- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-08
- Bylos Nr.
- eAS-919-789/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00609-2026-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Iveta Pelienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Skolvalda“
- Atsakovas
- Audito
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Skolvalda“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Skolvalda“ prašymą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Skolvalda“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2026 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. V4-2 „Dėl poveikio priemonių ir nurodymo nemokumo administratoriams UAB „Skolvalda“ ir V. M. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) dalį (1.1 punktą), kuria Bendrovei paskirta poveikio priemonė – teisės būti paskirtai nemokumo administratoriumi administruoti naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimas 8 mėnesiams. Pareiškėjas skunde taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Įsakymo dalies, t. y. 1.1 papunkčio, galiojimą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.
Pareiškėjas paaiškino, jog ginčija Įsakymo dalį, kuria jam paskirta neteisėta, neproporcinga ir nepagrįsta poveikio priemonė, kadangi Įsakyme nenurodyti jokie pareiškėjo neteisėti veiksmai ar neveikimas. Pareiškėjui poveikio priemonė paskirta iš esmės už nemokumo administratorių – fizinių asmenų – galimai padarytus pažeidimus, nors šie asmenys privalo laikytis visų Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) reikalavimų, o už jų nesilaikymą jiems individualiai jau buvo paskirtos švelnesnės, individualizuotos poveikio priemonės. Pareiškėjas aiškiai suformulavo ir pagrindė savo skundą, pasirinko leistiną savo teisių gynybos būdą, todėl jo skundas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstas.
Pareiškėjas nurodė, kad nemokumo procesų administravimas yra specifinė veikla, kurioje administratoriaus gaunamos pajamos ir atlygis nėra fiksuotas ir iš anksto apibrėžtas, todėl negautų pajamų (prarastos naudos) piniginė išraiška paprastai negali būti aiškiai nustatoma. Kaip numatyta JANĮ 73 straipsnyje, bankroto proceso išlaidas sudaro ne tik bankroto proceso administravimo išlaidos, bet ir kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus, kurio atsiradimas ir dydis tiesiogiai priklauso nuo konkretaus nemokumo proceso eigos. Atitinkamai, ribojimo laikotarpiu pareiškėjui negalint būti skiriamam administruoti naujų juridinių asmenų nemokumo procesų, objektyviai iš anksto neįmanoma nustatyti, kiek, kokių ir kokio pobūdžio procesų būtų atsiradę, kokių juridinių asmenų nemokumo procedūras pareiškėjas būtų administravęs, kokia būtų buvusi tokių procesų apimtis, reikalingų veiksmų atlikimo apimtis, turto realizavimo galimybės, ginčų apimtis, kreditorių pozicijos bei kitos aplinkybės, lemiančios atlygio atsiradimą ir dydį. Dėl šių priežasčių neigiamų pasekmių pašalinimas, net ir panaikinus ginčijamą Įsakymo dalį, būtų sudėtingas ar net neįmanomas, kadangi prarastų paskyrimų atkurti neįmanoma, o galimų finansinių netekčių dydis galėtų būtų nustatinėjamas tik hipotetiniais skaičiavimais, todėl jų kompensavimas būtų praktiškai neįmanomas. Be to, nemokumo administravimo veikloje pareiškėjo gaunamos pajamos yra tiesiogiai priklausomos nuo konkrečių nemokumo procesų, į kuriuos jis būtų paskiriamas, tačiau tokių procesų atsiradimas, apimtis ir ekonominė vertė iš anksto nėra prognozuojami. Pareiškėjas pažymėjo, kad iš anksto neįmanoma nustatyti, kiek nemokumo procesų pareiškėjui būtų patikėta per poveikio priemonės galiojimo laikotarpį ir kokio masto ar pobūdžio būtų šie procesai. Pareiškėjas nurodė, kad esminiai sprendimai dėl nemokumo proceso išlaidų bei atlygio nemokumo administratoriui priimami kreditorių susirinkime, todėl iš anksto neįmanoma prognozuoti ir kreditorių sprendimų, kuriais būtų susitariama dėl atlygio nemokumo administratoriui, taigi šiuo atveju Bendrovei praktiškai būtų neįmanoma prisiteisti žalos atlyginimą ir žalos kompensavimas vėliau būtų apsunkintas.
Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas realiai negalėtų veiksmingai apginti savo galimai pažeistas teises kitu būdu nei taikant reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdant ginčijamos Įsakymo dalies galiojimą. Netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjo teisė į veiksmingą teisminę gynybą būtų iš esmės paneigta, kadangi ginčijama terminuota poveikio priemonė būtų faktiškai įvykdyta dar iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, o vėliau priimtas teismo sprendimas nebegalėtų realiai atkurti pažeistos padėties. Net teismui vėliau panaikinus ginčijamą Įsakymo dalį, realus pažeistos padėties atkūrimas būtų itin apsunkintas, dėl to administracinio akto vykdymas pareiškėjui sukelia sunkiai atitaisomos didelės žalos riziką Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio prasme.
Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad jam paskirtas 8 mėnesių apribojimas yra ilgesnis nei V. M. individualiai nustatytas 6 mėnesių apribojimas, žymiai griežtesnis nei J. Š. paskirtas įspėjimas, o G. M. poveikio priemonė apskritai nebuvo paskirta. Bet kuriuo atveju pareiškėjui skirtos poveikio priemonės pagrindu visi trys Bendrovėje dirbantys nemokumo administratoriai – fiziniai asmenys – faktiškai patiria 8 mėnesių ribojimą būti skiriamiems administruoti naujus juridinių asmenų nemokumo procesus. Bendrovės administratoriai objektyviai negali įsidarbinti kitoje darbovietėje ar pradėti vykdyti individualią veiklą tol, kol Bendrovei galioja taikoma poveikio priemonė, nes tai reikštų pareigos verstis tik viena iš leidžiamų veiklos formų pažeidimą.
Pareiškėjas pažymėjo, kad ginčijama Įsakymo dalis nustato terminuotą 8 mėnesių ribojimą, kuris yra vykdomas nedelsiant, todėl, netaikius prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, šis ribojimas bus įvykdytas dar iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės. Dėl šios priežasties būsimo teismo sprendimo, kuriuo būtų panaikinta ginčijama Įsakymo dalis, įvykdymo klausimas netektų prasmės, nes neteisėtos Įsakymo dalies sukeliami teisiniai padariniai būtų jau patirti (įvykę), o ginčas liktų tik teorinis – teismui konstatavus akto neteisėtumą, nebūtų galima realiai atkurti iki Įsakymo dalies priėmimo buvusios pareiškėjo padėties.
Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad net tariami Įsakyme konstatuoti pažeidimai nėra tokio pobūdžio, jog būtų pagrindas apriboti pareiškėjo teisę verstis nemokumo administravimo veikla. Pareiškėjas ir toliau gali administruoti jau vykstančius nemokumo procesus, o, pasibaigus poveikio priemonės terminui, jis vėl galės būti skiriamas naujų procesų administratoriumi. Nepaisant šios bylos galutinio sprendimo, ginčijama poveikio priemonė, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, bus faktiškai įvykdyta bylos nagrinėjimo metu, o skirtumas šiuo atveju yra esminis ir susijęs ne su pačiu priemonės laikinumu, bet su jos įvykdymo momentu: ar ji bus realizuota dabar, kol vyksta bylos nagrinėjimas (kuris gali pasibaigti pareiškėjui palankiu sprendimu), ar jos vykdymas bus laikinai sustabdytas iki galutinio teismo sprendimo.
Šalies argumentai
Atsakovas Tarnyba pateikė teismui nuomonę dėl pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nurodydamas, kad prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo reikalavimo pagrįstumą. Pareiškėjas savo prašyme iš esmės pateikė tik bendro pobūdžio teiginius apie galimas būsimas finansines netektis bei tariamą jo darbuotojų – nemokumo administratorių (fizinių asmenų) – galimybių įsidarbinti kitose darbovietėse apribojimą. Pareiškėjas nepateikė argumentų, kuriais remiantis būtų pagrindas nukrypti nuo teismų praktikos.
Tarnybos teigimu, prašyme nurodyta prielaida, kad pareiškėjas ir / ar kiti asmenys, t. y. Bendrovėje dirbantys nemokumo administratoriai, gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad buvo atliekamas visapusiškas trijų bankroto procesų administravimo vertinimas, o pareiškėjo veikloje patikrinimo metu nustatyta įvairaus pobūdžio pažeidimų, t. y. tiek procedūrinių, tiek susijusių su svarbių bankroto procedūrų vykdymu. Atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, pareiškėjui, atsakingam už visus patikrinimo metu nustatytus pažeidimus, įvertinus nustatytų pažeidimų kiekį, pobūdį, jų reikšmingumą šių bankroto procesų administravimui, nustatytas tris atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, planinio patikrinimo tikslą, skundžiamu Įsakymu skirta poveikio priemonė – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi, administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus, apribojimą 8 mėnesiams.
Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas šiuo metu vykdo net 38 nemokumo procedūras, kurias per visą skirtos poveikio priemonės laikotarpį – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi, administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus, apribojimą 8 mėnesiams, galės administruoti ir baigti. Be to, 38 vykdomus nemokumo procesus padalijus trims aukščiau minėtiems Bendrovėje dirbantiems nemokumo administratoriams (fiziniams asmenims), kiekvienam iš jų tenka vidutiniškai beveik po 13 nemokumo procesų, kurių, tikėtina, per 8 mėnesius jie net nespės baigti. Nepaisant to, kad pareiškėjui ir nemokumo administratoriams skirtos poveikio priemonės, jie galės vykdyti esamas nemokumo procedūras, skirtas pareiškėjui. Be to, jie turi teisę užsiimti ir kita teisine ar profesine veikla, todėl pareiškėjo nurodyta galima žala nelaikytina nei neatitaisoma, nei negrįžtama.
Atsiliepimas
Atsakovo teigimu, pareiškėjas nepateikė argumentų ir įrodymų, kad šiuo atveju Įsakymu skirta poveikio priemonė padarys neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą žalą jo ūkinei veiklai ar jo minimų trečiųjų asmenų interesams. Be to, teiginiai apie ateityje galimai būsimas finansines netektis bei apie tariamą pareiškėjo darbuotojų – nemokumo administratorių (fizinių asmenų) – galimybių įsidarbinti kitose darbovietėse apribojimą yra deklaratyvaus pobūdžio.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. vasario 27 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl kurių prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, darė išvadą, kad prašymas nepagrįstas, kadangi Bendrovė nenurodė išskirtinių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad, netaikius jos prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, ji arba kiti suinteresuoti subjektai (darbuotojai) patirs neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą žalą (nuostolius). Pareiškėjo skunde nurodytos galimos kilti pasekmės yra orientuotos į ateitį ir tikėtinos, tačiau nepatvirtintos jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokią žalą patirtų pareiškėjas, netenkinus jo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.
Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, kad jis ir jo darbuotojai negaus pajamų bei dėl to patirs žalą, teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas dėl Įsakymu paskirtos analogiškos poveikio priemonės teisinių padarinių, yra nurodęs, kad nors žalos atsiradimo galimybė, taikant tokio pobūdžio poveikio priemones turto administratoriams, visada yra, teisės aktai nenustato, jog skundo dėl akto, kuriuo taikyta tokia poveikio priemonė, padavimas stabdytų jo vykdymą. Tokio akto galiojimo sustabdymas galimas atvejais, kai ginčą dėl tokio akto nagrinėjantis teismas nusprendžia, kad, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas (finansines) pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: galima žala ir pareiškėjo galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, iš esmės gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka.
Atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl netektų pajamų, teismas pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad negautos pajamos, kaip nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinti šie negautų pajamų nustatymo kriterijai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi gauti jas, esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, o ne tikėtinomis pajamomis.
Atsiliepimas
Teismas atkreipė dėmesį, kad ginčijamu Įsakymu pareiškėjui nustatytas apribojimas taikomas tik sprendžiant dėl naujų juridinių asmenų nemokumo administravimo procesų, o Tarnyba atsiliepime nurodė, jog pareiškėjas šiuo metu vykdo net 38 nemokumo procedūras, kurias galės administruoti ir baigti per visą skirtos poveikio priemonės laikotarpį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo patirta žala galėtų būti atlyginta jam teisės aktų nustatyta tvarka, o pareiškėjo nurodomi argumentai dėl konkrečios atsiradusios žalos, atsižvelgiant į galbūt negautas pajamas, galėtų būti dėstomi byloje dėl žalos atlyginimo.
Teismas darė išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą, viešąjį interesą.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Pareiškėjo vertinimu, susiformavusi administracinių teismų praktika dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo yra pernelyg formalistinė, neproporcingai griežta ir iš esmės paneigianti šio instituto paskirtį. Nagrinėjamu atveju, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, egzistuoja reali rizika, kad ginčijamos poveikio priemonės galiojimas pasibaigs dar iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. Tokiu atveju pareiškėjui palankus teismo sprendimas nebegalėtų užtikrinti veiksmingos jo pažeistų teisių gynybos, nes ginčijamo akto sukeltos teisinės pasekmės jau būtų realizuotos.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad, nepaisant to, jog du nemokumo administratoriai faktiškai galėtų būti skiriami naujiems nemokumo procesams administruoti, jie to padaryti negali vien dėl to, kad dirba Bendrovės struktūroje. Pareiškėjui paskirta poveikio priemonė yra neproporcinga ir neadekvati siekiamam tikslui, nes už nustatytus pažeidimus poveikio priemonės individualiai jau buvo taikytos nemokumo administratoriams – fiziniams asmenims, atsakingiems už atitinkamų nemokumo procesų administravimą. Papildomai taikius poveikio priemonę ir pareiškėjui, neigiami padariniai iš esmės pakartotinai tenka ne tik galimus pažeidimus padariusiems fiziniams asmenims, bet ir visiems Bendrovės struktūroje veikiantiems nemokumo administratoriams. Juridiniam asmeniui taikoma poveikio priemonė yra akivaizdžiai perteklinė ir neproporcinga, nes sukelia perteklinį Bendrovės ir jos struktūroje veikiančių nemokumo administratorių – fizinių asmenų – teisių bei teisėtų interesų suvaržymą.
Pareiškėjas pažymi, kad jis nėra nušalintas nuo jau administruojamų nemokumo procesų tęsimo, t. y. nenustatyta tokių pažeidimų, dėl kurių pareiškėjui būtų apskritai negalima vykdyti nemokumo administravimo veiklos. Todėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų ne tik protingas, tikslingas, bet ir būtinas, nes juo būtų tik laikinai sustabdytas skundžiamos poveikio priemonės vykdymas iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, taip sudarant galimybę nemokumo administratoriams, kurių atžvilgiu nėra nustatyta atitinkamų ribojimų, būti skiriamiems administruoti naujus nemokumo procesus.
Pareiškėjas pažymi, kad, atsižvelgiant į nemokumo administravimo veiklos specifiką, Bendrovės patiriama žala negali būti tiksliai bei objektyviai apskaičiuota, todėl jos atlyginimas vėliau įstatymo nustatyta tvarka būtų iš esmės neįmanomas ir neatkurtų pareiškėjui iki pažeidimo buvusios padėties. Dėl nemokumo administratorių veiklos specifikos pareiškėjas objektyviai negalėtų įrodyti negautos naudos realumo ir dydžio, nes tokie nuostoliai šiuo atveju neišvengiamai būtų grindžiami ne realiomis ir įrodytomis, o tik tikėtinomis pajamomis.
Pareiškėjo vertinimu, teismo nustatyta aplinkybė, jog pareiškėjas šiuo metu administruoja 38 nemokumo procesus, įskaitant fizinių asmenų nemokumo procesus, nėra teisiškai reikšminga, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.
Atsiliepimas
Atsakovas Tarnyba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.
Tarnybos teigimu, teismas, įvertinęs pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nurodytas aplinkybes, laikydamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, nuo jos nenukrypdamas, pagrįstai konstatavo, kad prašymas yra nepagrįstas, kadangi pareiškėjas nenurodė išskirtinių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad, netaikius jo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, jis arba kiti suinteresuoti subjektai (darbuotojai) patirs neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą žalą (nuostolius).
Tarnyba pažymi, kad teismas pagrįstai įvertino, jog pareiškėjo skunde nurodytos galimos kilti pasekmės yra orientuotos į ateitį ir tikėtinos, tačiau nepatvirtintos jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokią žalą patirtų pareiškėjas, netenkinus jo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Tarnyba nurodo, kad pareiškėjas neįrodė neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos.
Atsiliepimas
Atsakovo teigimu, teismas, spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir vertindamas, ar pareiškėjas pagrindė tokio pobūdžio prašymą, neturi įrodinėti, kad žalos apskaičiavimas bei įrodinėjimas konkrečiu atveju bus įmanomas, kadangi teismas šioje proceso stadijoje nesprendžia, ar pareiškėjo būsimas reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pagrįstas, kokio dydžio žala galėtų būti priteista ar ji bus įrodyta, o tik vertina, ar egzistuoja pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. ar pareiškėjas įrodė, kad, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala (pareiškėjas šiuo atveju neįrodė to).
Atsakovas nurodo, kad teismo nustatyta aplinkybė, jog pareiškėjas šiuo metu administruoja 38 nemokumo procesus, įskaitant fizinių asmenų nemokumo procesus, yra teisiškai reikšminga, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kadangi, esant tokioms aplinkybėms, nėra objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo veiklai būtų padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 27 d. nutarties, kuria nuspręsta netenkinti pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje yra išvardytos taikytinos reikalavimo užtikrinimo priemonės, tarp jų – ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas (3 p.).
Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).
Nagrinėjamoje byloje ginčijamu Tarnybos direktoriaus Įsakymu pareiškėjui, kaip subjektui, atsakingam už visus patikrinimo metu nustatytus pažeidimus, skirta poveikio priemonė – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi, administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus, apribojimas 8 mėnesiams (Įsakymo 1.1 p.).
Pareiškėjas sieja jam galinčią kilti neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą didelę žalą su aplinkybe, kad Bendrovės veiklos specifika lemia, jog Bendrovės patiriama žala negali būti tiksliai bei objektyviai apskaičiuota, todėl jos atlyginimas vėliau įstatymo nustatyta tvarka būtų iš esmės neįmanomas ir neatkurtų pareiškėjui iki pažeidimo buvusios padėties. Be to, skundžiamo Įsakymo neigiami padariniai pakartotinai tenka ne tik galimus pažeidimus padariusiems fiziniams asmenims, bet ir visiems Bendrovės struktūroje veikiantiems nemokumo administratoriams.
Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas dėl administraciniu aktu paskirtos analogiškos poveikio priemonės teisinių padarinių, yra nurodęs, kad nors žalos atsiradimo galimybė, taikant tokio pobūdžio poveikio priemones turto administratoriams, visada yra, teisės aktai nenumato, kad skundo dėl akto, kuriuo taikyta tokia poveikio priemonė, padavimas stabdytų jo vykdymą. Tokio akto galiojimo sustabdymas galimas atvejais, kai ginčą dėl tokio akto nagrinėjantis teismas nusprendžia, kad, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala (žr., pvz., 2023 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-306-624/2023; 2025 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-342-492/2025).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ginčijamu Įsakymu pareiškėjui nustatytas apribojimas taikomas, sprendžiant dėl naujų juridinių asmenų nemokumo administravimo procesų. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog vien tik galima neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-705-556/2023; 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-658-1047/2024 ir kt.). Prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012; 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017).
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo motyvus, kuriais jis grindžia reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą, įvertinusi administracinėje byloje priimtus nagrinėti reikalavimus ir byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad, atsižvelgiant į pateiktus įrodymus, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti ar keisti, atsižvelgiant į pareiškėjo atskirojo skundo argumentus. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Skolvalda“ atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.