- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-03
- Bylos Nr.
- eA-841-556/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01028-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Laimutis Alechnavičius
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos
- Pareiškėjas
- A. N.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos kariuomenė, Lietuvos
- Kategorijos
- 20.2.3.1Turtinė žala
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos kariuomenė), dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. N. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir KAM), priteisti: 1) 60,33 Eur turtinei žalai atlyginti; 2) 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat pareiškėjas prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4843-790/2017 (toliau – VAAT Sprendimas) nusprendė panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro (toliau – ir Krašto apsaugos ministras) 2016 m. lapkričio 22 d. įsakymą Nr. P-1406 „Dėl (duomenys neskelbtini) A. N. nušalinimo nuo pareigų“ (toliau – ir Įsakymas), konstatuodamas, kad juo neteisingai taikytos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 43 straipsnio nuostatos ir nesant teisinio bei faktinio pagrindo pareiškėjas nušalintas nuo pareigų.
3. Pareiškėjas paaiškino, kad po Įsakymo priėmimo jo gyvenimas pasikeitė negrįžtamai. KAM neįvykdė teisės aktais priskirtų funkcijų, t. y. priimdama sprendimą dėl pareiškėjo nušalinimo nuo tarnybos, nesilaikė Įstatyme įtvirtintų reikalavimų, tą patvirtina VAAT Sprendimas. Be to, KAM Kariuomenės dienos išvakarėse (2017 m. lapkričio 23 d.) paskelbė visuomenei per žiniasklaidos priemones neteisingą informaciją apie pareiškėją, todėl veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdama bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
4. Pareiškėjas pabrėžė, kad jo atžvilgiu padaryti veiksmai, t. y. nušalinimas be jokio teisinio ir faktinio pagrindo, priimant Įsakymą, menkinimas per žiniasklaidos priemones, yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu. Pareiškėjas patyrė išgyvenimus ir stresą, buvo pažemintas prieš artimuosius, karius ir žmones, kurie jo net nepažinojo. Nušalinimo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo išaiškintos jo teisės ir pareigos, nors kreipėsi į KAM. Jis buvo neaiškioje ir neapibrėžtoje padėtyje, visi aplinkui (artimieji, pažįstami ir draugai) skambino ir klausė, kas atsitiko, kodėl jis nušalintas. Pareiškėjas nurodė, kad visą šį laiką buvo nuolatinėje įtampoje ir nežinioje. Negana to, KAM formaliai gražino jį į Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) pareigas vienai dienai ir sekančią dieną perkėlė į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą. Visą informaciją apie tai, kad yra grąžintas, pareiškėjas sužinojo tik iš žiniasklaidos, taip pat iš žiniasklaidos sužinojo, kad yra „atleidžiamas“.
5. Pareiškėjas pabrėžė, kad neteisėtu Įsakymu jam buvo padaryta neturtinė žala, nes: sugadinta jo reputacija ir karininko karjera; 2016 m. lapkričio 23 d. per Kariuomenės dieną turėjo sveikinti (duomenys neskelbtini), teikti apdovanojimus, kai tuo tarpu dėl nušalinimo turėjo aiškintis, ką padarė ir kodėl yra nušalintas; pažeminta, sutrypta jo garbė ir orumas, po nušalinimo pareiškėjas perkeltas į buvusio pavaldinio pavaldumą; sutrikdyta pareiškėjo šeimos psichologinė pusiausvyra, nes dėl nušalinimo nerimą patyrė ir visa pareiškėjo šeima. Tuo laikotarpiu, kai buvo nušalintas, pareiškėjas negavo tarnybinio atlyginimo, todėl negalėjo pasirūpinti šeima finansiškai, visus KAM veiksmus jo atžvilgiu sužinodavo iš žiniasklaidos, nebuvo su juo bendraujama ir bendradarbiaujama, sumažėjo bendravimo galimybės, nes nebegalėjo tiek, kiek anksčiau, bendrauti ir kartu dirbti su buvusiu kolektyvu, kuriuo didžiavosi.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjas paaiškino, kad iš pradžių buvo Lietuvos kariuomenės vado paprašytas situacijos dėl nušalinimo nekomentuoti, nes, jo žodžiais tariant, už savaitės viskas išsispręs teigiamai ir pareiškėjas bus grąžintas į pareigas. Visišką nusivylimą buvo pakeitusi viltis ir tikėjimas Lietuvos kariuomenės vado žodžiais, pareiškėjas garbingai išlaukė ne vieną, o 12 savaičių. Aukodamas sveikatą, nedarė nieko, kas kenktų Lietuvos kariuomenei. Po laikinosios komisijos išvadų ir pranešimų žiniasklaidoje, kad bus atleistas, jautėsi labai nusivylęs, bet nepraradęs tikėjimo tiesa.
7. Po pareiškėjo neteisėto nušalinimo, internete buvo paviešinti straipsniai, susiję su jo nušalinimu, kurių komentaruose pareiškėjas buvo nepelnytai smerkiamas ir žeminamas, visuomenės akyse krito jo, kaip ilgus metus Lietuvos Respublikai ištikimai tarnaujančio karininko, reputacija ir sumažėjo pasitikėjimas juo. Neteisėtas Įsakymas apvertė visą pareiškėjo gyvenimą ir karjerą karo tarnyboje aukštyn kojomis, nes iki šiol buvo vertinamas vien teigiamai, buvo ne kartą skatinamas, palaipsniui kilo pareigose, daugiau nei 20 metų ištikimai tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Pareiškėjas turėjo lūkesčių ateityje gauti aukštesnį karinį laipsnį, bet prarado galimybę tapti (duomenys neskelbtini), nes dėl priimto neteisėto Įsakymo buvo atleistas iš Lietuvos kariuomenės.
Šalies argumentai
8. Pareiškėjas nurodė, kad buvo nedarbingas, dėl patirtos įtampos ir streso, kurį sukėlė neteisėtas nušalinimas nuo pareigų, (duomenys neskelbtini), todėl pradėjo vartoti vaistus, kuriems išleido 60,33 Eur.
Atsiliepimas
9. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama KAM, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
10. KAM nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi panaikino Įsakymą, tačiau pripažino, kad šio Įsakymo pagrindu kilusios teisinės pasekmės (nušalinimas nuo pareigų, tarnybinio atlyginimo nemokėjimas) buvo pašalintos Krašto apsaugos ministrui 2017 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. P-186 pareiškėją grąžinus į (duomenys neskelbtini) pareigas bei išmokėjus jam priklausantį tarnybinį atlyginimą už visą nušalinimo nuo pareigų laikotarpį bei kitas susijusias išmokas bei delspinigius.
Šalies argumentai
11. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl neteisėto Įsakymo sugadinta jo karininko karjera, tačiau teismo panaikintas Įsakymas neužkirto kelio pareiškėjui vėliau gauti aukštesnį karinį laipsnį, siekti karjeros ir pan. Tokias pasekmes galėjo sukelti teismo sprendimas negrąžinti pareiškėjo į pareigas ir įsakymas, kuriuo buvo nutraukti tarnybos santykiai su pareiškėju. Pareiškėjo skunde nurodytose aplinkybėse atsakovo neteisėtų veiksmų nėra, nes nurodyti įsakymai teisėti ir teismo sprendimas negrąžinti pareiškėjo į pareigas yra galutinis ir neskundžiamas. Vadinasi, pareiškėjas neįrodė būtinosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos, o nenustačius neteisėtos veikos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti prašomą neturtinės žalos atlyginimą.
12. KAM pažymėjo, kad negali atsakyti už žiniasklaidos priemonių pateikiamos informacijos teisingumą ir jos sukeltas tam tikras pasekmes pareiškėjui. Pareiškėjas 2017 m. vasario 13 d. su prašymu kreipėsi į KAM dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo. KAM pareiškėjui 2017 vasario 24 d. raštu Nr. 12-01-330 nurodė, kad, įvertinus KAM internetinio puslapio turinį, nustatyta, jog jame pateikta informacija atitinka tikrovę. Tačiau pareiškėjas įstatymo nustatyta tvarka KAM rašto neskundė, t. y. sutiko, kad KAM apie pareiškėją melagingos, pramanytos ar išgalvotos informacijos neskleidė. Tai reiškia, kad KAM neteisėtų veiksmų nepadarė ir valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti prašomą neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisingos informacijos apie jį pateikimo, atlyginimą.
13. KAM pabrėžė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalimi, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Įstatyme nėra numatytas neturtinės žalos atlyginimas dėl neteisėto kario nušalinimo nuo pareigų ir atleidimo, todėl, net ir pripažinus, kad pareiškėjas nušalintas nuo pareigų pažeidžiant teisės aktų nuostatas, priteisti neturtinės žalos atlyginimą teisinio pagrindo nebūtų. Pareiškėjui Krašto apsaugos ministro 2017 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. P-186 buvo išmokėtos Įstatymo 43 straipsnio 9 dalyje nustatytos visos išmokos su delspinigiais ir tarp šalių dėl to nekilo ginčo. Be to, pareiškėjas skunduose nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos atsiradimą.
Šalies argumentai
14. Pareiškėjas skunde nurodė, kad (duomenys neskelbtini), sirgo ir vartojo vaistus. KAM pabrėžė, kad pareiškėjui sveikatos sutrikimai atsirado ir jis susirgo nuo 2017 m. vasario 14 d., t. y. pareiškėjui sužinojus apie Krašto apsaugos ministro įsakymus, kuriais pareiškėjas buvo grąžintas į (duomenys neskelbtini) pareigas ir kitą dieną perkeltas į minėtą rezervą. Pareiškėjas nušalinimo laikotarpiu nesirgo, receptas išrašytas 2017 m. vasario 23 d. ir įsigyti medikamentai nesusiję su sveiktos sutrikimais, atsiradusiais nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu ir panaikintu Įsakymu. Tai reiškia, kad nėra priežastinio ryšio tarp panaikinto Įsakymo ir pareiškėjo nurodomos turtinės ir neturtinės žalos.
II.
15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu pareiškėjo A. N. skundą tenkino ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos KAM, 60,33 Eur turtinei bei 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
16. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4843-790/2017 nusprendė panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2016 m. lapkričio 22 d. įsakymą Nr. P-1406 „Dėl (duomenys neskelbtini) A. N. nušalinimo nuo pareigų“, konstatuodamas, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras 2016 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. P-1406 neteisingai taikė Įstatymo nuostatas ir nesant teisinio bei faktinio pagrindo nušalino pareiškėją nuo pareigų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3523-438/2018 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
17. Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, įvertinęs aplinkybes, kad pareiškėjas buvo Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) (nuo šių pareigų jis buvo nepagrįstai nušalintas), kad minėtos pareiškėjo užimamos pareigos yra vienos iš svarbiausių Lietuvos kariuomenėje, nurodė, kad jis akivaizdžiai patyrė išgyvenimus ir stresą, buvo pažemintas: prieš artimus žmones, prieš bendražygius, prieš Lietuvos visuomenę. Minėtais KAM veiksmais, neteisėtai nušalinant pareiškėją nuo pareigų, buvo sugadinta pareiškėjo reputacija ir karininko karjera, kurios jis siekė, tarnaudamas Lietuvos kariuomenėje virš 20 metų, buvo paminta jo garbė ir orumas, po neteisėto nušalinimo jį perkėlus į buvusio pavaldinio pavaldumą, taip žeminant jo karininko orumą ir kario moralę. Minėti neteisėti KAM veiksmai lėmė ir kasdienę įtampą šeimoje, sutriko jo šeimos psichologinė pusiausvyra. Teismo vertinimu, daug emocinių išgyvenimų ir įtampos sukėlė ir tai, kad visuomenė po internetiniuose tinklapiuose patalpintais straipsniais, kurie buvo susiję su pareiškėjo nušalinimu, rašė komentarus, iš kurių akivaizdu, kad pareiškėjas yra nepelnytai smerkiamas ir žeminamas, visuomenės akyse krito jo, kaip ilgus metus Lietuvos Respublikai ištikimai tarnaujančio karininko, reputacija ir sumažėjo pasitikėjimas pareiškėju. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nustatyti neteisėti KAM veiksmai, priimant Įsakymą, apvertė visą pareiškėjo gyvenimą ir karjerą karo tarnyboje aukštyn kojomis, užkirto pareiškėjui galimybę siekti karjeros, todėl neturtinė žala, kurią pareiškėjas patyrė dėl neteisėtų KAM veiksmų, akivaizdi, priežastinis ryšys tarp neteisėtų KAM veiksmų, nušalinant pareiškėją nuo pareigų, ir atsiradusios žalos nustatytas, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjui turi būti priteista neturtinė žala. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, įvertinęs pareiškėjo pareigų, iš kurių jis buvo neteisėtai atleistas, svarbą, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteistina 5 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismas pažymėjo, kad, nustačius pareiškėjo sveikatos sutrikimus, gydytoja 2017 m. vasario 23 d. išrašė pareiškėjui receptus vaistams įsigyti, kuriems jis išleido 60,33 Eur. Teismo vertinimu, skirtingos sveikatos sutrikimų nustatymo, vaistų išrašymo bei jų įsigijimo datos nekelia abejonių, kad pareiškėjo sveikata, atsižvelgiant į jo nušalinimo nuo pareigų priežastis bei svarbą, buvo sutrikusi ir reikėjo išlaidų vaistams įsigyti. Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas sprendė, kad KAM neteisėti veiksmai nustatyti, turtinė žala (60,33 Eur), kurią patyrė pareiškėjas dėl neteisėtų KAM veiksmų, nustatyta, priežastinis ryšys tarp neteisėtų KAM veiksmų, nušalinant pareiškėją nuo pareigų, ir atsiradusios žalos akivaizdus, todėl pareiškėjo prašoma priteisti turtinė žala (60,33 Eur) priteista.
III.
19. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama KAM, apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.
20. KAM teigia, kad teismo sprendimo motyvacinėje dalyje nurodyti bendri neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo pagrindai ir teismų praktika nėra pritaikyta (adaptuota) prie nagrinėjamos bylos ginčo santykių. Teismo sprendime nenurodomi Įstatymo, reglamentuojančio profesinės karo tarnybos karių tarnybos santykius, neturtinės ir turtinės žalos pagrindai ir atvejai, kuriais remiantis būtų galima priteisti šios žalos atlyginimą. Atsakovas atsilipime, pateiktame pirmosios instancijos teismui, nurodė, kad Įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo dėl neteisėto kario nušalinimo nuo pareigų, bet numato kitas priemones (Įstatymo 43 str. 9 d.), todėl, net ir pripažinus, kad pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų pažeidžiant teisės aktų nuostatas, priteisti neturtinės žalos atlyginimo teisinio pagrindo nėra. Tačiau teismas šių atsakovo argumentų nepaisė ir, KAM nuomone, bylą išnagrinėjo neišsamiai, neatskleidė bylos esmės.
21. KAM teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys yra pakankamai aiškus, t. y. neturtinė žala atsirado dėl Įsakymo, kuris teismo buvo pripažintas nepagrįstu. KAM pažymi, kad teismas panaikino Įsakymą, tačiau pripažino, jog minėto Įsakymo pagrindu kilusios teisinės pasekmės (nušalinimas nuo pareigų, tarnybinio atlyginimo nemokėjimas) buvo pašalintos Krašto apsaugos ministrui 2017 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. P-186 pareiškėją grąžinus į (duomenys neskelbtini) pareigas bei išmokėjus jam priklausantį tarnybinį atlyginimą už visą nušalinimo nuo pareigų laikotarpį bei kitas susijusias išmokas bei delspinigius.
Šalies argumentai
22. Pareiškėjas skunde nurodė, kad (duomenys neskelbtini), sirgo ir vartojo vaistus, kuriems išleido 60,33 Eur. Iš pareiškėjo ambulatorinės kortelės matyti, kad jam laikinas nedarbingumas buvo suteiktas nuo 2017 m. vasario 14 d. KAM pažymi, jog pareiškėjas Įsakymu nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2017 m. vasario 13 d. buvo nušalintas nuo pareigų. 2017 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. P-186 grąžintas į (duomenys neskelbtini) pareigas ir 2017 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. P-187 nuo 2017 m. vasario 14 d. perkeltas į (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas susirgo nuo 2017 m. vasario 14 d., t. y. sužinojęs apie sugrąžinimą į (duomenys neskelbtini) pareigas. Taigi nušalinimo laikotarpiu pareiškėjas nesirgo, todėl jo nurodytos pasekmės atsirado ne dėl panaikinto Įsakymo. KAM įsitikinimu, teismas netinkamai nustatė faktinį priežastinį ryšį ir neteisingai nusprendė, kad žalingos pasekmės pareiškėjui kilo dėl neteisėto Įsakymo. Taip pat teismas nenustatė ir sprendime nepasisakė, ar žalingos pasekmės būtų atsiradusios, jeigu nebūtų buvę neteisėto Įsakymo, ar pasekmės nėra pernelyg nutolusios nuo neteisėto veiksmo.
23. KAM nesutinka su teismo argumentais, kuriais neturtinės žala kildinama dėl žiniasklaidos priemonių neteisingos informacijos pateikimo apie pareiškėją. Pažymi, kad negali atsakyti už žiniasklaidos priemonių pateikiamos informacijos teisingumą ir jos sukeltas pasekmes. Be to, teismas neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjas 2017 m. vasario 13 d. kreipėsi į KAM dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo, KAM 2017 m. vasario 24 d. raštu Nr. 12-01-330 atsisakė tai padaryti, tačiau pareiškėjas šio rašto neskundė. Tai reiškia, kad KAM neteisėtų veiksmų nepadarė ir valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti prašomą neturtinės žalos atlyginimą.
24. KAM vertinimu, teismas ne tik, kad netinkamai nustatė priežastinį ryšį šioje byloje, bet ir priteisė per didelę (neproporcingą) sumą neturtinei žalai atlyginti. Teismas neteisėtą nušalinimą prilygino atleidimo iš tarnybos pasekmėms ir priteisė piniginę sumą, kaip už atleidimą iš tarnybos. Akivaizdu, kad nušalinimas nelėmė pareiškėjo atleidimo iš tarnybos Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatytu pagrindu ir galutinai nutraukti profesinės karo tarnybos santykius.
Atsiliepimas
25. Pareiškėjas A. N. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
26. Pareiškėjas pažymi, kad Įstatymas, kaip nurodė ir atsakovas, yra specialusis įstatymas. Tačiau pagal teisės teoriją, tuo atveju, kai klausimo nereglamentuoja specialus įstatymas, taikomas bendrasis, todėl šiuo atveju taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatos. Tą savo praktikoje yra patvirtinęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
27. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad į teismas kreipėsi ne dėl neišmokėto darbo užmokesčio ar su tuo susijusių išmokų, o dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl KAM neteisėtų veiksmų. Tai, kad pareiškėjui buvo išmokėtas jam priklausęs darbo užmokestis ir su tuo susijusios išmokos, niekaip nepašalina jam dėl atsakovo neteisėtų veiksmų atsiradusios žalos. Kad nebuvo teisinio pagrindo pareiškėją nušalinti nuo pareigų, iš esmės pripažino ir pats atsakovas 2017 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. P-1486 pareiškėją grąžindamas į pareigas bei išmokėdamas jam atlyginimą už visą nušalinimo nuo pareigų laikotarpį bei kitas susijusias išmokas. Teismų buvo pripažinta, kad pareiškėjas iš pareigų buvo atleistas neteisėtai. Tai, kad vėliau atsakovas pašalino teisines to pasekmes, nereiškia, kad pašalinta / kompensuota ir dėl neteisėtų veiksmų atsiradusi turtinė ir neturtinė žala.
28. Pareiškėjo vertinimu, tai, kad jis neskundė atsisakymo paneigti informaciją, nereiškia, jog jis šia teise nebegali pasinaudoti, nes pagal CK 2.24 straipsnį asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Pagal teismų praktiką reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo taikytinas 10 metų ieškinio senaties terminas, taigi pareiškėjas nėra jo praleidęs.
29. Pareiškėjo nuomone, teismas teisingai įvertino ir nustatė faktines aplinkybes, todėl priėmė teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
30. Atsakovas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu (nutarties 15 p.), pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog apskųstas teismo sprendimas turi būti panaikintas, kadangi priteisti neturtinės žalos atlyginimą nebuvo pagrindo, be to, KAM negali atsakyti už žiniasklaidos priemonių pateikiamos informacijos teisingumą. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimui priteista per didelė suma. Atsakovas taip pat nurodo, kad negalėjo būti priimtas pareiškėjui palankus sprendimas ir dėl turtinės žalos atlyginimo, nes pirmosios instancijos teismas neteisingai nusprendė dėl žalingų pasekmių kilmės (žr. nutarties 22 p.).
31. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą patikrina, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų.
32. CK 6.271 straipsnyje reglamentuota valdžios institucijų atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų (terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 str. 3 d.)., privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Viešajai atsakomybei nustatyti (atsirasti) pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas)); 2) asmens patirtos žalos; 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.
33. Neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014).
34. Pareiškėjas neteisėtumą kildino iš Įsakymo priėmimo, kuris teismo sprendimu buvo panaikintas, todėl išsamesnė teisinė analizė šiuo aspektu nebetikslinga – neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės sąlyga, įrodyta ir abejonių nekelia – atsakovo padaryti pažeidimai (neteisėta veika), konstatuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, patenka į valdžios institucijų neteisėtų veiksmų apibrėžtį Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme (įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galia) (žr. nutarties 16 p).
35. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi, įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo atžvilgiu priimtas neteisėtas Įsakymas suponavo jo nušalinimą, užtrukusį pakankamai ilgą laiko tarpą, bei paliko jį ne tik teisinėje nežinioje. Vėliau, net grąžinus pareiškėją į (duomenys neskelbtini) pareigas, jis iš karto perkeltas į rezervą, kas iš esmės visiškai paneigė galbūt likusias karjeros perspektyvas arba tokį pasitraukimą iš tarnybos, kaip numato šios visuomeninės gyvenimo srities teisinis reguliavimas bei kaip buvo tikėtasi. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad ką tik paminėtos aplinkybės, taip pat nurodytos pareiškėjo (nutarties 4 p.), išvardytos pirmosios instancijos teismo (nutarties 17 p.), pareiškėjui sukėlė diskomfortą ir kitus neigiamus aspektus CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme, kurių jis nebūtų patyręs, jei atsakovo veiksmai būtų atitikę teisės aktų reikalavimus. Atsakovas nepateikė jokių faktinių duomenų, kad tokio pobūdžio situacija, nepaisant pareiškėjo teisinio statuso, negalėjo sukelti pasekmių, įvardytų CK 6.250 straipsnyje, todėl apeliacija dėl nebuvimo neturtinės žalos visiškai atmestina, tuo pačiu patvirtinant, kad buvo priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei padarytos neturtinės žalos. Nepriėmus Įsakymo, nebūtų kilusios ir tos pasekmės, kurios aptartos šiame baigiamajame teisės akte pirmiau.
37. Teisėjų kolegija pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).
38. Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjui priteisė visą prašytą neturtinės žalos atlyginimui sumą, kuri, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrįsta. Neteisėti veiksmai atlikti aukštas pareigas užėmusio asmens atžvilgiu. Jo reputacija buvo sumenkinta, pakenkta orumui – socialinei vertybei, kuri yra ginama įstatymu.
39. „Pagal Konstituciją valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo kitų asmenų neteisėtų kėsinimųsi, bet ir jokiu būdu neleisti, kad į jas neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos ar pareigūnai (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Šiame kontekste pabrėžtina, kad valstybės institucijas, pareigūnus (ir tada, kai jie vykdo jiems patikėtas funkcijas, ir tada, kai neįgyvendina jokių savo įgaliojimų) žmonės pagrįstai gali laikyti valstybės valios reiškėjais ar vykdytojais. Valstybės institucijos, pareigūnai jokiomis aplinkybėmis negali veikti ultra vires, neteisėtais veiksmais pažeisti žmogaus teisių ir laisvių. Antraip būtų griaunamas žmonių pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais ir teise, tarptų teisinis nihilizmas. Toleruojant valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, neužkirtus jiems kelio atsirastų didžiulis socialinis disbalansas, būtų pažeista pamatinė pusiausvyra, kai žmogus iš esmės neturi priemonių, galimybių pasipriešinti valstybės – galingo mechanizmo – savivalei ir, paliktas be veiksmingos institucionalizuotos pagalbos, yra gniuždomas visa valstybės mechanizmo jėga“ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).
40. Realus žmogaus teisių ir laisvių apgynimas ne visada turi apsiriboti vien valdžios institucijų veiksmų pripažinimu neteisėtais. Neretai tam, kad būtų atlyginta už patirtą skriaudą, priimtini sprendimai susiję su apčiuopiamu piniginiu atlygiu nukentėjusiajam nuo valstybės institucijų veiksmų, aišku, kai tam yra visos reikalingos įstatymų leidėjo numatytos sąlygos. Taigi atmestini ir KAM argumentai dėl nepagrįsto neturtinės žalos dydžio.
41. Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016).
42. Pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė, kodėl yra tenkintinas ir reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo (žr. nutarties 18 p.). Atsakovo argumentai, kad pareiškėjas nušalinimo laikotarpiu nesirgo, niekaip nepaneigia aptariamos teismo sprendimo dalies teisėtumo. Visuotinai žinoma ir neįrodinėtina aplinkybė, kad asmens sveikatos sutrikimas gali pasireikšti ir praėjus atitinkamam laiko tarpui po tam tikrų įvykių. Atvirkščiai, šiuo konkrečiu atveju, būtent užsitęsęs socialinio konflikto sprendimas ir galėjo sukelti sveikatos sutrikimus – atmestina ir aptariama apeliacinio skundo dalis, patvirtinant ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei padarytos turtinės žalos (ABTĮ 56 str.)
43. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą, o taip pat ir teisingą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.
44. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas (ABTĮ 40 str. 5 d.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo priteisti 500 Eur patirtų, advokatui parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.
45. Įvertinusi pareiškėjo prašomą priteisti sumą ir ją pagrindžiančius dokumentus, atsižvelgdama į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), 8 punkte nurodytas maksimalias sumas už kiekvieną teisinę paslaugą, 2 punkte nustatytus kriterijus ir vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui priteistina 250 Eur suma bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.
46. Atsižvelgiant į Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo dalį dėl išlaidų atlyginimo, išlaidų, patirtų administracinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, klausimas nagrinėtinas pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Pareiškėjui A. N. priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, 250 (du šimtus penkiasdešimt eurų) Eur išlaidoms atlyginti apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.