- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-17
- Bylos Nr.
- eTA-307-575/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00268-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan, Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- A. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. L. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2020 m. sausio 5 d. iki 2021 m. gruodžio 27 d. buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 3-iajame sektoriuje netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Gyvenamosiose patalpose jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, nes ankštose patalpose buvo laikoma nuo 8 iki 18 žmonių, be to, šį plotą dar labiau mažino baldų užimamas plotas. Pareiškėjas pažymėjo, jog karantino metu dar labiau nebuvo užtikrinti ploto reikalavimai, todėl kilo grėsmė susirgti. Patalpose buvo šalta ir drėgna, kaupėsi pelėsis, nuo sienų, lubų byrėjo tinkas, nebuvo jokios ventiliacijos, naktinio apšvietimo, o dieninis apšvietimas buvo nepakankamas. Patalpose buvo tarakonų ir blakių, dėl to nebuvo galimybės miegoti. Baldai nebuvo pritvirtinti prie grindų, dėl to kilo pavojus sveikatai ir gyvybei. Nebuvo gesintuvo, priešgaisrinės sistemos, avarinio išėjimo, taigi, kilus gaisrui, nebūtų galimybės išsigelbėti. Sanitariniuose mazguose buvo drėgna ir šalta, kaupėsi pelėsis, grindys slidžios, apšvietimas silpnas, taip pat juose buvo tik keli tualetai, todėl teko laukti eilėse. Bendrabučiuose nebuvo šildymo sistemos, o išduoti elektriniai šildytuvai nieko negelbėjo. Pareiškėjas nuobaudas atliko kamerų tipo patalpose, kur gyveno keturiese, taip pat dienos metu buvo paimami čiužiniai. Pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl to, kad į motinos laidotuves jam buvo leista išvykti mažiau nei parą. Dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė didelių nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, fizinį skausmą, sveikatos pablogėjimą, garbės ir orumo pažeminimą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovo atstovas nurodė, kad ne visada visos miegamosios vietos būna užimtos, taigi nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Atsakovo atstovo teigimu, gyvenamojo ploto norma pareiškėjui nebuvo pažeista. Pareiškėjo minimi paskelbti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai reglamentuoja laisvėje esančių asmenų judėjimą, o kalinimo įstaigoje asmenys yra izoliuoti, todėl nėra pagrindo taikyti analogijos. Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose patalpose baldai nepritvirtinti, kadangi tai nėra numatyta teisės aktuose. Gyvenamosiose patalpose veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema, prireikus galima vėdinti ir per langus. Pagal galiojančius teisės aktus įkalinimo įstaigose gyvenamąsias ir bendro naudojimo patalpas turi valyti ten apgyvendinti nuteistieji. Jei patalpos buvo nešvarios ar jose matyti pelėsio, vadinasi, nuteistasis netinkamai vykdė savo pareigas arba neinformavo administracijos, kad jas blogai atlieka kitas budėtojas. Įstaiga yra apsirūpinusi pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), kurių laikymo vietos yra pažymėtos specialiais lipdukais, yra parengtas ir suderintas su atsakingų įstaigų pareigūnais personalo veiksmų planas. Pagal teisinį reglamentavimą patalynė, čiužinys, pagalvė ir antklodė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pataisos namai yra sudarę sutartį su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurią du kartus per mėnesį vykdomas kenkėjų naikinimas. Pataisos įstaigos direktorius pareiškėjui 2020 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 2-220, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 105 straipsnio 1 dalimi, suteikė trumpalaikę išvyką už pataisos įstaigos ribų dalyvauti motinos laidotuvėse 2020 m. vasario 6 d. nuo 8.00 val. iki 15.00 val. Trumpalaikio išvykimo laiko nustatymas yra įgalioto pataisos įstaigos pareigūno teisė ir nenumatoma pareiga nuteistiesiems privalomai skirti numatytą laiką trumpalaikiam išvykimui. Pareiškėjo elgesys nebuvo tinkamas, jis atliko nuobaudą, todėl jam direktorius skyrė būtent tokį laiką. Pareiškėjas skunde nepateikė realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad atsakovas savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalą.
II.
5. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 12 d. sprendimu pareiškėjo A. L. skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė atlikti laisvės atėmimo bausmė teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.
6. Teismas, įvertinęs gyvenamųjų patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą bei jose laikomų asmenų skaičių, nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui gyvenant bendrabučio tipo patalpose teko ne mažiau kaip 3,30 kv. m ploto, o ginčo laikotarpiu pareiškėjui gyvenant kamerų tipo patalpose teko 4,21 kv. m ir 5,33 kv. m ploto, kas atitinka teisės aktų reikalavimus. Teismas pažymėjo, jog teisės aktuose neįtvirtintas reikalavimas vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma, neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir esančių baldų ir kitų įrenginių užimamo ploto. Į kameroje esančių baldų užimamą plotą atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio nuostatas, kai pareiškėjui tenka mažiau nei 3 kv. m ploto, bet ne konstatuojant atsakovo atstovo padarytus nacionalinių teisės aktų pažeidimus.
7. Vertindamas skundo argumentus dėl vėdinimo, apšvietimo ir oro temperatūros, taip pelėsio, drėgmės ir parazitų, teismas nurodė, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, taip pat jose įrengta mechaninė vėdinimo sistema. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų laikomas gyvenamojoje patalpoje su neatidaromais langais ar kad būtų skundęsis pataisos namų administracijai dėl patiriamų sunkumų atveriant gyvenamosios patalpos langą. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina patalpas, neturi problemų dėl atsirandančio nemalonaus kvapo ar oro trūkumo patalpose. Nors pareiškėjas skunde nurodė, jog buvo netinkamas patalpų apšvietimas ir oro temperatūra, tačiau nurodytų aplinkybių nedetalizavo (kokiu laikotarpiu, kokiose konkrečiose gyvenamosiose patalpose tokios sąlygos buvo) ir tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Gyvenamųjų patalpų valymą drėgnuoju būdu, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, valo patys nuteistieji. Taigi, švarios ir tvarkingos aplinkos gyvenamosiose patalpose sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiškėjo valios. Teismo vertinimu, atsakovo atstovas negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas.
8. Teismas atkreipė dėmesį, jog ginčui aktualiu laikotarpiu tarp Pravieniškių PN-AK ir UAB „Utenos deratizacija“ buvo sudaryta Kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią pataisos namuose reguliariai (du kartus per mėnesį) ir pagal poreikį atliekamos kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugos. Bylos duomenimis nenustatyta, kad sutartinių įsipareigojimų nebūtų laikomasi. Remiantis byloje esančiais atliktų paslaugų aktais nustatyta, kad pataisos namų 3-iame sektoriuje kenkėjų naikinimo darbai buvo atliekami. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas pataisos namuose, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas darė išvadą, jog pareiškėjas dėl šios skundo dalies neįrodė kaltų atsakovo atstovo pareigūnų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.
9. Nagrinėdamas skundo argumentus dėl to, kad įstaigoje nebuvo gesintuvo, priešgaisrinės sistemos, avarinio išėjimo, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas argumentus dėl galimo priešgaisrinės saugos taisyklių nesilaikymo grindė į ateitį nukreiptomis deklaratyvaus pobūdžio prielaidomis, jog kilus gaisrui jis neturėtų galimybės išsigelbėti. Duomenų apie realiai jam kilusius neigiamus padarinius dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymo byloje nėra. Teismo vertinimu, pataisos namuose visą parą budint ir dirbant apsaugos pareigūnams, medicinos personalui, esant ekstremaliai situacijai, pareiškėjui išsikviesti pagalbą nekiltų problemų. Pareiškėjui skunde tik deklaratyviai išdėsčius savo samprotavimus dėl galimos neturtinės žalos, sietinos su priešgaisrinės sistemos nebuvimu, nenurodžius, ar būtinybė išsikviesti pagalbą jam buvo iškilusi, teismas neturėjo pagrindo išvadai dėl žalos pasireiškimo fakto.
10. Teismas atkreipė dėmesį, jog teisinis reglamentavimas nenumato pareigos bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose baldus pritvirtinti, todėl pareiškėjo teiginius dėl to, kad bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose baldai nebuvo pritvirtinti prie žemės, atmetė kaip nepagrįstus.
11. Dėl pareiškėjo argumentų, kad dienos metu jam atliekant nuobaudas buvo paimamas čiužinys, teismas nurodė, jog Pravieniškių PN-AK veikė teisėtai, nepažeisdama teisės aktuose nustatytų reikalavimų – iš į kamerų tipo patalpas perkeltų nuteistųjų dienos metu paimti patalynę ir čiužinį. Iš atsakovo atstovo atsakymo į pareiškėjo prašymą matyti, jog pareiškėjas buvo raštu informuotas, kad patalynė dienos metu paimama tik iš nuobaudas drausmės grupėje ir kamerų tipo patalpose atliekančių asmenų. Vien aplinkybė, jog, 2018 m. spalio 19 d. Teisingumo ministro įsakymu nustačius teisinį reglamentavimą, pagal kurį ribojama asmenų teisė naudotis minkštuoju inventoriumi dienos metu, nesudaro pagrindo pripažinti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus. Be to, nuteistųjų teisė minkštai atsisėsti ir atsigulti dienos metu, kai nemiegama pagal nuteistųjų dienotvarkę, niekur nenumatyta.
12. Teismas laikė pagrįstu pareiškėjo teiginį dėl per mažai įrengtų sanitarinių įrenginių, nurodydamas, kad atsakovas 2022 m. kovo 16 d. Turto valdymo skyriaus pažymoje nurodė, jog 22 (23) būrio sanitariniame mazge yra 6 klozetai, kuriais galėjo naudotis tik šiame būryje gyvenę nuteistieji, t. y. 100 nuteistųjų (tiek yra įrengtų miegamųjų vietų). Atsakovo atstovas nepateikė duomenų, kiek faktiškai minėtame būryje gyveno nuteistųjų ginčo laikotarpiu, todėl teismas laikė, kad buvo užimtos visos miegamosios vietos, t. y. gyveno 100 nuteistųjų. Teismo vertinimu, pagal apskaičiavimą, sanitariniais įrenginiais (klozetais) galėjo naudotis 90 nuteistųjų (6 įrenginiai x 15 nuteistųjų).
13. Pravieniškių PN-AK direktorius pareiškėjui 2020 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 2-220 suteikė trumpalaikę išvyką už pataisos įstaigos ribų dalyvauti motinos laidotuvėse 2020 m. vasario 6 d. nuo 8.00 val. iki 15.00 val. Nėra duomenų, kad pareiškėjas minėtą Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymą būtų ginčijęs, vadinasi, jis su juo sutiko. Taigi įsakymas yra galiojantis ir pagrįstas. Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjui 2020 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 69-31 buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas, todėl akivaizdu, kad pareiškėjo elgesys nebuvo nepriekaištingas ir įstaigos vadovas, priimdamas sprendimą dėl išvykos trukmės, į tai atsižvelgė. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo argumentus dėl per trumpo išvykos laiko į laidotuves jam suteikimo laikė nepagrįstais ir atmetė.
Šalies argumentai
14. Pareiškėjas skunde teigė, jog, paskelbus valstybės lygio ekstremalią situaciją šalyje dėl COVID-19 viruso plitimo grėsmės, nebuvo užtikrinta 10 kv. m kiekvienam žmogui arba ne mažesnis nei 2 m atstumas. Teismas nurodė, jog teisės aktai dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo neįtvirtino reikalavimų įkalinimo įstaigoms nustatyti atitinkamus atstumus vienoje patalpoje gyvenantiems asmenims. Pareiškėjas argumentus dėl galimo užsikrėtimo COVID-19 liga grindė į ateitį nukreiptomis deklaratyvaus pobūdžio prielaidomis, jog galėjo susirgti pavojinga liga. Duomenų apie realiai jam kilusius neigiamus padarinius dėl grėsmės byloje nėra. Teismo posėdžio metu pats pareiškėjas patvirtino aplinkybę, kad jis ginčo laikotarpiu kalinimo įstaigoje nebuvo užsikrėtęs COVID-19 virusu.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas nurodė, kad, nors pareiškėjas skunde teigė, jog jam kalinimo įstaigos administracija negalėjo skirti nuobaudos – perkėlimo į kamerų tipo patalpas 30 parų, tačiau byloje nėra duomenų, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. sausio 17 d. nutarimas Nr. 69-31, kuriuo pareiškėjui skirtas perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 parų, nuginčytas BVK nustatyta tvarka, todėl jis yra teisėtas ir pagrįstas.
16. Teismas, įvertinęs nustatyto Pravieniškių PN-AK padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (dėl inventoriaus (tualetų) trūkumo sanitariniame mazge), pareiškėjo patirto diskomforto dydį (trumpalaikiai nepatogumai; pareiškėjas jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog jis patyrė itin didelę ir ilgalaikę neturtinę žalą, nenurodė) ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (daugiau jokių pažeidimų nebuvo nustatyta; dėl padaryto pažeidimo pareiškėjui kilusių ilgalaikių neigiamų padarinių nenustatyta), sprendė, kad tai nagrinėjamu atveju nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo.
III.
17. Pareiškėjas A. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.
18. Pareiškėjas teigia, jog teismas turėjo patikrinti, ar jo skundas pagrįstas faktiniais duomenimis ir ar šie duomenys neprieštaravo teisiniam pagrindui. Vien tai, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. sausio 17 d. nutarimas Nr. 69-31, kuriuo pareiškėjui skirtas perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 parų, nebuvo apskųstas, nėra pagrindo konstatuoti, kad jis buvo teisėtas. Pareiškėjo manymu, 30 parų nuobaudos atlikimas buvo vykdomas netinkamu pagrindu ir netinkamomis sąlygomis, todėl jis turi teisė reikalauti atlyginti neturtinę žalą. Be to, teismas nepasisakė dėl jo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su tualetų bei skalbimo mašinų trūkumu, taip pat kitų buitinių sąlygų, kurios žemino asmens orumą.
Žemesnės instancijos teismas
19. Teismas sprendė, jog teisės aktai dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo neįtvirtino reikalavimų įkalinimo įstaigoms nustatyti atitinkamus atstumus vienoje patalpoje gyvenantiems asmenims. Tačiau fiziniam asmeniui, kuris vien formaliai pažeisdavo nustatytus draudimus (kaip kaukės nešiojimas ar pan.) grėsdavo bauda ne mažesnė kaip 500 Eur, o šiuo atveju, nenustačius jokių reikalavimų pataisos įstaigoms, valstybė už tai neatsako.
20. Teismas neteisingai konstatavo, kad pelėsį patalpose galima išnaikinti jį nuvalant nuo sienų ar lubų. Pelėsis įsiveisia dėl neteisingų techninių – architektūrinių sprendimų. Todėl vien mechaninis pelėsio nuvalymas jo neišnaikina, o, atvirkščiai, sudaro sąlygas paskleisti pelėsio sporas į orą. Nors buvo pateikti duomenys, kad tarakonai ir blakės buvo naikinami gyvenamosiose patalpose, tačiau šių priemonių nepakako.
Atsiliepimas
21. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
22. Atsakovo atstovas nurodo, jog apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių įtikinamų argumentų, paneigiančių teismo sprendimo pagrįstumą, o vien tai, kad teismo sprendimas netenkina pareiškėjo interesų, negali būti pagrindu jį panaikinti. Taip pat pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių svarių argumentų apie tai, kad teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, nepasisakęs dėl kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, nenurodė, kad teismas byloje būtų pažeidęs kokias nors proceso ar materialiosios teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas A. L. kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 5 d. iki 2021 m. gruodžio 27 d., atlyginimo.
24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, nustatęs, kad Pravieniškių PN-AK buvo įrengta per mažai sanitarinių įrenginių, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies - pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog 30 parų nuobaudos atlikimas buvo vykdomas netinkamu pagrindu ir netinkamomis sąlygomis; teismas nepasisakė dėl jo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su tualetų bei skalbimo mašinų trūkumu, taip pat kitų buitinių sąlygų, kurios žemino asmens orumą; teismas neteisingai įvertino aplinkybės, jog teisės aktai dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo neįtvirtino reikalavimų įkalinimo įstaigoms nustatyti atitinkamus atstumus vienoje patalpoje gyvenantiems asmenims; teismas neteisingai konstatavo, kad pelėsį patalpose galima išnaikinti jį nuvalant nuo sienų ar lubų; buvo pateikti duomenys, kad tarakonai ir blakės buvo naikinami gyvenamosiose patalpose, tačiau šių priemonių nepakako.
25. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje jau esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas nepasisakė dėl jo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su tualetų bei skalbimo mašinų trūkumu, taip pat kitų buitinių sąlygų, kurios žemino asmens orumą. Tačiau iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas išsamiai įvertino pareiškėjo skundo teiginius dėl sanitarinių įrenginių trūkumo bei nustatė, kad 22 (23) būrio sanitariniame mazge 100 nuteistųjų buvo įrengta per mažai sanitarinių įrenginių. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nenurodė, jog trūko skalbimo mašinų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių aplinkybių nevertino.
28. Pareiškėjo teigimu, karantino laikotarpiu turėjo būti užtikrinamas ne mažesnis nei 2 m atstumas arba 10 kv. m kiekvienam žmogui. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos pareiškėjo teiginius, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad teisės aktai dėl Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo neįtvirtino reikalavimų įkalinimo įstaigoms nustatyti atitinkamus atstumus vienoje patalpoje gyvenantiems asmenis. Be to, tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-845-261/2021).
29. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad jis Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 69-31 atliko 30 parų nuobaudą kamerų tipo patalpose, kur vienu metu buvo laikomi 4 asmenys ir iš jų dienos metu buvo atimami čiužiniai.
30. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tam tikro laisvės atėmimo įstaigos pareigūno sprendimo (plačiąja prasme) nenuginčijimas ABTĮ nustatyta tvarka reiškia, jog šio įstatymo taikymo požiūriu jis laikytinas teisėtu ir pagrįstu, tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, kad tai yra pakankamas pagrindas pripažinti su šiuo sprendimu sietinus pataisos įstaigos pareigūnų veiksmus teisėtais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio taikymo prasme (2012 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-239/2012). Vien tik aplinkybė, jog pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka neapskundžia administracinio akto, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėjo nurodomi ir, jo nuomone, neteisėti viešojo administravimo subjektų veiksmai yra teisėti, t. y. atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi išsamiai ir visapusiškai ištirti bylos aplinkybes bei analizuoti atsakovo veiksmus teisėtumo prasme (2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2686/2011).
31. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog ne visais atvejais formuluojant skundo reikalavimą ir prašant įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus yra būtina siekti konkrečių individualių administracinių aktų panaikinimo. Pavyzdžiui, reikalavimas dėl žalos atlyginimo nėra laikomas išvestiniu iš reikalavimo dėl administracinių aktų, dėl kurių galbūt ir kilo žala, panaikinimo, t. y. prašant atlyginti žalą, nėra būtina reikšti reikalavimą panaikinti konkretų individualų administracinį aktą (2011 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-827/2011; 2014 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-122/2014; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-416/2014; 2017 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-592-756/2017; 2018 m. sausio 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-566-520/2018; ir kt.). Administracinio akto nenuginčijamas neužkerta kelio asmeniui reikalauti žalos atlyginimo priteisimo iš valstybės pagal CK 6.271 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-416/2014; 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2060-1062/2019; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-188-629/2023).
32. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kokius neteisėtus veiksmus atliko Pravieniškių PN-AK, paskirdama nuobaudą pareiškėjui, bei kokią neturtinę žalą ji sukėlė. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertino pareiškėjo teiginių pagrįstumą dėl to, kad jis buvo laikomas su kitais 4 asmenimis, o dienos metu jam atliekant nuobaudas buvo paimamas čiužinys. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad 30 parų nuobaudos atlikimas buvo vykdomas netinkamu pagrindu ir netinkamomis sąlygomis, laikytini nepagrįstais ir atmestini.
33. Dėl dezinfekcijos darbų teisėjų kolegija pažymi, kad kenkėjų naikinimas Pravieniškių PN-AK atliekamas vadovaujantis 2020 m. kovo 9 d. su UAB „Utenos deratizacija“ sudaryta kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 76-41, pagal kurią įstaigos objektuose 2 kartus per mėnesį, o esant poreikiui – papildomai, teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Byloje yra pateikti atliktų paslaugų aktai leidžia daryti išvadą, kad UAB „Utenos deratizacija“ ginčui aktualiu laikotarpiu reguliariai bent kartą per mėnesį atliko monitoringo ir kenkėjų naikinimo darbus Pravieniškių PN-AK patalpose. Byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, pvz., Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, surašytų ginčo ar artimu jam laikotarpiu, kuriuose būtų užfiksuota, jog Pravieniškių PN-AK patalpose veisėsi įvairūs parazitai. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad Pravieniškių PN-AK administracija kenkėjų kontrolei vykdyti yra sudariusi sutartį su įmone, kuri specializuojasi šioje srityje ir reguliariai atlieka kenkėjų monitoringo ir naikinimo darbus, daro išvadą, jog atsakovo atstovas atliko aktyvius ir tinkamus veiksmus, skirtus tam, kad patalpose, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, tarp jų – ir pareiškėjas, nebūtų kenkėjų.
34. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatyti tam tikri pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimai teisės aktų nustatytiems reikalavimams (inventoriaus (tualetų) trūkumas sanitariniame mazge). Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo laikotarpiu būdamas Pravieniškių PN-AK pareiškėjas dėl teisės aktuose numatyto inventoriaus trūkumo patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau šie nedideli ir nenuolatinio pobūdžio pažeidimai nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas ir apeliaciniame skunde nenurodė jokių konkrečių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, jog būtent dėl padarytų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios kokios nors ilgalaikės neigiamos pasekmės. Byloje nėra jokio pagrindo spręsti, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokia apimtimi, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.
35. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pirmosios instancijos teismo sprendime nustatyto inventoriaus trūkumo pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, ir tai atitinka teisingumo, protingumo kriterijus.
36. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti arba naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
37. Pagal ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 10 punktą žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai, pareiškimai) dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai žyminis mokestis sumokėtas už skundą (prašymą, pareiškimą), kuris žyminiu mokesčiu neapmokestinamas (ABTĮ 38 str. 1 d. 8 p.). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (ABTĮ 38 str. 3 d.). Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjo atstovas už apeliacinį skundą, kuris, vadovaujantis ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 10 punktu, yra neapmokestinamas žyminiu mokesčiu, yra sumokėjęs 23 Eur žyminį mokestį, todėl pareiškėjo atstovui advokatui V. J. gražintina jo sumokėta 23 Eur žyminio mokesčio suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Gražinti pareiškėjo atstovui advokatui V. J. 23 Eur (dvidešimt trys eurai) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.
Nutartis neskundžiama.