Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimondo Buzelio, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės ir Albino Čeplinsko, sekretoriaujant Jurgai Sadauskaitei ir Editai Vazgienei, dalyvaujant ieškovei J. S., atsakovui R. S., jo atstovei advokatei Živilei Urbonavičienei, išvadą byloje teikusios Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vilmai Sandonavičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ir atsakovo R. S. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje 2-822-364/2011 pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui R. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, turtinių prievolių padalijimo, neturtinės žalos priteisimo, bei atsakovo R. S. priešieškinį ieškovei J. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, turtinių prievolių padalijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliaciniu skundu atsakovas R. S. prašo: 1) panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-04-19 sprendimą dalyje dėl ieškovės J. S. bendravimo su dukra V. S. tvarkos nustatymo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą nurodant, kad ieškovė J. S. su dukra V. S., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja V. mokykloje dalyvaujant socialiniam pedagogui bei VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos Jaunimo centre, dalyvaujant psichologui; 2) pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-04-19 sprendimo dalį, kuria iš ieškovės J. S. priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai V. S., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt. kas mėnesį iki dukters pilnametystės, vaiko išlaikymui skirtais pinigais pavedant disponuoti tėvui R. S., materialinio išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nurodant, kad išlaikymas nepilnametei dukrai V. S., gim. (duomenys neskelbtini), priteisiamas periodinėmis išmokomis nuo 2010 m. balandžio mėn. iki dukros V. S. pilnametystės, pervedant išlaikymui skirtas pinigines lėšas į V. S. vardu atidarytą atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, b. k. 73000; 3) kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą; 4) priteisti iš ieškovės atsakovo turėtas išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Motyvuose nurodė:

1) nepagrįstai teismas sprendime patvirtino 2010-05-05 nutartimi nustatytą laikiną ieškovės bendravimo su dukra tvarką, kadangi pagal teismo nustatytą ieškovės ir dukters bendravimo tvarką - šalių dukros gyvenamoji . vieta savaitei nustatyta su motina, kas prieštarauja paties vaiko interesams ir norams, kadangi su motina ji nesijaučia saugi, pas ja gyventi mergaitė nenori, dukrai pas ieškovę nėra užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos, kurių reikia jos fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniams vystymuisi, mergaitė nenori viena pasilikti su mama, be kitų asmenų dalyvavimo, ką patvirtino ir Vaiko teisių apsaugos atstovė, specialistų išvados, bei mokytoja. Ieškovė niekada realiai nesilaikė teismo 2010-05-05 nutartimi nustatytos laikinos ieškovės ir dukters bendravimo tvarkos. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, jog tarp mamos ir dukros nėra artimo ryšio, turėtų būti palikta dabartinė, esama jų bendravimo tvarka: jos galėtų matytis ir bendrauti mokyklos ribose, dalyvaujant socialiniam pedagogui, arba psichologui, toks nustatytas bendravimo atitiktų šalių dukros interesus jos poreikius;

2) šalių dukra su atsakovu gyvena nuo 2008 m. birželio mėn., atsakovas vienas rūpinasi dukters išlaikymu, ieškovė neprisideda prie būtinų dukters poreikių patenkinimo, ką patvirtino ir Vaiko teisių apsaugos atstovė; 3) teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo priešieškinio reikalavimą išlaikymą dukrai priteisti nuo 2010 m. balandžio mėn., ir nemotyvuotai išlaikymą priteisė nuo 2008 m. birželio mėn.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo: 1) leisti bendrauti su dukra sprendime nustatyta tvarka; 2) priteisti iš ieškovės po 135 Lt dydžio išlaikymą šalių dukrai nuo teismo sprendimo priėmimo dienos; 3) priteisti iš atsakovo 5000 Lt moralinę žalą; 4) priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose; 5) jei atsiras naujų kreditorių nuo 2003 m., atsakovas turi prisiimti įsipareigojimus. Motyvuose nurodė:

2) atsakovas nuteikinėja šalių dukrą prieš ieškovę, namuose girtauja, vartoja daug keiksmažodžių, dėl ko normalu, jog duktė nuteikta prieš motiną, kai šalia yra atsakovas, mergaitė tyli, tuo metu nebendrauja su ieškove, nes bijo tėvo;

4) melagingas atsakovo argumentas, kad su juo dukra gyvena nuo 2008 m. birželio 1 d., kadangi iki 2009 m. gruodžio 23 d. mergaitė gyveno su ieškove, kol atsakovas jos nepagrobė.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas R. S. prašo apeliantės J. S. apeliacinį skundą atmesti, atsakovo apeliacinį skundą patenkinti bei priteisti iš ieškovės atsakovo turėtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Motyvuose nurodė:

1) nuo 2008 m. birželio mėn. atsakovas vienas išlaiko dukrą, moka už darželį, perka maistą, drabužius, jai reikalingus buities ir laisvalaikio daiktus, mokslo reikmenis;

3) pati ieškovė visai nesirūpino šeima, atsakovas grįžęs iš darbo pirkdavo maistą, tvarkydavo namus, gamindavo valgyti, atsakovas išėjo iš namų dėl įtampos namuose, dėl ieškovės nenuspėjamo elgesio, nuo jos nenoro rūpintis šeima ir dukra, kišantis į šeimos gyvenimą ieškovės motinai.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovė prašė patenkinti jos apeliacinį skundą, atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o atsakovas prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti, patenkinti jo apeliacinį skundą. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė siūlė patenkinti atsakovo apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ir atsakovo apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Įvertinusi šalių apeliaciniuose skunduose nurodytus motyvus bei pareikštus reikalavimus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad apskųstos tik Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 dienos sprendimo dalys, kuriomis atmestas ieškovės reikalavimai pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės ir priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą, kuriuo nustatyta ieškovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarka ir dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo iš atsakovės dydžio bei tvarkos. Todėl teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus, sprendžia tik dėl apskųstosios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies.

Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo

Kauno miesto apylinkės teismas nusprendė, kad ieškovės ir atsakovo santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nei ieškovė, nei atsakovas savo apeliaciniuose skunduose nenurodo, kad teismas santuoką nutraukė nepagrįstai. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai nusprendė, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, jos manymu teismas turėjo pripažinti, kad santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, o todėl yra pagrindas jai priteisti ir neturtinės žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje priėmė pagrįstą sprendimą, pagrįstai pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, o atsakovas priešieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės. Nei ieškovė ieškinyje, nei atsakovas priešieškinyje nenurodė aplinkybių, su kuriomis įstatymas sieja kaltės prezumpciją, t.y. nesirėmė CK 3.60 straipsnio 3 dalimi. Todėl šalys, nurodžiusios faktines aplinkybes, kad santuoka iširo ne dėl priežasčių, su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją, privalo įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl jo nurodytų priežasčių.

Pirmosios instancijos teismas nustatydamas, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi atsižvelgti į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įvertino byloje pateiktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovės ir atsakovo šeima iširo dėl susiklosčiusių sunkių sutuoktinių tarpusavio santykių, pripažindamas, jog susidariusi padėtis neleidžia vertinti, jog santuoka iširo tik dėl atsakovo ar tik dėl ieškovės kaltės. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, turėjo pagrindą taip įvertinti konkrečią situaciją, byloje pateiktų ir teismo aptartų įrodymų pagrindu padaryti išvadas, kad ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl jų abiejų kaltės.

Nenustačius, kad santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą netenkintinas kaip nepagrįstas. CK 3.70 straipsnio 2 dalis leidžia priteisti neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimą iš kito sutuoktinio, kalto dėl santuokos nutraukimo, jeigu santuoka nutraukta tik dėl vieno sutuoktinio, o ne dėl abiejų sutuoktinių, kaltės.

Dėl ieškovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nepilnametė ieškovės ir atsakovo dukra V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvens su tėvu – atsakovu R. S.. Kartu teismas laikė tikslingu teismo nustatytos dukros ir motinos, t.y. ieškovės J. S., bendravimo tvarkos nekeisti ir sprendime patvirtino 2010-05-05 nutartimi nustatytą laikiną ieškovės bendravimo su dukra tvarką, pagal kurią:1) V. S. kiekvieno mėnesio antrą savaitę nuo penktadienio 18 val. iki kitos savaitės penktadienio 18 val. gyvena pas motiną J. S.. Į J. S. gyvenamąją vietą dukrą V. atveža bei iš jos paima tėvas R. S.; 2) kitas tris mėnesio savaites dukra V. S. gyvena pas tėvą R. S.; 3) R. S. įsipareigoja netrukdyti J. S. bendrauti su dukra V. S.. Kas antrą savaitę šeštadienį ir sekmadienį nuo 10 val. iki 19 val. dukra nakvoti grįžta pas tėvą, o R. S. įsipareigoja dukrą V. S. nurodytomis valandomis pristatyti motinai ir pasiimti iš jos pas save.

Priimdamas tokį sprendimą, teismas vadovavosi tuo, kad ieškovė pati pripažino ir sutiko, jog šiai dienai dukrai geriau nuolatinai gyventi su tėvu, tačiau ieškovė nori matytis ir bendrauti su dukra. 2010-05-10 nutartimi nustatyta laikinoji ieškovės bendravimo su dukra tvarka.

Su teismo nustatyta ieškovės bendravimo su dukra tvarka nesutinka atsakovas, tačiau teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra pagrįstas.

Nustatydamas paminėtą ieškovės bendravimo su dukra tvarką, pirmosios instancijos teismas pažymėjo kad tokią tvarką jis nustato įvertinęs aplinkybę, kad tokia tvarka teismo buvo nustatyta laikinai, t.y. iki teismas nuspręs, su kuo lieka gyventi nepilnametė dukra, nors jos ieškovei ir nepavyko bylos nagrinėjimo metu įgyvendinti. Toks teismo sprendimas pripažintinas pagrįstu, nes jis užtikrina galimybes motinai gana normaliai bendrauti su dukra, neprarasti tarpusavio dvasinio ryšio. Ieškovės kaip motinos bendravimas su nepilnamete dukra nuo 2009 metų pabaigos yra faktiškai nutrūkęs, galimai netgi dėl tos priežasties, kaip teigia ieškovė, kad sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, mergaitę priešiškai motinos atžvilgiu nuteikinėjo tėvas. Ieškovės ir dukros tarpusavio ryšiui atstatyti galimai reikės tam tikro laiko, tačiau motina turi teisę žinoti, kad teismas, priimdamas jos bendravimo su dukra klausimu sprendimą, siekia užtikrinti jai galimybę bendrauti su dukra, dalyvauti jos auklėjime. Tai būtina ir užtikrinant nepilnametės dukros interesus. Nepilnametei dukrai turi būti sudarytos sąlygos bendrauti su motina, šios sąlygos turi atitikti normalų, nevaržomą bendravimą. Atsakovo siūloma motinos ir dukters trumpalaikiai pasimatymai tik akivaizdoje pašalinių asmenų, kad ir specialistų, negalės užtikrinti tokio bendravimo. Todėl teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta atsakovo argumentus, kad ieškovė nesugebės auklėti dukters.

Dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo

Pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovės J. S. ieškovės priteisė po 400 Lt nepilnametės dukros išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, vaiko išlaikymo pinigais pavesdamas disponuoti atsakovui R. S..

Atsakovas R. S. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje, nustatant, kad šis išlaikymas priteistas nuo 2010 m. balandžio 1 dienos iki dukters V. pilnametystės, o ieškovė prašo priteisto išlaikymo dydį sumažinti iki 135 Lt per mėnesį mokama suma.

Atsakovas, teisėjų kolegijos nuomone, pagrįstai reikalauja, kad teismo sprendime būtų numatyta., jog išlaikymas jam iš ieškovės priteisiamas nuo 2010 m. balandžio 1 dienos. Jis to prašė priešieškinyje (b.l.100-104, t. II). Ieškovė byloje nepateikė įrodymų, kad ji prie nepilnametės dukters išlaikymo po 2010 m. balandžio pirmosios dienos prisidėjo, todėl atsakovo reikalavimas laikomas pagrįstu.

Ieškovė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad ji dėl to, jog gauna nedideles pajamas, negali teikti išlaikymo nepilnametei dukrai po 400 Lt kas mėnesį mokama suma, todėl prašo mokamo dukrai išlaikymo sumą sumažinti iki 135 Lt per mėnesį.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovės prašymas yra iš dalies pagrįstas.

Nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių bei tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti (CK 3.192 straipsnis). Atsakovas reikalavo iš atsakovės priteisti po 300 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Taigi galima pripažinti, kad jis vertino, jog nepilnametei dukrai išlaikyti reikia 600 Lt per mėnesį. Nors lygiateisiškumo principas lemia tėvams vienodą pareigą teikti išlaikymą, kiekvieno iš tėvų teiktinos vaiko išlaikymo dalies dydis priklauso nuo jų turtinės padėties, t. y. išlaikymas proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Ieškovės gaunamos pajamos apie 700 Lt per mėnesį leidžia vertinti, kad 400 Lt per mėnesį, kiek priteisė pirmosios instancijos teismas, skirti dukters išlaikymui ji negali. Dėl šių priežasčių priteisto išlaikymo dydis mažintinas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį, būtina atsižvelgti dar ir į tai, kad pagal teismo sprendimą nepilnametė dukra apie ketvirtadalį laiko per mėnesį praleis su motina, t.y. ieškove, kuri tuo metu ir išlaikys dukrą. Todėl priteisto išlaikymo sumą teismas mažina iki 200 Lt per mėnesį.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus teisėjų kolegija pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria priteistas iš ieškovės išlaikymas nepilnametei dukrai. Likusią Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 dienos sprendimo dalį teisėjų kolegija palieka nepakeistą.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nuspręsdamas priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis, neišsprendė šioje dalyje bylinėjimosi išlaidų priteisimo į valstybės biudžetą klausimo. Todėl, keisdama pirmosios instancijos teismo sprendimą išlaikymo priteisimo dalyje teisėjų kolegija nusprendžia ir dėl žyminio mokesčio išieškojimo iš šalių į valstybės biudžetą. Iš ieškovės priteisiamas išlaikymas po 200 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, todėl ieškovė, įvertinus, kad bendra išmokų už vienerius metus suma yra 2400 Lt privalo sumokėti 72 Lt žyminį mokestį. Ieškovė paduodama apeliacinį skundą dėl išlaikymo dydžio, įvertinus tai, kad ji prašė sumažinti išlaikymą nuo 400 Lt iki 135 Lt per mėnesį mokamos sumos, privalėjo sumokėti 95,40 Lt žyminį mokestį, tačiau to nepadarė. Iš dalies patenkinus ieškovės reikalavimą, už jos apeliacinį skundą mokėtina suma 95,40 Lt paskirstytina, proporcingai jos patenkintų reikalavimų daliai, tarp jos ir atsakovo, iš pastarojo priteisiant 72 Lt, o iš ieškovės 23, 40 Lt į valstybės biudžetą (CPK 83, 85, 93 straipsniai).

Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės jo turėtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Jis pateikė įrodymus, kad tokių išlaidų turėjo 1210 Lt. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo apeliacinis skundas patenkintas tik labai nežymia dalimi, t.y. patikslinant, kad išlaikymas nepilnametei dukrai priteisiamas ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo 2010 m. balandžio 1 dienos. Todėl iš ieškovės jam priteistina tik dalis išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti, t.y. 200 Lt (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovės J. S. priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai V., gim. (duomenys neskelbtini), nustatant, kad šis išlaikymas priteistas nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki dukters pilnametystės po 200 Lt (du šimtus litų) per mėnesį.

Likusios Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimo dalies nekeisti.

Priteisti iš ieškovės J. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 95,40 Lt (devyniasdešimt penkis litus ir 40 centų) žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

Priteisti iš atsakovo R. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 72 Lt (septyniasdešimt du litus) žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

Priteisti iš ieškovės J. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui R. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 200 Lt (du šimtus litų) advokato, atstovavusio jį nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, pagalbai apmokėti turėtų išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.