Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-10-12 · Administracinė byla Nr. I1-7023-320/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-10-12
Bylos Nr.
I1-7023-320/2023
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01243-2023-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irena Varžinskienė
Pareiškėjas
V. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-7023-320/2023Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01243-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 12 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas V. M. (toliau– ir pareiškėjas, ir V. M.) teismui paduotu skundu prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo (toliau– ir Kauno kalėjimas), priteisti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde bei papildomai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (toliau pareiškėjo pateikti procesiniai dokumentai vadinami skundu) (b. l. 2-13, 51-57) nurodė, kad 2023 m. kovo 6 d. iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo (toliau– ir Šiaulių kalėjimas) buvo etapuotas į Kauno kalėjimą, jam išvykstant etapu iš Šiaulių kalėjimo, rytinio maitinimo metu buvo pamaitintas karštu maistu, o apie 18 val. 30 min. nuvykus į Kauno kalėjimą nebuvo pamaitintas karštu maistu. Karšto maisto gavo tik kitos dienos ryte, t. y. 2023 m. kovo 7 d., todėl nuo 2023 m. kovo 6 d. ryto iki 2023 m. kovo 7 d. ryto, nebuvo maitinamas karštu maistu. Be to, pažymi, kad 2023 m. kovo 6 d. etapu atvykus į Kauno kalėjimą buvo patalpintas į kamerą Nr. 348, kuri buvo perpildyta dėl joje buvusių dar trijų suimtųjų. Šioje kameroje prabuvo iki 2023 m. kovo 9 d. ir visą šį laiką dėl ploto trūkumo buvo ribojama jo judėjimo laisvė, teko kęsti nuo kitų suimtųjų sklindantį prakaito kvapą. Tvirtino, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą turi būti atsižvelgiama į sanitarinio mazgo užimamą plotą. Be to, nurodė, kad 2023 m. vasario 13 d. iš Šiaulių kalėjimo buvo etapuotas į Kauno kalėjimą. Šiuo etapu atvykus į Kauno kalėjimą buvo patalpintas į kamerą Nr. 205 su kitu asmeniu, kuris turėjo nuteistojo statusą. Iki 2023 m. vasario 17 d. būdamas vienoje kameroje su asmeniu, kuris nuteistas 20 metų laisvės atėmimo bausme, baiminosi dėl savo saugumo, negalėjo ramiai miegoti naktimis. Tokius nuogąstavimus žodžiu išsakė Kauno kalėjimo administracijai, tačiau į kitą kamerą perkeltas nebuvo. Pareiškėjas tvirtino, kad kameroje Nr. 205 buvo netvarkingas inventorius, buvo išlūžusios spintelės, skirtos susidėti asmeniniams daiktams, durelės. Pareiškėjo nuomone, tokiais veiksmais Kauno kalėjimas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau– ir Konstitucija), Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau– ir Konvencija), Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau– ir Suėmimo vykdymo įstatymas) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau– ir Vidaus tvarkos taisyklės) bei Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normų HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau– ir Higienos norma HN 134:2015), reikalavimus. Pažymėjo, kad dėl minėtų aplinkybių patyrė diskomfortą, stresą, nervinę įtampą, orumo pažeminimą, jautė baimę, nepatogumus ir kitas kančias. Paaiškino, kad skundais dėl šiame skunde išdėstytų aplinkybių kreipėsi į Kauno kalėjimo administraciją, tačiau atsakymuose į skundus pateiktą informaciją vertina kaip neteisingą ir nepagrįstą.

Atsiliepimas

Lietuvos kalėjimų tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 32-35) nurodė, kad vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų „Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių“ (toliau– ir Maitinimo organizavimo taisyklės) 31 punktu, maisto davinys išduodamas kiekvienam išvykstančiam asmeniui, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 valandos. Pažymėjo, kad 2023 m. kovo 6 d. pareiškėją etapuojant į Kauno kalėjimą buvo pateikti pusryčiai bei išduotas sausas maisto davinys, todėl nebuvo pateikta vakarienė Kauno kalėjime. Paaiškino, kad pareiškėjas buvo patalpintas į Kauno kalėjimo kamerą Nr. 348, kurioje yra įrengtos keturios miegamosios vietos, kameros plotas yra 15,63 kv. m, vienam asmeniui tenka 3,90 kv. m ploto. Pažymėjo, kad pareiškėjui nuo 2023 m. kovo 6 d. iki 2023 m. kovo 9 d. kameroje Nr. 348 3,6 kv. m ploto norma turinti tekti vienam asmeniui, pažeista nebuvo. Be to, nurodė, kad 2023 m. vasario 13 d. – 2023 m. vasario 17 d. laikotarpiu pareiškėjas buvo patalpintas į kamerą Nr. 205, apie tai, kad šioje kameroje spintelės buvo sulaužytos sužinojo tik gavęs pareiškėjo skundą, šie kameros trūkumai nedelsiant buvo pašalinti. Pažymėjo, kad nuteistieji nuolatos gadina kalėjimo kamerų inventorių, kuris prireikus yra remontuojamas. Taip pat pažymėjo, kad Kauno kalėjimas neturi informacijos, kad kiti nuteistieji buvę su pareiškėju kameroje Nr. 205, kėlė grėsmę jo sveikatai ir gyvybei.

Papildomai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 63-65) Lietuvos kalėjimų tarnyba nurodė, kad Kauno kalėjimo kameros Nr. 348 plotas yra 15,63 kv. m, o sanitarinis mazgas užima 1,55 kv. m kameros ploto, kameroje yra įrengtos 4 miegamosios vietos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl Kauno kalėjimo neteisėtų veiksmų kilusią neturtinę žalą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau– ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., 2020 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1577-520/2020, 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-191-502/2020). Neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1577-520/2020, 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-841-556/2020).

Pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš to, kad 2023 m. kovo 6 d. iš Šiaulių kalėjimo atvykus į Kauno kalėjimą vakarinio maitinimo metu nebuvo pamaitintas karštu maistu, dėl to 24 valandas turėjo išbūti be karšto maisto.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas 2023 m. kovo 6 d. prieš išvykstant etapu iš Šiaulių kalėjimo rytinio maitinimo metu buvo pamaitintas karštu maistu. Pažymėtina, kad 2023 m. kovo 6 d. pareiškėjui išvykstant iš Šiaulių kalėjimo į Kauno kalėjimą buvo išduotas sausas maisto davinys. Sauso davinio išdavimo, suimtiesiems ir nuteistiesiems išvykstantiems iš Kalėjimo tarnybos Šiaulių kalėjimo 2023 m. kovo 6 d. žiniaraštis Nr. SV-24-6545 (b. l. 36-37) bei Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo Turto valdymo skyriaus 2023 m. kovo 21 d. pažyma Nr. LV-13900 (b. l. 38) patvirtina, kad aukščiau nurodytą dieną V. M. išvykdamas iš Šiaulių kalėjimo gavo sausą davinį, skirtą suimtiesiems/nuteistiesiems, vykstantiems į kitą įkalinimo įstaigą.

Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijose šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ nurodyta, kad kiekvienam kaliniui turi būti pateikiamas pilnavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatą, fizinę būklę, religiją, kultūrą ir jų darbo pobūdį, kaliniai turi būti maitinami 3 kartus per dieną, tarp kiekvieno maitinimo nustatant racionalius intervalus (22.1, 22.4 punktai).

Suėmimo vykdymo įstatymo (ginčui aktuali 2022 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIV-1198 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.) 25 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad suimtųjų maitinimo, aprūpinimo drabužiais, avalyne ir higienos priemonėmis tvarką nustato teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 320 punkte numatyta, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems, vežamiems iš suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietos į kitus paskirties punktus (kitą suėmimo ar bausmės atlikimo vietą, teismą ar pan.), išduodamas laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatytas maisto produktų kiekis, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 valandos. Vidaus tvarkos taisyklių 321 punktas nustato, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatyta tvarka išduodamas sausas davinys. Maitinimo organizavimo taisyklių 31 punkte numatyta, kad asmenims, vežamiems iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakymu, išduodamas kiekvienam išvykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 valandos. Maitinimo organizavimo taisyklių 34 punkte numatyta, kad kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę; asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali būti išduodamas ne ilgiau kaip vieną parą sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietą, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu. Intervalai tarp maitinimų, išskyrus miegui skirtą laiką, neturi būti ilgesni nei 7 valandos (12 punktas).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad į Kauno kalėjimą atvyko apie 18 val. 30 min. (b. l. 3), teikdamas papildomus rašytinius paaiškinimus (b. l. 54) jau nurodė, kad į Kauno kalėjimą atvyko apie 16 val. 45 min., atsakovės atstovas tikslių duomenų, kurią valandą pareiškėjas buvo pristatytas į Kauno kalėjimą nepateikė, tačiau atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, kad asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali būti išduodamas ne ilgiau kaip vieną parą sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietą bei tai, kad pareiškėjui prieš išvykstant konvojumi Šiaulių kalėjimas išdavė sausą maisto davinį, teismas daro išvadą, kad nebuvo pažeisti teisės aktų reglamentuojančių suimtųjų maitinimo užtikrinimą, reikalavimai. Teismas pažymi, kad laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo karštu maistu nebuvo ilgesnis nei 24 valandos, ką pripažįsta ir pats pareiškėjas, todėl konstatuojama, kad atsakovės atstovas nepažeidė teisės aktais nustatytos tvarkos, susijusios su suimtų asmenų maitinimu. Teismas pareiškėjo argumentus, kad konvojumi atvykus į Kauno kalėjimą jis nepagrįstai nebuvo pamaitintas karštu maistu, atmeta kaip nepagrįstus.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildino ir iš to, kad 2023 m. kovo 6 d. etapu atvykus į Kauno kalėjimą buvo patalpintas į kamerą Nr. 348, kurioje nebuvo užtikrinta teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma.

Pažymėtina, kad EŽTT savo praktikoje (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją) paaiškino ir apibendrino pagrindinius principus dėl kalinimo įstaigų perpildymo, t. y. kad pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma galutinai ir visiems laikams nustatyti konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos, tačiau turi būti laikomasi svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio tikėtiną pažeidimą. EŽTT vertinimu, kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau į skirto ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais.

Suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad laisvės atėmimo vietų įstaiga, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas suimtųjų laikymo laisvės atėmimo vietų įstaigoje sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“, galiojusio nuo 2023 m. vasario 18 d., 1.2.2 punktą, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m asmenims, atliekantiems bausmę uždaro tipo sąlygomis. Šiame įsakyme nėra nurodyta, jog į gyvenamojo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Pažeidimo vertinimas pagal nacionalinę teisę ir atitinkamai ploto apskaičiavimo metodologija yra atliekama pagal nacionalinės teisės normas tiek, kiek jos neprieštarauja iš Konvencijos nuostatų aiškinimo kylančiam 3 kv. m ploto standartui.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas Kauno kalėjime nuo 2023 m. kovo 6 d. iki 2023 m. kovo 9 d., viso 4 paras, buvo patalpintas į kamerą Nr. 348, kurios plotas 15,63 kv. m, šioje kameroje įrengtos 4 miegamosios vietos. Pareiškėjas neginčija fakto, kad kameroje Nr. 348 buvo įrengtos 4 miegamosios vietos. Įvertinus kameros plotą ir joje buvusių įrengtų miegamųjų virtų skaičių, vienam asmeniui teko 3,90 kv. m, taigi pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimamas baldų užimamas plotas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-544-968/2023, 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-333-415/2022, 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-53-575/2022, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017; 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje A-1686-502/2016, 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013). Ši pozicija atspindi EŽTT praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje L. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06)). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-307-575/2023, 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017 ir kt.).

Įvertinus duomenis apie kameros Nr. 348 plotą bei kameroje įrengtų miegamųjų vietų skaičių, matyti, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta minimali ploto vienam asmeniui norma – 3,6 kv. m. Akivaizdu, kad pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu, iš kameros ploto 15,63 kv. m išminusavus sanitarinio mazgo užimamą plotą 1,55 kv. m, kameroje buvus įrengtoms 4 miegamosioms vietoms, tekęs kameros plotas nebuvo mažesnis nei 3 kv. m. Taigi pareiškėjo argumentai dėl vienam asmeniui tenkančio kameros ploto bei Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo yra nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiškėjo galimybė judėti kameroje buvo suvaržyta ir jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.

Ginčo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl to, jog Kauno kalėjimo kameroje Nr. 348 nebuvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma, turinti tekti vienam asmeniui, yra grindžiami tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl šie argumentai nevertintini kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimą.

Be to, pareiškėjas skunde tvirtino, kad 2023 m. vasario 13 d. atvykus į Kauno kalėjimą iki 2023 m. vasario 17 d. buvo laikomas kameroje Nr. 205 su kitu asmeniu, kurio statusas buvo nuteistasis, todėl išgyveno dėl savo saugumo.

Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijose šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ 96 punkte nurodyta, kad jei tik įmanoma, neteisti kaliniai turėtų būti uždaromi į atskiras kameras, išskyrus tuos atvejus, kai jiems gali būti naudinga dalytis gyvenamąja patalpa su kitais neteistais kaliniais arba tais atvejais, kai teismas tiksliai nurodo, kaip jie turi būti apgyvendinami.

Suėmimo vykdymo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje atskirai vieni nuo kitų turi būti laikomi suimtieji nuo nuteistųjų.

Teismas, įvertinęs Suėmimo vykdymo įstatyme nustatytą teisinį reglamentavimą, pažymi, kad minėtose teisės normose paminėtų kriterijų imperatyvus pobūdis reiškia, jog pirmiausia jų laikymąsi privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietos įstaigos administracija. Už nurodyto Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatų laikymąsi yra atsakinga atitinkama valstybės institucija, taigi ji turi pozityvią pareigą imtis aktyvių veiksmų, kad būtų nustatyta, ar į laisvės atėmimo vietų įstaigą pristatytas asmuo turi suimtojo ar nuteistojo statusą, kadangi jie turi būti laikomi atskirai ir tokius asmenis laikyti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas buvo suimtasis, todėl pagal Suėmimo vykdymo įstatymo nustatytą tvarką turėjo būti izoliuojamas nuo nuteistųjų. Pažymėtina, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų suskirstymas yra svarbus ne tik siekiant užkirsti kelią neigiamai įtakai, kurią tam tikri kalinami asmenys gali turėti kitiems asmenims, bet ir siekiant užtikrinti suimtų asmenų saugumą. Teismas pažymi, kad vienas iš atskiro suimtųjų bei nuteistųjų laikymo tikslų yra apsaugoti atitinkamą asmenų grupę nuo kitų asmenų, kurių veiksmais gali būti kėsinamasi į reikšmingiausias asmens vertybes – gyvybę bei sveikatą, dėl šių asmenų priklausymo atitinkamai asmenų grupei.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013).

Pareiškėjas skunde nurodė jo laikymo Kauno kalėjimo kameroje Nr. 205 aplinkybes (b. l. 7–8), kartu su skundu pateikė nuteistojo R. P. 2023 m. vasario 17 d. liudijimą (b. l. 14), kuriame šis teigė, jog yra nuteistas ir laisvės atėmimo bausmę atlieka jau 11 metų bei tai, kad kameroje Nr. 205 jis buvo patalpintas su V. M., kuris turėjo suimtojo statusą.

Atsakovės atstovas nei atsiliepime į skundą (b. l. 32-35) nei papildomai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 63-65) nepaneigė pareiškėjo argumento, kad V. M. 2023 m. vasario 13 d. – 2023 m. vasario 17 d. laikotarpiu buvo patalpintas kameroje Nr. 205 su nuteistojo statusą turinčiu asmeniu. Kadangi įrodyti aplinkybes, kad pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, pareiga tenka atsakovės atstovui, todėl šios aplinkybės aiškintinos pareiškėjo naudai.

Taigi, pareiškėjas teismui pateiktame skunde aiškiai išdėstė šias aplinkybes bei šiai aplinkybei pagrįsti pateikė įrodymus, kurių atsakovės atstovas neginčijo. Teismas konstatuoja, kad Kauno kalėjimas nepaneigė pareiškėjo nurodyto fakto, kad nuo 2023 m. vasario 13 d. iki 2023 m. vasario 17 d. Kauno kalėjimo kameroje Nr. 205 pareiškėjas buvo laikomas su nuteistuoju vienoje kameroje. Ir nors byloje nėra objektyvių duomenų, jog dėl to pareiškėjui kilo realus pavojus, pareiškėjo teisių pažeidimas konstatuojamas tuo aspektu, kad buvo pažeistos Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos.

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina ir iš aplinkybės, jog 2023 m. vasario 13 d. – 2023 m. vasario 17 d. laikotarpiu Kauno kalėjimo kameroje Nr. 205 buvo išlūžusios spintelės durelės.

Pagal Lietuvos higienos normų HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau– ir Higienos norma HN 134:2015) 12 punktą laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas dėl spintelės išlūžusių durelių 2023 m. kovo 17 d. skundu kreipėsi į Kauno kalėjimo administraciją, kuri 2023 m. balandžio 4 d. raštu Nr.SA-19-0 informavo pareiškėją, kad įstaigoje veikia gedimų registravimo sistema, kuria gali naudotis darbuotojai, dirbantys įstaigoje ir pažymėjo, kad skundžiamu laikotarpiu nebuvo kreiptasi raštu ar žodžiu į įstaigos administraciją dėl trūkumų minėtoje kameroje, todėl įstaigos administracija negalėjo žinoti, kurioje kameroje yra sulūžę daiktai, o gavus skundą minėtoje kameroje trūkumai pašalinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo teiginiai dėl kameroje buvusios sulūžusios spintelės yra pagrįsti. Visgi nagrinėjamu atveju akcentuotina tai, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl to būtų kreipęsis į Kauno kalėjimo administraciją, o ši būtų atsisakiusi tokį prašymą tenkinti ar į prašymą (skundą) nebūtų reagavusi. Pareiškėjas skundą dėl kameroje buvusios spintelės, kurios durelės buvo išlūžusios, Kauno kalėjimui pateikė praėjus mėnesiui laiko po išvykimo iš šio kalėjimo. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl nevisiškai tvarkingo kameros inventoriaus pareiškėjui būtų atsiradusios kokios nors neigiamos pasekmės, todėl atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nėra pagrindo vertinti, kad vien tik netvarkingo inventoriaus kameroje Nr. 348 buvimo faktas būtų sukėlęs pareiškėjui neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio prasme.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės pažeidžia jo teises, žemina orumą ir, jo manymu, duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, taip pat ir priežastinio ryšio. Todėl abstrakčių, bendro pobūdžio, niekuo nepagrįstų aplinkybių pagrindu šiuo aspektu negali būti konstatuoti neteisėti Kauno kalėjimo veiksmai.

Pareiškėjas skunde teigė, kad Kauno kalėjimas, atsakydamas į jo skundus dėl šiame skunde išvardintų aplinkybių, teikė neteisingą informaciją.

Iš Kauno kalėjimo 2023 m. kovo 22 d. d. rašto Nr. SA-19-25 „Atsakymas į skundą“ turinio matyti, kad atsakovės atstovas pareiškėjui nurodė, vakarienės neišdavimo 2023 m. kovo 6 d. pagrindą bei išaiškino šio atsakymo apskundimo tvarką (b. l. 17). 2023 m. vasario 28 d. rašte Nr. SA-19-27 „Dėl kameros ploto“ nurodė, kad kameros Nr. 348 plotas yra 15,63 kv. m ir, kad plotas atitinka reikalavimus laikant kameroje 4 asmenis, taip pat nurodė teisės aktą reglamentuojantį gyvenamojo ploto reikalavimus bei išaiškino šio rašto apskundimo tvarką (b. l. 18). Kauno kalėjimas 2023 m. balandžio 20 d. raštu Nr. SA-19-37 „Dėl laikymo sąlygų“ informavo pareiškėją, kad kameroje Nr. 205 buvo patalpintas 2023 m. vasario 13 d. – 2023 m. vasario 17 d. laikotarpiu, tačiau įstaiga nekaupia informacijos su kokiais asmenimis buvo laikomas kameroje, taip pat išaiškino šio atsakymo į skundą apskundimo tvarką (b. l. 23). Kauno kalėjimas 2023 m. balandžio 4 d. raštu Nr. SA-19-30 „Dėl atsakymo į skundą pateikimo“ pareiškėjui išaiškino įstaigoje esančią pasitaikančių gedimų registravimo ir jų šalinimo tvarką bei informavo, kad buvusius trūkumus kameroje pašalino ir nurodė, kad atsakymas gali būti skundžiamas bausmių vykdymo kodekso 100 straipsnyje nustatyta tvarka (b. l. 22).

Nuo 2023 m. sausio 1 d. galiojančios Suėmimo vykdymo įstatymo redakcijos 37 straipsnyje numatyta, kad laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnų veiksmai ir sprendimai skundžiami Bausmių vykdymo kodekso 100 straipsnyje nustatyta tvarka. Bausmių vykdymo kodekso 100 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmes vykdančių įstaigų pareigūnų veiksmai ir jų priimti sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios įstaigos direktoriui; bausmę vykdančios įstaigos direktorius šį skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o kai dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo pabaigos dienos.

Taigi, atsakovės atstovas atsakė į pareiškėjo skundus, pareiškėjui kreipusis jam rūpimais klausimais į Kauno kalėjimo administraciją, išaiškino pareiškėjui pateiktų atsakymų apskundimo tvarką, tačiau pareiškėjas jų nustatyta tvarka neskundė.

Teismas nenustatė, jog Kauno kalėjimas atsakydamas į skundus būtų pareiškėjui pateikęs neteisingą informaciją, šie pareiškėjo teiginiai nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Aplinkybė, kad Kauno kalėjimo atsakymai į skundus jo netenkino, nesudaro pagrindo teigti, kad šiuose atsakymuose pateikta informacija yra neteisinga. Esant nurodytoms aplinkybėms šie pareiškėjo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.

Teismas pažymi, kad byloje nustatytas tam tikras pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų nustatytiems reikalavimams (buvo laikomas vienoje kameroje su nuteistojo statusą turinčiu asmeniu). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad 2023 m. vasario 13 d. – 2023 m. vasario 17 d. laikotarpiu pareiškėjas dėl teisės aktuose numatyto suimtųjų laikymo atskirai nuo nuteistųjų galėjo patirti tam tikrų išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau šie nedideli ir trumpalaikiai (5 dienos) pažeidimai nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, jog būtent dėl padaryto pažeidimo pareiškėjui būtų kilusios kokios nors ilgalaikės neigiamos pasekmės. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas raštu kreipėsi į Kauno kalėjimo administraciją 2023 m. vasario 13 d. – 2023 m. vasario 17 d. laikotarpiu dėl jo patalpinimo į vieną kamerą kartu su nuteistuoju ir būtų prašęs perkelti į kitą kamerą. Byloje nėra jokio pagrindo spręsti, jog nustatyti pareiškėjo išgyvenimai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokia apimtimi, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-2162/2014, 2015 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1050-442/2015 ir kt.).

Teismas, atsižvelgdamas į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, konstatuoja, kad minėtas byloje nustatytas pažeidimas (kameroje 5 dienas buvo laikomas su nuteistojo statusą turinčiu asmeniu) nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, pareiškėjo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo V. M. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista.

Pareiškėjo V. M. reikalavimą dėl 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Irena Varžinskienė