Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas E. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Šiaulių RAAD) (Šiaulių RAAD teisių ir pareigų perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos), 1 100 Eur turtinės žalos ir 2 000 Eur neturtinės žalos.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių RAAD 2016 m. lapkričio 18 d. nutarimu jam už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 5113 straipsnio 3 dalyje, paskyrė 434 Eur baudą. Joniškio rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 14 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-1-874/2017 minėtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM-SIAN-77982756-16 panaikino ir bylą nutraukė. Teismas nustatė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas E. S. buvo surašytas 2016 m. lapkričio 10 d. už tai, kad jis 2015 m. lapkričio 10 d. – 2015 m. lapkričio 19 d. (duomenys neskelbtini), išvalė dalį (duomenys neskelbtini) tvenkinio pakrantės, suardė velėną, tuo pažeidė Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.4 punkto ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad Šiaulių RAAD nesurinko duomenų dėl žalos dydžio, tačiau E. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o 2016 m. lapkričio 18 d. priimtas nutarimas paskirti E. S. baudą. Iš ATPK 5113 straipsnio 3 dalies dispozicijos akivaizdu, kad šis administracinis teisės pažeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, tačiau bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė, kad E. S. numatė žalingas savo veiksmu pasekmes ir jų norėjo arba sąmoningai leido joms kilti. E. S. iki šiol įsitikinęs, kad padarė ne pažeidimą, o gerą darbą – sutvarkė apleistą tvenkinio pakrantę, kuria dabar gali naudotis visi gyventojai. Teismas nustatė, jog bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai taip pat vieningai tvirtino, kad anksčiau (duomenys neskelbtini) tvenkinio pakrantė buvo neprižiūrėta, apaugusi menkaverčiais krūmais, žolėmis ir kt., velėnos faktiškai net nebuvo, o dabar pakrantė tvarkinga ir graži, prisėta daugiamečių žolių, pasodinta medelių ir krūmų. E. S. paaiškino, kad kreipėsi žodžiu į Joniškio rajono agentūros pareigūnus, teiravosi dėl leidimo atlikti darbus ir jam nebuvo uždrausta juos atlikti, nebuvo nurodyta iš kokių institucijų leidimus darbams jis turi gauti, todėl jis nesijautė darantis pažeidimą. Bylos nagrinėjimo metu nei Šiaulių RAAD atstovas, nei apklausiami Joniškio rajono agentūros pareigūnai negalėjo atsakyti į E. S. atstovo klausimą į kokias institucijas privalėjo kreiptis E. S., kokias procedūras atlikti, norėdamas pradėti tvenkinio pakrantės tvarkymo darbus. Teismas nurodė, kad būtent Šiaulių RAAD, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, turi pareigą įrodyti, jog asmens veikoje yra visi būtini administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai. Teismas konstatavo, kad Šiaulių RAAD šios pareigos tinkamai neįvykdė – byloje nėra objektyvių ir neginčytinų įrodymų, pagrindžiančių E. S. kaltę padarius jam inkriminuojamą pažeidimą, t. y. jo veikoje nėra tyčios. Atsižvelgęs į įrodymų naštos paskirstymo taisykles, nustatytas bylos faktines aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Šiaulių RAAD 2016 m. lapkričio 18 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM-SIAN-77982756-16 E. S. paskirti nuobaudą yra priimtas pažeidžiant ATPK 35 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas. Šiaulių apygardos teismas pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą paliko nepakeistą.