- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-27
- Bylos Nr.
- e2YT-13515-1194/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvija Bunkuvienė
- Pareiškėjas
- E. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Trakų rajono savivaldybės administracija, Valstybės įmonė Turto bankas, Valstybės įmonė Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, M. M., N. P., Ž. P., M. Č., N. O. V., A. R., D. I., A. S., J. A., R. D., S. M., Č. P., G. V.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Silvija Bunkuvienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys – Trakų rajono savivaldybės administracija, Valstybės įmonė Turto bankas, Valstybės įmonė Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, M. M., N. P., Ž. P., M. Č., N. O. V., A. R., D. I., A. S., J. A., R. D., S. M., Č. P., G. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas E. V. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1992 m. gegužės 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu butas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgytas su priklausiniu – 1/12 dalimi ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 11I1p, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad A. E. B., įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į garažą, kurio duomenys pagal 2025 m. birželio 25 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); paskirtis: pagalbinio ūkio, turintį 13,99 kv. m bendro ploto; 47 kub. m tūrio; žymėjimas plane 9I1/p; aukštų skaičius – 1, koordinatė X: 6057965; koordinatė Y: 567584; statybos pradžios metai: 1963; statybos pabaigos metai: 1963 m., esantį (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta V. B. ir A. E. B. santuoka. Gyvenant santuokoje, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 1992 m. gegužės 6 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pirkimo-pardavimo sutartis) pagrindu sutuoktinių buvo įgytas Butas/Patalpa – Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 10/33796, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše Buto adresas nurodytas (duomenys neskelbtini), minėto išrašo 2.1. punkte nurodyta: „Aprašymas/pastabos: /2“. Pirkimo-pardavimo sutartyje bei Buto techninės apskaitos byloje minėto Buto adresas nurodytas (duomenys neskelbtini). Buto Pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė A. E. B., Butas buvo registruotas A. E. B. vardu. (duomenys neskelbtini) mirė V. B.. Po V. B. mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė A. E. B.. (duomenys neskelbtini) mirė A. E. B.. Pareiškėjas, A. E. B. sūnus E. V., kreipėsi į notaro biurą dėl paveldėjimo bylos po motinos A. E. B. mirties užvedimo, notarui yra pateikęs pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas yra vienintelis įpėdinis po savo motinos A. E. B. mirties. Užvedus paveldėjimo bylą paaiškėjo aplinkybė, kad A. E. B. nuosavybės teisės į sandėlį, Buto techninės apskaitos byloje pažymėtą indeksu 11I1p (toliau – Sandėlis), ir rūsį, esantį po Sandėliu, Buto techninės paskaitos byloje pažymėtą indeksu R2 (toliau – Rūsys), esančius adresu (duomenys neskelbtini), nėra įregistruotos. Be to, paaiškėjo ir aplinkybė, kad A. E. B. nuosavybės teisė į garažą, Buto techninės apskaitos byloje pažymėtą indeksu 9G1/p, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Garažas), taip pat nėra įregistruota. Taigi, pareiškėjas, kaip vienintelis mirusiosios A. E. B. turto ir turtinių teisių įpėdinis, kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu Butas buvo įgytas su priklausiniu ir prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad Registro duomenimis, garažas, žymėjimas plane 9I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teisės į jį Registre nėra įregistruoti. Teismui nustačius, kad yra visos sąlygos prašomo juridinio fakto nustatymui, Registrų centras neprieštarauja, kad pareiškimo reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo būtų patenkintas. Dėl įgyjamosios senaties taikymo, tai suinteresuotas asmuo neturi įgaliojimų vertinti, ar daikto valdymas buvo prasidėjęs sąžiningai, taip pat, ar jis buvo valdomas kaip savas teisėtai, atvirai bei nepertraukiamai, ar nuosavybės teisės į daiktą nebuvo įgytos anksčiau ir t.t. Jeigu pareiškėjas įrodys savo reikalavimo pagrįstumą dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo, neprieštarauja, kad jis būtų patenkintas.
4. Suinteresuotas asmuo Trakų rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nenustatė jokių prieštaraujančių faktų dėl pateikto pareiškimo. Prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į pareiškime pateiktus nurodytus argumentus, nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui.
5. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas nustatys pakankamai aplinkybių ir įrodymų, patvirtinančių, kad yra pagrindas nustatyti nekilnojamojo daikto įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštarauja, kad pareiškėjui šis faktas būtų nustatytas.
6. Suinteresuotas asmuo Č. P. pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad yra buto (duomenys neskelbtini), savininkas. Jam yra žinoma, kad Trakų teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl sandėliuko ir garažo, esančių (duomenys neskelbtini), registravimo A. E. B. vardu. Patvirtina, kad su pareiškėjo E. V. pareiškimu visiškai sutinka. Bute adresu (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 1983 metų. Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), neturi rūsio su sandėliukais. Šalia gyvenamojo namo esančiame pastate kiekvienas namo gyventojas turi po sandėliuką. Šalia šio pastato su sandėliukais kai kurie namo gyventojai buvo pasistatę garažus. A. E. B. taip pat turėjo savo garažą, jos garažo durys medinės. Gali patvirtinti, kad nuo jo atsikraustymo į minėtą butą 1983 metų iki A. E. B. mirties 2024 metų, ji nuolat naudojosi sandėliuku ir garažu, laikė, kad tai yra jos turtas, prižiūrėjo juos, ir niekas jai jokių pretenzijų dėl to nėra išsakęs.
7. Pareiškėjas į bylą pateikė rašytinius liudytojo J. A. parodymus, patvirtintus notarine tvarka, kuriuose parodyta, kad J. A. su pareiškėju E. V. yra pažįstami nuo savo ankstyvos vaikystės. Jo motina G. A., kuri jau yra mirusi, buvo artimos pažįstamos su E. V. motina A. E. B.. Visi gyveno kaimynystėje, t. y. šalia gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bute, adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu jis gyvena iki šiol. Kadangi jų šeimos artimai bendravo, tai iš šio artimo ryšio jam buvo matoma ir žinoma, kad E. V. motina A. E. B. naudojasi ne tik butu, adresu (duomenys neskelbtini), bet ir šalia šio daugiabučio namo esančiu vienu iš sandėliukų bei garažu. Sandėliuke ir garaže buvo laikomi A. E. B. šeimos daiktai. A. E. B. nuo tada, kai jis prisimena save ankstyvoje vaikystėje, iki pat savo mirties 2024 metų nuolat ir nepertraukiamai naudojosi sandėliuku ir garažu, tvarkė juos, jais rūpinosi kaip savo nuosavybe. Jam nėra žinomos aplinkybės, kad koks nors asmuo A. E. B. dėl šių statinių naudojimo būtų reiškęs kokias nors pretenzijas ar reikalavimus.
8. Suinteresuoti asmenys – M. M., N. P., Ž. P., M. Č., N. O. V., A. R., D. I., A. S., J. A., R. D., S. M., G. V. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
9. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).
Žemesnės instancijos teismas
10. Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXVI skyriaus normos. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis).
11. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas po savo motinos mirties 2024 m. lapkričio 27 d. liudijimo pagrindu priėmė palikimą t. y. butą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Minėtą Butą pareiškėjo motina gyvenant santuokoje su pareiškėjo tėvu įsigijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 1992 m. gegužės 6 d. Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Pirkimo-pardavimo sutarties duomenimis, pardavėjas pardavė, o pirkėjas nupirko Butą, kurio bendras plotas 41,34 kv. m, už 4628,24 rb. kainą, kuri apmokėta valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis (Pirkimo-pardavimo sutarties 1 – 2 punktai). Buto techninės apskaitos bylos, inventorinis Nr. 34390 (toliau – Buto techninės apskaitos byla) duomenimis, skyriuje „Įvairūs statiniai, kiemo įrengimai“ 1992 m. vasario 3 d. buvo apskaitytas Sandėlis ir Rūsys. Buto techninės apskaitos bylos skyriuje „Įkainojimas“ 1992 m. vasario 3 d. Sandėlis ir Rūsys bendrai įkainoti 705 rb. verte. 1992 m. balandžio 21 d. Gyvenamojo namo, namo dalies, buto įkainojimo akte, patvirtintame 1992 m. gegužės 4 d. (toliau – Įkainojimo aktas), nurodyta, kad parduodamas 41,34 kv. m butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio kaina – 8702 rb. (Įkainojimo akto 2.1. punktas, 2.3. punktas). Įkainojimo akto 2.4. punkte, numatančiame gyvenamojo namo, namo dalies, buto priklausinių – pagalbinių ūkinių pastatų ir kitų statinių kainą, yra nurodytas sandėlis, kurio kaina – 705 rb. Įkainojimo akto duomenimis, bendra buto ir sandėlio kaina, t. y. 9407 rb. (8702 rb. + 705 rb.) (Įkainojimo akto 2.4 punktas, 3.5 punktas). Pritaikius indeksavimą bei nuolaidas, bendra pardavimo kaina sudarė 4628,24 rb., mokėtina valstybės vienkartinėmis išmokomis. Pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta ta pati Įkainojimo akte nustatyta kaina – 4628,24 rb. Pirkimo-pardavimo sutarties 2b punktas patvirtina, kad minėta kaina buvo sumokėta valstybės vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis. 1996 m. gruodžio 18 d. Trakų rajono Valstybinės butų ūkio valdybos Pažymoje Nr. 30 nurodyti duomenis patvirtina, kad privatizuojant Butą, „<...> spausdinant padaryta klaida, praleisti ūkiniai pastatai IJ 1/p, R2. Šie pastatai atžymėti inventorizacinėje byloje Nr. 34390“.
12. Taigi, šioje byloje pareiškėjas, kaip Buto savininkas (paveldėtojas), siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Butas buvo įsigytas su priklausiniu – 1/12 dalimi ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 11I1p, esančiu adresu (duomenys neskelbtini).
13. Toks pareiškėjo reikalavimas kvalifikuotinas kaip pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktą pareikštą reikalavimą dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo.
14. Iš 2025 m. rugpjūčio 13 d. Valstybės įmonės Registrų centras pateikto Butų (patalpų) sąrašo gyvenamajame name, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1A3p, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Daugiabutis gyvenamasis namas), matyti, kad šiame Daugiabučiame gyvenamajame name iš viso yra 12 butų. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad Daugiabučio gyvenamojo namo priklausinys yra pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 11I1p, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Ūkinis pastatas). Daugiabutis gyvenamasis namas ir Ūkinis pastatas buvo pastatyti tais pačiais metais – 1963 m. Iš Buto techninės apskaitos byloje esančios Pastatų išdėstymo schemos ir Namų valdos techninės apskaitos byloje esančio 1965 m. statinių išdėstymo plano matyti, kad Ūkinis pastatas yra šalia Daugiabučio gyvenamojo namo. Ūkinis pastatas faktiškai yra suskirstytas į atskiras patalpas – 12 sandėlių, t. y. tiek, kiek Daugiabučio gyvenamajame name yra butų. Pareiškėjo teigimu, kiekvienam Daugiabučio gyvenamojo namo butui Ūkiniame pastate buvo suteikta atskira patalpa (sandėlis su po juo esančiu rūsiu) su atskirais raktais. Kiekvienas Daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkas dar nuo namo pastatymo ir iki butų privatizavimo naudojosi butu ir Ūkiniu pastatu, jį prižiūrėjo ir remontavo. Kadangi Daugiabutis gyvenamasis namas buvo kūrenamas kietu kuru, Ūkinį pastatą pastačius, Daugiabučio gyvenamojo namo gyventojai Ūkiniame pastate esančias patalpas (sandėlius su po jais esančiais rūsiais) naudojo kietajam kurui laikyti. Pakeitus šildymo sistemą, sandėliai naudojami tų pačių Daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų daiktų laikymui. Sandėlis su po juo esančiu rūsiu A. E. B. ir jos sutuoktinio V. B. taip pat buvo faktiškai naudojami asmeniniams jų poreikiams tenkinti. Tarp Daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų ginčo dėl naudojimosi minėtais Ūkiniame pastate esančiais sandėliais nėra. Šias aplinkybes patvirtino ir suinteresuotas asmuo Č. P. atsiliepime, nurodydamas, kad bute adresu (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 1983 metų. Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), neturi rūsio su sandėliukais. Šalia gyvenamojo namo esančiame pastate kiekvienas namo gyventojas turi po sandėliuką. Gali patvirtinti, kad nuo jo atsikraustymo į minėtą butą 1983 metais iki A. E. B. mirties (duomenys neskelbtini), ji nuolat naudojosi sandėliuku ir garažu, laikė, kad tai yra jos turtas, prižiūrėjo juos, ir niekas jai jokių pretenzijų dėl to nėra išsakęs. Tokias pat aplinkybes savo rašytiniuose paaiškinimuose patvirtino ir liudytojas J. A.. Priešingų įrodymų byloje nėra.
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi. Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, taip pat tenkinti pagrindinio daikto poreikiams. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006; 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008; 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2014; ir kt.).
16. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, konstatuojama, kad ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra daugiabučio gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinys (CK 4.19 straipsnio 1 dalis).
17. Vadovaujantis CK 4.14 straipsnio 1 dalimi, antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip.
18. Kaip matyti iš byloje pateiktos pirkimo-pardavimo sutarties, kuria buvo įsigytas pareiškėjui šiuo metu priklausantis Butas, esantis minėtame daugiabučiame name, sutartyje nurodyta, kad įsigyjamas atitinkamas Butas kartu su Sandėliu ir Rūsiu, esančiu po minėtu Sandėliu, t. y. Ūkiniu pastatu. Tiek pirkimo-pardavimo sutartis, tiek Buto įkainojimo aktas patvirtina, kad kaina buvo sumokėta ne tik už įsigyjamą Butą, bet ir už Ūkinį pastatą. Šias aplinkybes patvirtina ir 1996 m. gruodžio 18 d. Trakų rajono Valstybinės butų ūkio valdybos Pažyma Nr. 30. Pareiškėjui nėra žinomos priežastys ir aplinkybės, kodėl, esant išduotai minėtai pažymai ištaisymas notarine tvarka taip ir nebuvo atliktas, tačiau šiai dienai pasibaigus privatizavimo procesui, taip pat pareiškėjo motinai A. E. B. mirus, nuosavybės teisės į Ūkinį pastatą nebuvo ir nėra įregistruotos. Būtent dėl šios priežasties VĮ Registrų centras atsisakė įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į atitinkamą Ūkinio pastato dalį, todėl pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, siekdamas įregistruoti nuosavybės teises į ginčo Ūkinį pastatą, nes kitokiu būdu negali gauti dokumentų, patvirtinančių šį faktą.
19. Šiuo atveju, kaip jau buvo nurodyta pirmiau, pirkimo pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad Butas įsigyjamas su Ūkiniu pastatu (priklausiniu), tiesiog jis nebuvo įregistruotas, nes spausdinant padaryta klaida. Kaip jau pirmiau konstatuota šiame sprendime, pirkimo pardavimo sutartyje nurodytas ūkinis pastatas yra tas pats ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
20. Atsižvelgiant į tai, kad ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys, todėl jį ištinka pagrindinio daikto likimas, t. y. butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas/privatizuotas kartu su 1/12 dalimi ūkinio pastato (CK 4.14 straipsnio 1 dalis). Šios prezumpcijos pirkimo pardavimo sutartis nepaneigė, priešingai, joje nurodyta, kad butas įsigytas kartu su ūkiniu pastatu.
Dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo
21. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo motina A. E. B., įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į garažą, kurio duomenys pagal 2025 m. birželio 25 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); paskirtis: pagalbinio ūkio, turintį 13,99 kv. m bendro ploto; 47 kub. m tūrio; žymėjimas plane 9I1/p; aukštų skaičius – 1, koordinatė X: 6057965; koordinatė Y: 567584; statybos pradžios metai: 1963; statybos pabaigos metai: 1963 m., esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas). Nurodo, kad užvedus paveldėjimo bylą po motinos A. E. B. mirties, paaiškėjo aplinkybė, kad A. E. B. nuosavybės teisė į garažą, Buto techninės apskaitos byloje pažymėtą indeksu 9G1/p, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Garažas), nėra įregistruota.
22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, skirtingai nei bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kuriose prašoma nustatyti daiktų valdymo nuosavybės teise faktą, pareiškėjai neturi įrodyti, kad jie yra daiktų savininkai. Atvirkščiai, jie neturi būti daiktų, į kuriuos prašo pripažinti įgijus nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, savininkai. Jie turi įrodyti, kad yra tokių daiktų valdytojai, valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o daiktai gali būti privačios nuosavybės teisės objektais ir nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei, taip pat nėra registruoti kitų asmenų (ne valdytojų) vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 31 punktas).
23. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 4.23 straipsnio 2 dalies nuostata, kurioje įtvirtinta, jog daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai, negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad asmuo, pretenduojantis daiktą įgyti nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu, neturi nurodyti daikto teisėto įgijimo pagrindo, t. y. kurio nors iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, ir nurodyti, kodėl jis šiuo pagrindu neįgijo nuosavybės teisės į daiktą. Toks minėtoje CK 4.23 straipsnio 2 dalies nuostatoje įtvirtintos normos aiškinimas išplaukia iš CK 4.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąžiningo įgijėjo sampratos, pagal kurią sąžiningu daikto įgijėju laikomas asmuo, kuris užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, – tai reiškia, kad tokiam asmeniui turi būti žinomas teisėtas pagrindas įgyti daikto valdymą, kuris jam suteikia daugiau teisių į daiktą nei kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 34 punktas).
24. Bylos duomenimis nustatyta, kad 1963 metais pareiškėjo motina A. E. B. būdama daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), gyventoja šalia ūkinio pastato savo poreikių tenkinimui pasistatė Garažą, kuris Buto techninės apskaitos byloje pažymėtą indeksu 9G1/p. Minėtas Garažas buvo užfiksuotas Valstybės įmonės Registrų centras Namų valdos techninės apskaitos byloje esančiame 1965 m. statinių išdėstymo plane. Trakų rajono valdybos 1994 m. rugpjūčio 24 d. potvarkiu Nr. 246 V „Dėl savavališkų statybų Trakų rajone“ minėto Garažo statyba buvo įteisinta (6 punktas). Tačiau pareiškėjo motina A. E. B. nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į Garažą. Bet nuo pat Garažo pasistatymo iki pat savo mirties A. E. B. sąžiningai juo naudojosi ir valdė tartum savo nuosavybę, esančią greta jos gyvenamojo Buto. Po motinos mirties Garažu naudojasi pareiškėjas. Šias aplinkybes patvirtino atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo Č. P. ir rašytiniuose paaiškinimuose liudytojas J. A..
25. Pagal teisinį reguliavimą fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Jeigu per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko šio kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu (CK 4.71 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 4.69 straipsnio 1 dalį, įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais.
26. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas ; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-701/2016, 26 punktas).
27. Šių sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas konkrečioje byloje nustato kaip faktines bylos aplinkybes, taikydamas įrodymus, įrodinėjimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-701/2016; ir kt.).
28. Įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, t. y. šiuo pagrindu asmuo įgyja nuosavybės teisę neperimdamas jos iš kito asmens, o iki nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu asmuo yra daikto valdytojas, kurio valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet ne savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021).
29. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pakankamai duomenų, kurie teiktų pagrindą spręsti, kad nuosavybės teisę į Garažą tiek pareiškėjas, tiek jo motina būtų įgiję vienu iš įstatyme įtvirtintų nuosavybės teisės įgijimo būdų. Suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Trakų rajono savivaldybės administracija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimuose iš esmės pripažino, kad ginčo Garažas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė ir prieštaravimų dėl pareiškimo nereiškė. Teismo vertinimu, šios pateiktos aplinkybės patvirtina, kad valstybei ar savivaldybei šis turtas nepriklauso. Šiuo atveju pareiškėjo motina A. E. B. buvo Garažo valdytoja, juo naudojosi, rūpinosi, t. y. elgėsi kaip turto savininkė ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą turtą. Taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjo motina būtų atsisakiusi valdymo ar kad šį turtą būtų užvaldęs kas nors kitas. Viešajame registre neįregistruotos kitų asmenų daiktinės teisės į šį objektą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).
30. Byloje nėra jokių duomenų, kad per laikotarpį, daugiau kaip 60 metų, kuriuo ir pareiškėjas, ir jo motina valdė Garažą, kas nors į šį turtą būtų pareiškęs kokių nors pretenzijų. Jokių galimų pretendentų dėl teisių į šį turtą neatsirado. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų nereiškė. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo pareiškimo tenkinimas pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kas nors ginčytų pareiškėjo nurodyto Garažo valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirumą ir nepertraukiamumą.
31. Bylos duomenimis nustatyta, kad Garažo statyba buvo įteisinta. Buvo atlikti Garažo kadastriniai matavimai ir 2025 m. birželio 25 d. parengta Nekilnojamojo turto kadastro duomenų byla, kuri įkelta į posistemę „Matininkas“ (Garažui suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žymėjimas plane 9I1/p). Pareiškėjas apmokėjo už Garažui atliktus kadastrinius matavimus. Šiame kontekste teismas pažymi, kad remiantis bylos duomenimis matyti, jog Garažas, kaip nekilnojamas daiktas, yra suformuotas – atlikti kadastriniai matavimai, suteiktas unikalus numeris. Be to, nėra jokių duomenų, jog per laikotarpį, t. y. daugiau kaip 60 metų, po to, kai G. T. rajono valdybos 1994 m. rugpjūčio 24 d. potvarkiu Nr. 246 V buvo įteisintas, kuomet pareiškėjas ar jo motina valdė turtą, institucijos būtų pareiškusios bet kokius reikalavimus dėl savavališkos ar neteisėtos statybos ar būtų nustačiusios savavališkos statybos faktą. Taigi, nesant jokių įrodymų ar duomenų apie Garažo statybos neteisėtumą, vadovaujantis tikimybių principu ir vidiniu teismo įsitikinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog Garažas buvo pastatytas neteisėtai.
32. Vadovaujantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos CK 4.68–4.71 straipsniuose, kurios yra pagrindas nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto konstatavimui: 1) pareiškėjo motina A. E. B. nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu; 2) yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, t. y.: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjo motina elgėsi kaip daikto savininkė ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, todėl pripažintina, kad pareiškėjo motinos A. E. B. valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę.
33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog pareiškėjo pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas faktas, kad pareiškėjo motina A. E. B. įgyjamosios senaties pagrindu įgijo pareiškimo reikalavime nurodytą daiktą (Garažą).
34. Kiti procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 448 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgytas su priklausiniu – 1/12 dalimi ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 11I1p (IJ 1/p), esančio adresu (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi nuosavybės teisių į ūkinį pastatą, unikalus Nr. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įregistravimo tikslu.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo motina A. E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į garažą, kurio duomenys pagal 2025 m. birželio 25 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); paskirtis: pagalbinio ūkio, turintį 13,99 kv. m bendro ploto; 47 kub. m tūrio; žymėjimas plane 9I1/p; aukštų skaičius – 1, koordinatė X: 6057965; koordinatė Y: 567584; statybos pradžios metai: 1963; statybos pabaigos metai: 1963 m., esantį (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.