Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjui A. N., pareiškėjo atstovei advokatei Gerdai Storpirštienei, atsakovės atstovui Vincui Zaliauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. N. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir KAM), priteisti: 1) 60,33 Eur turtinei žalai atlyginti; 2) 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 3) patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. gruodžio 22 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – VAAT) sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4843-790/2017 (toliau – VAAT Sprendimas) nusprendė panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2016 m. lapkričio 22 d. įsakymą Nr. P-1406 „Dėl plk. A. N. nušalinimo nuo pareigų“ (toliau – Įsakymas Nr. P-1406), konstatuodamas, kad KAM Įsakymu Nr. P-1406 neteisingai taikė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karto tarnybos įstatymo (toliau – Įstatymas) 43 straipsnio nuostatas ir nesant teisinio bei faktinio pagrindo nušalino pareiškėją nuo pareigų.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai, teisės pažeidimu padalyta žala, teisės pažeidėjo kaltėir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės vadžios institucijos darbuotojo kaltės.

Pareiškėjas paaiškino, kad KAM, priimdama neteisėtą Įsakymą Nr. P-1406, padarė įtaką A. N. teisėms. Po šio neteisėto įsakymo priėmimo pareiškėjo gyvenimas pasikeitė negrįžtamai. KAM neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų, t. y. priimdama sprendimą dėl pareiškėjo nušalinimo nuo tarnybos, nesilaikė Įstatyme įtvirtintų reikalavimų, tą yra patvirtinęs ir VAAT Sprendimu. Negana to, kad priėmė Įsakymą Nr. P-1406 be teisinio ir faktinio pagrindo, tai dar, Kariuomenės dienos išvakarėse (2017 m. lapkričio 23 d.) paskelbė visuomenei per žiniasklaidos priemones neteisingą informaciją apie pareiškėją, todėl jie veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Pareiškėjas patvirtino, kad vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emociniai išgyvenimai, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997-01-20, 2004-12-13, 2006-08-19, 2010-02-03, 2018-03-08 nutarimai). Neturtinės žalos priteisimas yra vienas iš asmens pažeistų neturtinių teisių gynimo būdų, suteikiantis galimybę nukentėjusiam asmeniui įsigyti alternatyvų komfortą teikiančių dalykų, t. y. kompensacija už moralinius praradimus reiškia tam tikrą substituciją, kuria asmuo gali pakeisti tai, kas buvo prarasta. Be to, neturtinės žalos atlyginimu siekiama atkurti ir pažeistų interesų pusiausvyrą, pripažįstant, kad asmuo netenka to, kas yra jo dalis ir neatskiriama nuo jo asmenybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).

Pareiškėjas pabrėžė, kad jo atžvilgiu padaryti veiksmai, t. y. nušalinimas be jokio teisinio ir faktinio pagrindo, priimant Įsakymą Nr. P-1406, menkinimas per žiniasklaidos priemones, yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu. Pareiškėjas patyrė išgyvenimus ir stresą, buvo pažemintas prieš artimuosius, buvo pažemintas prieš karius, buvo pažemintas prieš žmones, kurie jo net nepažinojo. Nušalinimo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo išaiškintos jo teisės ir pareigos, nors kreipėsi į KAM, jis buvo neaiškioje ir neapibrėžtoje padėtyje, visi aplinkui (artimieji, pažįstami ir draugai) skambino ir klausė, kas atsitiko, kodėl jis nušalintas, kur ir kodėl ruošiasi išvežti sraigtasparnius į Rusijos Federaciją. Ir visiems nuo ryto iki vakaro turėjo aiškinti, kad yra nušalintas be jokių pagrindų, nes jokių sraigtasparnių į Rusiją nesiruošė vežti.

Pareiškėjas nurodė, kad visą šį laiką buvo nuolatinėje įtampoje ir nežinioje. Negana to, KAM formaliai gražino jį į Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vado pareigas vienai dienai ir sekančią dieną perkėlė į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą. Visą informaciją apie tai, kad yra grąžintas, pareiškėjas sužinojo tik iš žiniasklaidos, taip pat iš žiniasklaidos sužinojo, kad yra „atleidžiamas“.

Pareiškėjas pabrėžė, kad neteisėtu Įsakymu jam padaryta neturtinė žala, nes: sugadinta jo reputacija ir karininko karjera, 2016 m. lapkričio 23 d. per Kariuomenės dieną turėjo sveikinti Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų karininkus, teikti apdovanojimus, kai tuo tarpu dėl nušalinimo turėjo aiškintis, ką padarė ir kodėl yra nušalintas, pažeminta, sutrypta jo garbė ir orumas, po nušalinimo jį perkėlė į buvusio pavaldinio pavaldumą, taip žemindami jo karininko orumą ir kario moralę, sutrikdė jo šeimos psichologinę pusiausvyrą, nes dėl jo nušalinimo nerimą patyrė ir visa jo šeima. Tuo laikotarpiu, kai buvo nušalintas, negavo tarnybinio atlyginimo, todėl negalėjo pasirūpinti šeima finansiškai, nei vienas iš dvylikos apklaustų iš GRT posėdyje dalyvavusių narių ir kviestinių nepatvirtino, kad laikinai pareigas einantis ministras J. O. davė pareiškėjui įsakymą (nurodymą) dėl sraigtasparnių neremontavimo Rusijoje, visus KAM veiksmus jo atžvilgiu sužinodavo iš žiniasklaidos, nebuvo su juo bendraujama ir bendradarbiaujama, sumažėjo bendravimo galimybės, nes nebegalėjo tiek, kiek anksčiau, bendrauti ir kartu dirbti su buvusiu kolektyvu, kuriuo didžiavosi.

Pareiškėjas paaiškino, kad iš pradžių buvo Lietuvos kariuomenės vado paprašytas situacijos dėl nušalinimo nekomentuoti, nes, jo žodžiais tariant, už savaitės viskas išsispręs teigiamai ir pareiškėjas bus grąžintas į pareigas. Visišką nusivylimą buvo pakeitusi viltis ir tikėjimas Lietuvos kariuomenės vado žodžiais, pareiškėjas garbingai išlaukė ne vieną, o 12 savaičių. Visą šį laikotarpį savo artimiesiems, draugams ir kolegoms turėjo aiškinti savo tiesą, o tai kainavo daug emocinių išgyvenimų ir laikė įtampoje. Aukodamas sveikatą, nedarė nieko, kas kenktų Lietuvos kariuomenei. Po laikinosios komisijos išvadų ir pranešimų žiniasklaidoje, kad bus atleistas, jautėsi labai nusivylęs, bet nepraradęs tikėjimo tiesa.

Taip pat pažymėjo, kad dėl šio pareiškėjo nušalinimo, kuris yra neteisėtas, visuomenė po intemetiniuose tinklapiuose patalpintais straipsniais, kurie susiję su jo nušalinimu, rašė komentarus, iš kurių akivaizdu, kad pareiškėjas yra nepelnytai smerkiamas ir žeminamas, visuomenės akyse krito jo, kaip ilgus metus Lietuvos Respublikai ištikimai tarnaujančio karininko, reputacija ir sumažėjo pasitikėjimas pareiškėju. Vien šis neteisėtas įsakymas apvertė visą pareiškėjo gyvenimą ir karjerą karo tarnyboje aukštyn kojomis, nes iki šiol buvo vertinamas vien teigiamai, buvo ne kartą skatinamas, palaipsniui kilo pareigose, daugiau nei 20 metų ištikimai tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Turėjo lūkesčių ateityje augti kariniame laipsnyje, prarado galimybę tapti generolu, nes dėl priimto neteisėto įsakymo yra atleistas iš Lietuvos kariuomenės.

Pareiškėjas nurodė, kad buvo nedarbingas, dėl patirtos įtampos ir streso, kurį sukėlė neteisėtas jo nušalinimas nuo pareigų, ženkliai padidėjo pareiškėjo kraujo spaudimas, pradėjo skaudėti nugarą, krūtinės sritį. Todėl turėjo ir turi vartoti vaistus. VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos gydytoja G. B. išrašė jam receptus vaistams įsigyti. Vaistams įsigyti išleido 60,33 Eur.

Pareiškėjas pabrėžė, kad nurodytą turtinę ir neturtinę žalą patyrė tik todėl, kad KAM jo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus. Jeigu KAM nebūtų jo nušalinusi pagal Įsakymą Nr. P-1406, nebūtų visų kitų, po nušalinimo sekusių, įsakymų, nebūtų atsiradusi nei turtinė, nei neturtinė žala. Atsiradusi šiame skunde konkreti žala yra eilės aukščiau nurodytų KAM veiksmų pasekmė.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas bei jo atstovė patvirtino skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti, pabrėždami, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi patvirtino VAAT Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Be to, pabrėžė, kad neturtinės žalos atsiradimą kildina iš neteisėto pareiškėjo nušalinimo.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama KAM, atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjo skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodė, kad iš pareikšto skundo matyti, kad ginčas šioje byloje kilo dėl Krašto apsaugos ministro Įsakymo Nr. P-1406, kuriuo pareiškėjas buvo nušalintas nuo Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vado pareigų, dėl kurio pareiškėjas patyrė neturtinę ir turtinę žalą. VAAT Sprendimu pareiškėjo skundą iš dalies tenkino, Krašto apsaugos ministro Įsakymą Nr. P-1406 panaikino, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

Pareiškėjas nesutikdamas su VAAT Sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti VAAT Sprendimo dalį, kuria buvo atmesta jo skundo dalis dėl grąžinimo į pareigas, ir grąžinti pareiškėją į ankstesnes pareigas.

LVAT 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3523-438/2018 pareiškėjo apeliacinį skundą ir atsakovo apeliacinį skundą atmetė ir VAAT Sprendimą paliko nepakeistą. Tai yra galutinės instancijos teismas Įsakymą Nr. P-1406, atmesdamas, pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimą – grąžinti pareiškėją į KOP vado pareigas, pripažino nepagrįstu.

Iš LVAT 2018 m. balandžio 11 d. nutarties matyti, kad teismas panaikino Įsakymą Nr. P-1406, tačiau pripažino, kad šio įsakymo pagrindu kilusios teisinės pasekmės (nušalinimas nuo pareigų, tarnybinio atlyginimo nemokėjimas) buvo pašalintos Krašto apsaugos ministrui 2017 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. P-186, pareiškėją grąžinus į KOP vado pareigas bei išmokėjus jam priklausantį tarnybinį atlyginimą už visą nušalinimo nuo pareigų laikotarpį bei kitas susijusias išmokas bei delspinigius.

KAM nurodė, kad iš pareiškėjo skundo matyti, kad neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjas labiau sieja su jo negrąžinimu į KOP vado pareigas ir dėl nutrauktų profesinės karo tarnybos santykių. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad dėl neteisėto įsakymo sugadinta jo karininko karjera, t. y. jis turėjo lūkesčių augti kariniame laipsnyje, prarado galimybę tapti generolu, buvo atleistas iš Lietuvos kariuomenės, sumažėjo bendravimo galimybės su KOP kolektyvu, gyvenimas pasikeitė negrįžtamai ir patyrė stresą, neigiamus išgyvenimus bei pan. Tačiau teismo panaikintas įsakymas neužkirto pareiškėjui vėliau gauti aukštesnį karinį laipsnį, siekti karjeros ir pan. Tokias pasekmes galėjo sukelti teismo sprendimas negrąžinti pareiškėjo į pareigas ir įsakymas, kuriuo buvo nutraukti tarnybos santykiai su pareiškėju. LVAT sprendimas, kuriuo netenkintas pareiškėjo reikalavimas grąžinti jį į pareigas, minėti Krašto apsaugos ministro įsakymai dėl pareiškėjo grąžinimo į pareigas, perkėlimo į rezervą bei atleidimo iš tarnybos yra nenuginčyti, t. y. teisėti.

KAM pabrėžė, kad viena iš sąlygų civilinei atsakomybei kilti yra neteisėti veiksmai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, galimai sukėlusios neturtinę žalą dėl pareiškėjo negrąžinimo į pareigas ir jo profesinės karo tarnybos santykių nutraukimo, atsakovo neteisėtų veiksmų nėra, nes minėti Krašto apsaugos ministro įsakymai teisėti ir teismo sprendimas negrąžinti pareiškėją į pareigas yra galutinis ir neskundžiamas. Vadinasi, pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos, o nenustačius neteisėtos veikos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti prašomą neturtinės žalos atlyginimą.

KAM nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundo motyvais, kuriais jis kildina neturtinės žalos atsiradimą dėl žiniasklaidos priemonių neteisingos informacijos pateikimo apie jį, kad jis yra atleidžiamas iš „tarnybos“, o ne pareigų, jo menkinimo, dėl kurių patyrė neigiamus išgyvenimus ir stresą, buvo dėl to pažemintas prieš karius ir žmones, kurie jį pažinojo, sutrikdė šeimos psichologinę pusiausvyrą, pažemino ir sutrypė jo garbę bei orumą. Pažymėjo, kad KAM negali atsakyti už žiniasklaidos priemonių pateikiamos informacijos teisingumą ir jos sukeltas tam tikras pasekmes pareiškėjui. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas 2017 m. vasario 13 d. su prašymu kreipėsi į KAM dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo. KAM pareiškėjui 2017 vasario 24 d. raštu Nr. 12-01-330 nurodė, kad įvertinus KAM internetinio puslapio turinį, nustatyta, kad jame pateikta informacija atitinka tikrovę. Tačiau pareiškėjas įstatymo nustatyta tvarka KAM rašto neskundė, t. y. sutiko, kad KAM apie pareiškėją melagingos, pramanytos ar išgalvotos informacijos neskleidė. Tai reiškia, kad KAM neteisėtų veiksmų nepadarė ir valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti prašomą neturtinės žalos atlyginimą, kurią pareiškėjas kildina iš neteisingos informacijos apie jį pateikimą.

KAM pabrėžė, kad vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala taip pat atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad neturtinė žala gali būti atlyginama tik tada, kai ji padaryta Civiliniame kodekse tiesiogiai numatytais atvejais ir tik tokio dydžio, arba tik tada, kai jos atlyginimas reglamentuojamas specialiu įstatymu. Profesinės karo tarnybos karių tarnybos santykius, profesinės karo tarnybos sutarčių sudarymo ir nutraukimo pagrindus, sąlygas, karių nušalinimo nuo pareigų pagrindus ir pasekmes nustato Įstatymas. Šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, darbo ir valstybės tarnybos santykius reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai kariams netaikomi. Įstatyme nėra numatytas neturtinės žalos atlyginimas dėl neteisėto kario nušalinimo nuo pareigų ir atleidimo, todėl net ir pripažinus, kad pareiškėjas nušalintas nuo pareigų pažeidžiant teisės aktų nuostatas, priteisti neturtinės žalos atlyginimą teisinio pagrindo nebūtų. Pareiškėjui krašto apsaugos ministro 2017 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. P-186 buvo išmokėtos Įstatymo 43 straipsnio 9 dalyje nustatytos visos išmokos su delspinigiais ir tarp šalių dėl to nekilo ginčo. Be to, KAM pabrėžė, kad pareiškėjas skunduose nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos atsiradimo, t. y. kaip yra nurodyta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje.

KAM patvirtino, kad pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpyje nuo 2017 m. vasario 14 d. iki 2017 m. kovo 15 d. buvo nedarbingas, sirgo ir vartojo vaistus. Vaistams įsigyti patyrė 60,33 Eur dydžio išlaidas. Iš pareiškėjo pateiktos ambulatorinės kortelės Gydytojos G. B. įrašo matyti, kad nuo 2017 m. vasario 13 d. pareiškėjui padidėjo arterinis kraujo spaudimas (AKS) ir atsirado kiti sveikatos sutrikimai, dėl ko jam buvo suteiktas laikinas nedarbingumas nuo 2017 m. vasario 14 d. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas Krašto apsaugos ministro Įsakymu Nr. P-1406 laikotarpyje nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2017 m. vasario 13 d. buvo nušalintas nuo pareigų. Krašto apsaugos ministro 2017 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. P-186 pareiškėjas grąžintas į KOP vado pareigas ir jam šio įsakymo 2 punktu buvo išmokėtas tarnybinis atlyginimas už visą nušalinimo nuo pareigų laikotarpį, 0,9 bazinio dydžio priedas už pareigas, susijęs su didesne vadų atsakomybę ir 0,07 procento delspinigiai. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjui atsirado sveikatos sutrikimai ir jis susirgo nuo 2017 m. vasario 14 d., t. y. pareiškėjui sužinojus apie Krašto apsaugos ministro įsakymus, kuriais pareiškėjas buvo grąžintas į KOP vado pareigas ir kitą dieną perkeltas j minėtą rezervą. Pastebėtina, kad pareiškėjas nušalinimo laikotarpiu nesirgo. Pareiškėjo pateiktas receptas išrašytas 2017 m. vasario 23 d. ir įsigyti medikamentai yra nesusiję su sveiktos sutrikimais, atsiradusiais nušalinimo nuo pareigų laikotarpyje ir panaikintu Krašto apsaugos ministro įsakymu. Tai reiškia, kad nėra priežastinio ryšio tarp panaikinto įsakymo ir pareiškėjo nurodomos turtinės ir neturtinės žalos.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundo netenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4843-790/2017 nusprendė panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2016 m. lapkričio 22 d. įsakymą Nr. P-1406 „Dėl plk. A. N. nušalinimo nuo pareigų“, konstatuodamas, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras 2016 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. P-1406 neteisingai taikė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karto tarnybos įstatymo nuostatas ir nesant teisinio bei faktinio pagrindo nušalino pareiškėją A. N. nuo pareigų.

LVAT 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3523-438/2018 VAAT 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl atsakovės pareigos atlyginti turtinę bei neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Lietuvos valstybės neteisėtų veiksmų, nušalinant jį nuo pareigų.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Pagal Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.

Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.

Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Teismas daro išvadą, kad VAAT Sprendimu nusprendė panaikinti 2016 m. lapkričio 22 d. Įsakymą Nr. P-1406, aiškiai įvardindamas, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras 2016 m. lapkričio 22 d. Įsakymu Nr. P-1406 neteisingai taikė Įstatymo nuostatas ir be pagrindo nušalino pareiškėją A. N. nuo pareigų.

Taigi, remiantis res judicata principu, tie faktiniai ir teisiniai aspektai, kurie buvo išnagrinėti kitame teismo sprendime, turi būti pripažįstami ir šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendime nustatytomis aplinkybėmis kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu – tų aplinkybių jam nereikės įrodinėti. Kita vertus, teismo atliekama tariamų neteisėtų veiksmų patikra valstybės deliktinės atsakomybės kontekste yra ne aplinkybių konstatavimas, bet atitinkamų faktinių ir teisinių aspektų vertinimas. Tokia kontrolė šiuo atveju gali būti atlikta nekvestionuojant nustatytų faktų ir jų įvertinimo kitoje administracinėje byloje.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Atsižvelgiant į tai, kad valstybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga – neteisėti valstybės valdžios institucijų veiksmai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas), kaip taisyklė, byloje nustatinėjamas pirmiausia. Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pastebėtina, jog administracinių teismų praktikoje (LVAT bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti, žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Pagal CK 6.250 str. 2 dalį, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaip yra išaiškinęs LVAT (adm. byla Nr. A17-1001/2007), neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

Pažymėtina, kad teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių ryšį. Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas priežastinį ryšį, turi neprotingai neišplėsti atsakomybės ribų. Civilinė atsakomybė skiriasi nuo baudžiamosios, kaip ir jos taikymo sąlygos. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, taikant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingos pasekmės kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingos pasekmės būtų atsiradusios, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar pasekmės teisiškai nėra pernelyg nutolusios nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. ir kt. v. VšĮ Vilniaus universiteto Santariškių klinikos“, bylos Nr. 3K-3-206/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007).

Nagrinėjamu bylos atveju tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšis yra pakankamai aiškus: kaip jau minėta, VAAT Sprendimu konstatavo, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras 2016 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. P-1406 neteisingai taikė Įstatymo nuostatas ir nesant teisinio bei faktinio pagrindo nušalino pareiškėją A. N. nuo pareigų.

Objektyviai bei išsamiai ištyręs byloje surinktus įrodymus, įvertinęs aplinkybes, kad pareiškėjas buvo Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų vadas (iš šių pareigų jis ir buvo nepagrįstai nušalintas), kad minėtos pareiškėjo užimamos pareigos yra vienos iš svarbiausių Lietuvos kariuomenėje, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas akivaizdžiai patyrė pergyvenimus ir stresą, jis buvo pažemintas: prieš artimus žmones, prieš bendražygius, prieš Lietuvos visuomenę.

Teismas konstatuoja, kad minėtais KAM veiksmais, neteisėtai nušalinant pareiškėją nuo pareigų, buvo sugadinta pareiškėjo reputacija ir karininko karjera, kurios jis siekė, tarnaudamas Lietuvos kariuomenėje virš 20 metų, buvo paminta jo garbė ir orumas, po neteisėto nušalinimo jį perkėlus į buvusio pavaldinio pavaldumą, taip žeminant jo karininko orumą ir kario moralę.

Minėti neteisėti KAM veiksmai sąlygojo ir kasdienę įtampą šeimoje, sutriko jo šeimos psichologinė pusiausvyra.

Teismas daro išvadą, kad daug emocinių išgyvenimų ir įtampos sukėlė ir tai, kad visuomenė po intemetiniuose tinklapiuose patalpintais straipsniais, kurie buvo susiję su jo nušalinimu (informacija, atsiradusi po KAM neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo nušalinimo), rašė komentarus, iš kurių akivaizdu, kad pareiškėjas yra nepelnytai smerkiamas ir žeminamas, visuomenės akyse krito jo, kaip ilgus metus Lietuvos Respublikai ištikimai tarnaujančio karininko, reputacija ir sumažėjo pasitikėjimas pareiškėju.

Teismas konstatuoja, kad nustatyti neteisėti KAM veiksmai, priimant Įsakymą apvertė visą pareiškėjo gyvenimą ir karjerą karo tarnyboje aukštyn kojomis, užkirto pareiškėjui galimybę siekti karjeros.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad KAM neteisėti veiksmai nustatyti, neturtinė žala, kurią pareiškėjas patyrė dėl neteisėtų KAM veiksmų, akivaizdi, priežastinis ryšys tarp neteisėtų KAM veiksmų, nušalinant pareiškėją nuo pareigų, ir atsiradusios žalos, nustatytas, todėl pareiškėjui turi būti priteista neturtinė žala.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, įvertinęs pareiškėjo pareigų, iš kurių jis buvo neteisėtai atleistas, svarbą, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteistina 5 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teismas daro išvadą, kad, nustačius pareiškėjo sveikatos sutrikimus, VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos gydytoja G. B. 2017 m. vasario 23 d. išrašė pareiškėjui receptus vaistams įsigyti. Vaistams įsigyti pareiškėjas išleido 60,33 Eur, ką patvirtina teismui pateikti vaistinių čekiai. Teismas daro išvadą, kad skirtingos sveikatos sutrikimų nustatymo, vaistų išrašymo bei jų įsigijimo datos nekelia abejonių, kad pareiškėjo sveikata, atsižvelgiant į jo nušalinimo nuo pareigų priežastis bei svarbą, buvo sutrikusi ir reikėjo išlaidų vaistams įsigyti.

Išsasmiai bei visapusiškai ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad KAM neteisėti veiksmai nustatyti, turtinė žala (60,33 Eur), kurią patyrė pareiškėjas dėl neteisėtų KAM veiksmų, nustatyta, priežastinis ryšys tarp neteisėtų KAM veiksmų, nušalinant pareiškėją nuo pareigų, ir atsiradusios žalos, akivaizdus, todėl pareiškėjo prašoma priteisti turtinė žala (60,33 Eur) yra priteistina.

Teismas pareiškėjo prašomą sumą (60,33 Eur) turtinei žalai atlyginti vertina kaip protingą ir neturint noro pasipelnyti iš valstybės.

Pareiškėjas prašė teismo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismui jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepateikė.

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Todėl pareiškėjas turi teisę ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo paduoti teismui prašymą dėl šioje byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, kartu pateikiant atitinkamus įrodymus.

Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132–134 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. N. skundą tenkinti.

Priteisti A. N. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, 60,33 Eur (šešiasdešimt eurų ir trisdešimt tris centus) turtinei žalai atlyginti bei 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.