Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

M. G. ( M. G.), gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas 13 kartų, paskutinį kartą: Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. spalio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 28 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis, 2025 m. kovo 30 d., apie 16.05 val., parduotuvėje „A.“, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, metė alaus skardinę į parduotuvės pardavėją V. V. ir pataikė jai į kairę ausį, taip padarydamas nukentėjusiajai kairės ausies kaušelio sužalojimą – odos nubrozdinimus ir dvi žaizdas, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiu būdu nežymiai sužalojo V. V..

Kaltinamasis M. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad užsuko į parduotuvę, norėjo nusipirkti maišelį. Pardavėja pradėjo jį sekioti. Jis susinervino ir paėmė vieną alaus skardinę ir metė į pardavėją. Tačiau nenorėjo padaryti tokius sužalojimus, nesitaikė į ausį. Civilinius ieškinius pripažino, pažadėjo atlyginti kai atliks arešto bausmę.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorui, įrodymų tyrimą nutraukė. Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti įrodymai.

Iš 2025 m. kovo 30 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad pareiškėja V. V. pranešė, jog 2025 m. kovo 30 d., adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, jai dirbant darbo vietoje parduotuvėje „A.“, į parduotuvę atėjo vyriškis 30-40 m. amžiaus, apie 170 cm., vidutinio kūno sudėjimo, buvo apsivilkęs juodos spalvos striukę „dygsniuota“, tamsesnės spalvos trumpų plaukų, pradėjo ją įžeidinėti įvairiais žodžiais, o vėliau jai stovint netoli jo, šis paėmęs mėlynos spalvos alk. gėrimo „Kalnapilis“ skardinę, metė į ją, taip pataikydamas į kairės pusės ausį ir sukeldamas jai fizinį skausmą. Prašo policijos pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 1-11).

Iš 2025 m. kovo 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Matomas raudonos spalvos dviejų aukštų pastatas. Pirmame aukšte parduotuvė „A.“. Užėjus į parduotuvę kairėje pusėje matoma kasa bei šalia kasos įvairios prekės. Prie kasos matomos pakuotės alkoholinių gėrimų „Kalnapilis“ alaus, iš pakuotės buvo paimta viena skardinė alaus „Kalnapilis“, su kuria buvo sužalota moteris. Skardinė paimta ir supakuota į paketą Nr. 636419. Parduotuvės dešinėje pusėje matomos trys eilės lentynų, kuriose sudėtos įvairios prekės. Įvykio vieta stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Daugiau reikšmingų objektų tyrimui nestebėta. Prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėta fotolentelė (b. l. 18-20, 21-29). V. V. pagal pakvitavimą grąžinta alkoholinio gėrimo „Kalnapilis“ alaus skardinė 0,5 l. talpos (1 t., b. l. 30-31).

Iš 2025 m. kovo 30 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2025 m. kovo 30 d. patruliuojant nustatytu maršrutu, apie 16 val. 13 min. iš Klaipėdos apskrities VPK OVS budėtojų gavo pranešimą, jog adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, prieš kelias minutes parduotuvėje „A.“ pirkėjas metė į kasininkę skardinę alaus, prakirsta virš ausies. Atvykus nurodytu adresu, apie 16 val. 15 min. užėjus į parduotuvę „Aibė“, pasitiko pranešėja V. V., kuri nurodė, kad į parduotuvę užėjo vyriškis, kuris pradėjo ją necenzūriniais žodžiais įžeidinėti bei paėmęs skardinę alkoholinio gėrimo alaus „Kalnapilis“ metė į V. V., ko pasekoje pataikė į kairę ausį, taip ją sužalodamas. Po to vyriškis pasišalino nežinoma kryptimi. Atvykę GMP medikai apžiūrėjo V. V., ausį sutvarstė, į ligoninę V. V. vykti atsisakė. Priimtas pareiškimas iš V. V.. Atvykusi parduotuvės vadovė, kuri peržiūrėjo vaizdo stebėjimo kameras, jai pavyko asmenį užfiksuoti (pridedamos asmens nuotraukos) (1 t., b. l. 58-59).

Iš 2025 m. kovo 30 d. asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta V. V.. Vizualiai apžiūrėjus V. V. užfiksuota, kad stebėtas sužalojimas moters kairės pusės ausies srityje, t. y. kirstinė žaizda. Prie protokolo pridėta fotolentelė (1 t., b. l. 65-66, 67-68).

Iš 2025 m. kovo 31 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. 275/2025(03) nustatyta, kad V. V. nustatytas kairės ausies kaušelio sužalojimas – odos nubrozdinimai ir dvi žaizdos. Sužalojimas yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b. l. 73).

Iš 2025 m. balandžio 2 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti parduotuvės „A.“, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pateiktas vaizdo įrašas. Pateiktame faile 20250331082522847 stebima: atidarius failą matosi, kad įrašas filmuotas parduotuvės prekybinėje salėje 2025-03-30 nuo 16:05:28 val.; stebima kairėje už kasos stovinti kasininkė, prie kasos stovi, kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu M. G., kuris mosikuodamas rankomis kažką kalba ir pasakoja už kasos stovinčiai pardavėjai bei tuo pačiu atsisukdamas į dešinėje pusėje apytiksliai nuo jo 3-4 m atstumu stovinčią, kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, V. V.. M. G. nuo šalia prekystalio esančios dėžės paima skardinę mėlynos spalvos, žengia žingsnį nuo kasos kairėje rankoje laikydamas žalios spalvos skardinę gėrimo, dešinėje rankoje laikydamas alaus skardinę mėlynos spalvos, ją meta į V. V. ir pataiko skardine jai į kairę galvos pusę, mergina susigūžta, tūpteli, ranka užsiima už kairės ausies, skardinė nukrenta jai ant kairiojo peties, ji ranka skardinę sugauna. Matosi, kad mergina galimai nuspaudžia ant kaklo kabojusį pavojaus mygtuką. M. G. sustoja prie merginos, mergina kažką jam pasako ir laikydama dešinėje rankoje sugautą skardinę, o kaire ranka užsiėmusi už kairės ausies nueina į prekybinės salės galą, vėliau nueina prie kasos, padeda rankoje laikytą skardinę ir nueina į administracines patalpas. M. G. nueina iš filmuojamos zonos, bet netrukus vėl grįžta prie kasos, ranka griebia nuo lentynėlės prie kasos (lentynėlė skirta pirkėjams krepšiui pasidėti) pirkinių plastikinį maišiuką ir išeina (1 t., b. l. 95-97).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas.

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios nusikalstamos veikos materialiosios sudėties konstrukcija lemia, kad baudžiamajai atsakomybei taikyti būtina pagrįsti faktą, jog dėl asmens padaryto veikimo ar neveikimo atsirado pavojingi ir priešingi teisei (nusikalstami) padariniai, t. y. kitam asmeniui buvo sukeltas fizinis skausmas arba padarytas nežymus sužalojimas ar asmuo buvo trumpam susargdintas.

Išanalizavęs ir įvertinęs duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis M. G. smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų, t. y. 2025 m. kovo 30 d., apie 16.05 val., parduotuvėje „A. metė alaus skardinę į parduotuvės pardavėją V. V. ir pataikė jai į kairę ausį. Tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajai sukelto fizinio skausmo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimą M. G. padarė tiesiogine tyčia: mesdamas alaus skardinę į V. V. suvokė, kad tokie jo veiksmai sukels skausmą žmogui, ir norėjo taip veikti. Kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamojo M. G. padaryta nusikalstama veika priskirta nesunkiems, tyčiniams nusikaltimams. Kaltinamasis sistemingai daro nusikalstamas veikas, daug kartu baustas administracine tvarka, nevedęs, nedirba, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje. Kaltinamojo nusikalstamas elgesys nebuvo atsitiktinis ir jis yra linkęs pažeidinėti įstatymus. Aptartos aplinkybės rodo jo palinkį daryti nusikalstamas veikas, nepaklusti įstatymams, o jau buvusios paskirtos bausmės, net ir reali laisvės atėmimo bausmė, nesustabdė jo nuo nusikalstomų veikų. Visa tai kaltinamąjį M. G. charakterizuoja kaip įstatymus ignoruojančią ir nusikalsti linkusią asmenybę. Kaltinamasis daug kartų teistas, realių išvadų dėl savo elgesio nedaro, todėl teismas siekdamas įgyvendinti bausmės paskirtį, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei paveikti kaltinamąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, sprendžia, kad kaltinamajam M. G. skirtina maksimali arešto bausmė. Nors prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė skirti kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, tačiau teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimas veikas, baudžiamoji byla baigta atliktus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusioji V. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 Eur neturininės žalos atlyginimo ( 1 t., b. l. 48), civiline ieškovė Valstybinė ligonių kasa prie sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė civilinį ieškinį dėl 55,59 Eur patirtų išlaidų dėl nukentėjusiosios V. V. gydymo ( 1 t., b. l. 78-80).

Kaltinamasis M. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad atlygino ligonių kasoms pareikštą civilinį ieškinį, tačiau teismui jokių įrodymų dėl žalos atlyginimo nepateikė, o ir civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa savo pareikšto civilinio ieškinio neatsiėmė. Valstybinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, kadangi nukentėjusioji V. V. buvo sužalota kaltinamojo veiksmais, todėl tenkintinas visiškai.

Neturtinė (moralinė) žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje nustatytas neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą; šie kriterijai turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Neturtinės žalos atlyginimo atveju neįmanomas visiško žalos atlyginimo principas. Teismas įpareigotas kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek įmanoma teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų (dėl mestos alaus skardinės jai buvo padarytas ausies kaušelio sužalojimas) nukentėjusioji V. V. patyrė vidinius išgyvenimus, jaučia didelę baimę ir nesaugumo jausmą. Kita vertus, įvertintina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog V. V. būtų nustatytas nedarbingumo netekimas, nukentėjusiajai nežymiai sutrikdyta sveikata, kuri jai nesukėlė ilgalaikių itin neigiamų pasekmių. Tuo būdu teismas, atsižvelgdamas į konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes, nuteistojo bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, taip pat teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-425/2015, Nr. 2K-30/2015, Nr. 2K-164/2015, Nr. 2K-227/2017, Nr. 2K-393-489/2017, Nr. 2K-220-689/2018, Nr. 2K-347/2018, Nr. 2K-236-495/2021) sprendžia, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, atlygintinas nukentėjusiosios V. V. patirtos neturtinės žalos dydis yra 200 Eur.

Dėl procesinių išlaidų.

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad pagal advokatės Aurinės Zaburienės prašymą buvo apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis, kuris yra 125 Eur ir priteistinas valstybės naudai.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad M. G. gynėjas paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t. y. siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, nes kaltinamasis buvo atlikinėji bausmę. Esant tokioms aplinkybėms, šių išlaidų priteisimas iš kaltinamojo būtų neteisingas, todėl proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš kaltinamojo M. G. nepriteistinos. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (pvz. Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 1A-473-626/2020, 1A-458-988/2020, Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-186-317/2023 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

M. G. (M. G.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. G. paskirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3, 4 dalimis, bausmes paskirtas pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. spalio 11 d. baudžiamuoju įsakymu, pakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 28 d. nutartimi, kuria laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę ir šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę M. G. nustatyti 90 parų areštą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. spalio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, kuri pakeista Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 28 d. nutartimi, sulaikymo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, M. G. pripažinti recidyvistu.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Nukentėjusiosios V. V. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš kaltinamojo M. G. priteisti 200 Eur (dviejų šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios V. V. naudai.

Valstybinės ligonių kasų prie sveikatos apsaugos ministerijos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Iš kaltinamojo M. G. priteisti 55,59 Eur ( penkiasdešimt penkių eurų 59 ct.) turtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su CD skaitmenine laikmena– nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.