- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-25
- Bylos Nr.
- 2A-344-653/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03121-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- UAB „Garantas“
- Ieškovas
- UAB „Dorelta“
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras
- Kategorijos
- 3.3.1.14Apeliacinio skundo priėmimas ir trūkumų šalinimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tatjanos Žukauskienės, Virginijaus Kairevičiaus, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo atsakovo UAB „Garantas“ apeliacinį skundą dėl 2015-05-06 Vilniaus apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Dorelta“ ieškinį atsakovui UAB „Garantas“, kur trečiasis asmuo Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras, dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovo 95 993,40 Lt (27 801,61 Eur) skolos, 9 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Nurodė, kad 2013-10-02 su atsakovu pasirašė Rangos sutartį Nr. 2013/09/26-01, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti gerbūvio bei tvoros įrengimo darbus, susijusius su objekto, esančio Didlaukio g. 84, Vilniuje, statyba. 2013-10-25 ieškovas atsakovui pateikė atliktų darbų aktą Nr. 1, o 2013-11-20 – atliktų darbų aktą Nr. 2. Nurodo, kad pagal sutarties 18.13 p. atsakovas privalėjo pateikti pastabas dėl darbų kokybės atitinkamai iki 2013-11-04 ir 2013-11-27, tačiau, tik 2013-12-06 ieškovo perduoti darbai buvo patikrinti ir surašytas Defektinis aktas. Ieškovas geranoriškai sutiko pašalinti visus Defektiniame akte nurodytus darbų trūkumus. Defektiniame akte nurodytus darbų trūkumus, kiek tai leido sąlygos, ieškovas pradėjo šalinti nedelsiant, tačiau atsakovas ir toliau vengė atsiskaityti už ieškovo faktiškai atliktus darbus ir nevykdė savo pareigos tinkamai perduoti ieškovui kitų darbų frontą kitiems sutartyje numatytiems darbams atlikti. Ieškovas bendradarbiaudamas geranoriškai buvo pradėjęs šalinti akte nurodytą defektą, tačiau neturėdamas darbo projekto, pagal kurį turėjo būti šalinami darbo trūkumai, kreipėsi į atsakovą dėl jo pateikimo, kurio atsakovas nepateikė. Savo ruožtu atsakovas neleido ieškovui pašalinti minėtų darbo trūkumų ir pasamdė trečiuosius asmenis pakloti ieškovo nuardytas trinkeles. Atsakovas akcentuoja tai, kad darbai jam nebuvo perduoti, nors jis šiuos darbus perdavė užsakovui, kuris už šiuos darbus su atsakovu pilnai atsiskaitė.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Ieškovas sutartyje nustatyta tvarka nepranešė atsakovui apie pasirengimą perduoti atliktus darbus. 2012-10-25 ir 2013-11-20 atliktų darbų aktuose nurodyti darbai ieškovo nebuvo perduoti, minėti aktai atsakovo nebuvo pasirašyti. Ieškovo prašymu buvo sudaryta komisiją darbų defektams nustatyti, kuri 2013-12-06 apžiūrėjo objektą bei surašė defektinį aktą. Pradėjęs, bet neužbaigęs trūkumų šalinimo darbų, ieškovas 2013-12-16 raštu pareikalavo iš atsakovo priimti ir pilnai apmokėti 2013-11-27 ir 2013-11-28 ieškovo išrašytas PVM sąskaitas-faktūras bei sustabdė darbus objekte. Ieškovui nustatytu laiku nepašalino darbų trūkumų, darbai nėra atsakovo priimti.
Trečiasis asmuo Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras atsiliepime į ieškovo ieškinį nurodo, kad jis nėra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl bylą prašo nagrinėti teismo nuožiūra (t. 2, b.l. 28).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2015-05-06 Vilniaus apylinkės teismas sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti ieškovui iš atsakovo 27 662,60 Eur skolos, 8,75 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 27 662,60 Eur sumą nuo ieškinio pateikimo teismui 2014-01-30 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 2 646,74 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad 2013-10-02 atsakovas UAB „Garantas“ su ieškovu UAB Dorelta“ sudarė Rangos sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas (rangovas) įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka, sąlygomis ir terminais savo jėgomis, rizika, priemonėmis ir medžiagomis atlikti pagal brėžinius ir specifikacijas gerbūvio ir tvoros įrengimo darbus, susijusius su objekto, esančio Didlaukio g. 84, Vilniuje, statyba, bei šiuos darbus Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais perduoti atsakovui (užsakovui), o atsakovas įsipareigojo suteikti ieškovui dalį statybos aikštelės, priimti tinkamai ir laiku atliktus darbus bei už juos sumokėti Sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka. Vykdant Sutartį ieškovas 2013-10-25 surašė Atliktų darbų aktą Nr. 1, kurį pateikė atsakovo darbuotojui – meistrui T. P., kuris minėtą aktą pasirašė. 2013-11-20 ieškovas surašė Atliktų darbų aktą Nr. 2, kuris taip pat buvo įteiktas atsakovo darbuotojui – meistrui T. P., kuris minėtą aktą pasirašė. Minėtų Atliktų darbų aktų pagrindu ieškovas išrašė dvi PVM sąskaitas-faktūras 95 993,40 Lt sumai, kurias pateikė atsakovui. Atsakovas kartu su 2013-12-03 ieškovui siųstu raštu, grąžino pastarajam jo pateiktus Atliktų darbų aktus bei jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras bei prašė ieškovą pašalinti atsakovo nurodytus darbų trūkumus.
Ieškovas 2013-12-05 rašte su atsakovo pareikštomis pretenzijomis nesutiko bei paprašė per 3 darbo dienas sudaryti komisiją defektams nustatyti. 2013-12-06 šalys surašė Defektinį aktą.
Teismas pripažino, kad ieškovo pranešimas apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą atsakovui nelaikytinas tinkamu Sutarties 3.1 p. požiūriu. Tačiau atsakovui buvo pranešta apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, bet atsakovas ieškovo atliktų darbų rezultato priėmimo neįformino, t.y. Atliktų darbų aktų nepasirašė.
Teismas atkreipė dėmesį, kad rangovui atlikus sutartus darbus bei pranešus užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, užsakovas turi ne teisę, bet pareigą organizuoti atliktų darbų priėmimo procedūrą bei, nesant įstatyme nustatytų pagrindų, priimti rangovo atliktų darbų rezultatą įforminant tai aktu.
Atsakovas nepateikė įrodymų patvirtinančių, jog ieškovo atliktų darbų trūkumai sudarė pagrindą atsisakyti priimti ieškovo perduodamą atliktų darbų rezultatą. Priešingai, kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovo atlikti darbai atsakovo buvo perduoti užsakovui Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centrui bei atsakovui už juos buvo sumokėta. Minėtą aplinkybę patvirtina tiek Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro pateiktas teismui raštas, kuriame nurodoma, jog atsakovas atliko visus rangos sutartyje numatytus darbus bei juos perdavė užsakovui, o užsakovas už juos su atsakovu atsiskaitė, ką patvirtina byloje pateikti atliktų darbų aktai bei atsakovo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, tiek Centrinės projektų valdymo agentūros raštas, kuriame nurodoma, 2014-10-31 dienai nuo statybos darbų pradžios buvo atlikta 98,54 proc. gerbūvio sutvarkymo darbų, už kuriuos paskaičiuotos išlaidos visa apimtimi buvo pripažintos tinkamomis finansuoti.
Teismas nustatė, kad situacija, kuomet praėjus tam tikram laiko tarpui nėra tinkamų galimybių nustatyti tikrosios ieškovo atliktų darbų apimties, susidarė dėl paties atsakovo (užsakovo) veiksmų, kuris vengė įforminti ieškovo atliktų darbų rezultato priėmimą. Pažymėtina, jog vien trūkumų konstatavimas (buvimas) savaime nesuteikia atsakovui (užsakovui) vienašalę teisę nepagrįstai atsisakyti priimti ieškovo (rangovo) atliktų darbų rezultatą. Esant darbų trūkumams, apie tai turi būti pažymima darbų priėmimo-perdavimo akte. Teismas pripažino, jog vykdant Sutartį, ieškovas nesilaikė tam tikrų Sutarties nuostatų, kaip antai, paklojo trinkeles prieš tai apie tai nepranešęs bei neperdavęs atsakovo atstovui paslėptus darbus (pagrindo įrengimo darbus), kaip tai numato Sutarties 17.2-17.3 p., atliktus darbus nefiksavo statybos darbų žurnale (Sutarties 18.9 p.), tačiau minėtų Sutarties nuostatų pažeidimas savaime neatleidžia atsakovą nuo pareigos atsiskaityti su ieškovu už tinkamai atliktus darbus. Savo ruožtu nustačius tam tikrus ieškovo atliktų darbų trūkumus, užsakovas turi teisę pasirinkti vieną iš CK 6.665 str. normoje įtvirtintų savo teisių gynimo būdų, tačiau, neturi teisės apskritai atsisakyti vykdyti savo prievoles.
Teismas sprendė, jog nustatyti ieškovo faktiškai atliktų darbų apimtį vadovaujantis kitais byloje esančiais įrodymais. Iš byloje pateikto UAB „Geodezinis Standartas“ parengto sklypo plano matyti, jog laikotarpiu nuo 2013-10-07 iki 2013-10-14 ieškovui buvo perduotas gerbūvio sutvarkymo darbų frontas tarp koordinačių taškų nuo 1 iki 7 (t. 1, b.l. 136, 165; t. 2, b.l. 3). Iš byloje pateikto UAB „Projektų rengimo centras“ parengto Techninio projekto Nr. PRC11-172-TP (t. 1, b.l. 89-111) matyti, jog pagal Techninį projektą buvo numatyta įrengti iš viso 2 100 kv. m plotą betoninėmis plytelėmis (trinkelėmis). Minėtas plotas atitinka ir prie Sutarties pridėtoje Sąmatoje (Sutarties priedas Nr. 1) nurodytą betoninių plytelių įrengimo plotą. Kaip matyti iš trečiojo asmens byloje pateikto Statybos darbų žurnalo turinio, laikotarpiu nuo 2014-01-09 iki 2014-11-11, t.y. po ieškovo statybvietės palikimo, kitų rangovų paruošto pagrindo bei paklotų betoninių plytelių (trinkelių) plotas sudarė 1 350 kv. m (t. 2, b.l. 147-162). Savo ruožtu ieškovo pateiktų Atliktų darbų aktuose bendras paklotų betoninių plytelių (trinkelių) plotas sudarė 628 kv. m (t. 1, b.l. 19-20). Iš viso byloje pateikti įrodymai apie 1 978 kv. m paklotų betoninių plytelių (trinkelių) plotą. Įrodymų, jog ieškovo Atliktų darbų aktuose nurodyti darbai, t.y. paruošiamieji darbai, šaligatvių įrengimo darbai bei kiti darbai, buvo atlikti ne ieškovo, bet kitų subrangovų ar paties atsakovo, byloje nepateikta. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažino, kad atsakovas nenuginčijo Atliktų darbų aktuose nurodytų ieškovo faktiškai atliktų darbų apimčių. Teismas sprendė, jog labiau tikėtina, kad byloje pateiktuose Atliktų darbų aktuose Nr. 1 ir Nr. 2 nurodyti darbų kiekiai atitinka faktiškai ieškovo atliktų darbų kiekius.
Atsakovas darbų trūkumų faktą grindžia byloje pateiktu Defektiniu aktu bei teismo paskirtos ekspertizės išvada. Ginčo dėl Defektiniame akte nurodytų trūkumų, išskyrus šaligatvio įrengimo darbų trūkumus, tarp šalių iš esmės nekilo.
Siekiant nustatyti ar ieškovo atlikti šaligatvio įrengimo darbai turėjo trūkumų, teismas 2014-08-22 nutartimi buvo paskyręs statybos techninę teismo ekspertizę, pavedant ją atlikti ekspertui L. U.. Eksperto paskaičiavimu nustatytų trūkumų ir nekokybiškų darbų šalinimo kaina sudarytų 76 101,00 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nepildė Statybos darbų žurnalą, ekspertas negalėjo atsakyti į klausimą dėl ieškovo faktiškai atliktų darbų masto (apimties).
Teismas darė išvadą, jog ekspertas, atlikdamas ekspertizę, netinkamai nustatė projektinių dokumentų hierarchiją, todėl be pagrindo vadovavosi vieninteliu Techninio projekto šaltiniu „Dangų įrengimo schema“, kuri neturi viršenybės prieš technines specifikacijas ar medžiagų, gaminių ir darbų kiekų žiniaraštį. Teismas nesivadovavo eksperto išvada toje dalyje, kurioje nustatyta, jog ieškovas atlikdamas darbus, pažeisdamas projektinę dokumentaciją, parinko netinkamas medžiagas, t.y. vietoje 15 cm skaldos pagrindo sluoksnio įrengė 15 cm skaldos ir žvyringo smėlio pasluoksnį. Teismas pažymėjo, jog eksperto teismo posėdyje duoti paaiškinimai, jog skaldos ir žvyringo smėlio mišinio naudojimas pasluoksniui po trinkelėmis įrengti yra netinkamas, nes tai sumažina tokio pagrindo ilgaamžiškumą, negali būti laikomi įrodymu, patvirtinančiu netinkamą atliktų darbų kokybę, kadangi, kaip minėta, tiek Sutartis, tiek Techninis projektas nustatė būtent tokios technologijos naudojimą, be to, tokios technologijos naudojimas neprieštarauja statybos normatyviniams dokumentams. CK 6.698 str., tiek Sutarties 19.1 p. numato 10 m garantinį laikotarpį paslėptiems statinio elementams bei 20 m. garantinį laikotarpį paslėptiems statinio elementams, esant tyčia paslėptų defektų. Remiantis išdėstytu, teismas konstatavo, kad ekspertizės išvada dalyje, kurioje yra nustatytas panaudotų medžiagų neatitikimas Techniniam projektui, yra netiksli, padaryta neatsižvelgiant į minėtas aplinkybes, todėl šioje dalyje teismas neturi pagrindo vadovautis eksperto pateiktomis išvadomis dėl ieškovo atliktų darbų trūkumų.
Ekspertas išsakė nuomonę, jog galimai ieškovo naudotos medžiagos buvo nekokybiškos, tačiau panaudotoms medžiagoms nesant ekspertizės tyrimo objektu, tokia eksperto nuomonė nelaikytina įrodymu, patvirtinančiu panaudotų medžiagų nekokybiškumą. Ieškovas byloje pateikė darbams panaudotų medžiagų, kaip antai betono, betoninių bordiūrų, betoninių trinkelių, (dolomito) skaldos ir žvyro mišinio, Atitikties/ Eksploatacinių savybių deklaracijas, taip pat gamintojo gamybos kontrolės sistemos sertifikatą, taip pat dolomito skaldos ir žvyro mišinio krovinio važtaraščius bei minėtų medžiagų įsigijimą patvirtinančias PVM sąskaitas-faktūras.
Ekspertizės išvadoje ekspertas, nurodydamas įrengto pagrindo sluoksnių aukščių neatitikimus projektiniams reikalavimams, iš esmės neanalizavo šių pagrindo sluoksnių aukščių atitikimą techninėse specifikacijose nurodytiems leistiniems sluoksnių aukščių nukrypimams. Minėtą aplinkybę ekspertas pats patvirtino teismo posėdyje, nurodydamas, jog pateikdamas ekspertizės išvadas apie šaligatvio pagrindo sluoksnių aukščių pažeidimus, jis neatsižvelgė į techninėse specifikacijose nustatytus leistinus nuokrypius. Teismas konstatavo, kad ekspertizės išvada dalyje dėl pagrindo sluoksnių aukščių neatitikimų normatyviniams dokumentams, tiek kiek ekspertas neįvertino leistinus sluoksnių aukščių nuokrypius, yra neišsami ir netiksli, padaryta neatsižvelgiant į minėtas aplinkybes, todėl teismas nesivadovavo eksperto pateikta išvada minėtu aspektu nustatant ieškovo atliktų darbų trūkumus. Atitinkamai teismas nesivadovavo ir eksperto paskaičiavimais dėl minėtų darbų trūkumų šalinimo išlaidų.
Teismas sutiko su ekspertizės akte eksperto padaryta išvada, jog dalis trinkelių, o būtent 260 kv. m, buvo paklotos ant neparengto pagrindo, kadangi Atliktų darbų aktuose yra nurodyta, kad trinkelių paklota 630 kv. m, o pagrindas įrengtas tik 368 kv. m plote. Tačiau, minėti nukrypimai nuo statybos normatyvinių dokumentų reikalavimų ir Techninio projekto buvo padaryti užsakovo (atsakovo) sutikimu, todėl teismas neturėjo pakankamo teisinio pagrindo konstatuoti, jog ieškovas atlikdamas darbus pažeidė bendrąsias pareigas elgtis rūpestingai. Byloje įrodymų, jog dėl tokių nukrypimų nuo projektinių reikalavimų yra atsiradusios neigiamos pasekmės, nepateikta.
Dėl vejos įrengimo darbų kokybės ekspertas ekspertizės akte nepasisakė ir šių darbų kokybės netikrino. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, jog vejos įrengimo darbai buvo atlikti netinkamai, bylos nagrinėjimo metu dėl to tarp šalių ginčo nebuvo.
Byloje nustatyta, kad 2013-12-06 surašius Defektinį aktą, ieškovas nuardė dalį trinkelių, tačiau, dėl tarp šalių kilusio ginčo, šių trinkelių atgal nepaklojo. Dėl šios aplinkybės ginčo iš esmės byloje nėra. Byloje nustatyta, kad ieškovo nuardytos trinkelės buvo paklotos kitų rangovų. Minėtą aplinkybę patvirtina šių darbų perdavimas pagrindiniam užsakovui – trečiajam asmeniui. Tačiau, teismui nepateikta įrodymų apie atsakovo patirtas išlaidas, susijusias su minėtų trinkelių paklojimu kitais rangovais. Byloje taip pat nustatyta, kad dėl tarp šalių kilusio ginčo ieškovas nebaigė vykdyti Sutarties, t.y. ieškovas atliko ne visus Sutartyje numatytus darbus. Tačiau, įrodymų, jog atsakovas dėl minėtų aplinkybių patyrė atitinkamus nuostolius, byloje nepateikta. Taip pat byloje nepateikta įrodymų, jog ieškovas prašo sumokėti jam atlyginimą už neatliktus darbus.
Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepareiškė savarankiško reikalavimo sumažinti darbų kainą arba atlyginti nuostolius, susijusius su darbų trūkumų šalinimu, o byloje tiesiog neigia savo pareigą atsiskaityti, nors įstatymas tokios teisės užsakovui nesuteikia. Atsakovas galimų nuostolių, susijusių su darbų trūkumų šalinimu, dydį bandė grįsti ekspertizės akte nurodyta trūkumų šalinimo sąmata. Tačiau teismas konstatavo, jog negalima vadovautis eksperto nurodyta trūkumų šalinimo sąmata, kadangi ji apskaičiuota darant klaidingas išvadas apie atliktų darbų trūkumus.
Teismas sprendė, jog ieškovo atlikti darbai turėjo trūkumų, tačiau kadangi atsakovas iš esmės tinkamomis priemonėmis neįrodinėjo atliktų darbų trūkumų apimties ir jų vertės, kuria galima būtų mažinti atliktų darbų kainą, taip pat nepateikė įrodymų, jog dėl ieškovo atliktų darbų trūkumų šalinimo jis patyrė nuostolių (išlaidų), pripažino atsakovo pareigą sumokėti ieškovui atliktų darbų kainą. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškinio patenkinimas šioje byloje neatima iš atsakovo teisės pareikšti ieškovui savarankišką ieškinį dėl įpareigojimo garantinio termino laikotarpiu pašalinti trūkumus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, taip pat kitus su tuo susijusius nuostolius.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas - atsakovas UAB „Garantas - apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškinys, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas atliko darbus, nurodytus priėmimo-perdavimo aktuose. Dėl ieškovo neteisėtų veiksmų nėra galimybės nustatyti kiek ir kokių darbų ieškovas iš tikrųjų yra atlikęs, tačiau ieškovas buvo atleistas nuo pareigos įrodinėti šią aplinkybę, o atsakovas nepagrįstai turėjo paneigti ieškovo vienašališkai nurodytus duomenis priėmimo-perdavimo akte.
Ieškovas, šalindamas 2013-12-06 defektiniame akte nurodytus trūkumus, nuardė (nurinko) dalį ant nepilnai paruošto pagrindo paklotų trinkelių, jų tinkamai nebeįrengė, tačiau priėmimo-perdavimo aktų nepakeitė, o tai įrodo, jog ieškovas neatliko visų priėmimo-perdavimo akte nurodytų darbų. Po tariamo darbų perdavimo ieškovas nuardęs trinkeles ir jų nebeatstatęs, o dalies ant nepilnai paruošto pagrindo nenuardęs trinkeles ir pasišalinęs iš objekto, nepagrįstai reikalauja apmokėjimo už šiuos darbus. Vien trinkelių nuardymo faktas yra pakankamas spręsti, jog ieškovo pateiktų priėmimo-perdavimo aktuose nurodyti duomenys neatitinka tikrovės. Kito atsakovo samdyto subrangovo paklotas trinkelių kiekis leidžia spręsti tik apie šio subrangovo atliktų darbų apimtis, o ne ieškovo. Be to, teismas netinkamai paskaičiavo skirtumą tarp bendro trinkelių kiekio (2100 kv.m.) ir kito asmens pakloto trinkelių kiekio (1350 kv.m., kas sudaro ne 628 kv.n. , o 750 kv.m.). Be to, kaip buvo minėta, dalį paklotų trinkelių ieškovo išardė ir nebeatstatė.
Teismas nepagrįstai ignoravo šalių sudarytos sutarties sąlygas bei defektinio akto ir teismo ekspertizės akto įvertinimą: pagal sutarties 18.12 p. pareiga atsiskaityti kyla tik tada, kaip darbai yra tinkamai atlikti. Tuo tarpu teismas neatsižvelgė į šį susitarimą ir konstatavo, jog atsakovas turi apmokėti net ir už netinkamai atliktus darbus, o vėliau spręsti kokiomis priemonėmis savo teises ginti. Teismo ekspertizės aktas patvirtino, kad atliktų darbų aktuose buvo ir kitų defektiniame akte nenurodytų darbų trūkumų. Tačiau teismas iš dalies konstatavo, kad ne visi defektiniame akte nurodyti defektai ištaisyti, todėl atsakovui nekyla pareigos sumokėti pagal sutartį, nepriklausomai nuo trūkumų kiekio.
Teismo nesutikimas su eksperto išvadomis yra nemotyvuotas: pvz. trūkumai dėl šalčiui neatsparaus sluoksnio, kurių teismas nepripažino dėl to, kad neva ekspertas neatsižvelgė į leistinus faktinio storio nuokrypius, nors šiuo atveju faktinis storis (10 cm) buvo mažesnis nei leistinas įvertinus leistinus nukrypimus (13,6 cm). Dėl to teismas neturėjo pagrindo nesutikti su teismo ekspertu, kuris patvirtino dar vieną ieškovo darbų trūkumą.
Teismas nepagrįstai sprendė, kad darbai buvo perduoti atsakovui. Ieškovas net nepranešė ieškovui apie pasirengimą perduoti darbus. Teismas nepagrįstai sutapatino akto perdavimą atsakovui su pranešimu apie darbų perdavimo pasirengimą bei su darbų priėmimu. Darbų perdavimo aktus ieškovas galėjo pasirašyti tik tuo atveju, jei jo darbai būtų buvę tinkamai patikrinti. Atliktų darbų aktai tik patvirtina, kad jokio pranešimo apie pasirengimą perduoti darbus nebuvo ir šios pareigos neįvykdęs, ieškovas reikalavo už darbus sumokėti.
Pagal sutarties 18.9 p. užpildytas statybos žurnalas patvirtina darbų ar jų etapo užbaigimą. Tuo atveju jei nėra užpildytas normatyvinis statybos dokumentas – statybos žurnalas – atsakovas neturėjo teisės priimti iš ieškovo darbų. Be to, ieškovas neparengė ir nepateikė atsakovui, kaip užsakovui, paslėptų darbų aktų, kaip to reikalauja sutarties 17.2-17.3 p.p.
Ieškovo vienašališkai parengti darbų perdavimo aktai neatitinka CK 6.694 str. 4 d. reikalavimų: juose nėra pažymėta apie atsakovo atsisakymą pasirašyti aktą, taip pat šie aktai nėra ir ieškovo pasirašyti. Taigi, šie aktai neįrodo darbų perdavimo ir teismas nenurodė kokio dokumento pagrindu ieškovas perdavė darbus atsakovui.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Dorelta“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodė, kad dėl darbų apimties atsakovas jokių pretenzijų neturėjo. Atsakovas perdavė darbus pagrindiniam užsakovui ir sugebėjo nustatyti ir identifikuoti atliktus darbus. Darbai buvo naudojami pagal paskirtį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Tarp šalių kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo, nustatant bylai reikšmingą aplinkybę ar atsakovui kyla prievolė apmokėti pagal rangos sutartį už ieškovo atliktus statybos darbus.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nesant darbų perdavimo–priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kitų klausimų, tačiau vien šio akto nepateikimas byloje nepaneigia užsakovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gembės statyba“ v. UAB „Filipopolis“, bylos Nr. 3K-3-423/2011). Užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus (CK 6.652 straipsnio 4 dalis, 6.694 straipsnio 5, 6 dalys; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Ekama“ v. UAB „ Versenta“, bylos Nr. 3K-3-413/2005; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sigeta“ v. UAB „Kriautė“, bylos Nr. 3K-3-597/2005, 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Congestum group“ v. UAB ,,Sermeta“, bylos Nr. 3K-3-54/2009).
CK 6.694 straipsnio, reglamentuojančio darbų perdavimą ir priėmimą, 6 dalyje nustatyta, kad užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti.
Nagrinėjamu atveju darbų priėmimas nebuvo įformintas nei abiejų šalių pasirašytu, nei ieškovo vienašališkai pasirašytu darbų priėmimo aktu, nes ieškovo parengti aktai nebuvo pasirašyti ieškovo bei neįforminti taip, kaip numato LR CK 6.694 str. 4 d. Kita vertus, byloje nustatytas faktas, kurio apeliantas neginčija ir kuris patvirtintas byloje esančiais rašytiniais įrodymais (2 t. b.l. 101-114, 115-116), t.y. jog ieškovo atlikti darbai atsakovo buvo perduoti pagrindiniam užsakovui - Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centrui, jog atsakovui už juos buvo sumokėta, taip pat darbų rezultatu pradėta naudotis. Atsakovas, vykdydamas savo prievoles sąžiningai, turėjo patikrinti perduodamus darbus, įsitikinti ieškovo atliktų darbų kiekiu, kokybe tam, kad šie darbai būtų perduoti užsakovui kaip tinkamai atlikti. Šios aplinkybės aiškiai patvirtina, kad, nežiūrint į tai, kad abiejų šalių priėmimo –perdavimo aktas nebuvo pasirašytas, atsakovo veiksmai liudija, jog ieškovo atlikti darbai faktiškai buvo perduoti atsakovui, nes kitaip atsakovas, vykdydamas savo prievoles sąžiningai, negalėtų jų perduoti užsakovui, be to, šalių pasirašytame defektiniame akte nurodyti trūkumai nei laikomi nepašalinamais, nei trukdė darbų rezultatą naudoti pagal paskirtį. Duomenų, patvirtinančių, kad teismas suvaržė apelianto teisę teikti įrodymus, patvirtinančius atsikritimų argumentus, nėra.
Be to, pagal šalių sudarytos sutarties 18.13 p. darbai laikomi priimtais, jei atsakovas per 5 dienas nuo rašytinio pranešimo apie pasirengimą perduoti darbus gavimo dienos, nepasirašo priėmimo –perdavimo akto. Šiuo atveju atsakovui apie galimybę organizuoti darbų priėmimą buvo žinoma nuo 2015-10-25 ieškovo parengtų priėmimo - perdavimo aktų pateikimo, tačiau atsakovas į tai atsiliepė tik 2013-11-22, pareikšdamas pretenziją ir, priešingai nei ieškovas, nesiimdamas jokių veiksmų dėl darbų priėmimo organizavimo ir įforminimo. Taigi, ir šios sutarties sąlygos pagrindu pripažintina, jog darbai buvo priimti.
Tokiu būdu, faktas dėl darbų perdavimo nustatytas įvertinus byloje esančių abiejų šalių pateiktus įrodymus, jų visumą, o ne vien šalių nepasirašytame priėmimo perdavimo akte nurodytų duomenų pagrindu, todėl atmestinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą.
Tai, kad po defektinio akto surašymo ieškovas nuardė dalį trinkelių ir jų atgal nepaklojo neįrodo bylai reikšmingų aplinkybių, tuo labiau, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nuardytos trinkelės vėliau buvo kitų asmenų paklotos ir dėl to atsakovas nepatyrė jokių papildomų išlaidų, todėl tokių darbų neatlikimas nei vertinamas kaip esminis, nei nepaneigia atsakovo prievolės atsiskaityti už atliktus ir atsakovo faktiškai priimtus darbus. Šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į ieškovo elgesį sutarties vykdymo ir defektų šalinimo metu: byloje nustatyta, kad, nežiūrint į atsakovo pasyvumą darbų priėmimo etape, būtent ieškovas inicijavo komisijos defektams nustatyti sudarymą, o šalinant defektus ieškovas prašė pateikti jam darbo projektą (1 t. b.l. 23), tačiau duomenų, kad atsakovas šiuo klausimu bendradarbiavo su ieškovu, byloje nėra. Taigi, nėra pagrindo išvadai, jog išadytų trinkelių nepaklojimą sąlygojo būtent ieškovo nesąžiningi kalti veiksmai.
Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė ir įvertino kaip šalių sudarytos sutarties sąlygas, taip pat ir defektinį aktą, kurie, kaip buvo minėta, nepaneigia fakto, jog darbai buvo priimti ir perduoti, o defektiniame akte nurodyti trūkumai nesudaro pagrindo sumažinti mokėtiną kainą. Be to, teismas motyvuotai ir išsamiai pasisakė dėl ko nesivadovaujama ekspertizės išvada, o apelianto teiginiai dėl nesutikimo su teismo išvadomis yra nemotyvuoti ir deklaratyvaus pobūdžio. Motyvuodamas išvadą nesivadovauti ekspertizės aktu dėl šalčiui neatsparaus sluoksnio, taip pat ir dėl kitų aplinkybių vertinimo, teismas pagrįstai sprendė, kad eksperto išvada yra netiksli ir neišsami, pats ekspertas teismo posėdžio metu pripažino, jog neįvertino visų esminių aplinkybių. Apelianto argumentas, kad teismo ekspertizės akte nurodyti ir kiti defektiniame akte nurodyti defektai, kuriais nesirėmė atsakovas, neįrodo jokių bylai reikšmingų aplinkybių, nes, kaip buvo minėta, apeliantas nepaneigė teismo išvadų dėl ekspertizės akto įrodomosios vertės pagrįstumo, kita vertus, dėl kitų trūkumų atsakovas nereiškė reikalavimų atsakovui, kaip numato LR CK 6.662 str. 3 d., 4 d., 6.697 str. 5 d., todėl šie trūkumai negali būti pagrindu šioje byloje atleisti atsakovą nuo prievolės atsiskaityti už priimtus darbus, tuo tarpu dėl darbų rezultato trūkumų garantinio laikotarpio metu, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, užsakovas turi teisę reikšti reikalavimus ieškovui (CK 6.664 str., 6.666 str.). Pažymėtina ir tai, jog defektiniame akte, kuris buvo surašytas atsakovui susipažinus su ieškovo pateiktu darbų priėmimo-perdavimo aktu ir sąskaitomis, bei, atsakovo teigimu, jam vykdant nuolatinę darbų priežiūrą, nebuvo nurodyti jokie trūkumai dėl faktiškai ieškovo atliktų darbų kiekių (1 t. b.l. 21), todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovas atliko ne visus darbus, už kuriuos prašo sumokėti. Kita vertus, atsakovas, kritikuodamas teismo nurodytą darbų kiekio paskaičiavimą, nepateikė jokių įrodymų apie kitokį ieškovo paklotų trinkelių kiekį, nei nurodyta priėmimo-perdavimo aktuose, taip pat apie išardytų trinkelių kiekį. Kaip buvo minėta, ir paties atsakovo pasyvus elgesys darbų priėmimo įforminimo procese turėjo įtakos neaiškumams nustatant darbų atlikimo apimtis.
Apelianto argumentai apie tai, kad jam nebuvo pranešta apie pasirengimą perduoti darbus yra nepagrįsti ir dėl to, kad pats atsakovas šiuos darbus perdavė užsakovui, ir dėl to, kad atsakovas neneigė, jog gavo ieškovo perduotus pasirašyti priėmimo-perdavimo aktus ir sąskaitas, kurie liudija, jog ieškovas darbus atliko ir pasirengęs juos perduoti, todėl savo esme prilyginami pranešimu apie pasirengimą perduoti atliktus darbus . Duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas neturėjo objektyvios galimybės patikrinti atliktus darbus, kad, esant neaiškumui dėl pateiktų dokumentų reikšmės, bendradarbiavo su ieškovu dėl darbų perdavimo, kad buvo aktyvus, siekdamas tinkamai įvykdyti sutartines prievoles per 5 darbo dienas priimti darbus (sutarties 18.13 p.), byloje nėra. Dėl to atmestinas apelianto argumentas, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad darbai buvo perduoti atsakovui, kad ieškovas nepranešė atsakovui apie pasirengimą perduoti darbus.
Kaip buvo minėta ankščiau, nei statybos žurnalo nebuvimas, nei kitų atsakovo nurodytų kaip būtinų perduodamų dokumentų trūkumas (paslėptų darbų aktai ir pan.), nesutrukdė atsakovui perduoti darbus kaip tinkamai atliktus, todėl ir šioje byloje jis negali grįsti netinkamai atliktų darbų faktą minėtomis aplinkybėmis. Be to, šios dokumentacijos neperdavimo atsakovas nenurodė ir defektiniame akte (CK 6.662 str. 3 d.).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, tuo tarpu apeliantas nepaneigė ieškovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Atsižvelgus į tai, kad byloje nėra sprendžiami nauji teisės taikymo klausimai, kad ieškovo atstovė dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, dėl ko realiai negalėjo patirti didesnių darbo sąnaudų, nei buvo patirta pirmosios instancijos teisme, be to, prašoma priteisti išlaidų suma viršija ir LR Teisingumo ministro įsakymu patvirtintose rekomendacijose numatytą priteistino užmokesčio už teisinę pagalbą dydį, skaičiuojamą išlaidų sumokėjimo metu, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas ieškovo prašymą tenkinti iš dalies ir sumažinti prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą (1754,50 Eur) iki 800 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutarė
2015-05-06 Vilniaus apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto UAB „Garantas“ ieškovo UAB „Dorelta“ naudai 800 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.