- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-31
- Bylos Nr.
- e2-730-407/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00143-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- UAB „Padvariškių namai“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės UAB „Padvariškių namai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 23 d. nutarties atsisakyti priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Padvariškių namai“ ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos vartai“ ir M. P. (M. P.) dėl nuostolių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 21 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-1461-864/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Padvariškių namai“ ieškinį atsakovei UAB „Baltijos vartai“ dėl negautų pajamų ir palūkanų pagal preliminarią sutartį priteisimo. Teismas ieškinį tenkino, priteisė ieškovei UAB „Padvariškių namai“ iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Baltijos vartai“ 220 000 Eur skolą (110 000 Eur avansą ir 110 000 Eur netesybas), 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos ir 8 076,28 Eur bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą.
2. Ieškovė 2023 m. kovo 1 d. atsakovei BUAB „Baltijos vartai“ ir jos akcininkui M. P. pateikė pretenziją dėl nuostolių atlyginimo. Pretenzijoje nurodė, kad preliminarioji sutartis nebuvo įvykdyta ir pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės nesąžiningo elgesio, o ieškovė yra įgijusi teisę į pagrindinės sutarties vykdymo saugomo lūkesčio intereso gynimą – nuostolių atlyginimą. Savo nesudarytos pagrindinės sutarties lūkestį vertina kaip kainų skirtumą, t. y. tarp sutarties su trečiuoju asmeniu kainos ir tarp ieškovės ir atsakovės nesudarytos sutarties kainos, atliekant sprendimu priteistų netesybų įskaitymą (1 530 000 Eur – 1 100 000 Eur – 110 000 Eur = 320 000 Eur).
Šalies argumentai
3. Ieškovė teismui pateikė ieškinį, prašydama: 1) priteisti solidariai iš atsakovų BUAB „Baltijos vartai“ ir M. P. 320 000 Eur nuostolių; 2) 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos už kiekvieną dieną nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) nustačius, kad 2020 m. rugsėjo 24 d. atsakovės BUAB „Baltijos vartai“ ir ieškovės sudarytos preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties (toliau – ir preliminarioji sutartis) 7.2 punkto nuostatos riboja civilinę atsakomybę ir nustato maksimalų nuostolių dydį visais prievolių pažeidimo atvejais, pripažinti 7.2 punkto nuostatą niekine ir negaliojančia, kaip pažeidžiančią imperatyvias įstatymų normas; 4) priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. birželio 23 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „Padvariškių namai“ ieškinį atsakovams BUAB „Baltijos vartai“, M. P. dėl nuostolių priteisimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktų pagrindais.
5. Iš ieškinio turinio teismas nustatė, kad ieškovės reikalavimai dėl nuostolių priteisimo yra kilę iš preliminariosios sutarties. Minėtos sutarties 9.3 punkte nustatyta, jog pirkėja UAB „Padvariškių namai“ ir pardavėja BUAB „Baltijos vartai“ susitarė, kad ginčai kilę tarp šalių sprendžiami pagal pirkėjo buveinės vietą. Ieškovė preliminariosios sutarties sąlygos dėl teritorinio teismingumo neginčija. Esant galiojančiam šalių susitarimui dėl teismingumo, visi preliminariosios sutarties šalių ginčai nagrinėtini pagal UAB „Padvariškių namai“ buveinės vietą, nurodytą juridinių asmenų registre: Vilnius, Kaminkelio g. 28. Vadinasi, ieškinys turėjo būti reiškiamas Vilniaus apygardos teismui, todėl ieškovės ieškinį atsisakytina priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu kaip neteismingą Klaipėdos apygardos teismui.
6. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1461-864/2021 buvo patenkintas ieškovės UAB „Padvariškių namai“ patikslintas ieškinys, iš atsakovės UAB „Baltijos vartai“ priteista 220 000 Eur skola, kurią sudaro 110 000 Eur avansas ir 110 000 Eur netesybos (bauda). Ginčas dėl teisės išspręstas iš esmės, nes įsiteisėjęs sprendimas įgyja res judicata galią, t. y. pripažįstama, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Teismo nuomone, ieškovė reiškia reikalavimą dėl tų pačių nuostolių priteisimo, tik iš dar vieno – naujo atsakovo. Tai rodo, jog ieškovė siekia tų pačių nuostolių priteisimo skirtingose bylose.
7. Nors šioje byloje ieškovė be BUAB „Baltijos vartai“ solidariu skolininku patraukė šios įmonės vienintelį akcininką – M. P., abejonių dėl ginčo šalių nekyla, jos yra tapačios. Teismo vertinimu, ieškovė Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1461-864/2021, mažindama reikalavimą, laisva valia apsisprendė savo pažeistas teises ginti tik reikalaudama būtent baudos, kuri numatyta preliminariosios sutarties 3.2.1 punkte, priteisimo. Atsisakydama ieškinio dalies, ieškovė atsisakė materialiojo teisinio reikalavimo ir ateityje, tai reiškia, kad neteko teisės reikšti tokio reikalavimo.
8. Šioje civilinėje byloje ieškovė iš esmės savo reikalavimą grindžia jau išnagrinėto ginčo aplinkybėmis ir argumentais. Naujų įrodymų ar aplinkybių, kurias reikėtų vertinti kaip atsakovų veiksmus, lėmusius nuostolių atsiradimą esant civilinės atsakomybės sąlygoms, ieškovė nepateikė. Šios aplinkybė sudaro papildomą savarankišką pagrindą atsisakyti priimti ieškovės ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Padvariškių namai“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 23 d. nutarties dalį, kurioje buvo nuspręsta atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad teikiamas ieškinys yra tapatus Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1461-864/2021 išnagrinėtam ieškiniui.
9.2. Priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje ginčas buvo nagrinėjamas tik tarp ieškovės ir atsakovės, o šiuo atveju ieškinys reiškiamas ne tik atsakovei, bet ir M. P.. Taigi ginčo šaly nėra tapačios.
9.3. Anksčiau išnagrinėtoje byloje pradiniu ieškiniu buvo prašoma priteisti 250 000 Eur tiesioginių nuostolių. Ieškovui išsprendus savo santykius ir reikalavimus su trečiuoju asmeniu, buvo pareikštas patikslintas ieškinys, kuriuo reikalavimo suma buvo sumažinta. Neegzistuoja pagrindas teigti, kad ieškovė atsisakė savo reikalavimo atlyginti nuostolius – išnagrinėtoje byloje ieškinio reikalavimai (dėl tiesioginių nuostolių priteisimo) buvo sumažinti, o ne jų atsisakyta.
9.4. Šioje byloje pareikštu ieškiniu yra prašoma priteisti netiesioginius nuostolius, kurie kildinami iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio 4 dalies.
9.5. Netiesioginių nuostolių priteisimo klausimas nebuvo nagrinėtas ankstesnėje byloje, kadangi reikalavimas priteisti netiesioginius nuostolius nebuvo pareikštas, atitinkamai, tokio reikalavimo ieškovė objektyviai negalėjo atsisakyti.
9.6. Ankstesnėje civilinėje byloje buvo analizuojama atsakovės BUAB „Baltijos vartai“ sutartinė atsakomybė, o pateiktu ieškiniu yra keliamas klausimas dėl atsakovų BUAB „Baltijos vartai“ ir M. P. deliktinės atsakomybės.
9.7. Ieškinys nagrinėjamoje civilinėje byloje yra grindžiamas naujomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios paaiškėjo ieškovei tik išnagrinėjus ankstesnę bylą. Ieškovei anksčiau buvo žinomas tik sutarties su trečiuoju asmeniu, kurios pagrindu buvo parduotas turtas, sudarymo faktas. Ankstesnėje byloje nebuvo nagrinėtas ir nuostolių, kildinamų dėl atsakovo ir M. P. neteisėtų veiksmų patirtos naudos, ieškovei priteisimo klausimas.
9.8. Vien faktas, kad ankstesnėje byloje buvo konstatuotos faktinės aplinkybės, kurios tapo reikšmingomis ir šio ieškinio reikalavimams pagrįsti, nereiškia, jog sutampa abiejų civilinių bylų faktiniai pagrindai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Nors civiliniam procesui būdinga ribota apeliacija, reiškianti, kad pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas pagal atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas), nepriklausomai nuo to, ar tokie pagrindai nurodyti atskirajame skunde, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai).
11. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, tačiau teismas sprendžia, kad yra pagrindas, nagrinėjant atskirąją skundą, pasisakyti ir dėl ieškovo pateikto ieškinio teritorinio teismingumo, kaip neatsiejamai susijusio klausimo su pateikto atskirojo skundo argumentais ir pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.
Dėl ieškinių tapatumo
12. Pirmosios instancijos teismas nutartimi atsisakė priimti ieškinį be kita ko remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, kaip tapatų įsiteisėjusiam Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-1461-864/2021.
13. Apeliantė (ieškovė), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, kad teismas nėra priėmęs sprendimo, kuriuo šalių ginčas dėl nuostolių atlyginimo būtų išnagrinėtas iš esmės. Šiuo atveju ieškinys pareikštas ginčo teisenos tvarka ir naujam atsakovui, jame suformuluoti nauji reikalavimai dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo ir preliminariosios sutarties nuostatos negaliojimo, todėl ieškinys nėra tapatus ieškiniui, kuris buvo pateiktas Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2-1461-864/2021.
14. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013 ir kt).
15. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Dėl to šalių tapatumas konstatuotinas, pavyzdžiui, tuo atveju, kai tapatų ieškinio reikalavimą, ginčydamas teismo nustatytus materialiuosius teisinius santykius, buvęs atsakovas reiškia buvusiam ieškovui ar pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013). Ginčo šalių tapatumas konstatuotinas ir tuo atveju, kai ieškinį reiškia ne ankstesnės bylos šalis, bet jos teisių perėmėja materialiajame teisiniame santykyje. Vadinasi, sprendžiant dėl ginčo šalių (ne)tapatumo esminę reikšmę turi ir dėl to turi būti vertinamas ne ginčo šalių formalus procesinis statusas, bet materialiojo teisinio santykio, kurio dalyviai buvo asmenys, kurių ginčą sprendė teismas, (ne)tapatumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021, 42 punktas).
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio dalykas – tai ieškovo reikalavimas, kurį šis pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Sprendžiant dėl ieškinio dalyko tapatumo būtina įvertinti reikalavimų turinį. Nustatant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013).
17. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. CPK nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019, 38 punktas). Reikalavimo tapatumas yra apibrėžiamas pagal šio reikalavimo dalyką ir faktinį pagrindą. Teisinio reikalavimo pagrindo keitimas nekeičiant jo faktinio pagrindo nepašalina reikalavimo tapatumo ir draudimo tokį reikalavimą nagrinėti po to, kai dėl jo jau yra nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019, 23 punktas).
18. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą. Taigi ir priešingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011). Naujas ieškinys yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020, 20 punktas). Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018, 28 punktas).
19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė 2020 m. gruodžio 21 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį, kurio reikalavimus vėliau patikslino, ir prašė priteisti iš atsakovės UAB „Baltijos vartai“ ieškovės naudai 220 000 Eur skolą (110 000 Eur avansą bei 110 000 Eur preliminarioje sutartyje sulygtas netesybas) ir procesines palūkanas. Ieškovė teismui pateiktame ieškinyje nurodė, jog ieškovė ir atsakovė UAB „Baltijos vartai“ 2020 m. rugsėjo 24 d. sudarė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, kuria šalys įsipareigojo iki 2020 m. gruodžio 22 d. notarų biure sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė parduotų, o ieškovė pirktų atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą. Pagrindinės sutarties kaina buvo 1 100 000 Eur ir 231 000 Eur pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM). Ieškovė, vykdydama preliminariosios sutarties 3.2.1 punktą, 2020 m. rugsėjo 30 d. sumokėjo atsakovei 110 000 Eur avansą, tačiau per preliminarioje sutartyje numatyta terminą pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės.
20. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 21 d. šioje byloje priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė ieškovės naudai iš atsakovės UAB „Baltijos vartai“ priteisti 220 000 Eur skolą (110 000 Eur avansą ir 110 000 Eur netesybas), 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (220 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 8 076,28 Eur bylinėjimosi išlaidas.
21. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė šiuos reikalavimus: 1) priteisti solidariai iš atsakovų BUAB „Baltijos vartai“ ir M. P. 320 000 Eur nuostolių, kuriuos kildina iš atsakovų civilinės atsakomybės CK 6.163 straipsnio 1 dalies pagrindu dėl pareigos, elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose, pažeidimo; 2) 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos už kiekvieną dieną nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) nustačius, kad 2020 m. rugsėjo 24 d. atsakovės BUAB „Baltijos vartai“ ir ieškovės sudarytos preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties (toliau – ir preliminarioji sutartis) 7.2 punkto nuostatos riboja civilinę atsakomybę ir nustato maksimalų nuostolių dydį visais prievolių pažeidimo atvejais, pripažinti 7.2 punkto nuostatą niekine ir negaliojančia, kaip pažeidžiančią imperatyvias įstatymų normas; 4) priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
22. Pateiktame ieškinyje ieškovė nurodo, kad pasirašius preliminariąją sutartį tarp atsakovų ir ieškovės buvo sukurtas aukščiausio lygmens derybų pažangos laipsnis, todėl tarp šalių buvo sukurtas didžiausias pasitikėjimas ir pagrįstas įsitikinimas, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta. Dėl šios priežasties nagrinėjamoje situacijoje turi būti ginamas ieškovės pagrindinės sutarties tinkamo įvykdymo lūkesčio interesas. CK 6.163 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, kad šalis, kuri pradeda derybas dėl sutarties sudarymo ar derasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Laikoma, kad derybos pradedamos ar deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti sutartį, taip pat atlieka kitus sąžiningumo kriterijų neatitinkančius veiksmus. CK 6.165 straipsnio 4 dalyje yra aiškiai bei nedviprasmiškai įtvirtinta, kad, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Ieškinyje ieškovė nurodo, jog egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymui būtinos sąlygos, o, vadovaujantis tuo, kad atsakovai sudaryti pagrindinę sutartį atsisakė nepagrįstai, laikytina, kad atsakovai, pardavę turtą, dėl kurio įsigijimo ateityje ieškovė ir atsakovė buvo sudariusios preliminariąją sutartį, už didesnę kainą kitam pirkėjui, dėl savo nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų įgijo naudos, o pastaroji yra laikytina ieškovės patirtais nuostoliais, kurių dydis atėmus netesybas, kurios priteistos ankstesnio teismo sprendimo pagrindu, yra 320 000 Eur.
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytų faktinių aplinkybių visumą, neturi pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės pateiktas ieškinys tapatus civilinėje byloje Nr. e2-1461-864/2021 pateiktam ieškiniui. Visų pirma, ginčo šalys šioje byloje ir išnagrinėtoje byloje nesutampa. Anksčiau išnagrinėtoje byloje ginčo šalimis buvo ieškovė UAB „Padvariškių namai“ ir UAB „Baltijos vartai“, šioje byloje kartu su UAB „Baltijos vartai“ reikalavimai reiškiami ir juridinio asmens akcininkui – M. P., kurio nesiejo sutartiniai santykiai su ieškove ir kuris nedalyvavo civilinės bylos Nr. e2-1461-864/2021 nagrinėjime jokiu procesiniu statusu.
24. Nors abiejų ieškinių reikalavimai kildinami iš tos pačios 2020 m. rugsėjo 24 d. preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties netinkamo vykdymo, tačiau vien šių elementų sutapties ieškinio pagrindo tapatumui konstatuoti nepakanka. Ieškovė reikšdama ieškinį siekdama pagrįsti patirtus nuostolius ir jų dydį teismui nurodo papildomas faktines aplinkybes (sutartį su trečiuoju asmeniu dėl turto pardavimo ir turto perleidimo kainą), kurios nebuvo nagrinėtos ir vertinamos ankstesnėje byloje bei remiasi ankstesnėje civilinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis kaip prejudiciniais faktais.
25. Atsižvelgiant į tai, kad šiame teismui ieškovės pateiktame ieškinyje ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 21 d. civilinėje byloje Nr. e2-1461-864/2021 skiriasi ginčo šalys, ieškinio pagrindai ir dalykas, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo pateikto ieškinio tapatumą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 21 d. civilinėje byloje Nr. e2-1461-864/2021 ieškovės pateiktam ieškiniui.
Dėl ieškinio teritorinio teismingumo
26. Apeliacinės instancijos teismas nustatęs, jog pateikto ieškinio teisinis pagrindas (deliktinė atsakomybė) nesutampa su ieškovo remiantis sutartine atsakomybe pateiktu ieškiniu Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje byloje Nr. e2-1461-864/2021, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas padarė netinkamą išvadą ir atsisakydamas priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kaip neteismingą Klaipėdos apygardos teismui.
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas teismingumo klausimą, nepagrįstai rėmėsi preliminariosios sutarties nuostatomis, nustatančiomis ginčo teritorinį teismingumą. Pažymėtina, kad ieškovės ir atsakovo M. P. jokie sutartiniai teisiniai santykiai nesiejo, šis asmuo net nebuvo preliminarios sutarties šalimi, todėl sutartinis teismingumas jo atžvilgiu negalėjo būti taikomas.
28. Akcentuotina, kad, sprendžiant teritorinį ieškinio teismingumo klausimą šioje byloje, kuriame reikalavimai kildinami iš atsakovų deliktinės atsakomybės, turi būti vadovaujamasi CPK 29 straipsnio ir 33 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nustatančiomis, jog ieškinys keliems atsakovams, gyvenantiems ar esantiems ne toje pačioje vietoje, pareiškiamas pagal vieno iš atsakovų gyvenamąją vietą ar buveinę ieškovo pasirinkimu. Šiuo atveju ieškovė ieškinį pateikė pagal vieno iš atsakovų – UAB „Baltijos vartai“ – buveinės adresą, nurodytą juridinių asmenų registre – Klaipėda, Paryžiaus Komunos g. 1A-10. Atsižvelgiant į tai, ieškiniu inicijuojama civilinė byla teisminga Klaipėdos apygardos teismui.
Dėl bylos procesinės baigties
29. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusioje faktinėje ir teisinėje situacijoje neteisingai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktą, todėl nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą Klaipėdos apygardos teismui ir konstatavo pateikto ieškinio tapatumą anksčiau išnagrinėtoje byloje pateiktam ieškiniui. Apeliacinės instancijos teismas negali išspręsti ieškinio priėmimo klausimo (CPK 137 straipsnio 3 dalis). Dėl to, panaikinus apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, ieškinio priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovės UAB „Padvariškių namai“ ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.