- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-19
- Bylos Nr.
- e2A-459-273/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11347-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- J. S.
- Ieškovas
- R. S.
- Trečiasis asmuo
- V. S., B. Z.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės J. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-19023-920/2019 pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei J. S. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo, tretieji asmenys V. S. ir B. Z., išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. S. ieškiniu prašė pakeisti Kauno apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1508-260/2011 dalį dėl 200 Lt (57,92 Eur) išlaikymo iš atsakovės J. S. priteisimo dukrai V. S., gim. (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnametei dukrai V. S., gim. (duomenys neskelbtini) po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis indeksuojant priteistą sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją nuo ieškovo kreipimosi į teismą dienos iki dukros V. S. pilnametystės; priteistų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą.
2. Ieškinyje nurodė, kad dukrai šiuo metu yra šešiolika metų, per aštuonerius metus pasikeitė dukros poreikiai.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ji negali skirti dukros išlaikymui 200 Eur, kadangi ji pati gauna nedideles pajamas, iš kurių turi mokėti du kreditus ir komunalinius mokesčius. Jos mėnesinės pajamos per mėnesį yra tik 508 Eur, kurias sudaro: 210 Eur gaunamas darbo užmokestis klinikose (0,5 etato), 238 Eur invalidumo pensija bei 60 Eur už papildomą darbą pašte.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Kauno apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1508-260/2011 dalį dėl 200 Lt (57,92 Eur) išlaikymo iš atsakovės priteisimo dukrai V. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir priteisė nepilnametei V. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą iš atsakovės po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. liepos 4 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; ieškovą paskyrė nepilnametės V. S., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise išimtinai vaiko interesams tenkinti; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš atsakovės ieškovui 1 026 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei 27 Eur žyminį mokestį ir 5,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas; grąžino ieškovui 38 Eur žyminio mokesčio.
5. Teismas nustatė, kad šalys yra nepilnametės V. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. 2011 m. balandžio 19 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu šalių santuoka nutraukta. 2011 m. rugpjūčio 30 d. Kauno apygardos teismo nutartimi iš atsakovės priteistas 200 Lt (57,92 Eur) per mėnesį išlaikymas dukrai. Į bylą nepateikti rašytiniai įrodymai, kad atsakovė mokėtų papildomą išlaikymą savo dukrai, todėl ieškovui tenka pagrindinė našta išlaikyti šalių nepilnametę dukrą.
6. Teismas nurodė, kad natūralu, jog augant dukrai keičiasi jos poreikiai, todėl reikalingos ir didesnės piniginės lėšos išlaikymui. Nepilnamečiui be būtinųjų poreikių maistui, aprangai, sveikatos priežiūrai, higienai, reikalingos lėšos klasės būreliams, mokyklos reikmenims. Teismo vertinimu ieškovo nurodytos sumos maistui, drabužiams, mokyklos reikmenims, sveikatos apsaugai nėra išdidintos. Teismas pažymėjo, kad ieškovui nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaikų vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Teismas nustatė, kad nepilnametei diagnozuota trumparegystė, dukra turi regėjimo sutrikimų ir jai reikalingi akiniai bei vaistai.
7. Teismas nurodė, kad nepilnamečiui vaikui teiktino išlaikymo dydis nustatomas randant proporciją tarp dviejų esminių įstatyme numatytų kriterijų – vaiko poreikių ir tėvų turtinių galimybių tuos poreikius tenkinti (CK 3.192 str. 2 d.).
8. Teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį, nustatė, kad ieškovo gaunamas pajamas sudaro 1 007 Eur mėnesiui, nekilnojamojo turto jis neturi, atsakovės pastovios pajamos sudaro 661,25 Eur neatskaičius mokesčių per mėnesį, tačiau atsakovė turi nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė nėra darbinga 100 procentų, todėl sutiko su atsakove, kad dėl sveikatos būklės jai gali būti sunkiau susirasti kitą geriau apmokamą darbą, ar papildomą darbą. Teismas atmetė atsakovės nesutikimo su ieškiniu argumentą, kad ji negali teikti prašomo dydžio išlaikymo nepilnametei, kadangi gaunamos pajamos yra mažos, jai pačiai reikia save išlaikyti, motyvuodamas tuo, jog pareiga išlaikyti savo vaiką yra sudėtinė abiejų tėvų – tiek ieškovo, tiek atsakovės – valdžios dalis (CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str.). Teismas nurodė, kad ieškovas savo pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą vykdo. Nurodė, kad pareigos išlaikyti vaiką nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu, nesąžiningu šalies elgesiu ar kitokiomis priežastimis. Be to, tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu, todėl ir atsakovė turi imtis visų jai prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.
9. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis proporcingumo ir protingumo kriterijais, bei atsižvelgę į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šios kategorijos bylose, konstatavo, kad atsakovė gali teikti savo dukrai 160 Eur išlaikymą.
10. Teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė nustatęs, kad ieškinio reikalavimai patenkinti 75 procentais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
11. Apeliaciniame skunde atsakovė prašė leisti mokėti alimentus kaip ir mokėjo (57,92 Eur), priteisti iš ieškovo baudą už moralinę ir psichologinę žalą, priteisti bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliaciniame skunde atsakovės nesutikimas su išlaikymo nepilnametei dukrai padidinimu nuo 57,92 Eur iki 160 Eur yra grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Atsakovės pajamos per mėnesį yra 448 Eur (210 Eur darbo užmokestis ir 238 Eur invalidumo pensija), iš kurių ji privalo išlaikyti butą, pirkti sau vaistus, drabužius, mokėti 57,92 Eur išlaikymą dukrai. Susirasti papildomą darbą atsakovė negali;
1.2. Atsakovė turi sveikatos problemų, serga epilepsija, hipertenzija, osteoporoze, osteochondroze, tachikardija, jai diagnozuotas širdies nepakankamumas, trumparegystė, katarakta;
1.3. Šalims gyvenant santuokoje, ieškovas traumavo atsakovę, ją mušė, neleido su dukra bendrauti nei jai, nei jos motinai, ieškovas pavogė iš atsakovės 20 000 Lt, kuriuos ji galėjo skirti dukrai;
1.4. Atsakovė duoda papildomai pinigų savo dukrai per susitikimus su ja, jos nuomone, atsižvelgiantį dukros amžių, ji jau gali vasarą pati padirbėti;
1.5. Atsakovės bendravimas su dukra sumažėjo dėl to, kad dukra neina pas atsakovę, reikalauja iš atsakovės brangaus maisto, pavalgyti viešose įstaigose, reikalauja pinigų. Bendravimas nebuvo galimas dar ir dėl to, kad dukra be atsakovės sutikimo, jai nežinant buvo išvežta į Angliją, ten mokėsi;
1.6. Ieškovo tikslas kuo daugiau pinigų prisiteisti iš atsakovės. Ieškovas domisi atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiu butu. Ieškovas tik vaizduoja gerą tėvą, gyvenant santuokoje ieškovas dukra nesirūpino;
1.7. Ieškovas nevykdo teismo nuosprendžio, daro atsakovei psichologinę - moralinę žalą, todėl mano, kad jai žala turi būti kompensuota ir priteista iš ieškovo piniginė bauda;
1.8. Ieškovui nepagrįstai priteistos bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašė apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime ieškovas iš esmės pritarė teismo sprendime nurodytiems motyvams ir atsikirsdamas į skundo teiginius papildomai nurodė tokius argumentus:
2.1. Atsakovei yra išduotas leidimas parduoti jai nuosavybės teise priklausantį butą, tačiau jos butas neparduotas ir pinigai dukros išlaikymui papildomai nėra mokami;
2.2. Atsakovės argumentai dėl ieškovo agresyvaus elgesio šeimoje, dėl girtavimo ir pinigų vagystės yra melagingi ir neturintys reikšmės šiai bylai;
2.3. Atsakovės reikalavimas priteisti baudą yra nepagrįstas, nes tokios baudos skyrimo teisės normos nenumato;
2.4. Prie apeliacinio skundo pateikti dokumentai galėjo būti pateikti pirmos instancijos teismui. Šių dokumentų prijungti prie bylos atsakovė neprašo;
2.5. Teismas pagrįstai iš atsakovės priteisė 1 026 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios, patenkinus ieškinį iš dalies (75 %), sudaro 918 Eur teisinės pagalbos išlaidos bei 108 Eur už dokumentų vertimą.
13. Atsiliepime į apeliacinį skundą tretieji asmenys V. S. ir B. Z. prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Dėl papildomų įrodymų
15. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė šiuos papildomus rašytinius įrodymus: 2019 m. liepos 17 d. VSDFV Kauno skyriaus pažymą apie atsakovei išmokėtas išmokas ir Darbingumo lygio pažymą.
16. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008).
17. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovės pateikti dokumentai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu, o jų prijungimas prie bylos neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl apeliacinės instancijos teismui atsakovės pateikti įrodymai prijungtini prie bylos ir vertintini kartu su kitais įrodymais.
Dėl apeliacinio skundo
18. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškinys dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui padidinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išaiškino ir pritaikė išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimą įtvirtinančias teisės normas.
20. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Aplinkybės, lemiančios šalių turtinės padėties pasikeitimą iš esmės, yra labai įvairios: tai ir šalių gaunamų pajamų žymus sumažėjimas, papildomų išlaikymo prievolių atsiradimas ar išlaikymo prievolės kitiems asmenims padidėjimas, sveikatos žymus pablogėjimas, dėl ko padidėja tėvo (motinos) būtinos išlaidos ir kt. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).
21. Apeliaciniame skunde atsakovė nesutinka su išlaikymo padidinimu. Savo nesutikimą atsakovė motyvuoja tuo, kad jos gaunamos pajamos (448 Eur per mėnesį (210 Eur darbo užmokestis ir 238 Eur invalidumo pensija)) yra nepakankamos padidintam išlaikymui teikti. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovė negali susirasti geriau apmokamo darbo ir tokiu būdu padidinti savo pajamas dėl įvairių ligų bei apriboto darbingumo.
22. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais. Atsakovės su apeliaciniu skundu pateikta Darbingumo lygio pažyma patvirtina atsakovės 40 procentų darbingumą. Iš VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. liepos 17 d. pažymos matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. atsakovei buvo mokama 238,45 Eur netekto darbingumo pensija. Nors pirmosios instancijos teismui aukščiau nurodyti įrodymai nebuvo pateikti, tačiau atsakovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės skundžiamame sprendime buvo įvertintos. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių netiesioginių įrodymų bei pačios atsakovės paaiškinimų nustatė, kad atsakovė yra 40 procentų darbinga ir jos gaunamos 224,53 Eur pajamos yra galimai atsakovei mokama netekto darbingumo pensija. Bylos įrodymai patvirtina, kad atsakovė turi butą (duomenys neskelbtini), jos per mėnesį pastovios gaunamos pajamos, įskaitant ir aukščiau nurodytą netekto darbingumo pensiją, sudaro 661,25 Eur neatskaičius mokesčių per mėnesį. Byloje taip pat nustatyta, kad nepilnametės dukros poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga 403,08 Eur suma, kad šalių nepilnametė dukra turi specialių poreikių, jai yra diagnozuota trumparegystė, regėjimo sutrikimai. Atsakovė dukros poreikiams tenkinti reikalingos sumos nekvestionuoja.
23. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad įstatyme (CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str.) nustatytos pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu, nesąžiningu šalies elgesiu ar kitokiomis priežastimis. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsižvelgiant į atsakovės turimą turtą ir gaunamas pajamas ji gali teikti savo dukrai 160 Eur išlaikymą. Sutiktina, kad augant dukrai keičiasi jos poreikiai, todėl reikalingos ir didesnės piniginės lėšos išlaikymui. Be būtinųjų poreikių maistui, aprangai, sveikatos priežiūrai, higienai, dukrai reikalingos lėšos klasės būreliams, mokyklos reikmenims. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, daryti priešingas išvadas. Papildomai pažymėtina ir tai, kad ieškovui, su kuriuo gyvena šalių nepilnametė dukra ir kuriam tenka rūpintis nuolatine kasdiene dukters priežiūra, būtinomis išlaidomis vaiko poreikiams patenkinti tenka didesnės apimties išlaikymo prievolė. Nagrinėjamu atveju ieškovas privalo padengti didesnę nepilnametės dukros poreikiams tenkinti reikalingos sumos dalį, t. y. 243 Eur (403-160).
24. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad skundžiamu teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko sprendimo priėmimo metu buvusią atsakovės, kuri teismo sprendimu įpareigota teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko, kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius.
25. Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįstai ieškovui priteistų bylinėjimosi išlaidų, nes bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteistos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai sutinkamai su CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatomis.
26. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas išsamiau dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį spendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).
27. Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas. (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
28. Ieškovas pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 800 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Prašymui pagrįsti ieškovas pateikė 2020 m. sausio 31 d. sąskaitą-faktūrą ADV Nr. 13411 – 400 Eur sumai ir 2020 m. vasario 10 d. sąskaitą-faktūrą ADV Nr. 13415 – 400 Eur sumai ir banko sąskaitos išrašą, kuris patvirtina, kad ieškovas jį atstovavusiai advokatei D. Ž. 2020 sausio 13 d. ir 2020 m. vasario 10 d. sumokėjo iš viso 800 Eur.
29. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, o spręsdamas dėl išlaidų dydžio turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Kiekvienos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas yra sprendžiamas individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014).
30. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo atsiliepimą į apeliacinį skundą parengė advokatė, kuri atstovavo ieškovui bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl advokatei bylos aplinkybės yra žinomos, atsižvelgiant į laiko sąnaudas (2 val.) rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, į tai, kad byla nėra sudėtinga, sprendžiama, jog iš atsakovės ieškovui priteistina advokato pagalbos išlaidoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme suma turi būti sumažinta iki 400 Eur.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalimi 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) advokato pagalbos išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.