Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų ūkis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno butų ūkis“ dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ (toliau – ieškovė) ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų ūkis“ (toliau – atsakovė) 592 Eur turtinės žalos atlyginimą, 25,98 Eur kompensacines palūkanas, 6 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje, dublike nurodė, kad 2020 m. liepos 2 d. įvykio metu buvo padaryta žala butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Įvykio metu butas buvo apdraustas ieškovės būsto draudimu, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad jos apdrausto turto remonto kaina sudaro 650 Eur ir kompensavo atsiradusią žalą, išmokėdama draudėjai 592 Eur draudimo išmoką (58 Eur besąlyginė išskaita). Ieškovės draudimu apdraustas turtas buvo sugadintas dėl vandens prasisunkimo per namo bendrąsias konstrukcijas. Minėto pastato administratore įvykio metu buvo atsakovė, todėl ji privalėjo prižiūrėti administruojamo pastato bendrąsias konstrukcijas, organizuoti jų remontą. Pažymėjo, jog nors atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ji tinkamai vykdė savo pareigas, tačiau teismui pateikė tik vieną statinio apžiūros aktą, surašytą 2019 m. liepos mėnesį. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė atliko stogo dangos apžiūrą po ieškovės kreipimosi, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė veikė tinkamai ir rūpestingai, nes šie veiksmai buvo organizuojami jau po žalos atsiradimo. Jei atsakovė būtų atlikusi nuolatinius bendro naudojimo objektų stebėjimus, tarp jų – ir laiptinės, jai apie stogo konstrukcijos nesandarumą būtų buvę žinoma.

3. Atsakovė atsiliepime, triplike prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovės avarinėje tarnyboje įvykis nebuvo registruotas, aplinkybės nenustatytos. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojas, neregistruodamas avarijos, nesilaikė Kauno miesto daugiabučių namų naudojimosi taisyklių 9.6. punkto, kuris numato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo pastebėjus inžinerinės įrangos gedimus, įvykus avarijai, nedelsiant apie tai pranešti namo priežiūrą organizuojančiam asmeniui. Šiuo atveju tas nebuvo padaryta. Atsakovės teigimu, ji savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratorės, pareigas atliko tinkamai. Tuo tarpu ieškovė neanalizavo 2020 m. liepos 2 d įvykusios avarijos priežasties, nepateikė objektyvių įrodymų, kad atsakovė neatliko kokių nors veiksmų, kurių neatlikimas galėjo turėti įtakos savininkės buto užliejimui, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė yra neįvykdžiusi įstatymuose nustatytų pareigų ar elgėsi nerūpestingai (neteisėtai), o atsiradusi žala yra tiesioginis jos pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas. Atsakovės vertinimu, tinkamai neištyrusi draudiminio įvykio aplinkybių, ieškovė pati prisiėmė riziką dėl galimybės išieškoti išmokas iš atsakingo už žalą asmens.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovei iš atsakovės 592 Eur žalos atlyginimą, 25,98 Eur kompensacines palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat valstybės naudai iš atsakovės priteisė 8,96 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

5. Nustatė, kad 2020 m. liepos 2 d. ieškovė registravo įvykį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), apliejimo ir nustatė, kad dėl nesandarios stogo konstrukcijos vanduo prasiskverbė į draudėjos patalpas, apgadindamas patalpų 16-1, 16-3 ir 16-4 bendrai sujungtas dažytas lubas, patalpos 16-3 dažytą sieną, kuri ribojasi su laiptine, patalpų 16-3 ir 16-4 bendrai sujungtą dažytą sieną. Įvykio metu butas buvo apdraustas ieškovės draudimu, todėl buto savininkei buvo išmokėtas 592 Eur žalos atlyginimas. Įvykio metu namo administratore buvo atsakovė.

6. Konstatavo, kad byloje ginčas kilo dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo ir žalos dydžio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246-6.249 straipsniai).

7. Sprendė, kad atsakovė nenuginčijo ieškovės turto sunaikinimo, sugadinimo akte, remonto sąmatoje nurodytos vandens prasiskverbimo į draudėjos butą priežasties – nesandarios stogo konstrukcijos. Tokios pozicijos teismas laikėsi įvertinęs liudytojos (buto draudėjos) V. P. parodymus, ieškovės pateiktas fotonuotraukas.

8. Nurodė, jog šiuo atveju būtent atsakovė turėjo pareigą įrodyti, kad ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių žalai išvengti – buvo laiku atlikti bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatiniai stebėjimai, kasmetinės apžiūros, organizuojami bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimai, parengti atnaujinimo planai ir kt.

9. Nustatė, kad atsakovė pateikė 2019 m. liepos 2 d. statinio apžiūros aktą, kurio 1.1 punkte pažymėta, jog stogo būklė patenkinama, tačiau ankstesnių ir vėlesnių metų kasmetinių apžiūros aktų į bylą nepateikė. Taipogi atsakovė pateikė Statinio techninės priežiūros žurnalą, iš kurio nustatė, kad jis pradėtas 2020 m. birželio 1 d., o baigtas 2020 m. rugpjūčio 1 d. Duomenų, kad buvo atliekami periodiniai stebėjimai kitu laikotarpiu, nėra. Minėtame Statinio techninės priežiūros žurnale fiksuota, kad 2020 m. liepos 20 d. pastebėti stogo defektai, o 2020 m. liepos 28 d. buvo atlikti stogo remonto darbai, 2020 m. liepos 29 d. fiksuoti ir atlikti bendrastatybiniai darbai.

10. Teismas sutiko su ieškove, kad ji, įrodydama vandens prasiskverbimą į butą dėl nesandarios namo konstrukcijos, kartu įrodė atsakovės neveikimą, nulėmusį ieškovės nurodomos žalos atsiradimą – jos administruojamo daugiabučio namo stogo nepriežiūrą ar nepakankamą priežiūrą. Darė išvadą, kad būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio stogu bei jo priežiūra, sąlygojo žalos atsiradimą. Sprendė, kad priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei draudėjai atsiradusios žalos yra nustatytas. Vertino, kad ieškovės pateikti įrodymai yra tinkami prašomos priteisti žalos dydžiui patvirtinti, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 592 Eur dydžio žalos atlyginimą.

11. Teismas nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimais, išdėstytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015, kadangi šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės nėra panašios.

12. Nustatęs, kad atsakovė neįvykdė prievolės atlyginti ieškovei žalą jos nurodytu terminu, teismas tenkino ieškinio reikalavimą dėl 25,98 Eur kompensuojamųjų palūkanų priteisimo. Taipogi vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei 6.210 straipsnio 2 dalimi priteisė ieškovei iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

13. Teismas pagrįstomis ieškovės bylinėjimosi išlaidomis laikė tik jos sumokėtą 15 Eur žyminį mokestį, todėl tik jį iš atsakovės ir priteisė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio stogu bei jo priežiūra sąlygojo žalos atsiradimą. Priešingai, atsakovė tinkamai vykdė teisės aktuose nurodytas pareigas, įskaitant vykdė nuolatinius namo stebėjimus, pildė techninės priežiūros žurnalą. Atsakovė atliko 2019 m. liepos 2 d. statinio apžiūrą, kurios metu nenustatė jokių defektų, galėjusių įtakoti avarijos kilimą. Taip pat po gautos draudimo pretenzijos iš ieškovės ji nuvyko apžiūrėti minėto daugiabučio stogo, tačiau ten nenustatė jokių defektų. Šie veiksmai įrodo atsakovės aktyvumą, atliekant jos, kaip namo administratorės, pareigas.

14.2. Teismas netyrė ir nevertino liudytojos V. K. (P.) parodymų, kuriais buvo teigiama, jog 2020 metais atsikėlusi gyventi į ginčo butą ji iškart pastebėjo, kad laiptinėje per sieną, kuri ribojasi su jos buto siena, yra vandens nutekėjimai. Tokie liudytojos paaiškinimai suponuoja išvadą, kad gyventoja atsikraustė į butą jau esant sienų defektui. Toks įvykis patenka į nedraudiminį įvykį, kadangi avarija galimai įvyko dar esant senam savininkui. Taigi, ieškovė neturėjo teisės išmokėti draudimo išmokos.

14.3. Nesutinka su teismu, kad atsakovė pateikė 2019 m. liepos 2 d. statinio apžiūros aktą, o ankstesnių ir vėlesnių metų kasmetinių apžiūros aktų į bylą nepateikė. Pasisakydama šiuo aspektu apeliantė nurodo, kad pateikti į bylą dokumentai – statinio apžiūros aktas ir techninės priežiūros žurnalo išrašas yra pateikti aktualaus laikotarpio. Kartu pažymi, kad techninės priežiūros žurnalas buvo pradėtas 2006 m. gegužės 31 d. ir baigtas 2020 m. gruodžio 28 d. Naujas žurnalas pradėtas 2020 m. gruodžio 28 d. ir yra tęsiamas iki šiol. Taigi neteisinga, kad teismas tai traktuoja kaip atsakovės pasyvumą teikiant visus įrodymus.

14.4. Teismas sprendime nepagrįstai nesivadovavo nuosekliai formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, jog administratorius pagal sutartį gali būti atsakingas už bendraturčiui padarytą žalą dėl netinkamo namo bendrojo naudojimo objektu priežiūros, bet tik tuo atveju, jeigu bus nustatyta ir įrodyta, kad jis nevykdė įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-491-219/2016).

14.5. Teismo sprendimas yra nepagrįstas, priimtas tinkamai neatsižvelgus į civilinės bylos medžiagoje surinktus rašytinius įrodymus, kuriuose yra statinio apžiūros aktas, techninės priežiūros žurnalo ištrauka bei paskyra–aktas, kuri įrodo atsakovės aktyvumą vykdant savo pareigas. Šiuo atveju pagal priimtą teismo sprendimą atsakovės atsakomybė yra taikoma be kaltės.

2. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

4. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

5. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo tenkintas ieškovės ieškinys dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

6. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2020 m. liepos 2 d. buvo padaryta žala butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Įvykio metu buvo apgadintos minėto buto lubos ir sienos. Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, apskaičiuota, kad apdrausto turto remonto kaina yra 650 Eur. Ieškovė draudėjai V. P. išmokėjo 592 Eur draudimo išmoką (58 Eur išskaita). Įvykio metu namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpų ir objektų administratore buvo atsakovė. Ieškovė, kaip draudikė, pareiškė ieškinį atsakovei dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo.

7. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė, kaip daugiabučio namo administratorė, yra atsakinga už padarytą žalą, todėl priteisė ieškovei iš atsakovės 592 Eur turtinės žalos atlyginimą. Teismas vertino, kad būtent atsakovės nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo stogu ir jo priežiūra sąlygojo žalos atsiradimą.

8. Atsakovė apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad būtent jos neteisėti veiksmai (neveikimas) sąlygojo ieškovės nurodomos žalos atsiradimą. Apeliantės vertinimu, ji, kaip namo administratorė, vykdė teisės aktuose nurodytas pareigas, įskaitant ir nuolatinius namo stebėjimus, pildė techninės priežiūros žurnalą. Atsakovė 2019 m. liepos 2 d. atliko statinio apžiūrą, kurios metu nenustatė jokių defektų, galėjusių įtakoti avarijos kilimą. Taip pat po gautos draudimo pretenzijos atsakovė nuvyko apžiūrėti minėto daugiabučio stogo, tačiau jokie defektai nebuvo nustatyti. Apeliantės tvirtinimu, šie veiksmai įrodo jos aktyvumą atliekant savo, kaip namo administratorės, pareigas. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliantės argumentus kaip nepagrįstus.

9. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas.

10. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nebūtų padaryta žala kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246 - 6.249 straipsniai). Asmuo (ieškovas), pareiškęs ieškinį atsakovui dėl atsakovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnis).

11. CK 4.84 straipsnio 8 dalis nustato, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus (toliau – Nuostatai), pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (7.1 punktas). Jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus administratorius turi imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (7.7 punktas).

12. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtinto „Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo” (toliau – Reglamentas) 11 punktą, statinio priežiūros tikslas yra užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai yra siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų; laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus; profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas; siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai.

13. Pagal Reglamento 34 punktą, nuolatiniai statinio būklės stebėjimai turi būti atliekami ne rečiau kaip kartą per mėnesį, o pagal 35 punktą, nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami dažniau kaip kartą per mėnesį, kai: pastebėti statinio (jo konstrukcijų, inžinerinių sistemų) būklės defektai ar neleistinos deformacijos; vykdomi statinio dalies rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai; statinio sklype ar besiribojančiuose sklypuose vykdomi naujo statinio statybos arba esamo statinio rekonstravimo darbai; pageidauja Naudotojas. Dokumentai – techninės priežiūros žurnalas, apžiūrų aktai, yra teisės aktuose įtvirtinti įrodymai, kurie gali patvirtinti namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiksmus atliekant jam teisės aktų kaip bendrojo naudojimo objektų administratoriui pavestas funkcijas.

14. Vadovaujantis nurodyto Reglamento nuostatomis, atsakovė, siekdama paneigti savo nepakankamą veikimą, turėjo į bylą pateikti įrodymus apie bendrojo naudojimo objektų priežiūros faktinį vykdymą iki draudžiamojo įvykio atsiradimo dienos, t. y. iki 2020 m. liepos 2 d. Kaip patvirtina byloje nustatytos aplinkybės, atsakovė į bylą yra pateikusi 2019 m. liepos 2 d. statinio apžiūros aktą, statinio techninės priežiūros žurnalą (pildymo pradžia 2020 m. birželio 1 d., o pabaiga 2020 m. rugpjūčio 1 d.) bei 2020 m. rugsėjo 1 d. aktą Nr. 20-09-0035. 2019 m. liepos 2 d. statinio apžiūros akte nurodyta, kad stogo būklė patenkinama. Statinio techninės priežiūros žurnale, kuris pradėtas pildyti 2020 m. birželio 1 d., o baigtas 2020 m. rugpjūčio 1 d., užfiksuota, kad 2020 m. liepos 20 d. buvo pastebėti stogo defektai, o 2020 m. liepos 28 d. buvo atlikti stogo remonto darbai, 2020 m. liepos 29 d. fiksuoti ir atlikti bendrastatybiniai darbai. 2020 m. rugsėjo 1 d. akte nurodyta, kad apžiūros metu protėkių vietos nematyti. Kitų (ankstesnių ar vėlesnių) kasmetinių apžiūros aktų į bylą nėra pateikta. Įvertinus minėtus įrodymus, konstatuotina, kad nors atsakovė pateikė statinio apžiūros aktą, surašytą 2019 m. liepos mėnesį, kurio metu nustatyta, jog stogo būklė yra patenkinama, tačiau šis įrodymas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepatvirtina, jog atsakovė vykdė pareigą organizuoti bendro naudojimo objektų nuolatines apžiūras bei stebėjimus po šio akto surašymo. Kritiškai vertintinas ir atsakovės nurodomas argumentas dėl jos atliktos stogo apžiūros po pretenzijos gavimo iš ieškovės. Pasisakant šiuo aspektu pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovė atliko stogo dangos apžiūrą po ieškovės kreipimosi į ją, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė veikė tinkamai ir rūpestingai, kadangi šie veiksmai buvo organizuojami jau po žalos atsiradimo. Taipogi apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus apeliantės teiginius, kad techninės priežiūros žurnalas buvo pradėtas 2006 m. gegužės 31 d. ir baigtas 2020 m. gruodžio 28 d., o naujas žurnalas pradėtas 2020 m. gruodžio 28 d. ir tęsiamas iki šiol. Šie apeliantės teiginiai nepagrįsti, kadangi į bylą tokiais laikotarpiais užvestų techninės priežiūros žurnalų pateikta nėra.

15. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, jog draudėjos butas yra paskutiniame daugiabučio namo aukšte. Byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, kad žala buvo padaryta ne tik draudėjos butui, bet ir laiptinės sienoms. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jeigu atsakovė būtų atlikusi nuolatinius bendro naudojimo objektų stebėjimus, tarp jų – ir laiptinės, jai apie stogo konstrukcijos nesandarumą būtų buvę žinoma. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šios nutarties 27 punkte nustatytos aplinkybės leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog atsiradusi žala kilo dėl atsakovės tinkamo savo pareigų nevykdymo – jos administruojamo namo stogo nepriežiūros ar nepakankamos priežiūros. Šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su apylinkės teismu, kad, būdama namo administratore, atsakovė neatliko visų būtinų veiksmų turtui prižiūrėti, todėl yra atsakinga už žalos atsiradimą.

16. Įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą bei byloje nustatytų faktinių aplinkybių visetą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė nepakankamai rūpinosi administruojamo daugiabučio namo stogu bei jo priežiūra. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovės pareigų nevykdymas šiuo atveju pasireiškė tuo, kad ji laiku nesutvarkė namo stogo konstrukcijų. Namo administratorė, neatlikusi tokių darbų, pažeidė ne tik Nuostatus, reglamentuojančius administratoriaus veiklą administruojant bendrojo naudojimo objektus, Reglamentą, kuriame nustatyti daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomieji reikalavimai, bet ir bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

17. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo stogo priežiūra sąlygojo žalos atsiradimą. Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei draudėjai atsiradusios žalos yra nustatytas. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė nepakankamai rūpestingai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei tvirtina apeliantė, visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino remdamasis įrodymų vertinimo principais, todėl nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, klaidingai įvertino byloje surinktus įrodymus, kas sąlygojo neteisingų išvadų ir nepagrįsto sprendimo priėmimą (CPK 176–179 straipsniai, 185 straipsnis, 189 straipsnis). Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau apeliantei, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar teismas nevertino apeliantės pateiktų teisinių argumentų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantai, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

19. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

Dėl procesinės bylos baigties.

20. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Dėl to atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantei neatlyginamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.