Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2026-02-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-39-380/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-02-06
Bylos Nr.
AN2-39-380/2026
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-00390-2025-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aurelija Sadauskaitė
Pažeidėjas
M. T.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-39-380/2026Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00390-2025-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.3; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. T. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. gruodžio 1 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. rugsėjo 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25275961453 (Nr. 85-ANR_N-3220-2025) M. T. nubaustas už tai, kad jis, mokyklos teritorijoje vairavo motociklą, važiavo trinkelėmis išklotu taku, skirtu žmonėms eiti, iš šios teritorijos įvažiuodamas į kelią, nesulėtino greičio, neįsitikino, kad tai daryti saugu, susidūrė su atbuline eiga važiuojančiu automobiliu VW POLO, o nuo smūgio atsitrenkė į stovintį automobilį Mitsubishi. Eismo įvykio metu apgadintos visos trys transporto priemonės. M. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 417 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam skirta administracinė nuobauda – 30 Eur bauda. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas M. T. apskundė teismui.

2. Skundžiama 2025 m. gruodžio 1 d. nutartimi Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai administracinėn atsakomybėn patraukto M. T. skundo netenkino ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 10 d. nutarimą paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas M. T. prašo: panaikinti Institucijos 2025 m. rugsėjo 10 d. nutarimą ir Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. gruodžio 1 d. nutartį, administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

3.1. Laikosi pozicijos, jog ši byla dėl eismo įvykio išnagrinėta neobjektyviai, nevisapusiškai įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, vadovaujantis tik prielaidomis, neobjektyviais vertinimais, teisiškai nepagrįstais argumentais ir motyvais. Netinkamai išspręsti kalto asmens klausimai. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas šioje byloje įžvelgė naują aplinkybę, kurios policija nedrįso įvertinti ir komentuoti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad M. T. turėjo matyti važiuojantį atbulą automobilį, priėjo išvados, kad matė automobilį, važiuojantį atbuline eiga, M. T. važiuodamas didino greitį bandydamas greičiau pravažiuoti, taip prisiimdamas riziką dėl savo ir kitų saugumo. Nurodo, jog pareigūnai eismo įvykio dieną atliko daug veiksmų: įvykio vietos, transporto priemonių apžiūra, asmenų apklausa, kiti procesiniai veiksmai, tačiau nesugebėjo išmatuoti krūmų, automobilio aukščių, nevertino M. T. matymo lauko, liudytojų pateiktų parodymų. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog M. T. matė automobilį ir tyčia skubėjo važiuoti, tyčia sukėlė eismo įvykį. Nenustatyta, kokiu greičiu M. T. važiavo motociklu, važiuota ne didesniu nei 20 km/ha greičiu. Pažymi, jog eismo įvykio apžiūra atlikta neišsamiai, neteisingai, neobjektyviai, nes nėra pažymėti ir įvertinti kelio ženklai, kurie būtini šiame įvykiui tirti ir įvykiui turi esminę reikšmę. Tuo tarpu įvykio vietos apžiūros foto lentelėje kelio ženklai yra užfiksuoti, tačiau nėra įvardinti, aprašyti. Nėra užfiksuoti automobilio VW POLO aukštis, krūmų aukštis, matomumas. Tai svarbūs faktai šioje byloje, kuriuos pirmosios instancijos teismas konstatavo be konkrečių duomenų.

3.2. Nurodo, jog visi nutarime nurodyti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimai galiojo abiem eismo įvykyje dalyvavusiems asmenims. Pažymi, jog visiškai nekalbama apie KET 114 punkto reikalavimus, kuris nurodo, kad važiuodamas atbulas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams. KET 114 punktas daug reikšmingesnis, svarbesnis ir griežtesnis vairuotojui. Automobilio VW POLO vairuotojas ne tik stovėjo neleistinoje vietoje, bet ir važiavo atbulas, o dar ir vienpusio eismo gatvėje bei gyvenamosios zonos ribose. Apie tai šioje byloje visiškai nekalbama, nutylima, šios reikšmingos aplinkybės taip ir liko neišnagrinėtos, neaptartos ir neįvertintos. Automobilis VW POLO atbuline eiga važiuoja greitai, nemato išvažiavusio motociklo, nekreipia dėmesio į einančius moksleivius ir atsitrenkia į motociklą.

3.3. Tvirtina, jog svarbus dalykas yra tai, kad pareigūnai interpretuoja ir skirtingai įvardija išvykimo iš mokyklos kiemo dalį, kuri įsilieja į vienpusę važiuojamą kelio dalį. Nutarime įvardijama, kad eismo įvykis įvyko, kai pėsčiųjų taku atvažiavo motociklas, vairuojamas nepilnamečio M. T.. Iš pradžių tai vadinama (2025 m. gegužės 28 d. tarnybiniame pranešime) mokyklos kiemelio pėsčiųjų taku, perėja, paskui trinkelėmis išklotu taku, skirtu žmonėms eiti. Pažymi, kad pagal KET tai nėra nei perėja, nei tuo labiau pėsčiųjų takas, kaip teigiama nutarime, nes Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 51 dalis nurodo, kad pėsčiųjų takas – kelio dalis arba takas pėstiesiems, pažymėtas tam skirtais kelio ženklais. Šis įvažiavimas (išvažiavimas, įėjimas, išėjimas) nepažymėtas jokiais kelio ženklais ar kelio žymėjimais. Iš tikrųjų tai yra gimnazijos kiemas, priklausantis būtent šiai gimnazijai, išvažiavimas iš kiemo, tai yra bendro naudojimo kiemo dalis, kuriuo naudojasi visi: pėstieji, dviračiai, motociklai, automobiliai. Yra duomenys iš kadastrinių žemėlapių, kur aiškiai nurodoma ir patvirtinama, jog šis išvažiavimas yra bendro mokyklos kiemo dalis, tai nėra tik pėstiesiems skirtas takas, jis nėra specialiai tik jiems skirtas ir pažymėtas. Akcentuoja, kad tai vienintelis patekimas į kiemą su transporto priemone, kai tuo tarpu pėstieji turi daugiau įėjimų (išėjimų). Tai raštu patvirtino ir gimnazijos (mokyklos) direktorė E. J.. Motociklas stovėjo visuotinai nustatytoje ir leidžiamoje vietoje ir tai yra vienintelis galimas patekimas (takas) į vietą, kur nuolat teisėtai statomi dviračiai, motociklai, mopedai. Tai yra mokyklos kiemas, kuriame nebuvo nustatyta jokių apribojimų nei vienam patenkančiam į jį net ir su transporto priemone asmeniui, nebuvo jokių tai draudžiančių, nukreipiančių kelio ženklų, kelio žymėjimų.

3.4. Kvestionuoja aplinkybes, kurios įvardytos nutarime dėl įvykio aplinkybių. Nurodo, jog ne motociklas, o VW POLO vairuotojas važiuodamas atbuline eiga savo galine dalimi atsitrenkė į judantį motociklą. Tai akivaizdžiai parodo transporto priemonių apžiūra, kur automobiliui VW POLO padaryti apgadinimai tik jo galinėje dalyje. Tuo tarpu tiek, M. T. padaryti sužalojimai, tiek motociklui padaryti apgadinimai tik jo dešinėje pusėje rodo visai kitas įvykio aplinkybes, kurios nebuvo tirtos ir analizuotos. Neįmanoma važiuojant iš šono, kaip teigia policija, motociklu atsitrenkti į automobilio galą, nes ir apgadinimai padaryti būtent atbuline eiga važiavusio automobilio gale (galinis dangtis – ties viduriu, apšvietimas). Akivaizdu, kad ne motociklas atsitrenkė į automobilį, o atbuline eiga važiuojantis automobilis nepraleido važiuojančio motociklo, į jį atsitrenkė ir nubloškė į kitą aikštelėje stovintį automobilį. VW POLO vairuotojas padarė net keturis iš eilės KET pažeidimus. Vairuojamas automobilis VW POLO stovėjo draudžiamoje vietoje, nes toje kelio pusėje yra kelio ženklas „Sustoti draudžiama”, kurio, įvykio vietos apžiūroje nėra pažymėta, nors nuotraukose jis matomas. Automobilio VW POLO vairuotojas važiavo atbuline eiga, važiavo pakankamai greitai, jis neįsitikino saugumu, juk važiuoja atbulas, jis nesulėtino greičio, jis nepristojo, nesustojo, nepraleido bet ko, kaip to reikalauja KET. Automobilis stovėjo neleistinoje vietoje, po to, važiuodamas atbuline eiga nepraleido atvažiuojančio motociklo, nors tą privalėjo padaryti, pats atsitrenkė į motociklą bei nubloškė M. T. ir kitą automobilį. Pirmosios instancijos teismas neargumentavo, kodėl liudytojo A. G. parodymai nepatikimi. Įvykio vietoje apklaustas liudytojas A. G. aiškiai parodė, kad automobilis VW POLO staiga važiavo atgal, staiga išlindo prieš taką, važiavo greitai, tačiau pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad kažkodėl jo parodymai neatitinka nei bylos medžiagoje nustatytų aplinkybių, nei vaizdo įraše užfiksuotos situacijos. Automobilis VW POLO važiavo atbulas vienpusio eismo gatvėje prieš eismą (toje vietoje yra vienpusis eismas). KET, teismų praktika vienareikšmiškai nurodo, kad vienpusio eismo gatvėje atbuline eiga važiuoti galima tik išimtinais atvejais, KET aiškiai draudžia važiuoti atbuline eiga atgal ilgesni atstumą tokiu keliu, jei tuo pažeidžiama eismo kryptis. KET tiesiogiai neturi atskirto sakinio (draudžiama atbuline eiga važiuoti vienpusiu eismo keliu prieš eismo krypti, kaip tai nurodoma važiavimą atgal magistralėse), tačiau nurodoma, kad važiavimas atbuline eiga leidžiamas kaip trumpas manevras ir tokiu atveju privaloma duoti kelią kitiems. Važiavimas atbuline eiga vienpusio teismo kryptyje turėtų būti laikomas važiavimu prieš eismą. Eismo įvykis įvyko gyvenamojoje zonoje, kur galioja išskirtinės taisyklės, pirmumo teisė, greičio ribojimai ir kt. KET 114 punktas yra daug reikšmingesnis, svarbesnis, pavojingesnis ir griežtesnis vairuotojui. Galiausiai, atkreipia dėmesį, kad KET 101 punktas reglamentuoja, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Be to, KET 3.2 punktas paaiškina ką reiškia duoti kelią – reikalavimas eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį. Šie punktai galioja pirmiausia automobilio VW POLO, važiavusio atbuline eiga, vairuotojui.

3.5. Pažymi ir tai, jog kitas apgadintas automobilis Mitsubishi stovėjo stovėjimo vietoje ne pagal taisykles, jis taip pat pažeidė KET reikalavimus (stovėjimo būdas), tačiau policija į tai nekreipė dėmesio. Kelio ženklas priešais įvažiavimą į mokyklą nurodo, kaip statyti automobilius stovėjimo šioje stovėjimo aikštelėje, kad nebūtų apsisukama ar važiuojama prieš eismą. Automobilis Mitsubishi stovėjo neteisingai, neteisėtai, priekiu į aikštelės vidurį, galu į aikštelės kraštą, nors ženklas reikalauja kitaip – jis turi stovėti priekiu į aikštelės kraštą, galu į išvažiavimą, kuris yra vienpusis.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto M. T. apeliacinį skundą Institucija su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti, o Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, jog vaizdo įraše matosi, kai motociklo vairuotojas mokyklos kieme, kuriame vaikšto pėstieji – moksleiviai, apsisukinėja ir išvažiuoja taku vedančiu į gatvę. Apsisukęs motociklo vairuotojas važiuoja didindamas greitį ir visiškai neatsižvelgdamas į tai, kad matomumą riboja esanti gyvatvorė ir nepastebėjo iš dešinės pusės šiuo atveju atbuline eiga važiavusio automobilio ir su juo susidūrė. M. T. veiksmai kaip vairuotojo turėtų būti vertintini kritiškai, kadangi vairuotojas privalo saugiai vairuoti motorinę transporto priemonę, kadangi iš už gyvatvorės galėjo išeiti vaikas ar važiuoti dviratininkas. Mokyklos teritorijoje nėra oficiali transporto priemonių statymo aikštelė ir direktorė nenurodė, kad po mokyklos teritoriją gali mokiniai laisvai važinėtis motorinėmis transporto priemonėmis. Leisti važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis mokyklos kieme, kur moksleiviai yra pėstieji, būtų neatsakinga. Mokyklos teritorija atskirta gyvatvore ir praėjimas – takas nelaikytinas, kaip kelias, kuriuo vyktų viešas eismas. Priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra jokio pagrindo keisti priimto nutarimo. Skiriant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę atsižvelgta į administracinio nusižengimo aplinkybes, asmenybę, lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).

Žemesnės instancijos teismas

6. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino administracinėn atsakomybėn patraukto M. T. skundo ir Institucijos 2025 m. rugsėjo 10 d. nutarimo nepanaikino. Pirmosios instancijos teismas M. T. teiginius, jog įsitikino eismo saugumu, vertino kaip pasirinktą gynybos versiją, pažymėjo, jog liudytojo A. G. parodymai neatitinka byloje esančios medžiagos, vertino juos kaip nepatikimus. Iš byloje esančių vaizdo įrašų sprendė, jog M. T. didindamas greitį įvažiuoja į šalia esantį kelią, kur įvyksta eismo įvykis. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog M. T. matė automobilį, tačiau didino greitį, tikėdamasis eismo įvykio išvengti.

7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas M. T. neigia padaręs jam inkriminuotus ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus ir nesutikdamas su skundžiama nutartimi prašo panaikinti Institucijos 2025 m. rugsėjo 10 d. nutarimą. Iš esmės M. T. apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog nebuvo vertinami automobilio VW POLO vairuotojo veiksmai, taip pat apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl netinkamai nubraižytos įvykio schemos, nurodoma, jog vieta, kuria važiavo motociklas, nepažymėta jokiais kelio ženklais ar kelio žymėjimais.

8. ANK 417 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymą, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimą.

9. ANK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pareiga išaiškinti faktines veikos padarymo aplinkybes, surinkti įrodymus, juos teisingai įvertinti ir nuspręsti, ar yra padarytas straipsnyje numatytas nusižengimas, ar nustatyti visi administracinio nusižengimo sudėties požymiai, tenka institucijai, priimančiai nutarimą.

Žemesnės instancijos teismas

10. ANK 563 straipsnyje reglamentuota, kad administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos.

11. ANK 567 straipsnio nuostatos teigia, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

12. Šių teisės normų analizė leidžia teigti, jog įstatymas įpareigoja visapusiškai ištirti ir išsiaiškinti faktines veikos padarymo faktines aplinkybes, nes būtent šios sąlygos ir nustatytos faktinės aplinkybės sudaro prielaidą realizuoti administracinių nusižengimų teisenos paskirtį ir tikslus – tinkamai pritaikyti įstatymą ir patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn. Nagrinėjamu atveju to nebuvo padaryta. Pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai vertino byloje esančius duomenis ir skundžiama nutartimi nepagrįstai sprendė dėl Institucijos nutarimo teisėtumo. Apygardos teismo vertinimu, Institucijos nutarimas M. T. atžvilgiu buvo priimtas skubotai, išsamiai ir visapusiškai neištyrus visų reikšmingų aplinkybių, nesiėmus visų priemonių pašalinti prieštaravimus ir išsiaiškinti tikrąsias faktines neteisėtos veikos aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

13. Institucijos 2025 m. rugsėjo 10 d. nutarime nurodyta, kad M. T., 2025 m. gegužės 28 d. 14:46 val. (duomenys neskelbtini) vairavo motociklą Yamaha, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo trinkelėmis išklotu taku, skirtu žmonėms eiti ir iš mokyklos teritorijos įvažiuodamas į kelią, nesulėtino greičio, nepristojo, neįsitikino, kad tai daryti saugu. Dėl to susidūrė su atbuline eiga važiuojančiu automobiliu VW POLO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o nuo smūgio dar atsitrenkė į stovintį automobilį Mitsubishi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį apgadino. Nutarime nurodyta, jog įvertinti byloje surinkti įrodymai: M. T. paaiškinimai, vaizdo įraše fiksuota medžiaga, mokyklos direktorės E. J. paaiškinimai. M. T. administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs pareigūnas, įvertinęs byloje surinktus duomenimis, nustatė, kad M. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 9,101, 102,124 punktų reikalavimus ir 2025 m. rugsėjo 10 d. nutarimu M. T. nubaudė pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, 417 straipsnio 1 dalį.

14. Pažymėtina, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis (Kelių eismo taisyklių 5 punktas). Kelių eismo taisyklių 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Kelių eismo taisyklių 101 punktas numato, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Kelių eismo taisyklių 102 punktas numato, jog įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms). Kelių eismo taisyklių 124 punktas numato, jog motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams, vadeliotojams draudžiama važiuoti veja, šaligatviu, pėsčiųjų ir (ar) dviračių taku, dviračių juosta arba užvažiuoti ant jų, išskyrus tuos atvejus, kai užvažiuoti ant šaligatvio krašto leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai, o dviračių takas ar dviračių juosta pažymėti 1.14 horizontaliojo ženklinimo linija. Draudžiama važiuoti transporto priemonėmis skiriamąja juosta, pylimų ar iškasų šlaitais, grioviais, įvažiuoti į kelią ar nuvažiuoti nuo jo ne specialiai tam įrengtose vietose.

15. Iš 2025 m. liepos 15 d. administracinio nusižengimo protokolo, surašyto M. T. matyti, jog dėl įvykio aplinkybių M. T. davė paaiškinimus, kuriais nurodė, jog ne jis atsitrenkė į automobilį, o automobilis į jį atsitrenkė ir numušo. Nurodė, jog mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, visa laiką per ten įvažiuoja ir išvažiuoja. Iš mokyklos nebuvo niekada jokių priekaištų, kad negalima. Išvažiuodamas iš kiemo teritorijos pamatė prie pat, kad greitai atbuline eiga važiuoja automobilis. Stengėsi išvengti susidūrimo dėl to daugiau pasidavė į kairę pusė. Išvažiuojant iš mokyklos teritorijos yra prastas matomumas, aukšti krūmai, nesitikėjo, kad stovi automobilis. Aikštelė buvo visai tuščia ir kiek metų ten važiuoja niekada nematė, jog kas nors stovėtų. Visi moksleiviai važiuodavo per bendrai naudojamą taką. Nesutiko, jog yra kaltas dėl eismo įvykio. Toje vietoje automobilis negalėjo stovėti. Važiavo neviršydamas 20km/ha.

16. Bylos nagrinėjamu metu bei po eismo įvykio aiškinantis aplinkybes, matyti, kad byloje kyla ginčas, kas pažeidė kelių eismo taisykles bei kurio vairuotojo veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą. Byloje nurodyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas M. T. važiavo trinkelėmis išklotu taku, skirtu žmonėms eiti, iš šios teritorijos įvažiuodamas į kelią, nesulėtino greičio, neįsitikino, kad tai daryti saugu. M. T. teigimu, išvažiuojant iš mokyklos kiemo yra prastas matomumas, aukšti krūmai. M. T., be kita ko, paaiškino, jog ne jis atsitrenkė į automobilį VW POLO, o automobilis VW POLO atsitrenkė į jį, be to, automobilis VW POLO taip pat pažeidė kelių eismo taisyklių 114 punktą, nes važiavo atbulas. Byloje nėra ginčo dėl to, jog automobilis VW POLO važiavo atbuline eiga, kai susidurta su motociklu. Vertinant nurodytas aplinkybės, paminėtina, jog kelių eismo taisyklių 114 punktas numato, jog važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams. Vaizdo įrašuose iš policijos pareigūno ,,Body“ kameros matyti, kad pareigūnai atvykę į eismo įvykio vietą konstatavo, jog kaltininkas neaiškus, jis bus nustatytas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu. Apygardos teismas sutinka su tuo, jog nagrinėjamu atveju negalima buvo tikėtis, jog atbuline eiga ims važiuoti VW POLO automobilis.

17. Iš byloje esančių fotonuotraukų (b. l. 41, 42) matyti, kad prie mokyklos teritorijos, t. y. vietoje, kurioje, kaip nurodoma, įvyko eismo įvykis, yra įrengti kelio ženklai „Vienpusis eismas“ ir „Sustoti draudžiama“. Šie duomenys leidžia daryti prielaidą, kad nagrinėjamoje kelio atkarpoje eismo organizavimas yra specialiai reglamentuotas, o transporto priemonių judėjimas galimas tik viena kryptimi, be to, papildomai ribojamas sustojimas. Tokie ženklai turi esminę reikšmę vertinant eismo dalyvių pareigų apimtį ir jų veiksmų teisėtumą konkrečioje situacijoje, nes jie apibrėžia leistiną judėjimo kryptį bei elgesio taisykles toje vietoje. Iš 2025 m. gegužės 28 d. sudarytos eismo įvykio schemos matyti bendro pobūdžio informacija apie transporto priemonių išsidėstymą po eismo įvykio, pažymėti tam tikri orientyrai – mokyklos pastatas, pėsčiųjų takas, žalia zona, tvenkinys, taip pat nurodytas gatvės pavadinimas – Moksleivių alėja. Vis dėlto, schema yra fragmentiška ir neatspindi visų eismo organizavimo elementų, kurie būtų reikšmingi objektyviai įvykio rekonstrukcijai. Nors schemoje pavaizduotas vienas kelio ženklas, jis nėra identifikuotas – nenurodytas jo pavadinimas, galiojimo kryptis, nėra paaiškinta jo reikšmė eismo organizavimui konkrečioje vietoje. Dėl to neįmanoma patikimai nustatyti, ar schemoje pažymėtas ženklas sutampa su fotonuotraukose užfiksuotais ženklais, taip pat – kokią įtaką jis turėjo eismo dalyvių elgesiui. M. T. nurodo, kad automobilis „VW Polo“ važiavo atbuline eiga prieš eismo kryptį, nes toje kelio atkarpoje galioja vienpusis eismas. Tačiau ši pozicija negali būti tinkamai patikrinta ir objektyviai įvertinta remiantis vien byloje esančia schema, nes joje nėra aiškiai pažymėta vienpusio eismo kryptis, kelio ženklų išdėstymas, jų galiojimo zona ir orientacija važiuojamosios dalies atžvilgiu. Taip pat schemoje nepažymėtos transporto priemonių judėjimo trajektorijos iki susidūrimo, nėra nurodyti atstumai iki kelio ženklų ir visų stacionarių objektų. Nesant šių duomenų, neįmanoma vienareikšmiškai nustatyti, ar automobilis VW Polo faktiškai judėjo prieš nustatytą eismo kryptį, ar buvo pažeisti kelio ženklų reikalavimai. Darytina išvada, kad eismo įvykio schema nėra pakankamai išsami ir informatyvi, kad leistų patikimai patvirtinti arba paneigti M. T. nurodomas aplinkybes dėl važiavimo atbuline eiga prieš vienpusio eismo kryptį. Siekiant objektyvaus situacijos įvertinimo, būtų būtini detalesni duomenys apie kelio ženklinimą, eismo organizavimą ir transporto priemonių judėjimo kryptis įvykio vietoje.

18. Taigi, byloje nėra atlikti visi reikalingi ir galimi procesiniai veiksmai siekiant, kad būtų priimtas teisingas ir pagrįstas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, todėl nėra galimybės iš byloje esančių įrodymų visumos vertinti priimto administracinio nusižengimo byloje nutarimo teisėtumą. Nėra aišku, kokie ženklų pastatymo atstumai, nebuvo įvertinti automobilio VW POLO vairuotojo veiksmų teisėtumas, iš vaizdo įrašo matyti, jog įvykio vietoje buvo kiti asmenys, tačiau su jais nebandyta susisiekti. Institucijos nebuvo analizuota, ar automobilio VW POLO vairuotojas ėmėsi visų atsargumo priemonių prieš pradėdamas atlikti savo manevrą – važiavimą atbuline eiga. Neabejotina, jog automobilio VW POLO vairuotojui prieš atliekant bet kokį, tame tarpe ir vairavimo atbuline eiga manevrą, kilo pareiga tai daryti nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams. Pažymėtina, jog eismo įvykis įvyko netoli mokyklos, vairuotojai privalo būti itin atidūs, nes kelyje ar šalia jo gali netikėtai atsirasti vaikų. Važiavimas atbuline eiga netoli mokyklų ar gyvenamosiose zonose yra vienas pavojingiausių manevrų, nes vaikai dėl savo mažo ūgio dažnai patenka į vairuotojo akląsias zonas. Vairuotojas privalo įsitikinti, kad manevras yra saugus ir nesudarys kliūčių kitiems eismo dalyviams. Svarstytina, kurio eismo įvykio dalyvio manevrai buvo lemiamas veiksnys eismo įvykiui kilti. Nenustatyta, kokiu greičiu transporto priemonės judėjo, koks stabdymo kelias, iš ko būtų galima spręsti apie eismo įvykio mechanizmą ir pan. Aptartiems klausimams išspręsti, teismas turėtų atlikti didelės apimties papildomą aplinkybių tyrimą, faktiškai pats turėtų atlikinėti šio įvykio tyrimą, dėl ko bylos nagrinėjimas užsitęstų nepateisinamai ilgai, būtų pažeidžiami efektyvumo, ekonomiškumo, operatyvumo principai, kainuotų daug laiko ir sąnaudų. Teismo vertinimu, byloje vis dar galima atlikti tyrimą, kuris lemtų objektyvaus, faktiniais duomenimis pagrįsto procesinio sprendimo priėmimą ateityje.

19. Apygardos teismas pažymi, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad eismo įvykis gali kilti ir keliems asmenims padarius KET pažeidimus. Tokiu atveju, kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam (jiems) laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo įstatyme numatyti padariniai, neįvyktų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, Nr. 2K-151/2011, Nr. 2K-402/2012). Tokiu atveju, svarbu nustatyti, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus, ir ar šie kiekvieno eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-513/2012). Iš aptartos teismų praktikos matyti, jog tais atvejais, kai byloje nagrinėjamas asmens atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą klausimas, nustatinėjama, kuris asmuo pažeidė KET, o nustačius, jog abu eismo dalyviai pažeidė KET, nustatoma, kurio eismo dalyvio padaryti pažeidimai buvo būtinajame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio (padarinių) kilimu.

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 10 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-3220-2025 priimtas nenustačius visų reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui įvykio aplinkybių, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Todėl ši administracinio nusižengimo byla turi būti grąžinta Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, tyrimui atlikti. Pareigūnai privalo atlikti visus būtinus ir šiame procesiniame sprendime aptartus papildomus veiksmus, siekiant išsamiai ir tiksliai nustatyti byloje nagrinėjamas aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. gruodžio 1 d. nutartį ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25275961453 (Nr. 85-ANR_N-3220-2025).

Pateiktą administracinio nusižengimo bylos ROIK: 25275961453 (Nr. 85-ANR_N-3220-2025) medžiagą grąžinti iš naujo tirti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Aurelija Sadauskaitė