Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Daiva Valčiukienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei D. A. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei D. A. pranešimas apie iškeltą bylą ir procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai, tačiau ji per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, todėl ieškovės prašymu priimamas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), daroma išvada, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti visiškai (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. spalio 2 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 5464,53 Eur dydžio kreditą 60 mėnesių, nustatydama 21 proc. metinių palūkanų normą. 2019 m. kovo 8 d. sudarė priedą prie vartojimo kredito sutarties, kuriuo pakeista mokėjimo data bei perskaičiuotos palūkanos. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 3.1., 3.5.2., 5.1., 5.2. punktus atsakovė įsipareigojo laiku, t. y. kiekvieną mėnesį, sumokėti ieškovei grąžinamą kredito dalį, palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir kt. Atsakovė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, dėl ko ieškovė, 2019 m. lapkričio 28 d. raginimu nustačiusi atsakovei papildomą 14 kalendorinių dienų terminą įsipareigojimams įvykdyti ir jai jų nevykdant, 2020 m. sausio 14 d. vienašališkai nutraukė sutartį (Sutarties bendrųjų sąlygų 3.6.1., 8.4.2., 8.5., 8.6. punktai). Atsakovė liko skolinga ieškovei 4954,52 Eur negrąžinto kredito, ir 495,74 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. sausio 22 d.). Byloje duomenų apie tai, kad atsakovė sumokėjo ieškovei susidariusį įsiskolinimą, nėra ((duomenys neskelbtini) straipsnis, 185 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Pagal CK 6.205 straipsnį sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą. Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). Atsakovė, pažeisdama savo sutartinius įsipareigojimus, nevykdė įsipareigojimų grąžinti kreditą, todėl ieškovė turi teisę reikalauti grąžinti skolą. Ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina – 4954,52Eur negrąžinta kredito dalis, 495,74 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos paskaičiuotos iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. sausio 22 d.), 17,44 Eur sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. 2019 m. rugpjūčio 27 d., iki kreipimosi į teismą dienos – 2020 m. sausio 22 d., 21 proc. dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą 4954,52 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo ieškovei dienos (CK 6.2 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.251 straipsnis, 6.260 straipsnis, 6.870 straipsnis, 6.873 straipsnis, 6.886 straipsnis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 1899,85 Eur tarpininkavimo mokesčio. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis (procentas nuo kiekvienos grąžintos įmokos) yra 4,90 proc. ir jo bendra suma pritaikius nuolaidą yra 434,61 Eur. Tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuotas sudarant vartojimo kredito sutartį. Pažymėtina, kad 434,61 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra įskaičiuotas ir į 9304,41 Eur bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą (5464,53 Eur kredito suma + 3405,27 Eur palūkanos + 434,61 Eur tarpininkavimo mokestis). Teismo vertinimu, 434,61 Eur tarpininkavimo mokesčio dalis yra pagrįsta ir priteistina ieškovei.

Pagal sutarties 1.29 punktą, tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka. 5.3.2. punkte nurodytas 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota Tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 Eur. Šalys susitarė, jog vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 proc. nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, sutarties tarpininkavimo mokesčiui nuolaida nebetaikoma (sutarties 5.4 punktas).

Kaip matyti iš Vartojimo kredito sutarties 5.4 ir 5.14 punktų, sutartyje nustatyta tarpininkavimo mokesčio dalies nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia), ir kaip matyti iš Vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų tarpininkavimo mokestis yra nurodytas konkrečia suma. Tačiau pradelsto mokėjimo tarpininkavimo mokesčio dalis nėra įtraukta į bendrą vartojimo kredito sumą, kurią atsakovas turi sumokėti, nėra nurodytas konkretus šio mokesčio dydis, jis apskaičiuojamas pagal sutarties 5.3.2 punktą. Iš Vartojimo kredito sutarties 5.4 ir 5.14 punktų, sutartyje nustatyta tarpininkavimo mokesčio dalies nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Tokia sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją (CK 6.71 straipsnis), t. y. atitinka netesybas. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).

Tačiau pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

Būtina pažymėti, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, remdamasi Sutarties 6.1 punktu, yra pareiškusi reikalavimą dėl 17,44 Eur kompensuojamųjų palūkanų, kurias paskaičiavo nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. iki kreipimosi į teismą dienos. Todėl tai, kad paminėtame įstatyme įtvirtinta, jog už prievolės nevykdymą gali būti nustatytos tik tam tikro dydžio netesybos ir kitos netesybos ir kiti mokesčiai už vėlavimą vartotojui netaikomi, yra pagrindu vertinti, kad Sutarties sąlygos, kuriose numatyti mokesčiai už finansinių prievolių nevykdymą, yra prieštaraujančios nurodytoms imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Todėl Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrosios dalies sąlygos, susijusios su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu pripažintinos nesąžiningomis, prieštaraujančiomis imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir negaliojančiomis ab initio.

Teismas, įvertinęs minėtas Vartojimo kredito sutarties nuostatas bei Sutartyje numatyto tarpininkavimo mokesčio dalies pobūdį, jo mokėjimo atvejus bei apskaičiavimo būdą, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju savo esme tarpininkavimo mokesčio dalis (1465,24 Eur) laikytina tam tikra netesybų forma ir todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje atmetamas. Tokios pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-119-254/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartys civilinėse bylose Nr. e2A-1075-340/2019 ir e2A-1132-864/2019, Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1684-480/2019, Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-268-924/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012).

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti nurodyto dydžio procesines palūkanas iš atsakovės yra pagristas ir tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ieškinį patenkinus iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (patenkinta reikalavimo dalis yra 5902,31 Eur (4954,52 Eur + 495,74 Eur + 434,61 Eur + 17,44 Eur), kas atitinka 80,11 proc., kadangi bendra ieškinio suma yra 7367,55 Eur. Ieškovė prašo priteisti 412,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios susidaro iš 246,01 Eur už procesinių dokumentų parengimą ir 166 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina ieškovei iš atsakovės 330,06 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (412,01 Eur x 80,11 proc.).

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi ir 285 ir 286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžiningomis, prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir negaliojančiomis ab initio Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrosios dalies sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu.

Priteisti iš atsakovės D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, įmonės kodas 303225546, 4 954,52 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 52 centus) negrąžintos kredito dalies, 495,74 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 74 centus) mokėjimo (pelno) palūkanų, 21 proc. mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4954,52 Eur nuo kreipimosi į teismą – 2020 m. sausio 22 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 434,61 Eur (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus 61 centą) tarpininkavimo mokesčio, 17,44 Eur (septyniolika eurų 44 centus) sutartinių palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2020 m. sausio 23 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 330,06 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų 06 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.