- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-28
- Bylos Nr.
- e2-4715-1045/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00537-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Taurienė
- Ieškovas
- M. S.
- Atsakovas
- L. K.
- Advokatai
- Justas Vilys, Inga Kudinavičiūtė-Michailovienė
Procesinių sprendimų kategorijos: 2.1.2.4.1.2.; 2.1.2.4.1.3.; 3.2.6.1.
2022 m. balandžio 28 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. S.–D. ieškinį atsakovams L. K.–D. ir I. D. dėl povedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė M. S.–D. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti atsakovų L. K.–D. ir I. D. (toliau – atsakovai) 2021 m. gegužės 24 d. sudarytą povedybinę sutartį negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.81 straipsnio 1 dalies ir CK 1.86 straipsnio 1 dalies pagrindu bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (e. b. l. 1–6).
2. Ieškinyje nurodyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-447-842/2022 pareikštas atsakovo (šioje byloje) I. D. ieškinys ieškovei (šioje byloje) M. S.–D. dėl išlaikymo dydžio šalių dukteriai Vėtrai L. D., gim. 2011 m. gegužės 14 d., sumažinimo. Nurodytoje byloje reikalavimas sumažinti išlaikymą grindžiamas tuo, kad I. D. su L. K.–D. 2017 m. spalio 23 d. susilaukė dukters D. D. ir kad sumažėjo atsakovo pajamos, t. y. pasikeitusia (pablogėjusia) atsakovo finansine padėtimi. Kadangi byloje dėl išlaikymo sumažinimo turėjo būti nustatinėjamas atsakovo finansinės padėties pasikeitimas, tai teismas nusprendė įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu ir atsakovo sutuoktinę atsakovę L. K.–D., kad būtų įvertinta ir jos finansinė padėtis (turtas ir gaunamos pajamos), nes CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kurio ½ dalis atitinkamai priklauso atsakovui.
Šalies argumentai
3. Ieškovės teigimu, 2021 m. gegužės 10 d. civilinėje byloje Nr. e2-447-842/2022 vykusio teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovė advokatė Inga Kudinavičiūtė-Michailovienė nesutiko, kad į bylą trečiuoju asmeniui būtų įtraukta atsakovė; advokatė nurodė, kad tokiu atveju jos atstovaujamajam nieko kito nelieka, tik sudaryti povedybinę sutartį, nors atsakovas ir jo sutuoktinė to neplanuoja daryti. Neatsižvelgiant į tai, teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi atsakovė (šioje byloje) įtraukta į civilinę bylą Nr. e2-447-842/2022 trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
4. 2021 m. birželio 3 d. atsakovė pateikė nurodytoje civilinėje byloje prašymą pašalinti ją iš trečiųjų asmenų, motyvuodama jos ir atsakovo 2021 m. gegužės 24 d. sudaryta povedybine sutartimi, kuria sutuoktiniai pasirinko visiškai atskiro turto teisinį režimą.
Šalies argumentai
5. Ieškovės teigimu, atsakovų sudaryta povedybinė sutartis prieštarauja gerai moralei (CK 1.81 straipsnis), nes sudaryta siekiant pašalinti atsakovę iš trečiųjų asmenų civilinėje byloje Nr. e2-447- 842/2022 ir nuslėpti tikrąją atsakovo naujos šeimos finansinę padėtį, taip pagrindžiant ieškinio reikalavimą sumažinti išlaikymą vaikui iš pirmosios santuokos. Povedybine sutartimi siekiama trukdyti teismui vykdyti teisingumą, išsiaiškinant visas bylai reikšmės turinčias aplinkybes, susijusias su atsakovo turtine padėtimi. Povedybinė sutartis patvirtina atsakovų nesąžiningumą ir įžūlumą, nes sudaryta praėjus penkioms dienoms nuo teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria atsakovė į civilinę bylą Nr. e2-447-842/2022 įtraukta trečiuoju asmeniu, priėmimo.
6. Be to, ieškovės nuomone, ginčijama povedybinė sutartis yra tariamas sandoris (CK 1.86 straipsnis) nes sandoriu nebuvo realiai sukuriamas naujas ar pakeičiamas iki tol buvęs sutuoktinių turto teisinis režimas. Povedybinė sutartis sudaryta siekiant išvengti atsakovės dalyvavimo civilinėje byloje Nr. e2-447-842/2022 dėl išlaikymo sumažinimo ir kad nebūtų vertinama jos turtinė padėtis. Ieškovės teigimu, atsakovų tikslai, motyvai ir ketinimai, sudarant povedybinę sutartį, neatitinka povedybinėms sutartims būdingų požymių, nes atsakovai ginčijama povedybine sutartimi iš tiesų nesiekė nustatyti visiškai atskiro turto režimo, jų tikslas buvo išvengti prievolės dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nuslėpti tikrąją savo šeimos finansinę padėtį ir tokiu būdu pabloginti ieškovės ir atsakovo dukters iš pirmosios santuokos padėtį, t. y. sumažinti teikiamą išlaikymą.
Atsiliepimas
7. Atsakovė L. K.–D. atsiliepime į ieškinį prašo jį atmesti. Atsakovės teigimu, ginčijamos sutarties sudarymo metu jokie ieškovės teisėti interesai nebuvo pažeisti, todėl ieškinys visų pirma atmestinas tuo pagrindu, kad pareikštas nesuinteresuoto asmens. Be to, atsakovės nuomone, nėra sutarties pripažinimo negaliojančia pagrindų. Ieškovė nepagrindžia, kaip konkrečiai atsakovų sudaryta povedybinė sutartis prieštarauja gerai moralei bei viešajai tvarkai. Bendro pobūdžio pasvarstymai apie kitoje byloje pateiktus įrodymus, prašymus, jų vertinimą, nagrinėjimą ne tik nepagrindžia sandorio negaliojimo pagrindų egzistavimo, bet ir nėra šios bylos dalykas.
8. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė nepagrindžia savo reikalavimo ir dėl sutarties pripažinimo tariamu sandoriu. Neaišku, kaip turto teisinio režimo pakeitimas gali būti laikomas tariamu sandoriu. Sutarties galiojimas yra nukreiptas į ateitį. Sutartimi nėra pasidalijamas iki sutarties sudarymo įgytas ir jungtinės nuosavybės teise valdytas turtas, o tik nustatomas sutuoktinių turto režimas, kuris galioja į ateitį. Atsakovai sutartimi iš tiesų siekė nustatyti visiškai atskiro turto režimą, realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas ir būtent to siekė, sudarydami povedybinę sutartį. Tai, kad pasikeitė sutuoktinių turto teisinis režimas, nekeičia nei gaunamų pajamų sumos, nei esamo turto teisinio režimo, o keičia būsimų pajamų ar būsimo turto teisinį statusą. Aplinkybė, kad pajamos, gaunamos po sutarties sudarymo, yra kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė, atsakovės nuomone, nepažeidžia kažkieno teisių ar teisėtų interesų. Tokios hipotetinės pajamos nėra turtas, taigi nėra pagrindo kalbėti ir apie bet kokią sutuoktinių nuosavybės teisę (įskaitant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę) į jas. Atsakovai sutartimi neperleido jokio konkretaus turto, turėto iki sutarties sudarymo, nepablogino savo turtinės padėties, todėl nėra pagrindo teigti, kad povedybine sutartimi jie siekė pabloginti atsakovo turtinę padėtį. Sutuoktinių teisė sudaryti vedybinę (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą yra įtvirtinta CK 3.83 straipsnio 1 dalyje ir tokia teisė negali būti ribojama. Ieškinys atmestinas kaip de jure ir de facto nepagrįstas.
Atsiliepimas
9. Atsakovas I. D. atsiliepime į ieškinį prašo jį atmesti (el. b. l.). Be atsakovės atsiliepime pateiktų argumentų, atsakovas papildomai pažymi, kad ieškovė nenurodo, kokias imperatyviąsias teisės normas pažeidžia atsakovų sudaryta povedybinė sutartis. Ieškovės teigimu, povedybinės sutarties sudarymo tikslas buvo pašalinti atsakovo sutuoktinę iš bylos ir sutrukdyti teismui gauti objektyvius duomenis apie atsakovo šeimos pajamas. Pareikštu ieškiniu ieškovė ginčija įrodymą kitoje civilinėje byloje, o ne siekia sukelti kokias nors materialines teisines pasekmes. Pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Atsakovo nuomone, tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. e2-447-842/2022, gali pripažinti vedybų sutartį negaliojančia ir savo iniciatyva, be atskiro prašymo . Kitoje civilinėje byloje pateiktu? įrodymu? vertinimas negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku. Tai, kad pasikeitė sutuoktiniu? turtinis režimas, nekeičia atsakovo gaunamu? pajamu? sumos, o keičia tik pajamų teisinį statusą. Tai, kad atsakovo pajamos, gaunamos po sutarties sudarymo, yra jo asmeninė nuosavybė, niekaip nepažeidžia ieškovės teisiu? ir teisėtu? interesu?. Jis ir jo sutuoktinė turi neribotą galimybę sudaryti ir keisti povedybines sutartis. Atsakovo nuomone, ieškinio argumentai apie jo interesus atstovaujančios advokatės pasisakymą teismo posėdyje kitoje civilinėje byloje yra spekuliaciniai ir nesudaro pagrindo pripažinti povedybinę sutartį negaliojančia. Povedybinę sutartį asmenys turi teisę sudaryti net priverstinio ieškojimo atvejais, todėl bet kokie ieškovės samprotavimai apie tariamą sutarties prieštaravimą CK 1.81 straipsnio normai, siejant sutarties tariamą negaliojimą su jos sudarymo momentu, neturi pagrindo.
10. Įstatymu? nustatytas sutuoktiniu? turto teisinis režimas nereiškia, kad turtu, esančiu bendrąja jungtine sutuoktiniu? nuosavybe, laikomos ir hipotetinės sutuoktiniu? ar vieno jų pajamos iš darbinės veiklos, t. y. tokios pajamos, kurias sutuoktiniai galimai gaus (uždirbs) ateityje. Tokios hipotetinės pajamos nėra turtas, taigi nėra pagrindo kalbėti ir apie bet kokią sutuoktiniu? nuosavybės teisę (įskaitant bendrąją jungtinę sutuoktiniu? nuosavybę) į jas. Sudarydami povedybinę sutartį, atsakovai siekė sukurti realias teisines pasekmes, t. y. pakeisti įstatymo nustatytą sutuoktiniu? turto teisinį režimą. Nėra jokiu? aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pripažinti, kad ginčijama sutartis sudaryta siekiant neteisėtu? tikslu?.
11. Per teismo posėdžius ieškovė prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas siekia sumažinti teikiamą išlaikymą dukteriai iš pirmosios santuokos. 2020 m. atsakovo uždarbis buvo 18 000 eurų nors iš banko sąskaitų matyti, kad gavo 53 000 pajamų iš darbo, iš viso – 100 000 eurų. Atsakovų atstovė nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-447-842/2022 nurodė, kad atsakovai bus priversti sudaryti povedybinę sutartį. Ieškovės teigimu, ji yra nepilnametės dukters V. L. D. atstovė pagal įstatymą, todėl galėjo reikšti reikalavimą dėl sutarties nuginčijimo. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas su dukterimi visiškai nebendrauja, išlaikymą teikia, tačiau siekia jį sumažinti, argumentuodamas savo pablogėjusia finansine padėtimi. Ieškovės teigimu, ši aplinkybė neatitinka tikrovės, nes atsakovo gyvenimo būdas (kelionės, laisvalaikio leidimas, išlaidos maistui ir gėrimams) kelia dvejonių dėl jo tikros finansinės padėties. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas pats atlikinėja finansinius pavedimus iš profesinės bendrijos, o tai lemia padidėjusias atsakovės, tačiau sumažėjusias atsakovo pajamas. Atsakovas per teismo posėdį pripažino, kad povedybinė sutartis buvo sudaryta, siekiant apsaugoti atsakovės turtą nuo atsakovo kreditorių, tačiau vienintelis kreditorius, kurį šiuo metu turi atsakovas, yra jo duktė, kurios interesus atstovauja ieškovė.
12. Teismo posėdžių metu ieškovės atstovas papildomai nurodė, kad povedybine sutartimi atsakovai pakeitė turto režimą, todėl pasikeitė atsakovo turtinė padėtis, šiuo metu atsakovo išlaidos viršija pajamas. Ši sutartis yra fiktyvi. Tik paaiškėjus, kad bus priimtas atsakovui nenaudingas sprendimas, t. y. jo sutuoktinė įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankišką reikalavimą, atsakovai sudarė povedybinę sutartį. Toje byloje įrodinėjama, kad atsakovo turtinė padėtis yra bloga. Povedybine sutartimi yra bloginama atsakovo turtinė padėtis, atitinkamai bloginama ieškovės turtinė padėtis, nes jai teks didesnė vaiko išlaikymo našta. Sandoris, pažeidžiantis kreditorės interesus, yra niekinis ir negalioja. Atsakovų tikslai sudarius povedybinę sutartį, yra amoralūs. Negali būti sudaromas sandoris, kuriuo siekiama išvengti savo turtinės prievolės vykdymo. Ieškovės atstovo teigimu, 2021 m. pajamų deklaracija už 2020 m. patvirtina, kad atsakovo išlaidos yra sumažintos, o atsakovės yra padidintos; tai patvirtina ir po povedybinės sutarties sudarymo iš bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, kurios dalyviais yra atsakovai ir kurie gali savarankiškai disponuoti šios bendrovės gaunamomis pajamomis, atsakovams pervestos lėšos: per 2021 m. atsakovas gavo 3000 eurų pajamų už teiktas teisines paslaugas, atsakovė – daugiau kaip 48 000 eurų. Povedybinė sutartis pripažintina negaliojančia, remiantis CK 1.81 straipsniu (prieštarauja gerai moralei), nes siekiama išvengti prisidėjimo prie vaiko išlaikymo, sumažinti išmoką, o tai – amoralus veiksmas, taip pat remiantis CK 1.86 straipsniu, nes atsakovai toliau tvarko bendrą ūkį, jų pajamos bendros, nors po povedybinės sutarties sudarymo matyti, kad atsakovo finansinė padėtis blogėja.
Atsiliepimas
13. Teismo posėdžių metu atsakovė L. K.–D. prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Atsakovė papildomai paaiškino, kad santuoką su atsakovu sudarė 2017 metais. Jų vaikas gimė 2017 m. spalio 23 d. Jau senai su sutuoktiniu tarėsi dėl povedybinės sutarties sudarymo, nes ji dar iki santuokos yra įgijusi turto, ir taip siekė išvengti, kad nebūtų nukreiptas išieškojimas pagal sutuoktinio skolas į jos turtą. Povedybinė sutartis sudaryta į ateitį. Atsakovės teigimu, povedybinės sutarties sudarymas nesukelia teisinių pasekmių ieškovei, nes išlaikymas nuolat mokamas. Atsakovė nurodė, kad skiriasi jos ir atsakovo darbo principai (ji yra PVM mokėtoja, dirba su klientais ir pagal avansines sutartis), todėl skiriasi ir jų gaunamos pajamos. Atsakovės teigimu, povedybinė sutartis yra galiojanti ir nepažeidžia kitų asmenų interesų, ja kaip tik siekiama apsaugoti atsakovės bei jos vaikų finansinę padėtį.
14. Teismo posėdžių metu atsakovas I. D. prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Atsakovas patvirtino, kad bendroje įmonėje abu sutuoktiniai yra partneriai, kitų partnerių nėra ir prieigą prie finansinių pavedimų iš įmonės sąskaitos turi šiuo metu tik atsakovas. Povedybinė sutartis sudaryta tam, kad atsakovė apsaugotų savo turtą nuo atsakovo kreditorių, o atsakovo duktė nelaikytina jo kreditore. Ginčijamos povedybinės sutarties punktų sąlygos, kuriose kalbama apie visišką turto atskirumą, negali būti pripažintos negaliojančiomis, nes sutartimi nėra perleidžiama ar padalijama jokia nuosavybė, o sutartis orientuota į ateityje gaunamas pajamas; turto pagal, kuri buvo apskaičiuotas vaiko išlaikymas, nesumažėjo. Posėdžiuose ieškovė remiasi faktinėmis aplinkybėmis, kurios gali būti reikšmingos kitoje civilinėje byloje, kurioje atsakovas siekia sumažinti vaiko išlaikymo išmoką. Vaiko išlaikymas yra asmeninė turtinė prievolė, kurią atsakovas vykdo, o ieškovė nėra kreditorė, kurios interesus povedybinė sutartis gali pažeisti. Tai, kad pasikeitė sutuoktinių turtinis teisinis režimas, nekeičia atsakovo gaunamų pajamų sumos. Argumentai ir įrodymai kuriais bandoma įrodyti, kad sandoris yra apsimestinis, abstraktūs, povedybine sutartimi nebloginama atsakovo turtinė padėtis; pajamos tampa bendromis nuo jų gavimo momento, o sutartis nėra amorali; atsakovas gauna pajamas ne tik iš profesinės bendrijos, bet ir iš kitų asmenų. Atsakovo nuomone, ieškovė, pareikšdama ieškinį, siekia trukdyti teismo procesui kitoje byloje, jos pateikiamai argumentai neatitinka tikrovės, neteisingai vertinamos atsakovo individualiosios veiklos pajamos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 176–185 straipsniai) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į per teismo posėdį pateiktus ieškovės ir atsakovų paaiškinimus, nustatęs bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys atmestinas.
Faktinės bylos aplinkybės
16. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-447-842/2022 pagal ieškovo I. D. ieškinį atsakovei M. S.-D. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui sumažinimo, t. y. ieškiniu prašoma sumažinti nepilnamečiam vaikui V. L. D., gim. 2011 m. gegužės 14 d., išlaikymo dydį, nustatant po 400 eurų kas mėnesį teikiamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės. Teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimu nurodytoje civilinėje byloje ieškinys atmestas.
17. Vilniaus rajono 1-asis notarų biuras 2021 m. gegužės 24 d. patvirtino atsakovų L. K. – D. ir I. D. sudarytą povedybinę sutartį (toliau – povedybinė sutartis), kurios 2 punkte atsakovai susitarė dėl atskiro turto ir atskirų turtinių prievolių teisinio režimo, be kita ko, 2.8 ir 2.9 punktuose atsakovai susitarė, kad visos pajamos (pinigine ir natūrine forma), gautos iš sutuoktinio darbinės, intelektinės ar kitos veiklos, taip pat pensijos, pašalpos, dividendai, tantjemos, draudimo bei kitokios išmokos, loterijų prizai, patirtos žalos kompensacijos, pajamos iš gyvybės draudimo fondų yra jas gavusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė (sutarties 2.8. punktas); visos lėšos banko sąskaitose ar kitose kredito įstaigose, atidarytose vieno iš sutuoktinių vardu, ir už jas gaunamos palūkanos, taip pat visi indėliai, bet kokio pobūdžio vertybiniai popieriai, išvestinės finansinės priemonės ir bet kokie kiti investavimo vienetai yra to sutuoktinio asmeninė nuosavybė (sutarties 2.9. punktas).
18. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovų tikslai, motyvai ir ketinimai, sudarant povedybinę sutartį, neatitiko povedybinės sutarties sudarymui keliamų tikslų ir motyvų. Ieškovės teigimu, povedybine sutartimi atsakovai nesiekė visiškai atskiro turto režimo, jų tikslas buvo išvengti atsakovei prievolės dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nuslėpti tikrąją atsakovų šeimos turtinę padėtį ir tokiu būdu pabloginti atsakovo iš pirmosios santuokos dukters Vėtros L. D. finansinę padėtį, t. y. sumažinti teikiamą išlaikymą. Dėl to povedybinė sutartis turi būti pripažinta negaliojančia CK 1.81 straipsnio 1 dalies (prieštarauja gerai moralei ir viešajai tvarkai) ir CK 1.86 straipsnio 1 dalies (tariamas sandoris) pagrindu.
19. Atsakovai su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis nesutiko, nurodė, kad, sudarydami povedybinę sutartį, siekė sukurti realias teisines pasekmes, t. y. pakeisti įstatymo nustatytą sutuoktiniu? turto teisinį režimą. Atsakovai povedybine sutartimi neperleido jokio konkretaus turto, turėto iki sutarties sudarymo, o tik susitarė dėl ateityje gautinų pajamų teisinio režimo (kad jos bus kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė), todėl nėra pagrindo teigti, kad povedybine sutartimi atsakovai norėjo pabloginti atsakovo finansinę padėtį. Be to, ieškovė neturi jokio materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti atsakovų sudarytą povedybinę sutartį, t. y. ieškinys pareikštas nesuinteresuoto asmens.
Dėl (po)vedybinės sutarties sampratos, jos ginčijimo pagrindų ir ieškovės materialinio teisinio suinteresuotumo byloje
20. Vedybų sutartis – sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija) (CK 3.101 straipsnis). Vedybų sutarčiai taikomos bendrosios sutarčių teisės nuostatos (CK 6.154–6.161 straipsniai), taip pat sutarčių sudarymo ir aiškinimo taisyklės (CK 6.162–6.188, 6.193–6.195 straipsniai), sutarčių formos ir turinio reikalavimai (CK 6.192, 6.196–6.199 straipsniai), bendrieji sandorių negaliojimo pagrindai (CK 1.78–1.96 straipsniai), sutarčių pabaigos nuostatos (CK 6.217–6.228 straipsniai) bei kitos teisės normos, taikytinos civilinėms sutartims tiek, kiek kitaip nenustatyta CK trečiojoje knygoje.
21. Sutuoktinių teisė sudaryti vedybų (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą) yra įtvirtinta Civilinio kodekso trečiosios knygos III dalies trečiojo skirsnio normose. Sutarties laisvės principas suponuoja, kad sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą), tačiau negali (neturi teisės) savo susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 straipsnis), nepaisyti pareigos sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis) bei ignoruoti įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumą, nustatyti gerai moralei arba viešajai tvarkai prieštaraujančias sutarties sąlygas (CK 3.83 straipsnio 2 dalis, 3.101 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016, 14 punktas).
22. Jeigu vedybine sutartimi pažeidžiami trečiųjų asmenų (pvz., kreditorių) teisėti interesai, jų teisės ginamos taikant sandorių negaliojimo institutą.
23. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CK 1.78 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatymų nurodyti asmenys. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Taip CK 1.78 straipsnis įtvirtina sandorio uždarumo principą, reiškiantį, kad sandoris (sutartis) sukuria teises ir pareigas jį sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014).
24. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamų proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo, be kita ko, yra konstatavęs, kad pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
25. Vedybų sutartis negali būti sudaroma siekiant išvengti atsakomybės pagal turtines prievoles. Kreditorius, ginčydamas vedybų sutartį, privalo įrodyti, kaip sudaryta vedybų sutartis pažeidė jo teises.
26. Nagrinėjamu atveju atsakovai atsiliepimuose į ieškinį ir per teismo posėdžius laikosi pozicijos, kad ieškovė neturi materialinio teisinio suinteresuotumo byloje, todėl yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį byloje. Ieškovė savo materialinį teisinį suinteresuotumą ginčyti atsakovų sudarytą povedybinę sutartį grindžia tokiais argumentais: 1) atsakovas turi įstatyme jam įtvirtintą pareigą teikti išlaikymą savo nepilnametei dukteriai V. L. D., kuri šiuo atveju laikytina atsakovo kreditore, o ieškovė yra vaiko motina; 2) atsakovui nevykdant pareigos teikti išlaikymą, didesnė išlaikymo našta tektų ieškovei.
Žemesnės instancijos teismas
27. Teismas pažymi, kad, kaip nurodo ieškovė, prievoliniai teisiniai santykiai – teisė gauti išlaikymą ir pareiga jį teikti – sieja atsakovą ir nepilnametį vaiką V. L. D. (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), todėl šiuo atveju būtent nepilnametis vaikas laikytinas kreditoriumi, kurio teises galėtų pažeisti atsakovų sudaryta povedybinė sutartis. Tai reiškia, kad, ginčijant sudarytą povedybinę sutartį tuo pagrindu, jog atsakovų sudaryta sutartis apribos atsakovo kreditoriaus (nepilnamečio vaiko) teisę į išlaikymą, tinkamu ieškovu tokiu atveju laikytinas nepilnametis vaikas. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nepilnametis vaikas neturi procesinio teisinio veiksnumo (CPK 38 straipsnio 1 dalis) ir nagrinėjant civilines bylas atstovaujamas jo atstovų pagal įstatymą (CPK 38 straipsnio 2, 4 dalys). Nepilnamečio vaiko V. L. D. atstovė pagal įstatymą yra ieškovė. Teismas, įvertinęs tai, kad šioje byloje nėra sprendžiamas išlaikymo ar kitoks su lėšų priteisimu susijęs klausimas (kai teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje būtina nurodyti asmenį, kuriam priteisiamos konkrečios sumos), ieškovė yra nepilnamečio vaiko V. L. D. atstovė pagal įstatymą ir per teismo posėdžius nuosekliai laikėsi pozicijos, kad veikia nepilnamečio vaiko vardu kaip jo atstovė pagal įstatymą, daro išvadą, jog šiuo atveju nepilnamečio vaiko, kaip ieškovo, ieškinyje neįvardijimas, nevertintinas kaip apribojantis ieškovės teisę ginčyti atsakovų sudarytą povedybinę sutartį, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko (kreditoriaus), kurio atstovė pagal įstatymą yra ieškovė, interesus.
28. Kartu teismas nesutinka su ieškovės argumentais, kad ji turi teisę savarankiškai ginčyti povedybinę sutartį tuo pagrindu, jog, atsakovui neteikiant išlaikymo, jai tektų didesnė išlaikymo našta. Kaip nurodyta pirmiau, asmuo, kuris kreipiasi į teismą dėl sandorio nuginčijimo, privalo įrodyti, kokie jo teisėti interesai, egzistavę sandorio sudarymo metu, buvo pažeisti ginčijamu sandoriu, šiuo atveju – kokias galiojančias prievoles jai turėjo atsakovai, sudarydami povedybinę sutartį. Pažymėtina, kad išlaikymo prievolę tėvai turi vaikui, bet ne vienas kitam, todėl net ir tuo atveju, jeigu pasikeičia vieno iš tėvų finansinė padėtis ar išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra neteikiamas, kitam iš tėvų neatsiranda teisės tiesiogiai (savo vardu) ginčyti išlaikymo neteikiančio ar savo finansinę padėtį pasibloginusio tėvo sudarytus sandorius, nes jie pažeidžia ne išlaikymą teikiančio tėvo, o nepilnamečio vaiko interesus.
29. Kadangi byloje nustatyta, kad ieškovė, kaip nepilnamečio vaiko atstovo (atsakovo kreditoriaus) atstovė pagal įstatymą turi materialinį teisinį suinteresuotumą ginčyti atsakovų sudarytą povedybinę sutartį byloje, tai teismas toliau pasisako dėl nurodytos sutarties atitikties CK 1.81 straipsnio 1 dalies, 1.86 straipsnio 1 dalies reikalavimams.
Dėl povedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu
30. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškintas šios teisės normos turinys: įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006).
31. Viešoji tvarka paprastai nustatoma imperatyviosiomis teisės normomis. Imperatyviosiomis teisės normomis pripažįstamos tokios normos, kurių šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti jų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 straipsnio 1 dalis). Geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigingumo, padorumo suvokimas. Sandorio turinys vertinamas pagal visuomenėje vyraujančią gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo sampratą.
32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2014; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015).
33. Kaip nurodyta pirmiau, esminiai argumentai, kuriais ieškovė ginčija atsakovų sudarytą povedybinę sutartį, kaip prieštaraujančią viešajai tvarkai ir gerai moralei, yra tokie: 1) atsakovė siekė išvengti pareigos dalyvauti kitoje civilinėje byloje trečiuoju asmeniu, kad nebūtų vertinama jos (kartu ir atsakovo) finansinė padėtis, taip pabloginant nepilnamečio vaiko finansinę padėtį, t. y. atsakovui siekiant sumažinti vaikui teikiamą išlaikymo dydį.; 2) povedybinė sutartis sudaryta praėjus penkioms dienoms nuo teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria atsakovė įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
34. Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytų argumentų turinį, daro išvadą, kad jais nėra nurodomos konkrečios imperatyviosios teisės normos, kurių pažeidimas sudarytų pagrindą spręsti dėl povedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia viešajai tvarkai, o iš esmės yra keliami povedybinės sutarties atitikties gerai moralei klausimai.
35. Kaip nurodyta pirmiau, sprendžiant dėl sandorio atitikties gerai moralei, yra svarbu nustatyti sandorį sudariusių asmenų ketinimus ir kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam gerai moralei, pasiekti. Byloje nustatyta, kad ginčijama povedybinė sutartis sudaryta, vykstant civilinei bylai, kurioje buvo sprendžiama dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio sumažinimo pagal atsakovo (šioje byloje) ieškinį, ieškinį argumentuojant padidėjusiu išlaikytinių skaičiumi (atsakovams 2017 m. spalio 23 d. gimė duktė) ir pablogėjusia atsakovo finansine padėtimi (sumažėjusiomis gaunamomis pajamomis), be kita ko, praėjus neilgam laikui (penkioms dienoms) po teismo nutarties, kuria atsakovė į nurodytą bylą įtraukta trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, priėmimo. Atsakovai, teikdami paaiškinimus per teismo posėdį, nurodė, kad povedybinę sutartį ketino sudaryti jau kurį laiką ir tokios sutarties sudarymo tikslas – apsisaugoti nuo vienas kito kreditorių.
36. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad povedybinės sutarties sudarymas, net ir priverstinio vykdymo procese, per se (savaime) nelaikytinas kaip prieštaraujantis gerai moralei ar viešajai tvarkai, todėl nėra pagrindo konstatuoti niekinį tokios povedybinės sutarties pobūdį (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016). Tokiu atveju svarbu nustatyti, ar tokia sutartimi pažeidžiami trečiojo asmens – šiuo atveju kreditoriaus (nepilnamečio vaiko) – interesai.
37. Kaip nustatyta šioje byloje, ginčijama povedybine sutartimi atsakovai susitarė, kad po povedybinės sutarties sudarymo kiekvieno jų ateityje įgyjamas turtas (kilnojamasis ir nekilnojamasis) ir gaunamos pajamos iš bet kokios veiklos bus kiekvieno jų asmeninė nuosavybė, t. y. susitarė dėl visiško turto atskirumo režimo (CK 3.104 straipsnio 1 dalis).
38. Išlaikymas – tai asmeninė, bet ne bendra sutuoktinių prievolė (CK 3.109 straipsnis). Byloje nėra ginčo, kad prievolė išlaikyti nepilnametį vaiką V. L. D. yra asmeninė atsakovo prievolė.
39. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kai prievolė kreditoriui yra vieno sutuoktinio asmeninė prievolė ir vedybų sutartyje nustatomas būsimo turto atskirumo režimas (CK 3.104 straipsnio 1 dalis), tai pasikeitusi kito sutuoktinio turtinė padėtis po vedybų sutarties sudarymo negali turėti įtakos vedybų sutarties galiojimui dėl tokios prievolės kreditoriui vykdymo, jeigu nekonstatuojami sutuoktinių neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2014).
40. Asmeninės prievolės pobūdis lemia tai, kad atsakovas asmeniškai savo turtu yra atsakingas kreditoriui (nepilnamečiam vaikui) už prisiimtos prievolės įvykdymą, o atsakovė (sutuoktinė) už šią prievolę nėra atsakinga, t. y. ji nėra šios prievolės subjektas. Spręsdamas, ar povedybinėje sutartyje nustatytas atsakovų atskiro būsimo turto teisinis režimas pažeidžia kreditoriaus teises, teismas turi nustatyti, ar dėl ginčijamos sutarties sudarymo atsakovas tapo nemokus, ar faktiškai sumažėjo tiek atsakovo turto, kad likusio ar įgyjamo po sutarties sudarymo nepakanka nukreipti reikalavimui patenkinti, ar kitaip pažeidžiamos kreditorės teisės (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-701-368/2017).
41. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su atsakovų povedybinės sutarties sudarymu, visuma nesudaro pagrindo spręsti, jog vienintelis ir pagrindinis atsakovų sudarytos povedybinės sutarties tikslas – išvengti prievolių nepilnamečiam vaikui vykdymo – ir kad būtent tokio tikslo buvo pasiekta, sudarius ginčijamą povedybinę sutartį.
42. Byloje šalių neginčijama aplinkybė, kad atsakovas nuolat teikė ir teikia nepilnamečiam vaikui V. L. D. sutarto dydžio (po teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-447-842/2022 priėmimo – teismo nepakeistą) išlaikymą. Ginčijama povedybine sutartimi nepasidalytas atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas (tokio turto atsakovai neturėjo ir, bylos duomenimis, neturi šiuo metu) ir nenustatyta aplinkybių, kad, sudaręs povedybinę sutartį, atsakovas tapo nemokus. Dėl to ieškinio argumentai, kad sudaryta povedybine sutartimi yra siekiama išvengti vykdyti išlaikymo prievolę nepilnamečiam vaikui, atmestini kaip nepagrįsti.
43. Sprendžiant, ar sudaryta povedybine sutartimi atsakovas iš esmės pablogino savo turtinę padėtį, t. y. kad gali kilti grėsmė išlaikymo pareigos teikimui ateityje, reikšminga tai, kad atsakovai susitarė dėl ateityje įgytino turto ir gautinų pajamų teisinio režimo, t. y. kad jie bus kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė. Tokia nuostata savaime (kai nėra pasidalijamas joks turtas ar realiai gautos pajamos, o tik susitariama dėl ateityje įgytino turto ar gautinų pajamų pasidalijimo) negali būti vertinama kaip nesąžininga, atitinkamai prieštaraujanti gerai moralei, juolab kad nėra aišku, kokio dydžio pajamas kiekvienas sutuoktinių gaus ateityje ir kokios bus jų profesinės ir (ar) kitokios galimybės pajamų gauti (uždirbti), taip pat neaišku, ar bus įsigyjama kokio nors turto.
44. Aplinkybė, kad vienas iš atsakovų tikslų, sudarant povedybinę sutartį, buvo siekis išvengti atsakovės dalyvavimo kitoje civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas išlaikymo dydžio sumažinimo pagal jos sutuoktinio ieškinį klausimas, be kita ko, kad nebūtų vertinama atsakovės turtinė padėtis, savaime nelaikytinas nesąžiningu, gerai moralei prieštaraujančiu elgesiu, nes, pirma, atsakovės ir nepilnamečio vaiko, dėl kurio išlaikymo vyksta ginčas kitoje civilinėje byloje, nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, todėl atsakovė neturi pareigos prisidėti prie jo išlaikymo pareigos vykdymo, antra, kaip nurodė atsakovė, ji taip pat turi nepilnamečių vaikų, kuriems turi teikti išlaikymą, todėl yra suinteresuota, kad į jos dalį pajamų nebūtų nukreiptas išieškojimas ar kad jos gaunamos pajamos nebūtų vertinamos, sprendžiant dėl atsakovo teiktino išlaikymo jo nepilnamečiam vaikui iš pirmosios santuokos dydžio. Pažymėtina, kad net ir sudarius atsakovams povedybinę sutartį, atsakovė nebuvo pašalinta iš trečiųjų asmenų civilinėje byloje Nr. e2-447-842/2022.
45. Ieškovė nurodo, kad povedybinę sutartį atsakovas pateikė kaip įrodymą kitoje civilinėje byloje, kad jo turtinė padėtis yra bloga. Atsakovas su tokiais argumentais nesutiko. Teismas pažymi, kad šiuo atveju kitoje byloje pateiktų įrodymų vertinimas ir jų reikšmė nurodytoje byloje įrodinėjamoms aplinkybėms dėl atsakovo finansinės padėties nustatyti, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl nurodyti ieškovės argumentai povedybinės sutarties atitikties gerai moralei aspektu nevertintini.
46. Taigi teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog pagrindinis atsakovų sudarytos povedybinės sutarties tikslas buvo išvengti atsakovui jo prievolės teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui iš pirmosios santuokos ar kad, sudarius tokią sutartį, buvo taip pabloginta atsakovo turtinė padėtis, dėl kurios jo galimybės teikti nepilnamečiam vaikui išlaikymą iš esmės pasikeitė. Byloje nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ginčijamos povedybinės sutarties sudarymo metu ieškovės ir atsakovo nepilnamečio vaiko teisėti interesai nebuvo pažeisti, todėl nėra pagrindo pripažinti atsakovų sudarytos povedybinės sutarties negaliojančia CK 1.81 straipsnio 1 dalies, t. y. kaip prieštaraujančios gerai moralei, pagrindu.
Dėl povedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.86 straipsnio 1 dalies pagrindu
47. CK 1.86 straipsnyje įtvirtinta, kad negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad ginčuose dėl tariamojo sandorio galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje. Pagal susiformavusią teismų praktiką bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismas turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkančių teisinių padarinių – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismas turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2012; kt.).
48. Ieškovė, įrodinėdama, kad atsakovų 2021 m. gegužės 24 d. sudaryta povedybinė sutartis yra tariamas sandoris, nurodo, jog sudaryta sutartimi nebuvo siekiama visiškai atskiro turto teisinio režimo, o tik išvengti prievolės dalyvauti trečiuoju asmeniu byloje, nuslėpti tikrąją atsakovų šeimos turtinę padėtį ir tokiu būdu pabloginti nepilnamečio vaiko V. L. D. padėtį, t. y. sumažinti jai teikiamą išlaikymą. Ieškovė, grįsdama savo poziciją, be kita ko, remiasi byloje pateiktais atsakovų banko sąskaitų išrašais, iš kurių matyti, kokio dydžio pavedimai buvo atliekami atsakovų vienas kitam ir iš advokatų profesinės bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, kurios dalyviais yra atsakovai, nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio mėn. Ieškovės teigimu, naujausi banko sąskaitų duomenys patvirtina, kad iš darbo veiklos per 2021 m. atsakovas gavo apie 3000 eurų, o atsakovė – daugiau kaip 40 000 eurų pajamų, o tai patvirtina, kad povedybine sutartimi nebuvo siekiama atskirti sutuoktinių pajamų, o tiesiog užtikrinti, jog pajamos, gaunamos iš atsakovų darbo veiklos, bus pervedamos į atsakovės sąskaitą ir jos nebus vertinamos, kai bus sprendžiama dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui kitoje civilinėje byloje pakeitimo.
49. Teismo vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės, be kita ko, pirmiau aptarti povedybinės sutarties sudarymo tikslai – atsakovė nenorėjo būti įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu ir kad būtų nustatinėjama jos turtinė padėtis (sprendžiant dėl asmeninės atsakovo prievolės išlaikyti nepilnametį vaiką vykdymo apimties), siekis apsisaugoti nuo vienas kito kreditorių – nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovai, sudarydami povedybinę sutartį, ja nesiekė realių teisinių padarinių. Per teismo posėdį atsakovai patvirtino, kad sudarė povedybinę sutartį, siekdami išvengti prievolių vykdymo vienas kito kreditoriams. Aplinkybė, kad šiuo metu atsakovas galbūt turi tik vieną kreditorių – nepilnametį vaiką, kuriam turi pareigą teikti išlaikymą – nesudaro pagrindo spręsti, jog povedybine sutartimi nebuvo siejama realių padarinių, t. y. atskirti atsakovų turtą (pajamas).
50. Nors ieškovė nurodo, kad pagal pateiktus banko išrašus atsakovas už 2021 m. iš darbo veiklos gavo tik 3000 eurų, o atsakovė – daugiau kaip 40 000 eurų pajamų, o tai rodo atsakovų nesąžiningumą skirstant uždirbamas lėšas ir atitinkamai sudarytos povedybinės sutarties fiktyvumą, teismas pažymi, jog iš atsakovo pateiktos banko pažymos matyti, kad jis buvo paskolinęs advokatų profesinei bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ lėšų, kurias bendrovė jam per 2021 m. grąžino, t. y. iš viso atsakovas gavo per 2021 m. 24 673,40 euro, o ne 3000 eurų pajamų, kaip nurodo ieškovė. Aplinkybė, kad atsakovės pajamos didesnės, nesudaro pagrindo spręsti, kad povedybinė sutartis yra tariamas sandoris, juolab kad iš pateiktų banko sąskaitų išrašų nenustatyta, jog dalį gautų lėšų atsakovė pervesdavo atgal atsakovui ar kad reikšmingos lėšų sumos po jų pervedimo būdavo išgryninamos. Pažymėtina, kad aplinkybės, jog atsakovai po povedybinės sutarties sudarymo toliau kartu gyvena ir tvarko bendrą ūkį, nėra reikšmingos vertinant povedybinės sutarties, kaip sandorio, tariamumą, nes įstatyme neįtvirtinta reikalavimo, sudarius povedybinę sutartį, nutraukti santuoką ar pradėti gyventi skyrium (separacija).
51. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkybės, susijusios su atsakovo gaunamomis ir galimomis gauti pajamomis yra reikšmingos, sprendžiant išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui nustatymo klausimą kitoje civilinėje byloje. Šioje byloje reikšminga nustatyti, ar atsakovų sudaryta povedybinė sutartis, pagal joje aptartus šalims kylančius įsipareigojimus, jos sudarymo metu nepažeidė atsakovo kreditoriaus – nepilnamečio vaiko – interesų, tačiau tokių pažeidimų nagrinėjamu atveju nenustatyta.
52. Byloje esantys įrodymai sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad, sudarydami povedybinę sutartį, atsakovai siekė sukurti realias teisines pasekmes, t. y. pakeisti įstatymo nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą iš bendrosios jungtinės į asmeninę nuosavybę, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad 2021 m. gegužės 24 d. povedybinė sutartis atsakovų būtų sudaryta siekiant neteisėtų tikslų.
53. Teismas, remdamasis byloje nustatytų faktinių aplinkybių, aktualaus reglamentavimo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos byloje nagrinėjamais klausimais, visuma, daro išvadą, kad ieškovė nepagrindė, jog ginčijama povedybinė sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei ir kad yra tariamas sandoris, t. y. kad ja pažeidžiami kreditoriaus (ieškovės ir atsakovo nepilnamečio vaiko) interesai, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).
Dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša
54. CPK 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą, teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą <...>. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai atsiliepimuose į ieškinį buvo išreiškę prašymus pripažinti bylą nevieša ir nagrinėti ją uždaruose teismo posėdžiuose, siekiant išvengti įrodymų, kurie yra pateikti kitoje civilinėje byloje, nagrinėjamoje uždaruose teismo posėdžiuose, atskleidimo, į tai, kad teismo posėdžio metu ieškovės pateikti įrodymai buvo pripažinti nevieša bylos medžiaga, teismas daro išvadą, kad atsakovo 2022 m. balandžio 14 d. pateikti įrodymai (banko sąskaitų duomenys) (DOK-67324, DOK-67329 ir DOK-67415) taip pat pripažintini nevieša bylos medžiaga (CPK 10 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
55. Kadangi ieškinys netenkintinas, tai nespręstinas ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų byloje atlyginimo klausimas. Atsakovai neturėjo atstovo (-ų) byloje ir nepareiškė teismui prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
56. Teismas turėjo 8,96 euro išlaidų sijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus ieškinio, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 2 dalimi, 259, 260, 263-270 straipsniais, 271 straipsnio 2 dalimi, 275 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės M. S.-D., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 8,96 euro (aštuonis eurus 96 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Išaiškinti atsakovei, kad suma, priteista valstybei, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas – 5662), o teismui pateikiami sumokėjimą patvirtinantys įrodymai.
Atsakovo I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 2022 m. balandžio 14 d. pateiktus dokumentus DOK-67324, DOK-67329 ir DOK-67415 civilinėje byloje Nr. e2-4715-1045/2022 pripažinti nevieša bylos medžiaga.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.