- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-28
- Bylos Nr.
- 2S-901-603/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03121-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Lipnickienė
- Ieškovas
- UAB „Dorelta“
- Atsakovas
- UAB „Garantas“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Lipnickienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Dorelta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Dorelta“ ieškinį atsakovui UAB „Garantas“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas UAB „Dorelta“ (toliau - ieškovas) pareiškė ieškinį atsakovui UAB „Garantas“ (toliau – atsakovas), kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo 95 993,40 Lt skolos, 9 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 95 993,40 Lt sumai atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, o šio turto nesant arba esant nepakankamai – areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas. Nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, atsakovas sąmoningai vengia mokėjimo pareigos vykdymo, todėl yra reali grėsmė, jog gali savo turtą nuslėpti arba perleisti tretiesiems asmenims.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 30 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą, tačiau sprendė, kad ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nemotyvuotas, o vien ta aplinkybė, jog atsakovas nėra su ieškovu atsiskaitęs, savaime neįrodo, kad atsakovas gali slėpti savo turtą, siekdamas išvengti teismo sprendimo vykdymo. Teismas iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatė, kad pagal 2012 m. atsakovo balanso duomenis įmonė turėjo turto už 17 985 208,00 Lt, tame tarpe ilgalaikio materialaus turto už 2 413 274,00 Lt, 1 883 494,00 Lt pinigų, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 8 483 412,00 Lt. Teismas pripažino, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera, todėl ieškovo prašoma iš atsakovo priteisti 95 993,40 Lt suma nelaikytina atsakovui didele.
Atskirajame ieškovas prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartį panaikinti ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti. Nurodė, kad 2012 m. atsakovo balanso duomenys negali būti vertinami kaip parodantys tikrąją atsakovo turtinę padėtį, nes per 2013 m. atsakovo turtinė padėtis galėjo pablogėti. Atsakovo turtinės padėties blogėjimo tendencija yra akivaizdi – 2011 m. atsakovo turtas iš viso sudarė 19 150 364,00 Lt, o įsipareigojimai – 4 796 001,00 Lt. 2012 m. atsakovo balanso duomenimis, jo turtas sumažėjo iki 17 985 208,00 Lt, o įsipareigojimai išaugo beveik dvigubai, t.y. iki 8 483 412,00 Lt. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai neatsižvelgė į Vilniaus apygardos teismo 2013-01-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-410-104/2013, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl to paties atsakovo turtinės padėties ir jo galimybių įvykdyti teismo sprendimą, kuriuo būtų iš jo priteista dvigubai mažesnė pinigų suma.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą atsakovas nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320, 338 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo argumentus bei motyvus konstatuoja, kad atskirasis skundas yra pagrįstas ir sudaro pagrindą apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Pagal teismų praktiką aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-08-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012 ir kt.). Prezumpcija, kad ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Todėl teismas kiekvienu atveju turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes ir atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1535/2013). Taigi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, reikšminga aplinkybė yra šalies, kurios turtui prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, jos finansinių galimybių įvertinimas. Kaip žinoma, civiliniame procese galioja kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsnis). Todėl atsakovas, siekdamas įrodyti, kad ieškovo pareikštas reikalavimas nėra dėl didelės pinigų sumos priteisimo ir nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti teismui jo gerą turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012).
Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas grindė preliminariai pagrįstu ieškiniu, didele ieškinio suma ir atsakovo vengimu atsiskaityti. Nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio suma yra 95 993,40 Lt. Teismų praktikoje tokia suma laikytina pakankamai didele, galinčia objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinio reikalavimus, privalėjo išsamiai ištirti ir įvertinti, ar ieškinio suma laikytina didele atsakovui, t.y. ar jam ieškinio suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, ūkine veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, taip pat šios įmonės įsipareigojimais, yra didelė. Teismas iš 2012 m. atsakovo balanso duomenų sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera ir ieškinio patenkinimo atveju jis turės finansinę galimybę įvykdyti teismo sprendimą. Tačiau vien tik iš bylos nagrinėjimo laikotarpiui neaktualių atsakovo 2012 m. balanso duomenų negalima spręsti, kad priėmus ieškovui palankų sprendimą, atsakovas būtų pajėgus jį įvykdyti. 2012 m. atsakovo balanso duomenis įmonė turėjo turto už 17 985 208,00 Lt, ilgalaikio materialaus turto teturėjo už 2 413 274,00 Lt, tačiau trumpalaikis turtas dėl savo pobūdžio nelaikytinas pakankamu garantu netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. 2012 m. atsakovo per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, kurie šios bylos nagrinėjimo metu laikytini pradelstais, sudarė 8 483 412,00 Lt, t.y. žymiai viršijo turimo ilgalaikio materialaus turto vertę. Byloje nėra duomenų apie atsakovo trumpalaikio ir ilgalaikio turto struktūrą, turimus įsipareigojimus kitiems kreditoriams laikinųjų pasaugos priemonių taikymo klausimo sprendimo laikotarpiui. Byloje taip pat nėra viešų registrų išrašų, kurie patvirtintų, kad atsakovui priklauso nekilnojamojo ar kilnojamojo registruotino turto, kad šis turtas nėra areštuotas, neturi apsunkinimų. Atsakovo įmonės finansinė situacija per beveik pusantrų metų laiko galėjo pasikeisti į neigiamą pusę, todėl teismas, neturėdamas naujausių duomenų ir negalėdamas jų gauti (nes atsakovas VĮ Registrų centrui už 2013 metus finansinės atskaitomybės duomenų nepateikė, be to, ir apeliacinės instancijos teismui nepateikė atsiliepimo į atskirąjį skundą ir kartu įrodymų, paneigiančių apelianto argumentus, t. y. atsakovas nebuvo aktyvus), neturi pagrindo išvadai, kad ieškinys pareikštas ekonomiškai stipriam ūkio subjektui, kurio finansinę padėtį apibūdinantys duomenys paneigia didelės ieškinio sumos sąlygotos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui prezumpciją. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jo turtinė padėtis yra stabili ir turimo turto vertė yra pakankama (CPK 12, 178 straipsniai). Teismo vertinimu, ieškinio suma laikytina didele gerais finansiniais rodikliais pasižymintiems juridiniams asmenims ir preziumuoja teismo sprendimo neįvykdymo riziką, tuo pačiu realią grėsmę atsakovo turtiniams interesams.
Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad egzistuoja objektyvios prielaidos taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinamas, jas teismas taiko atsižvelgdamas į CPK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo ir ekonomiškumo principus, vadovaujantis kuriais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas negali viršyti jam reiškiamos priešieškinio reikalavimų sumos bei suvaržyti ieškovo turtinių teisių labiau nei to reikėtų, siekiant užtikrinti būsimu sprendimu galimo patenkinti priešieškinio reikalavimų įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia areštą taikyti pagal tam tikrą eiliškumą – iš pradžių atsakovo nekilnojamajam turtui, jo nesant ar esant nepakankamai, – kilnojamajam turtui, o šio nesant ar esant nepakankamai, – turtinėms teisėms bei lėšoms, neviršijant 95 993,40 Lt sumos, leidžiant atsakovui atsiskaityti su darbuotojais, valstybinėmis mokesčių institucijomis ir apeliantu (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
Ieškovo UAB „Dorelta“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti.
Ieškovo UAB „Dorelta“ ieškinio užtikrinimui areštuoti atsakovui UAB „Garantas“ (juridinio asmens kodas 120017944) priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, – kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę. Turto arešto mastas neturi viršyti bendros 95 993,40 Lt sumos. Nesant ar esant nepakankamai aukščiau minėto materialaus turto – areštuoti atsakovo UAB „Garantas“ (juridinio asmens kodas 120017944) turtines teises ir lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose, neviršijant 95 993,40 Lt sumos, leidžiant ieškovui iš areštuotų lėšų atsiskaityti su darbuotojais, valstybinėmis mokesčių institucijomis ir ieškovu UAB „Dorelta“.
Nutarties vykdymą pavesti ieškovo UAB „Dorelta“ pasirinktam antstoliui.
Nutarties nuorašą išsiųsti viešo registro tvarkytojui.