- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-01
- Bylos Nr.
- A-1577-520/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01035-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Artūras Drigotas (pirm.), Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- D. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas D. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL, atsakovo atstovas), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad LAVL direktoriaus 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 142 straipsniu, buvo nubaustas drausmine tvarka – draudimu vieną mėnesį apsipirkinėti pataisos įstaigos parduotuvėje. Drausminė nuobauda buvo paskirta už tai, jog pareiškėjas, 2017 m. rugpjūčio 31 d. pietų metu atėjęs į valgyklą, prie maisto išdavimo langelio kalbėjo nepagarbiai, nurodinėjo, kaip turi būti dirbama, nereagavo į pastabas, nevykdė nurodymo netrukdyti dirbti. Pareiškėjas su paskirta nuobauda nesutiko ir su skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentūrą. Jo skundas pagal kompetenciją buvo persiųstas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, kuri skundą persiuntė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas). Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, jį atmetė ir nustatė, kad nuobauda paskirta pagrįstai.
3. Pareiškėjas paaiškino, kad po skundo padavimo prieš jį buvo nuteikinėjami kiti nuteistieji. 2017 m. rugsėjo 1 d. apie 20.30 val. į sekciją užėjo penki nuteistieji, sudavė pareiškėjui keletą kartų per veidą ir pasakė, kad daugiau skundų nebūtų. Pareiškėjas vertino, kad tokį nurodymą davė Kriminalinės žvalgybos darbuotojas. Dėl tokių neteisėtų veiksmų jis patyrė fizinį skausmą, pažeminimą prieš kitus nuteistuosius.
4. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 2 d. turėjo 3 valandų kontaktinį pasimatymą su sugyventine bei jų dviem dukromis. Siekiant su juo susidoroti, dukroms nebuvo leidžiama atsinešti geriamojo vandens bei žaislo. Atsigerti buvo pasiūlyta iš čiaupo ir iš bendro naudojimo stiklinės. Pareiškėjui atsisakius tai padaryti, buvo pasiūlyta nutraukti pasimatymą ir pagrasinta tarnybinio pranešimo surašymu. Ketinimai buvo įvykdyti, valgyklos vedėja surašė tarnybinį pranešimą, o pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 7 d. buvo iškviestas į Drausmės komisijos posėdį, kuriame jam nebuvo leista viską nuosekliai paaiškinti, jis (pareiškėjas) buvo tildomas ir jam paskirta nuobauda. Iš anksto jis nebuvo įspėtas dėl dalyvavimo minėtame posėdyje, todėl negalėjo pasiruošti ir pateikti paaiškinimus.
5. Pareiškėjas teigė, jog nuobauda jam paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, siekiant jį nutildyti, pažeminti, nes jis nusižengimo nepadarė, dėl nepagrįsto nubaudimo patyrė emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, sunkiai užmigdavo naktimis, pakriko nervai, buvo sunku susikaupti atliekant kasdienius darbus.
Atsiliepimas
6. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas LAVL atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
7. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas LAVL ginčui aktualiu laikotarpiu buvo gydomas nuo 2017 m. birželio 14 d. iki 2017 m. birželio 16 d. LAVL direktoriaus 2017 m. birželio 16 d. įsakymu pareiškėjas buvo priimtas į maisto dalintojo pareigas ir paskirtas į 4 būrio gyvenamąją patalpą Nr. 213. Pareiškėjas LAVL į maisto dalintojus paskirtas 2017 m. birželio 16 d., o 2017 m. rugpjūčio 7 d. dėl nuolatinių nesutarimų dėl darbo organizavimo valgykloje ir konfliktų su kitais dirbančiais valgykloje nuteistaisiais perkeltas į skalbyklos darbininko pareigas. Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 11 d. atleistas iš skalbyklos darbininko pareigų.
8. Atsakovo atstovas paaiškino, kad pareiškėjas, 2017 m. rugpjūčio 31 d. apie 12.45 val. pietų metu atėjęs į valgyklą prie maisto išdavimo langelio, kalbėjo nepagarbiai, nurodinėjo kaip turi būti dirbama, nereagavo į jam išsakomas pastabas, nevykdė nurodymo netrukdyti dirbti. Atsižvelgiant į tai, 2017 m. rugpjūčio 31 d. savo elgesiu akivaizdžiai pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 50 punkto reikalavimus. Pareiškėjas atsisakė pasiaiškinti raštu. Pareiškėjas turėjo galimybę teikti paaiškinimus dėl padaryto nusižengimo, todėl pareiškėjo teisė pasiaiškinti nebuvo pažeista.
9. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad LAVL direktoriaus 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimu pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes). Pareiškėjas šią nuobaudą apskundė. Kalėjimų departamentas, pagal kompetenciją išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2017 m. lapkričio 3 d. atsakyme Nr. 2S-6623 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ pripažino, jog LAVL direktoriaus nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas.
10. Atsakovo atstovas akcentavo, kad fizinis, psichologinis smurtas prieš pareiškėją nebuvo panaudotas. Pareiškėjas dėl sužalojimų ginčui aktualiu laikotarpiu į LAVL administraciją nesikreipė, to neneigia ir pats pareiškėjas. Dėl galbūt neteisėtų pareigūnų veiksmų pareiškėjo skundo pagrindu pasisakė Kalėjimo departamentas, kuris, atlikęs tyrimą, nenustatė, kad LAVL pareigūnai agitavo ar nuteikinėjo nuteistuosius prieš pareiškėją ar davė nurodymus susidoroti su pareiškėju.
11. Atsakovo atstovas vertino, kad pareiškėjui drausminė nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai, nėra pagrindo konstatuoti jokių LAVL pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo).
Atsiliepimas
12. Atsakovo atstovas nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 2 d. pas pareiškėją į kontaktinį pasimatymą atvyko jo sugyventinė su nepilnametėmis dukromis. Atlikus asmens apžiūrą buvo rasta maisto produktų, vaikiškas žaislas ir geriamojo vandens buteliukas. Pareiškėjo sutuoktinei LAVL darbuotoja išaiškino, kad į kontaktinį pasimatymą įsinešti maisto produktų ir žaislą yra draudžiama, tačiau geriamojo vandens buteliuką vaikams buvo leista įsinešti. LAVL pasimatymų kambaryje mažiesiems lankytojams yra žaislų. LAVL yra specifinė įstaiga, kurios veikla yra griežtai reglamentuota teisės aktais ir normomis, todėl tinkamas elgesys bei adekvatus iškilusių problemų sprendimas palengvina laisvės atėmimo bausmės atlikimą. LAVL, į pasimatymo patalpas neleisdama įsinešti maisto produktų bei atsivežtą iš namų žaislą, teisės aktų nepažeidė.
13. Atsakovo atstovas teigė, kad pareiškėjas skunde nenurodė tokių išgyvenimų, kurie objektyviai pagrįstų jo nusiskundimus, kurie leistų nustatyti buvus neigiamą poveikį. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad LAVL, surinkusi ir išanalizavusi turimą dokumentaciją, nenustatė jokių teisiškai bei mediciniškai svarbių aplinkybių, kurios bylotų apie galbūt pareiškėjo patirtus neigiamus papildomus išgyvenimus dėl skunde minimų aplinkybių, kurias būtų galima vertinti pinigine išraiška. Pareiškėjas, apibūdindamas tariamai patirtą žalą, apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat nėra pagrįsta ir prašoma priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos suma.
II.
14. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. vasario 4 d. sprendimu pareiškėjo D. S. skundą atmetė.
15. Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtintas valstybės atsakomybė sąlygas, nustatė, kad pareiškėjas LAVL ginčui aktualiu laikotarpiu buvo gydomas nuo 2017 m. birželio 14 d. iki 2017 m. birželio 16 d. LAVL direktoriaus 2017 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. NK-44 pareiškėjas priimtas į maisto dalintojo pareigas ir paskirtas į 4 būrio gyvenamąją patalpą Nr. 213. Pareiškėjas LAVL direktoriaus 2017 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. NK-55 atleistas iš skalbyklos darbininko pareigų nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. Valgyklos vedėja 2017 m. rugpjūčio 31 d. LAVL direktoriui pateikė tarnybinį pranešimą Nr. 44-520, kuriame nurodė, jog pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 31 d. apie 12.45 val. pietų metų atėjęs į valgyklą prie maisto išdavimo lango su ja kalbėjo nepagarbiai, nurodinėjo, kaip turi būti dirbama, nereagavo į pastabas, nevykdė nurodymo netrukdyti dirbti. Tarnybiniame pranešime pažymėta, jog pareiškėjas nuolat lankosi prie maisto priėmimo durų, trukdo valgyklos darbininkams, į pastabas nereaguoja. LAVL Drausmės komisijos 2017 m. rugsėjo 7 d. teikimu Nr. 19-503 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pasiūlyta už Taisyklių 50 punkto, BVK 110 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų nustatytų reikalavimų pažeidimą skirti pareiškėjui nuobaudą – draudimą vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarine prekes). LAVL direktoriaus pavaduotojo, vykdančio direktoriaus funkcijas, 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimu Nr. NB-410 pareiškėjui už bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimą buvo skirta nuobauda – uždrausta vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Nuobauda pareiškėjui paskirta už Taisyklių 50 punkto, BVK 110 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų nustatytų reikalavimų pažeidimą. Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 6 d. Protokole dėl nuteistojo atsisakymo pasiaiškinti raštu Nr. D8-448 dėl 2017 m. rugpjūčio 31 d. pažeistų bausmės atlikimo režimo reikalavimų pasiaiškinti raštu atsisakė, žodžiu nieko nepaaiškino. Pareiškėjas su 2017 m. rugsėjo 14 d. skundu dėl priimto nutarimo kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentūrą. Jo skundas buvo persiųstas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, kuri pagal kompetenciją pareiškėjo skundą persiuntė Kalėjimų departamentui. Kalėjimų departamento 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 2S-6623 pripažinta, jog nuobauda paskirta pagrįstai.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas pažymėjo, kad nors LAVL direktoriaus pavaduotojo, vykdančio direktoriaus funkcijas, 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimo Nr. NB-410, kuriuo pareiškėjui skirta drausminė nuobauda ir Kalėjimų departamento 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 2S-6623, kuriuo palikta galioti paskirta drausminė nuobauda, teisėtumas nėra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus teisės į žalos atlyginimą atsiradimui įstatymas nereikalauja, jog neteisėti valstybės valdžios aktai būtų panaikinti ar pripažinti negaliojančiais įstatymų nustatyta tvarka.
17. Teismas, pabrėždamas pareiškėjo specifinį statusą, akcentuodamas BVK įtvirtintą ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, vertino, kad pareiškėjas, atsisakydamas vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus ir toks pažeidimas yra pakankamas pagrindas nuobaudai skirti (BVK 142 str.).
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas dėl įvykdyto pažeidimo atsisakė pasiaiškinti tiek raštu, tiek žodžiu. Pareiškėjas tik deklaratyviai teigė, jog Drausmės komisijos posėdžio metu jis buvo tildomas, tačiau neįvardijo, kurie komisijos posėdyje dalyvavę asmenys jam nesuteikė teisės pasisakyti, todėl bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą.
19. Teismas sprendė, kad byloje esantys objektyvūs ir patikimi įrodymai neginčijamai patvirtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas padarė LAVL direktoriaus pavaduotojo, vykdančio direktoriaus funkcijas, 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarime Nr. NB-410 įvardytus bausmės atlikimo režimo pažeidimus, todėl drausminė nuobauda jam paskirta pagrįstai ir teisėtai. Todėl nesant neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų (neveikimo), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei kilti.
20. Teismas, vertindamas skundo argumentų, kad po skundo padavimo prieš pareiškėją buvo nuteikinėjami kiti nuteistieji, jis buvo sumuštas kitų nuteistųjų, pagrįstumą, nurodė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog dėl galbūt panaudoto fizinio smurto pareiškėjas būtų kreipęsis į LAVL administraciją. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad jis nesikreipė į administraciją dėl galbūt patirtų sužalojimų. Kalėjimų departamento 2017 m. lapkričio 3 d. sprendime Nr. 2S-6623 pažymėta, jog nėra faktų, kad Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai agitavo ar nuteikinėjo nuteistuosius prieš pareiškėją ar davė nurodymus susidoroti su pareiškėju. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog LAVL pareigūnai veikė netinkamai, o jo argumentai iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.
21. Teismas, vadovaudamasis BVK ir Taisyklių nuostatomis, reglamentuojančiomis nuteistųjų pasimatymų tvarką, įvertinęs LAVL direktoriaus 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-288 patvirtintą Pasimatymų suteikimo ir jų vykdymo LAVL tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), nustatė, kad 2017 m. rugsėjo 2 d. apie 11.30 val. pas pareiškėją į kontaktinį pasimatymą atvyko jo sugyventinė su nepilnametėmis dukromis. Atlikus asmens apžiūrą buvo rasta maisto produktų, vaikiškas žaislas ir geriamojo vandens buteliukas. Pareiškėjo sugyventinei buvo paaiškinta, kad į kontaktinį pasimatymą įsinešti maisto produktų ir žaislą draudžiama, tačiau geriamojo vandens buteliuką vaikams buvo leista pasiimti. Teismas sprendė, kad, neleisdami įsinešti žaislų ir maisto produktų, LAVL pareigūnai galiojančių teisės aktų nepažeidė. Nesant neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų (neveikimo), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei kilti.
Žemesnės instancijos teismas
22. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių jo patirtą neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų, taip pat įrodymų, jog dėl pareiškėjo nurodomų atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų jis kreipėsi į LAVL Sveikatos priežiūros tarnybos ar Psichologinės tarnybos specialistus. Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodyti abstraktūs teiginiai negali būti pripažinti nuobaudų skyrimo pasekmėmis, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme.
23. Teismas, pabrėždamas, kad skolininkas ir kreditorius yra Lietuvos valstybė, atmetė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius 2019 m. sausio 4 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
III.
24. Pareiškėjas D. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą.
25. Pareiškėjas nesutinka su teismo pateiktu CK 6.271 straipsnio interpretavimu, t. y. kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms. Pareiškėjo teigimu, žala, padaryta viešojo administravimo subjekto veiksmais, gali būti atlyginama nustačius bent vieną valstybės atsakomybės sąlygą.
26. Pareiškėjas nurodo, kad į pasimatymą su sugyventine ir dukromis nebuvo leista atsinešti geriamojo vandens ir žaislo. LAVL administracija žinojo ir matė, kad dukros yra mažametės, tačiau pasiūlė vandenį gerti iš čiaupo ir bendro naudojimo stiklinės, nepaisant to, kad tai yra nehigieniška. Be to, mažametė dukra turėjo žaislą, prie kurio buvo labai prisirišusi. Pareiškėjo teigimu, šis žaislas negalėjo sukelti pavojaus, todėl nepagrįstai nebuvo leista jo įsinešti.
27. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Europos kalinimo taisyklėmis, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išaiškinimais, pabrėžia, kad valstybės institucijos ir pareigūnai negali pažeisti žmogaus teisių ir laisvių, o neturtinė žala, patirta dėl atliktų neteisėtų veiksmų / neveikimo, turi būti atlyginta priteisiant kompensaciją. Konkrečiu atveju LAVL darbuotojai neveikė taip, kaip nustato teisės aktai.
Atsiliepimas
28. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas LAVL atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
29. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų ar motyvų, dėl kurių nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, aplinkybes nurodo abstrakčiai, nepateikia jokių žalą ir priežastinį ryšį pagrindžiančių įrodymų. Atsakovo atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino byloje nustatytas aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
30. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo D. S. skundo reikalavimas priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės pagal CK 6.271 straipsnį dėl neteisėtų LAVL veiksmų (neveikimo).
Žemesnės instancijos teismas
31. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo, nustatęs, kad pareiškėjas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, nustatytų CK 6.271 straipsnyje, – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto ir valstybės valdžios institucijos (LAVL) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo).
32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nes pagal CK 6.271 straipsnį žala atlyginama nustačius bent vieną sąlygą, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms; kontaktiniame pasimatyme su sugyventine ir dukromis nebuvo leidžiama atsinešti geriamojo vandens ir žaislo. Pareiškėjo teigimu, jam turi būti atlyginta jo nurodyta neturtinė žala.
33. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
34. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 str.), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 str.). Pažymėtina, kad pagal CK 6.271 straipsnį atlyginama ne tik turtinė žala, bet ir neturtinė žala, numatyta CK 6.250 straipsnyje.
35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra nurodoma, kad viešoji atsakomybė dėl valstybės institucijų neteisėtų aktų tiek neturtinės, tiek turtinės žalos atveju atsiranda esant trims civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui, o nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; kt.).
36. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.).
37. Nagrinėjamoje byloje analizuojant ir vertinant pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir jo pareikštą skundo reikalavimą turėjo būti nustatomos CK 6.246, 6.247 ir 6.250 straipsniuose nurodytos sąlygos.
38. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.).
39. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu.
40. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
41. Pareiškėjas skundą grindė tuo, kad LAVL nepagrįstai ir neteisėtai jam paskyrė drausminę nuobaudą, kitus nuteistuosius nuteikinėja prieš pareiškėją, nesudarė galimybių pasimatymo metu vaikams atsigerti ir įsinešti į pasimatymo patalpas iš namų atsivežtą žaislą.
42. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo nurodytus LAVL neteisėtus veiksmus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nenustatė, kad LAVL atliko pareiškėjo nurodytus neteisėtus veiksmus ir pažeidė pareiškėjo teises. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, susijusių su drausminės nuobaudos paskyrimu, nuteistųjų nenuteikinėjimu prieš pareiškėją, todėl teisėjų kolegija dėl šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių nepasisako.
43. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas laikosi pozicijos, jog jam neturtinės žalos atlyginimas turi būti priteistas dėl to, jog LAVL nesudarė galimybių pasimatymo metu vaikams atsigerti ir įsinešti į pasimatymo patalpas iš namų atsivežtą žaislą.
44. Teisėjų kolegija, nagrinėdama, ar LAVL veiksmai buvo teisėti, pirmiausia atkreipia dėmesį, jog byloje nustatyta, kad geriamojo vandens buteliuką vaikams buvo leista pasiimti, tačiau neleista įsinešti žaislo.
45. Teisėjų kolegija, vertindama LAVL veiksmus neleidžiant pareiškėjo dukroms įsinešti žaislo į specialią pasimatymams skirtą vietą, pažymi, kad LAVL pasimatymų suteikimo ir jų vykdymą ginčui aktualiu laikotarpiu detalizavo LAVL direktoriaus 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-288 patvirtinta Pasimatymų suteikimo ir jų vykdymo LAVL tvarkos aprašas, kurio 24 punktas nustato, kad apžiūros ir daiktų patikrinimai atliekami bei su tuo susiję dokumentai įforminami pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. V-262 patvirtintą Įeinančių į laisvės atėmimo vietų įstaigas (išeinančių iš jų) asmenų apžiūros ir jų daiktų patikrinimo tvarkos aprašą.
46. Aprašo 1 priede numatyta, kad asmenims, atvykstantiems į pasimatymus su suimtaisiais ir nuteistaisiais, draudžiama įsinešti bet kokius daiktus, nešulius, ryšulius, rankines, išskyrus: higienos priemones; vaikų (kūdikių) maistą, jei į pasimatymą atvykstama su vaiku (kūdikiu); vaistus, kurie yra gamintojo pakuotėje, turint gydytojo receptą, rekomendaciją, – tik su laisvės atėmimo vietos įstaigos administracijos leidimu (vaistus draudžiama įsinešti į pasimatymų patalpas, sudaromos sąlygos juos vartoti ne pasimatymų patalpose); mokėjimo kortelę, kai asmuo atvyksta į ilgalaikį pasimatymą ir jam bus sudaromos sąlygos apsipirkti įstaigoje veikiančioje parduotuvėje (mokėjimo kortelę įsinešti į pasimatymų patalpą draudžiama) (Aprašo 1 priedo Draudžiamų įsinešti ir turėti į laisvės atėmimo vietų įstaigose daiktų sąrašo 1.1, 1.2, 1.3 ir 1.4 p.).
47. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog teisės aktuose nėra nustatyta, kad į pasimatymo kambarį leidžiama įsinešti vaikų žaislus, be to, pagal bylos duomenis pasimatymo kambaryje yra žaislų (b. l. 66). Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisės aktais pagrįstų argumentų, kad LAVL privalėjo leisti jo vaikams įsinešti į pasimatymo kambarį žaislą. Pareiškėjas byloje nėra pateikęs jokių įrodymų, dėl kurių turėtų būti nustatyta, kad buvo susidariusi išskirtinė teisinė situacija dėl būtinybės jo dukroms įsinešti tam tikrą žaislą, o LAVL netinkamai įvertino šią situaciją ir pasielgė neatidžiai, nerūpestingai bei neprotingai.
48. Taip pat pabrėžtina, kad pareiškėjas, nurodydamas aplinkybes apie nesudarytą galimybę jo vaikams įsinešti žaislą, ir prašydamas priteisti jam neturtinę žalą, byloje nėra nurodęs jokių argumentų, jog neleidimas įsinešti jo dukroms žaislo jam (pareiškėjui) padarė neturtinę žalą (pagal bylos duomenis galima spręsti, kad žaislas buvo reikalingas dukroms, t. y. nepatogumus galbūt patyrė pareiškėjo dukros, o ne pareiškėjas). Akcentuotina, jog skunde pareiškėjas, išsakydamas argumentus apie jo patirtą neturtinę žalą, nurodė, jog jis yra įsitikinęs, kad jam nuobauda buvo paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, jokio nusižengimo jis nepadarė, dėl nepagrįsto nubaudimo jis patyrė emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, dėl ko sunkiai užmigdavo naktimis, jam pakriko nervai, buvo sunku susikaupti atliekant kasdienius darbus (b. l. 9–10), t. y. pareiškėjas patirtos neturtinės žalos visiškai nesiejo su tuo, kad jo dukroms nebuvo leista įsinešti žaislo.
49. Pareiškėjas apeliaciniame skunde išdėstytų teorinių ir abstrakčių argumentų apie tai, kas yra neturtinė žala ir kad ji turi būti atlyginta, visiškai nesusieja su minėta situacija, kai nebuvo leista jo dukroms įsinešti žaislą.
50. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje A438-336/2012; kt.).
51. Kadangi šioje byloje nenustatyti neteisėti atsakovo atstovo veiksmai, faktas, kad pareiškėjas patyrė jo nurodomą neturtinę žalą, todėl pagrįstai netenkintas pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Kaip jau minėta, viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant visoms trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui, nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
52. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.