Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės svečių aptarnavimo firmos „Metropolis“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 9 d. nutarties dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-21010-775/2015 pagal pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės pareiškimą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno rajono savivaldybė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

Ginčo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 26 d. sprendimu nusprendė pripažinti bešeimininkiu turtu ir perduoti Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn statinius – sandėlius 1F1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2F1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3F1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4F1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).Suinteresuotas asmuo UAB svečių aptaranavimo firma „Metropolis“ 2017 m. birželio 21 d. teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, panaikinti 2015 m. spalio 26 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės pareiškimą atmesti. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo yra teisėtas teismo pripažintų statinių bešeimininkiu turtu savininkas ir valdytojas. Minėtą faktą patvirtina šios aplinkybės ir įrodymai: ginčo statinius 2004 m. rugpjūčio 31 d. nevaržytynėse parduodamo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi bankrutavusi AB „Albitas“, kuri buvo šių statinių statytoja, pardavė UAB „Egisa“. UAB „Egisa“ siekė įregistruoti nuosavybės teises į atitinkamus statinius, tačiau iki galo šio proceso neužbaigė ir 2009 m. spalio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė UAB „Turto valdymo firma“. Pastaroji taip pat bandė įregistruoti nuosavybės teises, atliko statinių, žemės sklypo kadastrinius matavimus bei atlikinėjo ir kitus veiksmus, tačiau iki galo šios procedūros taip pat neužbaigė. UAB „Turto valdymo firma“ buvo reorganizuota, prijungiant ją prie suinteresuoto asmens UAB SAF „Metropolis“. Suinteresuotam asmeniui UAB SAF „Metropolis“ buvo perduotas visas UAB „Turto valdymo firma“ priklausantis turtas, įskaitant ir ginčo statinius, todėl UAB SAF „Metropolis“ yra šių statinių savininkė (valdytoja). Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su pareiškėjos pareiškimu nesutiko ir nurodė, kad nei 2004 m. rugpjūčio 31 d., nei 2009 m. spalio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartys nebuvo sudarytos notarine forma, nenurodyta, kodėl neužbaigti registravimo procesai, ar buvo atlikti kadastriniai matavimai, sudarytos nekilnojamojo daikto kadastro bylos. Byloje nėra jokių įrodymų apie sandėlių valdymą ir/ar naudojimą po 2009 m. spalio 26 pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo.Kauno miesto savivaldybė su pareiškimu nesutiko ir nurodė, kad pareiškėja nepateikė duomenų, jog bankrutavusi AB „Albitas“ buvo ginčo statinių statytoja ir teisėtai valdė juos nuosavybės teise, dėl to negalėjo turto perduoti nuosavybės teise UAB „Egisa“. Pateikti UAB „Egisa“ prašymai bei tam tikros kopijos niekaip neįrodo minėtų juridinių asmenų nuosavybės teisių į konkrečius ginčo statinius. Jokių duomenų VĮ Registrų centre dėl ginčo objektų nebuvo registruota ir fiksuota.Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartimi atnaujino procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-21010-775/2015 pagal Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi atmetė pareiškėjos UAB SAF „Metropolis“ prašymą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimo panaikinimo.Teismas nurodė, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą, suinteresuotas asmuo UAB SAF „Metropolis“ nepateikė pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybę, jog Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 26 d. civilinėje byloje Nr. e2-21010-775/2015 nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą suinteresuoto asmens UAB SAF „Metropolis“ teisių ir pareigų. Tokią išvadą teismas darė remiantis CK 6.393 straipsnio 1 – 3 dalių nuostatomis, kad nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis turi būti notarinės formos, išskyrus bankroto proceso metu sudaromas nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis. Pažymėjo, kad sandorių formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančia. Prieš trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Remdamasis nurodytomis įstatymo normomis, teismas pripažino pagrįstomis pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės ir suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos nurodytas aplinkybes, kad nei viena iš UAB SAF „Metropolis“ pridėtų nekilnojamojo turto tariamų pirkimo–pardavimo sutarčių nėra notariškai patvirtintos ir neišviešintos, t. y. neįregistruotos viešajame registre, kas daro jas negaliojančiomis ir jomis suinteresuotas asmuo negali remtis įrodinėdamas savo teises prieš trečiuosius asmenis.Pareiškėja neįrodė, kad bankrutavusi AB „Albitas“ buvo minimų ginčo statinių statytoja ir teisėtai valdė juos nuosavybės teise, kad ginčo statiniai nurodytos pirminės jų tariamos statytojos/savininkės AB „Albitas“ buvo tinkamai, tuo metu galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti baigtais ir buvo gauti leidimai juos eksploatuoti, todėl teismas sprendė, kad nebūdama teisėta daikto savininke, ji negalėjo turto perduoti nuosavybėn UAB „Egisa“.Be to, Kauno miesto savivaldybės administracijos duomenimis, nei UAB SAF „Metropolis“, nei kiti jos minimi juridiniai asmenys valstybinės žemės nuomos mokesčio už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), niekada nemokėjo ir nebuvo kreipęsi dėl valstybinio žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja UAB SAF „Metropolis“ prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-21010-775/2015, pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės pareiškimą atmesti arba perduoti pareiškėjos prašymą teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Apeliantė sutinka ir neginčija faktinės aplinkybės, kad UAB „Turto valdymo firma“ ir UAB „Egisa“ sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, skirtingai nei BAB „Albitas“ ir UAB „Egisa“ sutartis, neatitiko įstatymų nustatytos formos, todėl ji yra negaliojanti. Tačiau pareiškėja nesutinka su tuo, jog tokia sutartis negali būti panaudota įrodinėjant, kad teismo buvo nuspręsta dėl apeliantės teisių, kadangi atitinkama sutartis patvirtina teisėtą ir sąžiningą valdymą. Jei atitinkama sutartis yra negaliojanti dėl jos formos nesilaikymo, tai jai negali būti taikomi ir reikalavimai dėl jos neįregistravimo. Būtent įvykusio galiojančio pirkimo–pardavimo sandorio neįregistravimas negali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis. Tačiau tai nereiškia, kad dėl formos trūkumų negaliojantis sandoris negali būti naudojamas kaip įrodymas dėl valdymo fakto. Ypač, kai ginčo daiktai niekada iki teismo sprendimo priėmimo nebuvo įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre kaip nekilnojamieji daiktai, todėl bet kokia juridinių faktų registracija iš viso nebuvo įmanoma.Ginčo statiniai iki 2015 m. gruodžio 10 d. nebuvo įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre, o jų registracija atlikta Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimo pagrindu, kurį apeliantė ir prašo panaikinti. Todėl, kol atitinkami daiktai nebuvo įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre, jokie juridiniai faktai ir sutartys net ir teoriškai negalėjo būti registruojami.Asmuo, sudaręs sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris atitiko sandorio šalių valią, tačiau sandoriui esant negaliojančiam dėl sandorio formos nesilaikymo, savo teises gali ginti įgyjamosios senaties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013; 2017 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017). Nors nurodomose kasacinio teismo nutartyse faktinės aplinkybės nėra tapačios, tačiau minėtose nutartyse buvo sprendžiamas klausimas dėl įgyjamosios senaties, o viena iš įgyjamosios senaties taikymo sąlygų yra sąžiningas ir teisėtas valdymas. Todėl apeliantė mano, kad nurodomose kasacinio teismo nutartyse suformuota praktika dėl daikto valdymo fakto yra taikytina ir šioje byloje, kadangi UAB SAF „Metropolis“ įrodinėjo aplinkybes, jog ji yra atitinkamų statinių valdytoja. Anot apeliantės, byloje esantys įrodymai (tiek sutartys, tiek raštai ir planai) patvirtina, jog pareiškėja UAB SAF „Metropolis“ teisėtai ir sąžiningai tapo atitinkamų statinių valdytoja.Teismas nepagrįstai reikalavo iš pareiškėjos įrodyti, jog AB „Albitas“ buvo užbaigusi atitinkamų statinių formavimo procedūras. Šioje byloje UAB SAF „Metropolis“ įrodinėjo tik faktinę aplinkybę, jog teismas nusprendė dėl jos kaip atitinkamų statinių valdytojos teisių. Tik tuo atveju, jei UAB SAF „Metropolis“ būtų prašiusi nustatyti juridinį faktą, kad ji įgijo nuosavybės teises į atitinkamus statinius įgyjamosios senaties būdu, tik tuomet apeliantė turėtų įrodyti aplinkybes, jog atitinkami statiniai buvo pastatyti teisėtai, ir kad į juos gali būti įgyjamos nuosavybės teisės. Šiuo atveju pareiškėja įrodinėjo tik savo kaip turto valdytojos teises.Teisiškai nereikšminga teismo nurodyta aplinkybė dėl žemės nuomos mokesčio mokėjimo už žemės sklypą adresu Dubravų g. 75, Kaune, nes žemės sklypas yra formuojamas tik šiuo metu. Prašomo panaikinti teismo sprendimo priėmimo metu toks žemės sklypas dar neegzistavo. Atitinkamas žemės sklypo adresas suteiktas tik prieš bylos iškėlimą. Teismas neatsižvelgė ir nevertino aplinkybių, jog Valstybinė silikatinių dirbinių gamykla „Bitukas“ buvo pertvarkyta į AB „Albitas“. Todėl visas turtas, kurį turėjo valstybinė silikatinių dirbinių gamykla „Bitukas“, atiteko AB „Albitas“. Todėl skundžiamoje nutartyje nurodžius, jog statinių statytoja buvo įmonė „Bitukas“, toliau logiškai paaiškinama kaip atitinkamų statinių savininke tapo AB „Albitas“ – po privatizavimo.Teismas neatsižvelgė į tai, kad statiniai, kaip ir visas Vaišvydavos karjeras iki 1996 m. priklauso Kauno rajono savivaldybės teritorijai ir tik 1996 m. balandžio 4 d. Lietuvos Respublikos Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymu Nr. I-1276 teritorija, kurioje buvo atitinkami statiniai, buvo priskirti Kauno miesto savivaldybei įstatyme aiškiai nurodant, jog priskiriama akcinės bendrovės „Albitas“ Vaišvydavos smėlio karjero 49 ha teritorija.Teismui pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiškėja UAB SAF „Metropolis“ yra jei ne savininkė, tai mažiausiai sąžininga statinių įgijėja ir valdytoja. Todėl akivaizdu, jog šioje byloje teismas nusprendė dėl pareiškėjos UAB SAF „Metropolis“ materialinių teisių, nors pareiškėja nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą. Todėl skundžiamas teismo sprendimas turėjo būti panaikintas.Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Savivaldybei gavus informaciją apie laisvoje (neužstatytoje) valstybinėje (duomenys neskelbtini) esančius apleistus, nenaudojamus pastatus bei tai, kad nei Kauno miesto savivaldybės administracija, nei Kauno apskrities archyvas informacijos ir dokumentų apie šių statinių galimus savininkus, išduotus leidimus statyboms, suderintus projektus, neturi, – buvo imtasi visų teisės aktuose nurodytų reikiamų procedūrų. Savivaldybė nesutinka su apeliantės argumentais, neva ji ginčo turtu nuosekliai ir reguliariai rūpinosi, kadangi priešingai nei teigia apeliantė, ginčo statiniai buvo apleisti, apaugę daugiametėmis žolėmis, krūmais, apgriuvę ir stipriai fiziškai pažeisti. Akivaizdu, kad nei pati apeliantė, nei jokie kiti asmenys šiuo turtu nesirūpino labai ilgą laiką.Teisėtas šio turto perleidimo faktas byloje neįrodytas, nes pateikti negaliojantys sandoriai, todėl jokių UAB SAF „Metropolis“ teisių ar teisėtų interesų pažeidimo pripažįstant turtą bešeimininkiu ir perduodant savivaldybės nuosavybėn nebuvo ir negalėjo būti. Priešingai nei teigia apeliantė, kad teismas šioje byloje „nepagrįstai ir neteisėtai atmetė ir atsisakė vertinti apeliantės pateiktus rašytinius įrodymus“, teismas juos detaliai įvertino ir nustatė, kad jie neturi jokios įrodomosios galios.Tiek 2004 m. rugpjūčio 31 d. sutartis tarp bankrutavusios AB „Albitas“ ir UAB „Egisa“, tiek 2009 m. spalio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartis tarp UAB „Egisa“ ir UAB „Turto valdymo firma“, tiek ir 2016 m. birželio 30 d. Perdavimo–priėmimo aktas tarp UAB „Turto valdymo firma“, UAB „Fave“ ir UAB SAF „Metropolis“ nebuvo sudarytos notarine forma ir išviešintos jas įregistruojant viešame registre, kas daro jas negaliojančiomis ir jomis apeliantė negali remtis įrodinėdama savo tariamas teises prieš trečiuosius asmenis. Apeliantė pati pripažįsta (atsirojo skundo 3 lapo 3 pastraipa), kad dar 2009 m. spalio 26 d. UAB „Turto valdymo firma“ ir UAB „Egisa“ sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis buvo negaliojanti.Apeliantė nepagrįstai teigia, kad AB „Albitas“, kuri buvo įregistruota tik 1992 metais, buvo ginčo statinių, kurie buvo pastatyti 1987 metais, statytoja, todėl yra neva teisėta pirmoji statinių savininkė. Nepaisant to, kad tuo laikotarpiu, kai realiai buvo pastatyti ginčo statiniai, minėto juridinio asmens, t. y. AB „Albitas“ nebuvo, UAB SAF „Metropolis“ nepateikia jokių įrodymų, kad ginčo statiniai apkritai buvo teisėtos statybos rezultatas.Teisiškai nereikšmingas apeliantės atskirajame skunde nurodytas Valstybės žiniose paskelbtas 1998 m. vasario 25 d. Lietuvos geologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos pranešimas Nr. 02-10/116, nes jame nurodoma, kad laikinai, t. y. terminuotai (nuo 1998-02-25 iki 2003-02-24) AB „Albitas“ suteikiamas leidimas naudoti Kauno apskrities Kauno rajono Vaišvydavos smėlio telkinio išteklius pagal naudojimo sutarties sąlygas, nes apeliantė nepateikė įrodymų, kad BAB „Albitas“ buvo teisėta ginčo statinių savininkė ar statytoja. Todėl neaišku, kuo remiantis teismas turėtų spręsti, kad vėlesni šio nekilnojamojo turto perleidimai pagal negaliojančius sandorius turėtų reikšti teisėtą valdymo faktą.Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, teisingai taikė Civilinio kodekso 6.393 straipsnio 1-3 dalių nuostatas, kad nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis turi būti notarinės formos, išskyrus bankroto proceso metu sudaromas nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis. Iš pateiktų į bylą pareiškėjos tariamų pirkimo–pardavimo sutarčių nei viena iš jų nebuvo notarinės formos ir nebuvo įregistruotos viešame registre, kas daro jas negaliojančiomis ir jomis pareiškėja negali remtis įrodinėdama savo teises prieš trečiuosius asmenis.Pareiškėja nepateikė įrodymų, jog bankrutavusi AB „Albitas“ buvo ginčo statinių statytoja, kad ginčo statiniai tariamos statytojos AB „Albitas“ buvo tinkamai, tuo metu galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti baigtais ir buvo gauti leidimai juos eksploatuoti. Neįrodžius, kad AB „Albitas“ buvo ginčo statinių statytoja ir teisėta valdytoja, AB „Albitas“ negalėjo turto perduoti nuosavybės teise kitiems juridiniams asmenims.Pagal CK 4.68 – 4.71 straipsnių nuostatas negalėtų būti laikoma, kad apeliantė sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo valdė nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų. Nei pareiškėja, nei kiti juridiniai asmenys niekada neįgyvendino savo, kaip tariamų turto savininkų teisių, vadinasi šie asmenys nelaikė savęs teisėtais turto savininkais. Todėl pareiškėja negalėtų būti tinkamu subjektu dėl ginčo turto įgijimo įgyjamąja senatimi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Apeliacijos objektas – nutarties, kuria pareiškėjos pareiškimas dėl sprendimo panaikinimo netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Apeliantė UAB SAF „Metropolis“ atskirajame skunde nurodo, kad sutinka, jog UAB „Turto valdymo firma“ ir UAB „Egisa“ sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, skirtingai nei BAB „Albitas“ ir UAB „Egisa“ sutartis, neatitiko įstatymų nustatytos formos, tačiau nesutinka su tuo, jog tokia sutartis negali būti panaudota įrodinėjant, kad ji patvirtina teisėtą ir sąžiningą daikto valdymą.Daiktas gali būti įgyjamas pagal sandorius (CK 4.47 str. 1 p.), jeigu jis gali būti privačios nuosavybės teisės objektu. Tai reiškia, kad jis pirmiausia jis turi būti nuosavybės teisės objektas, t. y. teisei neprieštaraujančiu būdu ir tvarka sukurtas daiktas. Statinys kaip nekilnojamasis daiktas sukuriamas statybos būdu ar esamo daikto rekonstrukcija (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai, Statybos įstatymas ir kiti statybą reglamentuojantys teisės aktai). Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas. Juridiniai faktai, dėl kurių atsiranda nuosavybės santykiai, paprastai yra tokie: naujo daikto sukūrimas gamybinės ar kitokios veiklos metu, turto įgijimas pagal sandorius, vaisių ir pajamų gavimas (Konstitucinio Teismo 1994 m. birželio 15 d. nutarimas). Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai yra nurodyti CK 4.47 straipsnyje (tai – sandoriai, kiti įstatymo nustatyti pagrindai). Pagal CK 4.23 straipsnio 2 dalį teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Nuosavybės teisę pagal CK 4.48 straipsnio 1 dalį gali perduoti tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo. Vadinasi, tais atvejais, kai daiktas yra įgyjamas be savininko valios, išskyrus tam tikrus CK nustatytus atvejus, daikto įgijimas pats savaime nereiškia ir nuosavybės teisės į tą daiktą atsiradimo, t. y. asmuo, įgijęs daiktą (įgijėjas), netampa to daikto savininku, o tik tampa faktiniu šio daikto valdytoju. Taigi, nuosavybės teisė įgyjama įstatymuose nustatytais būdais ir pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2010).Atskleidžiant savininko sampratą nagrinėjamos bylos kontekste, t. y. nuosavybės teisę įgyjančio asmens aspektu, savininku laikytinas asmuo, kuris nuosavybės teisę įgijo vienu iš Civiliniame kodekse nustatytų ar jam neprieštaraujančių pagrindų ir šios teisės nėra praradęs (CK 4.47 straipsnis). Kai nuosavybės teisė į daiktą įgyjama sandorių pagrindu, tai šių teisių turinys nustatomas aiškinant minėtus sandorius. CK 4.49 straipsnyje nustatyta, kad daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita (1 dalis). Pagal sandorį nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą įgyjama nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatymo (2 dalis). Nuosavybės teisė į būsimą daiktą, išskyrus registruotiną daiktą, gali būti sutartimi perleista iš anksto (4 dalis).Tam, kad į sukuriamą nekilnojamąjį daiktą galėtų būti įgyjamos nuosavybės teisės, jis turi būti suformuotas kaip turtinis vienetas ir įregistruotas viešame Nekilnojamojo turto registre. Tokia išvada išplaukia iš Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 4 dalies, 3 straipsnio, 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio, 13 straipsnio normų sisteminės analizės. Taigi, viešame registre gali būti registruojamas ir nebaigtas statyti statinys, atitinkamai civilinės apyvartos ir nuosavybės teisės objektu gali būti ir nebaigtas statyti statinys (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-611/2016).Bylos duomenimis nustatyta, kad 2004 m. rugpjūčio 31 d. Nevaržytynėse parduodamo nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartimi bankrutavusios AB „Albitas“ bankroto administratorius pardavė UAB „Egisa“ katilinę (1H1p), dirbtuves (2P1p), kuro talpyklą (3P1p), praėjimo punktus (4B1ž), buitines patalpas (2h1ž), administracines patalpas (1h1ž), esančias (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 135–137). 2005 m. vasario 24 d. UAB „Egisa“ kreipėsi į VĮ Registrų centrą, inventorizacijos biurą dėl inventorizacijos (duomenys neskelbtini) atlikimo, adresų pastatams suteikimo (1 t. b. l. 148–149). Byloje nėra duomenų, kad minėti pastatai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir kad minėtiems pastatams buvo suteikti adresai. Šią aplinkybę patvirtino ir apeliacinės instancijos teismui VĮ Registro centro pateiktas 2018 m. birželio 26 d. raštas, kuriame nurodyta, kad 2005 m. vasario 25 d. buvo priimtas UAB „Egisa“ vardu užsakymas Nr. 1164779 statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų sudarymui, tačiau užsakymas buvo atidėtas, nes nebuvo adreso. Adresus nekilnojamiesiems objektams suteikinėjo savivaldybės vykdančioji institucija. UAB „Egisa“ nepateikus VĮ Registrų centrui duomenų apie prašomiems objektams suteiktą adresą, jos užsakymas liko neužbaigtas.UAB „Egisa“ tuos pačius ginčo objektus 2009 m. spalio 26 d. pardavė UAB „Turto valdymo firma“, kuri ginčo objektų taip pat neįregistravo Nekilnojamojo turto registre ir 2016 m. birželio 30 d. perdavimo – priėmimo aktu šiuos objektus perdavė apeliantei UAB SAF „Metropolis (1 t., b. l. 150–154).Taigi, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad juridiniai faktai dėl daiktų pardavimo, perdavimo yra sudaryti, tačiau byloje nėra duomenų, jog ginčo objektus įgiję asmenys atliko įstatymuose nustatytus veiksmus, kad ginčo objektai būtų suformuoti kaip turtiniai vienetai ir įregistruoti viešame Nekilnojamojo turto registre. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nei vienas iš pareiškėjos pateiktų nekilnojamojo turto perleidimo sandorių nėra notariškai patvirtintas ir neišviešintas viešajame registre, kas daro juos negaliojančiais ir suinteresuotas asmuo negali jais remtis įrodinėdamas savo teises prieš trečiuosius asmenis. Apeliantas teigia, kad kol atitinkami daiktai nebuvo įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre, jokie juridiniai faktai ir sutartys net ir teoriškai negalėjo būti registruojami.CK 6.393 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis turi būti notarinės formos, išskyrus bankroto proceso metu sudaromas nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis. Formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančią (2 dalis). Prieš trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre 3 dalis). Nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnis). Taigi Nekilnojamojo turto registro paskirtis – teisinių duomenų apie nekilnojamuosius daiktus registravimas ir viešinimas. Kasacinio teismo praktikoje dėl nuosavybės įgijimo pagrindo ir teisinės registracijos santykio išaiškinta, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 straipsnis). Ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o atliekant teisinę registraciją yra tik įregistruojami ir išviešinami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346-684/2016).Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, tačiau pripažintina, kad nagrinėjamu atveju CK 6.393 straipsnyje įtvirtinta nuostata šioje byloje netaikytina, nes, kaip minėta šios nutarties 19 punkte, į sukuriamą nekilnojamąjį daiktą galėtų būti įgyjamos nuosavybės teisės tik tada, jei jis būtų suformuotas kaip turtinis vienetas ir įregistruotas viešame Nekilnojamojo turto registre. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą nekilnojamojo turto kadastro objektais laikomi nekilnojamieji daiktais – statinys (taip pat nebaigtas statyti), kurio statybai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (kai jis yra privalomas), arba statinys, kuris pastatytas turint kitą statybos teisėtumą patvirtinantį dokumentą.Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad juridiniai faktai dėl ginčo objektų perleidimo buvo sudaryti, tačiau apeliacinės instancijos teismas prieš tai nustatė, kad sandoriais įgyti nekilnojamieji daiktai nebuvo suformuoti kaip nekilnojamieji turtiniai vienetai ir neįregistruoti viešame registre, nors tokių nebaigtų statyti statinių registracija buvo galima ir tuo metu, kai buvo sudaromi daikto perleidimo sandoriai. Todėl neįregistruotų nekilnojamųjų daiktų perleidimo sandorių notarine tvarka sudaryti tiesiog nenumatė įstatymas.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kai Panemunės seniūnija 2013 m. spalio 24 d. raštu informavo Kauno miesto savivaldybę, jog seniūnijos teritorijoje yra keli apleisti, nenaudojami statiniai (tarp jų – (duomenys neskelbtini)), kurių savininkai nei seniūnijai, nei aplinkiniams gyventojams nežinomi, Kauno miesto savivaldybė ėmėsi priemonių išsiaiškinti, ar šis turtas turi savininkus, ar jis yra bešeimininkis. Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius informavo, kad archyve techninės dokumentacijos dėl šių objektų nėra, Kauno apskrities archyvas taip pat informacijos apie šiuos objektus pateikti negalėjo. VĮ „Dubravos eksperimentinė – mokomoji miškų urėdija“ nurodė, kad nėra minėto objekto valdytoja, pastatai, kaip ir visas karjeras, priklausė įmonei „Bitukas“, kuri išregistruota iš Juridinių asmenų registro 1992 m. spalio 29 d. UAB „Karjerų linija“ informavo, kad ginčo objektai šiai įmonei niekada nepriklausė. Tuomet savivaldybė 2014 m. gegužės 30 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl kadastrinių matavimų atlikimo, kurie, 2014 m. rugpjūčio 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu ginčo objektams suteikus adresų numerius, buvo atlikti ir suformuota Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla. Šis turtas buvo įrašytas į statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąrašą, apie daiktą, kurį prašoma pripažinti bešeimininkiu, buvo skelbta leidinyje „Lietuvos rytas“, Panemunės seniūnijos skelbimų lentoje, Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje, tačiau jokie asmenys neatsiliepė (t. I, b. l. 12–66). Nustatęs šias aplinkybes, Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 26 d. sprendimu tenkino Kauno miesto savivaldybės pareiškimą ir pripažino ginčo turtą bešeimininkiu bei perdavė Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn. Šio sprendimo pagrindu ginčo statiniai 2015 m. gruodžio 10 d. buvo įregistruoti VĮ Registrų centre. Apeliantė nurodo, kad jos pateikti įrodymai patvirtina, jog ji yra jei ne ginčo statinių savininkė, tai mažiausiai sąžininga statinių įgijėja ir valdytoja, todėl teismas šioje byloje nusprendė dėl pareiškėjos UAB SAF „Metropolis“ materialinių teisių, o pareiškėja UAB SAF „Metropolis“ nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, dėl ko teismo priimtas sprendimas turėtų būti panaikintas, nes teismas nusprendė dėl UAB SAF „Metropolis“ teisių.Nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi situacija, kai nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus yra įregistruota savivaldybės vardu kaip bešeimininkis turtas, nes kiti juridiniai faktai (dėl nuosavybės teisės pripažinimo ar kt.), kurie būtų pagrindas atsirasti kito asmens nuosavybei, byloje nenustatyti. Byloje nėra duomenų ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nenustatyta, kad apeliantė UAB SAF „Metropolis“ ėmėsi priemonių įstatymų nustatyta tvarka įteisinti ginčo statinius kaip savo nuosavybę. Tokia situacija atitinka CK 4.57 straipsnio 1 dalyje nurodytą bešeimininkio turto sampratą, nes realiai priimant teismui 2015 m. spalio 26 d. sprendimą ginčo turtas neturėjo savininko, šiai dienai situacija nėra pasikeitusi. Nekilnojamojo turto registre iki teismui priimant sprendimą pripažinti turtą bešeimininkiu, išviešintas daikto savininkas neegzistavo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad nėra ginčo turto nuosavybės teisės turėtojo.Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas vertino byloje surinktus įrodymus nepažeisdamas jų pakankamumo ir sąsajumo taisyklių (CPK 177, 185 str.), atskirajame skunde iš esmės atkartojami pareiškimo argumentai, dėl kurių išsamiai pasisakė pirmosios instancijos teismas, todėl panaikinti ar pakeisti 2018 m. balandžio 9 d. teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.