Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. Č., gimusi (duomenys neskelbtini) Kretingoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kretingalės sen., Klaipėdos r., aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista, tačiau Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos 2021 m. kovo 4 d. nuosprendžiu už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamoji I. Č. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas:

ji, 2024 m. rugsėjo 1 d. apie 15.10 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., važiuodama iš (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę - lengvąjį automobilį ,,Peugeot 508“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir kliudė stovintį ,,BMW X1“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau negu 1,51 promilės alkoholio neblaivumas, tai yra nustatytas 2,63 promilių neblaivumas, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Kaltinamoji I. Č. pagal pareikštą kaltinimą kalta prisipažino visiškai ir paaiškino įvykio aplinkybes. Papildomai nurodė, jog vyksta skyrybų procesas. Įvyko konfliktas su vyru, norėjo nusiraminti ir išgėrė alkoholio. Nusprendė nuvažiuoti prie Danės upės. Vairuodama suprato, jog blogai daro, dėl to nusprendė grįžti atgal ir važiojant atbuline eiga kliudė kitą automobilį. Automobilį įsigijo prieš santuoką.

Kadangi kaltinamoji I. Č. kalta prisipažino ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąją ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras.

Iš 2024 m. rugsėjo 1 d. tarnybinių pranešimų nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 1 d., 15.16 val. policijos pareigūnai gavo pranešimą apie eismo įvykį Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini), kurį sukėlė neblaivus vairuotojas. Nuvykę į įvykio vietą Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini) sankryžoje nustatė, kad I. Č. vairuodama automobilį „Peugeot 508“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), važiuodama atbuline eiga kliudė automobilį „BMW X1“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kuriam apgadino dešinės pusės galinį bamperį. I. Č. alkoholio matuokliu „Drager 7510 ARKB-0277“, sertifikato patikros Nr. 2070560 pirmu tikrinimu buvo nustatytas 2,73 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu buvo nustatytas 2,63 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 1-11, 38-43).

Iš 2024 m. rugsėjo 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), prie nereguliuojamos sankryžos su (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., važiuojamojoje kelio dalyje stovi automobilis ,,Peugeot 508“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Ant automobilio galinės dalies dešinėje pusėje, matosi apgadinimai (1 t., b. l. 12-21, 45-46).

Iš neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 1 d., 15 val. 28 min. I. Č. nustatytas 2,73 promilių neblaivumas, 15 val. 46 min., I. Č. nustatytas 2,63 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 25).

Iš 2024 m. rugsėjo 10 d. daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, daryti policijos pareigūnų kūno kameromis. Vaizdo įrašuose matyti, kaip policijos pareigūnai atvykę į įvykio vietą bendrauja su moterimi, kaip nustatyta I. Č. ir jai alkotesteriu nustato 2,73 promilių neblaivumą, po to antru tikrinimu nustato 2,63 promilių neblaivumą (1 t., b. l. 48 - 53).

Iš AB „Regitra“ duomenų bazės išrašų nustatyta, kad automobilis ,,Peugeot 508“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini),registruotas I. Č. vardu (1 t., b. l. 123).

Iš VšĮ „Emprekis“ išrašų nustatyta, kad automobilio „Peugeot 508“, pagaminto 2011 m., kaina su PVM 4 762 Eur (1 t., b. l. 80).

Motyvuojamoji dalis

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamosios I. Č. kaltė, padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta ir veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi nustatyta, jog ji vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teisiamojo posėdžio metu E. P. pateikė prašymą atleisti kaltinamąją I. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją jam kaip laiduotojui, pateikė duomenis apie save. Nurodė, kad jis daro teigiamą įtaką kaltinamajai, nes dirba teisinį darbą. Su kaltinamąja bendrauja nuolatos, kaltinamoji išgyvena dėl padaryto pažeidimo, gėdinasi dėl savo elgesio, savo elgesį vertina kritiškai, yra neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, darbdavio charakterizuojamas teigiamai.

BK 40 straipsnyje įtvirtinta galimybė teismui atleisti asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Teismų praktikoje pažymima, kad tik visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-185-489/2018, 2K-307-689/2019).

Teismų praktikoje sprendžiant ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (asmens atitiktis BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytai sąlygai), atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-511/2017, 2K-114-628/2019, 2K-301-788/2019, 2K-212-594/2024).

Kaltinamoji I. Č. visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Tačiau teismo nuomone, ne mažiau svarbu įvertinti ir kitas I. Č. charakterizuojančias aplinkybes, kurios leistų teismui vertinti tikimybę, ar priešingas teisei elgesys ateityje kartosis, t. y. ar ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors kaltinamoji I. Č. anksčiau buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, svarbu įvertinti ir veikos, už kurios asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pobūdį – šiuo atveju tai, kad vairavo neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. I. Č. jokių racionalių išvadų nepadarė, iš ankstesnio elgesio ji nepasimokė ir skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialiąja teise (teisė vairuoti transporto priemones) bei konfiskavimas, jos nuo naujo nusikalstamo elgesio neatgrasė. Be to, kaltinamoji I. Č. ne kartą bausta administracine tvarka, o nagrinėjamų nusikaltimų padarymo metu jai galiojo dvi administracinės nuobaudos (1 t., b. l. 105-113). Teismo nuomone, minėtų duomenų visuma neleidžia konstatuoti, jog I. Č. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė dėl susijaudinimo, neapmasčiusi pasekmių. Įvertinus šiuos kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, sugretinus šią informaciją su kita bylos medžiaga (baudžiamoji byla Nr. 1-632-666/2020), nėra pagrindo konstatuoti, kad I. Č. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, nurodant, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 str. taikymo laiduotojas turi atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2010, Nr. 2K-P-82/2010 ir kt.).

Vertinant laiduotojo E. P. charakterizuojančias duomenis nustatyta, jog jis daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos (2 t., b. l. 31-43). Teismo vertinimu, jis nėra tinkamas laiduotojas, o tai sudaro pagrindą abejoti, kad galimas laiduotojas E. P. gebės daryti reikiamą įtaką kaltinamajai.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamoji I. Č. negali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją E. P. atsakomybėn pagal laidavimą, todėl laidavimas netaikytinas.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamoji I. Č. anksčiau neteista, bausta administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, dirba Lietuvos kariuomenės Karinėse jūrų pajėgose. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į išdėstytas ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamajai skirtina bausmė – bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažinama trečdaliu.

Taip pat kaltinamajai skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas gali būti skiriami kartu su bausme.

Kaltinamoji transporto priemonę vairavo būdama sunkaus girtumo laipsnio. Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnyje nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones skiriama, kai asmuo padaro nusikalstamą veiką, naudodamasis tokia teise. Kaltinamajai I. Č. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės - specialiosios teisės sustabdymo- paskyrimo dienos ( 1 t., b. l. 73-75).

I. Č. vairavo automobilį, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tokiu būdu padarydama nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl pačiai kaltinamajai I. Č. priklausantis automobilis ,,Peugeot 508“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas kaip darant nusikalstamą veiką panaudota priemonė, kadangi be transporto priemonės panaudojimo išvis neįmanomas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas. Teismo nuomone, tokio dydžio baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas I. Č. negali būti laikoma akivaizdžiai neproporcinga teisine priemone, kadangi teismų praktikoje yra nurodyta, kad, sprendžiant klausimus dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo, asmens asmenybė, šeimos narių interesai ar automobilio vertė nėra laikomi išimtinėmis aplinkybėmis, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

I. Č. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti 1/3 bei nustatyti 50 MGL (2 500 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, I. Č. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2024 m. rugsėjo 10 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, I. Č. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio ,,Peugeot 508“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

I. Č. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti AB „Regitra“.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, I. Č. per 12 mėnesių privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 6801.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.