo su Nacionalinės mokėjimo agentūros, Aplinkos ministerijos atstovais. Vykdydamas Tarybos nario veiklą, J. V. naudodavosi jam priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini) (dyzelinis variklis), jo dukrai I. R. priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini) (dyzelinis variklis), sesers automobiliu (benzininiu varikliu). Kurą, kurį užpildavo į dukros ir sesers automobilius, išvažinėdavo. Taip pat buvo išsinuomojęs automobilį. J. V. turėjo vairuotoją T. K., kuris kartais vežiodavo atsakovą į Tarybos posėdžius, todėl ir buvo nustatyta, kad J. V. kuro pildavosi ir Tarybos posėdžio metu. Per metus, vykdydamas savivaldybės Tarybos nario funkcijas, nuvažiuodavo apie 10 000 km per mėnesį, į Vilnių per mėnesį vykdavo apie 15 kartų. Kartais kuro pildavo ir į bakus. Kuro iš karto neišnaudodavo, tačiau jį susipildavo vėliau.

Tokius atsakovo paaiškinimus patvirtinimo ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai. Liudytojai E. C. (buvusi (duomenys neskelbtini) pirmininkė) nurodė, kad J. V. į bendruomenės susirinkimus atvažiuodavo vieną kartą į mėnesį, taip pat atvykdavo į ataskaitinius susirinkimus, dalyvaudavo šventėse. Per karantiną bendruomenės susirinkimai nevyko. Liudytoja R. V. ((duomenys neskelbtini) mokytoja, (duomenys neskelbtini) pirmininkė) parodė, kad J. V. daug dėmesio skirdavo mokyklai, ne kartą važiuodavo savo transportu į šeimas, skatindavo šeimas leisti vaikus į rajono mokyklą. J. V. taip pat dalyvaudavo šventėse, pristatydavo savo veiklą, aptardavo bendruomenės reikalus. Nepamena, ar per karantiną J. V. atvykdavo į mokyklą. Liudytojas S. P. (buvęs (duomenys neskelbtini) direktorius) parodė, kad J. V. siekė padėti išlaikyti kaimo mokyklas, ne kartą lankėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje, atvažiuodavo į mėnesį po kelis kartus. Taip pat važiuodavo į šeimas, padėjo tėvus įtikinti, kad vaikai toliau mokytųsi kaimo mokykloje. (duomenys neskelbtini) mokykla buvo uždaryta (duomenys neskelbtini). Per karantiną J. V. buvo atvykęs gal porą kartų. Liudytoja D. V. ((duomenys neskelbtini)pirmininkė) parodė, kad J. V. dažnai atvažiuodavo į bendruomenę, dalyvaudavo renginiuose, ataskaitiniuose susirinkimuose, atvažiuodavo ir per karantiną. Bendruomenėje (duomenys neskelbtini) vyko statybos darbai, tuomet atvažiuodavo dažniau, pasibaigus statybos darbams, atvažiuodavo kartą į mėnesį. Liudytojas J. B. (iki (duomenys neskelbtini) seniūnaitis, ūkininkas) parodė, kad J. V. atvykdavo į (duomenys neskelbtini) dažnai, kartą į savaitę. G. A. (ūkininkė) parodė, kad savivaldybės Tarybos narys J. V. padėdavo ūkininkams (duomenys neskelbtini), informuodavo, ką savivaldybės Taryba nutardavo per posėdžius. A. V. ((duomenys neskelbtini) meras) parodė, kad J. V. aktyviai atstovavo savo rajono rinkėjus, vykdavo į bendruomenes, seniūnijas, vykdavo susitikti su kitų institucijų atstovais į (duomenys neskelbtini), prisidėjo prie (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos, domėjosi rajono mokyklomis, organizuodavo šventes. A. K. ((duomenys neskelbtini) seniūnas, ūkininkas) parodė, kad J. V. dalyvaudavo ataskaitiniuose seniūnijos susirinkimuose, bendraudavo su gyventojais, rūpinosi, kad mokykla nebūtų uždaryta, rūpinosi rajono keliais. Atvykdavo dažnai – kartą į mėnesį, į savaitę. Liudytojas A. B. ((duomenys neskelbtini) seniūnas) parodė, kad J. V. atvykdavo į seniūniją apie kartą į mėnesį, kelis kartus, rūpinosi (duomenys neskelbtini) rekonstrukcija, (duomenys neskelbtini) gimnazija. Iš J. V. pateiktų publikacijų matyti, kad savivaldybės Tarybos narys J. V. (duomenys neskelbtini) dalyvavo susitikime su Vyriausybės atstovais (duomenys neskelbtini), apžiūrėjo rekonstruotas patalpas, bendravo su vietos bendruomenės nariais (DOK-34456, priedas Nr. 5).

Sutiktina, kad atsakovas J. V. turėjo teisinį pagrindą gauti kompensaciją degalams už patirtas išlaidas, vykdant Tarybos nario funkcijas, tačiau pateikti išlaidas pagrindžiantys dokumentai (kvitai už kurą) nepatvirtina to fakto, kad Tarybos narys turėjo būtent tiek išlaidų kurui, vykdant tarybos nario funkcijas. Kadencijos laikotarpiu J. V. buvo išmokėta 14 769,83 Eur. Už šią sumą J. V. užsipylė 12 125,46 l kuro. Pagal Audito suvestines dėl J. V. įsigyto kuro ir kainos, vidutinė litro degalų kaina buvo 1,22 Eur už litrą. Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad automobilio (duomenys neskelbtini) vidutinės kuro sąnaudos yra 9,8-10,4/100 km. (https://www.toyota.lt/new-cars/hilux#grade-selector-id). Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad naudojosi ir kitomis transporto priemonės, kurių kuro sąnaudos yra mažesnės, todėl pritartina ieškovo išvadoms, kad nagrinėjamu atveju galima daryti objektyvią prielaidą, kad 100 kilometrų įveikti automobilis vidutiniškai sunaudoja 10 litrų degalų. Tokiu būdu, už įsigytus degalus J. V. Kadencijos laikotarpiu galėjo nuvažiuoti 121 254,60 km. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) yra 9 seniūnijos ((duomenys neskelbtini)). Kadencijos laikotarpiu J. V. gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini). Atstumai nuo atsakovo namų iki seniūnijų yra: (duomenys neskelbtini) – 29 km, (duomenys neskelbtini) – 30 km., (duomenys neskelbtini) – 35 km, (duomenys neskelbtini) – 29 km., (duomenys neskelbtini) – 3,5 km., (duomenys neskelbtini) – 15 km., (duomenys neskelbtini) – 42 km., (duomenys neskelbtini) – 27 km.,, (duomenys neskelbtini) – 36 km. Vidutinis atstumas nuo J. V. namų iki seniūnijos yra 27,38 km. Teismas, įvertinęs atsakovo, liudytojų paaiškinimus, atsižvelgdamas į tai, kad J. V. nurodė 15 kartų per mėnesį vykstantis į (duomenys neskelbtini), į tai, kad Kadencijos laikotarpiu buvo įvesti karantino apribojai, į tai, kad apklausti liudytojai nurodė, jog karantino metu J. V. rečiau atvykdavo į seniūnijas ir bendruomenes, sprendžia, kad byloje įrodyta, jog savivaldybės Tarybos nario veiklai vykdyti – bendrauti su rinkėjais, atsiskaityti jiems už atliktą savo, kaip savivaldybės Tarybos nario veiklą viešuose susirinkimuose, J. V. kartą per mėnesį vykdavo į kiekvieną (duomenys neskelbtini) esančią seniūniją, taip per Kadencijos laikotarpį nuvažiuodamas apie 25 920 km. Ieškinyje nurodyta, kad dar 540 km J. V. nuvažiavo vykdamas į Tarybos posėdžius. Tokiu būdu teismas konstatuoja, kad Kadencijos laikotarpiu, vykdydamas Tarybos nario veiklą, J. V. nuvažiavo 26 460 km. ir šis atstumas sudaro 21,82 proc. viso galimo už faktiškai gautas Tarybos nario lėšas nuvažiuoti atstumo. Teismas sprendžia, kad tokio didelio kiekio kuro įsigijimas negalėjo būti panaudotas Tarybos nario veiklai, todėl darytina išvada, kad atsakovas realiai gavo daugiau negu turėjo išlaidų, t. y. gavo didesnę sumą negu priklausė pagal teisinį pagrindą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad tiek atsakovas, tiek apklausti liudytojai patvirtino, jog J. V. aktyviai bendraudavo su savo rinkėjais, vykdavo ne tik į savivaldybes, bet ir pas savivaldybės gyventojus, kas didindavo jo nuvažiuojamą atstumą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, jog visa ieškinyje nurodyta suma atsakovo buvo gauta nepagrįstai, tuo tarpu atsakovas įrodė, kad 25 proc. ieškinyje nurodytos sumos jis gavo esant tam teisėtui pagrindui, t. y. Tarybos nario veiklai vykdyti, todėl ieškovo ieškinys tenkinamas iš dalies.

Liudytojai S. S. (Kadencijos laikotarpiu Ministras Pirmininkas, seimo narys), K. M. (Kadencijos laikotarpiu Aplinkos ministras, seimo narys), A. M. (Kadencijos laikotarpiu Nacionalinės mokėjimo agentūros direktorius), A. S. (iki 2020 m. seimo narys, ūkininkas), H. K. (UAB „Marijampolės pieno konservai“ generalinis direktorius), R. M. (UAB „Marijampolės pieno konservai“ žaliavų skyriaus darbuotoja), A. V. (Kadencijos laikotarpiu seimo narys, iki 2020 m. Sveikatos apsaugos ministras) teismo posėdžio metu patvirtino, kad J. V. buvo aktyvus politikas, dažnai atvykdavo į (duomenys neskelbtini), bendraudavo su kitais politikais, siekdamas spręsti tiek regionines, tiek visų ūkininkų problemas. Šiame kontekste pažymėtina, kad J. V. Kadencijos laikotarpiu buvo ne tik savivaldybės Tarybos narys, bet ir aktyvus visuomenininkas, ūkininkas, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas, Prienų ūkininkų sąjungos tarybos narys, Lietuvos žemės ūkio tarybos narys, Tarptautinės pieno tarybos narys. Iš atsakovo pateiktų publikacijų (https://www.manoukis.lt/naujienos/ukis/pieno-gamintojai-planuoja-protesto-akcijas), neva įrodančių jo, kaip savivaldybės Tarybos nario veiklą, matyti, kad jose J. V. yra įvardijamas kaip ūkininkas, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas. Tokiu būdu teismas sprendžia, kad J. V. patirtos išlaidos, vykstant į (duomenys neskelbtini), buvo patirtos ne Tarybos nario veiklai vykdyti, tačiau vykdant kitas visuomenines veiklas, t. y. asmeniniams poreikiams tenkinti. Reglamento nuostatos taip pat numatė, kad jeigu pagal mero potvarkį Tarybos narys atstovauja Savivaldybei už jos ribų, Savivaldybės administracija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka apmoka jam komandiruotės išlaidas (Reglamento 24 punktas). Nagrinėjamu atveju jokių duomenų apie J. V. suteiktus įgaliojimus veikti atstovaujant Savivaldybę už jos ribų, suteiktas komandiruotes, byloje nėra, todėl teismas atsakovo argumentus, jog jam teisėtai atlygintos išlaidos, susijusios su vykimu į kitus miestus, kadangi šios išlaidos buvo panaudos Tarybos nario veiklai vykdyti, atmeta kaip nepagrįstus.

Valstybės politikų elgesio principai, įtvirtinti Valstybės politikų elgesio kodekse, įpareigoja valstybės politikus elgtis sąžiningai, skaidriai ir viešai, nesavanaudiškai, pavyzdingai, bei atsakingai. J. V., pradėdamas eiti tarybos nario pareigas, prisiekė sąžiningai atlikti savivaldybės tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus. Tarybos narys jam skirtas išmokas turėjo naudoti tikslingai, pagrįstai, bei atitinkamai atsiskaityti, pateikti duomenis apie jų panaudojimą, jog niekam nekiltų abejonių dėl šios išmokos panaudojimo. Nagrinėjamu atveju iš esančių byloje duomenų darytina išvada, kad atsakovas, teikdamas išlaidas pagrindžiančius dokumentus, teikė duomenis ne tik apie savo realiai patirtas išlaidas savivaldybės Tarybos nario veiklai vykdyti, bet, siekdamas pagrįsti maksimalų Tarybos nario veiklai vykdyti išlaidų panaudojimą, teikė kitus čekius, kurie nebuvo panaudoti Tarybos nario funkcijoms vykdyti. Atsakovas J. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis, vykdydamas ūkininko veiklą, per metus perka 20 tonų kuro, kas sudarė sąlygas atsakovui pateikti ne tik jo kaip Tarybos nario išlaidas pagrindžiančius dokumentus, bet ir kitų veiklų sąnaudas. Tai iš esmės patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga – audito išvada, iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini) pirktas dyzelinas 155,38 l, kvitas išrašytas ūkininko vardu.

Tai, kad J. V. prašydavo kompensuoti išlaidas, susijusias ne tik su jo kaip savivaldybės Tarybos nario veikla, bet ir jo vykdomomis kitomis veiklomis, patvirtina jau anksčiau nurodytos aplinkybės, kad kuras buvo įsigyjamas 61 atveju pilant degalus du kartus per dieną, 6 atvejais – tris kartus per dieną, 3 – keturis kartus per dieną, vienu atveju – 8 kartus per dieną. (duomenys neskelbtini) trijų valandų laikotarpyje degalai įsigyti keturis kartus, viso 149,38 litro; (duomenys neskelbtini) – trijų valandų laikotarpiu degalai pilti 8 kartus, kas keliolika minučių, viso įsigyta virš 220 litrų dyzelino. J. V. prisiekė (duomenys neskelbtini), tuo tarpu kuro įsigijimo išlaidos skaičiuojamos jau (duomenys neskelbtini) (3 kvitai). Atkreiptinas dėmesys, kad kuro įsigijimas aktyvėja mėnesio pabaigoje, daugumą kartų išlaidų suma yra lygi maksimaliam Tarybos nariui skiriamų išlaidų dydžiui, kas sustiprina teismo įsitikinimą, kad kuro įsigijimo kvitai buvo derinami ne prie realiai nuvažiuoto atstumo, tačiau prie maksimalaus išlaidų dydžio. Pasitaikydavo atvejų, kai iš vakaro užpilamas didelis kiekis kuro, o ryte kuras užpilamas dar kartą (pvz. (duomenys neskelbtini) kuras piltas tris kartus – 14 val., 18 val., 20 val., viso 64 litrai, (duomenys neskelbtini) 7 val. užpilama dar 28 l., 10 val. – 27 l.; 2020 m. kovo 19 d. 18 val. užpilama 25 l kuro, (duomenys neskelbtini) 10 val. vėl pilama 30 l kuro. ). Pastebėtina ir tai, kad buvo pilami dideli kiekiai kuro (duomenys neskelbtini) 65 l, (duomenys neskelbtini) – 50 l., (duomenys neskelbtini) – 155 l., (duomenys neskelbtini) – 67 l., (duomenys neskelbtini) – 78 l., (duomenys neskelbtini) – 76 l. Nors atsakovas nurodo, jog didelis kiekis degalų buvo piltas ir į bakus baiminantis, jog degalų pritruks, tačiau toks argumentas apskritai nepagrįstas jokiais įrodymais, juolab kad byloje nepateikti įrodymai, jog ketintu važiuoti (nuvažiuotu) maršrutu nėra degalinės, kad atsakovas gyvena tokioje vietoje, kurioje nėra apskritai galimybės užsipilti degalų ir, galų gale nepaaiškinta, kodėl anksčiau nebuvo piltas toks degalų kiekis. Nors atsakovas nurodo, kad dažnai vykdavo pas gyventojus ir išvežiodavo jiems Tarybos posėdžio medžiagą, tačiau pažymėtina, kad J. V. iš 51 Kadencijos laikotarpiu vykusių Tarybos posėdžių dalyvavo tik 16 posėdžių.

Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir nurodytam teisiniam reguliavimui, įvertinant byloje pateiktą rašytinę medžiagą ir teismo posėdžių metu išsakytus bylos šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus bei atsižvelgiant į teismų praktiką, pripažįstama, kad ieškovas įrodė nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtiną sąlygų visetą, o atsakovas neįrodė, jog Prienų rajono savivaldybės administracijos jam išmokėtą 14 608,40 Eur piniginę sumą gavo esant teisiniam pagrindui. Atsakovas neįrodė, kad visos ginčo išlaidos buvo patirtos kaip (duomenys neskelbtini) Tarybos nario veiklai vykdyti patirtos išlaidos. Byloje pateikti įrodymai ir faktinių aplinkybių visuma suteikia pagrindą teismui konstatuoti, jog atsakovas praturtėjo, o pinigų gavimas nėra pateisinamas nei įstatymu, nei konkrečiu aktu, nei sandoriu (CPK 178, 185 straipsniai). Teismas daro išvadą, kad atsakovas praturtėjo nepagrįstai savivaldybės sąskaita be teisinio pagrindo, todėl tenkina ieškovo ieškinio reikalavimą dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo Prienų rajono savivaldybės administracijos naudai, atsakovui neįrodžius, kad dalis jo nepagrįstai kompensuotų išlaidų (75 proc.), buvo panaudota Tarybos nario veiklai. Teismas ieškinio sumą mažina 25 proc., spręsdamas, kad labiau tikėtina, jog tokį išlaidų dydį atsakovas panaudojo Tarybos nario veiklai vykdyti, pripažįstant, kad tokio dydžio lėšų panaudojimas Tarybos nario veikloje yra protingas, tikėtinas ir teisingas.

Taip pat ieškovo reikalavimas priteisti įstatyme nustatyto 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra pagrįstas įstatymu, todėl tenkintinas visiškai CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.

Byloje mokėtinas 329,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 5, 7 dalys).

Įstatymas numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis), todėl, ieškinį tenkinus 75 procentų apimtyje, iš atsakovo priteistina 246,75 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis) valstybės naudai.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsakovas bylos nagrinėjimo metu naudojosi kvalifikuota teisine pagalba, jį atstovavo advokatė Aušra Ručienė. Kadangi atsakovas nepateikė į bylą jo atstovavimo išlaidas jam teikiant teisinę pagalbą pagrindžiančių įrodymų, ieškinį tenkinus iš dalies, atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nėra sprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybės administracijos, įmonės kodas 288742590, naudai 10 956,30 Eur (dešimt tūkstančių devynis šimtus penkiasdešimt šešis eurus 30 ct), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. birželio 12 d.) iki sprendimo įvykdymo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 246,75 Eur (du šimtus keturiasdešimt šešis eurus 75 ct) žyminio mokesčio (bylinėjimosi išlaidas sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas), AB, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5660, įmokos pavadinimas - ,,bylinėjimosi išlaidos“).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.