Vilniaus apygardos teismo nutartis

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 23 d. sprendimu nusprendė bylą dalyje dėl 475 Eur įsiskolinimo priteisimo nutraukti, kitoje dalyje ieškinį patenkinti pilnai: nutraukti ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ su atsakove A. A. 2018 m. gegužės 31 d. sudarytą Vilniaus miesto savivaldybės būsto terminuotą nuomos sutartį Nr. 1.40-GT18/0240; iškeldinti atsakovus A. A. ir P. A. su jiems priklausančiu turtu iš socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų, priteisti solidariai iš atsakovų 172,37 Eur nuomos mokesčio skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. gruodžio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4. Teismas nustatė, kad butas su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perduotas valdyti patikėjimo teise SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 30-2559 „Dėl bendrabučio nuomos sutarties sudarymo su A. A.“ 2009 m. vasario 2 d. su A. A. buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų (bendrabučio) nuomos sutartis Nr. 1.40-BT09/0065, kurios pagrindu A. A. dviejų asmenų šeimai, trejiems metams buvo suteikta gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2018 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. A30-805/18 (2.1.22E.-TD2) gyvenamųjų patalpų (bendrabučio) nuomos sutartis pratęsta iki 2021 m. balandžio 2 d., jo pagrindu su atsakove buvo sudaryta 2018 m. gegužės 31 d. Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.40GT18/0024, dėl kurios nutraukimo ieškovė kreipėsi į teismą. Teismas konstatavo, kad šiuo metu ginčo bute gyvena atsakovė A. A. ir jos sūnus P. A.. Ieškovė reikalavimą dėl atsakovų iškeldinimo iš buto reiškia Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.611 straipsnyje numatytais pagrindais – dėl nuomos mokesčio nemokėjimo ir dėl netinkamo elgesio. CK 6.611 straipsnyje numatyta, kad jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas ar jo šeimos nariai naudoja gyvenamąją patalpą ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

5. Teismas sprendė, kad nuomos mokesčio nemokėjimas šiuo atveju sudaro pagrindą nutraukti nuomos sutartį, nesuteikiant atsakovams kitos gyvenamosios patalpos. Teismas pažymėjo, kad išnuomotame bute turi teisę gyventi nuomininkė A. A. ir jo šeimos narys P. A.. CK 6.589 straipsnio 1 dalis numato, kad nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Todėl abu atsakovai A. A. ir P. A. yra vienodai atsakingi už sutartyje numatytų mokesčių mokėjimą bei kitų prievolių vykdymą. Atsakovai šių prievolių nevykdė daugiau nei tris mėnesius. Iš ieškovės sudarytos nuomininkų atsiskaitymo ataskaitos apyvartos už ginčo laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. matyti, kad atsakovai visiškai nemokėjo nuomos mokesčio, iškėlus bylą teisme atsakovė sumokėjo vieną 5 Eur įmoką. Laikotarpis nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. liepos 3 d. (bylos nagrinėjimo iš esmės data) nėra nagrinėjamos bylos dalyku, tačiau iš ieškovės pateiktos ataskaitos matyti, jog ir šiuo laikotarpiu atsakovai nuomos mokesčio nemokėjo visiškai, tik prieš bylos nagrinėjimą iš esmės – 2020 m. birželio 29 d. atliko vieną įmoką – 10 Eur. Kaip paaiškino bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė, atsakovų įsiskolinimas už nuomą yra dengiamas iš Vilniaus socialinio paramos centro atsakovams kasmet išmokamos socialinės pašalpos. Teismas pažymėjo, kad atsakovų kaip nuomininkų prievolės mokėti nuomos mokestį nevykdymas daugiau nei tris mėnesius sudaro savarankišką CK 6.589 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą nutraukti su atsakovais sudarytą gyvenamųjų socialinio būsto patalpų nuomos sutartį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje suformuota iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų praktika, kad nustatęs nuomos sutarties pažeidimą, griežčiausią taikomą teisinę priemonę – gyvenamojo būsto netekimą – teismas taiko individualiai. Nutraukiant nuomos sutartį turi būti atsižvelgiama į nuomininko ryšio su nuomojama patalpa teisėtumą, trukmę, priežastis, kodėl buvo padarytas sutarties pažeidimas, veiksmai, kurių ėmėsi nuomininkas tam, kad iš dalies pašalintų pažeidimą (pvz., sumokėtų dalį komunalinių mokesčių skolos ar pateiktų prašymą juos sumažinti, atidėti ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2012). Sprendžiant tokio pobūdžio ginčus turi būti vertinamas tokios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012). Teismo įsitikinimu, šiuo atveju nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovai visiškai nesirūpino teisės į būstą išsaugojimu ir nebendradarbiavo su SĮ „Vilniaus miesto būstas“, neieškojo susidariusių problemų sprendimo būdų. Teismas pažymėjo, jog byla iškelta 2018 m. gruodžio mėnesį, įsiskolinimas už nuomą susidarė dar 2017 m. spalio mėnesį, už ankstesnį laikotarpį (nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d.) įsiskolinimas už buto nuomą priteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-244-987/2019. Per visą tą laiką, atsakovai, būdami darbingo amžiaus ir, neturėdami darbingumo apribojimų nesiėmė jokių veiksmų įsidarbinti. Nors atsakovė A. A. nurodė, jog užsiima individualia veikla ir gauna iki 100 Eur pajamas, tačiau nei vienas iš atsakovų bylos nagrinėjimo metu nenurodė, kodėl iki šiol nesiėmė jokių veiksmų įsidarbinti ir bent minimalioms pajamoms gauti. Kartu nustatyta, jog atsakovė A. A., vykdydama individualią veiklą, nemoka socialinio draudimo įmokų, dėl ko auga įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Atsakovas P. A. ne kartą baustas administracine tvarka dėl buvimo neblaiviu viešoje vietoje, jam skirtos administracinės baudos. Tokiu savo elgesiu atsakovas dar labiau apsunkina savo finansinę padėtį. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovai pastoviai kreipiasi ir gauna socialines pašalpas, kuriomis yra dengiamos jų skolos už nuomą ir komunalinius mokesčius. Tokiu būdu nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kuomet valstybė užtikrinusi atsakovams, kaip mažas pajamas turintiems asmenims, socialinį būstą, pati jį visiškai išlaiko, o atsakovai nesiima jokių pastangų prisidėti prie šių išlaidų. Pažymėtina, jog šiuo metu iš viešai skelbiamų eilių socialiniam būstui gauti Vilniuje socialinio būsto laukia 1637 asmenys, todėl įvertinus tai, jog atsakovai sistemingai nemoka nuomos mokesčio ir nededa jokių pastangų savo finansinei būklei pagerinti, teismo įsitikinimu, nuomos sutarties su atsakovais nutraukimas ir jų iškeldinimas iš nuomojamo būsto yra proporcinga priemonė atsakovų pažeidimu.

6. Teismas taip pat konstatavo, jog netinkamas atsakovų elgesys šiuo atveju taip pat sudaro pakankamą pagrindą nutraukti nuomos sutartį. Teismas pažymėjo, kad atsakovams nuomos teisėmis suteiktas naudotis būstas Valstybinės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registre įregistruotas (duomenys neskelbtini) kv. m. turtiniu vienetu, kuriam priklauso 1 kambarys (plane pažymėtas (duomenys neskelbtini)) su bendrojo naudojimo patalpomis (plane pažymėtomis (duomenys neskelbtini) (koridorius) ir (duomenys neskelbtini) (sanitarinis mazgas). Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu 2020 m. liepos 1 d. nustatyta, jog ginčo būsto aukšte – (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) aukšte yra ir kita bendrojo naudojimo patalpa – virtuvė, kuri išnuomotoms patalpoms nepriklauso, kaip paaiškino ieškovės atstovė bylos nagrinėjimo metu, virtuvė yra privatizuota gyventojų, ja naudotis nei Vilniaus miesto savivaldybė nei jos būsto nuomininkai – atsakovai, neturi jokių teisių. Į bylą pateiktas daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gyventojų skundas, kuriame gyventojai skundžiasi, jog atsakovai užėmė visas bendrojo naudojimo patalpas: koridorių, balkoną, dušą ir virtuvę, į kurias tempia įvairius daiktus iš konteinerių, dėl ko sklinda blogas kvapas, veisiasi parazitai (žiurkės), atsakovas su draugu šlapinasi iš balkono. Į bylą taip pat pateikti 2018 m. kovo 28 d., 2018 m. birželio 5 d. ir 2020 m. birželio 15 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato raštai ieškovei, kuriuose informuojama apie gautus gyventojų skundus dėl atsakovės A. A. daiktų bendrojo naudojimo patalpose kaupimo ir pakartotinai prašoma imtis priemonių, sprendžiant susidariusią situaciją. Byloje taip pat pateikti ieškovės darbuotojų 2018 m. balandžio 11 d., 2018 m. liepos 20 d., 2018 m. rugsėjo 24 d., 2018 m. lapkričio 16 d., 2018 m. lapkričio 21 d. ir 2019 m. spalio 30 d. ginčo buto patikrinimo aktai, kuriuose užfiksuotos aplinkybės dėl bendro naudojimo patalpų užgriozdinimo, 2018 m. balandžio 11 d. Buto patikrinimo akte pažymėta, jog gyventojai įteikti patalpų planas, vidaus ploto eksplikacija ir Nekilnojamojo turto pažymėjimas. Į bylą ieškovė taip pat pateikė atsakovams adresuotus raštus dėl tvarkos palaikymo bendrojo naudojimo patalpose ir netinkamo socialinio būsto naudojimo (2017 m. vasario 22 d., 2018 m. kovo 28 d., 2018 m. liepos 3 d., 2018 m. rugpjūčio 6 d.), viename iš jų – 2018 m. rugpjūčio 6 d. įspėjant atsakovę, jog dėl bendrojo naudojimo patalpų užgriozdinimo bei nuomos mokesčio nemokėjimo artimiausiu metu bus inicijuojamas procesas dėl iškeldinimo iš nuomojamu patalpų. Teismas nustatė, kad 2018 m. lapkričio 21 d. ieškovės raštu atsakovė buvo informuota, jog UAB „Naujamiesčio būstas“ (tuo metu vykdžiusi namo administratoriaus funkcijas), reaguodama į gyventojų skundus nutarė, jog tuo atveju, jei buto (duomenys neskelbtini) nuomininkė iki 2018 m. lapkričio 30 d. neatlaisvins bendro naudojimo patalpų, įmonės darbuotojai jas atlaisvins, o sąskaita už atlaisvinimą bus pateikta atsakovei. Ieškovės pasitelktas antstolis 2019 m. sausio 14 d. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, iš kurio turinio bei prie jo pridėtų 8 nuotraukų matyti, jog prie atsakovų nuomojamo buto (Nr. (duomenys neskelbtini)) durų sukrauti įvairūs daiktai, balkono patalpoje sukrauti ir laikomi maišai su įvairiais daiktais, taip pat maišai su daiktais laikomi laiptinės patalpoje tiesiog ant laiptų. Faktinių aplinkybių fiksavimo metu atsakovė A. A. pripažino, jog visi maišai ir juose esantys daiktai yra jos. UAB „Mano būstas“ (šiuo metu administruoja pastatą) 2019 m. gegužės 20 d. atliko bendrojo naudojimo patalpų valymą, kuriuo metu iš bendrojo naudojimo patalpų buvo pašalinti visi pašaliniai daiktai (maišai), atsakovei išrašyta sąskaita už patalpų valymą. Ieškovė 2019 m. spalio 30 d. pakartotinai pasitelkė antstolį faktinių aplinkybių konstatavimui atlikti, iš antstolės padarytų nuotraukų matyti, jog dušo kambaryje yra maišas ir lagaminas, virtuvėje kartoninės dėžės, kieno daiktai – nenurodyta, su atsakovais nebendrauta. Teismas nustatė, kad 2020 m. sausio 14 d. elektroniniu laišku atsakovų kaimynai kreipėsi į ieškovę, nurodydami jog ne vienerius metus koridoriuje stovi atsakovo nenaudojami treniruokliai, dušo patalpa užimta atsakovų daiktais, ir kt. Teismas nurodė, kad 2020 m. liepos 1 d. išvažiuojamojo teismo posėdžio metu bendro naudojimo patalpoje dušinėje jokių pašalinių daiktų nerasta, koridoriuje buvo atsakovo sporto treniruoklis, tačiau atsakovai nurodė nemanantys, jog šio daikto buvimas pažeidžia kitų gyventojų teises; bendro naudojimo virtuvėje, kuria atsakovai neturi teisės naudotis, nustatyta, jog ant vieno iš šaldytuvo yra didelė kartoninė dėžė, kurioje atsakovė laiko savo daiktus bei tarpe tarp šaldytuvo ir sienos sudėti atsakovės daiktai (jų tarpe puodai, lėkštės ir kt.). Teismo posėdžio metu atsakovė pripažino, jog tai yra jos daiktai, tačiau nurodė nežinojusi, jog ši patalpa yra privatizuota kitų asmenų, mano, jog ieškovė pažeidė jos, kaip nuomininkės teise, nes nedalyvavo virtuvės privatizavimo procese ir neužtikrino jai teisės naudotis šia patalpa. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, t.y. tai, kad atsakovei ne kartą buvo išaiškinta, kokiomis patalpomis ji ir jos šeimos narys gali naudotis, įteikti jai išnuomoto būsto Nekilnojamojo turto pažymėjimas ir būsto planas, iki ir po bylos dėl iškeldinimo teisme iškėlimo ne kartą kreiptasi dėl daiktų iš bendro naudojimo patalpų pašalinimo, daiktai iš bendro naudojimo patalpų buvo pašalinti priverstinai jau po bylos teisme iškėlimo, tačiau ir šiuo metu atsakovų daiktai randasi bendro naudojimo patalpose, o atsakovai savo tokį elgesį pateisina, nėra jam kritiški ir neketina tokio savo elgesio keisti, teismas sprendė, jog tokiu atveju ieškovų teisė į būstą negali būti priešpastatoma kitų asmenų teisėms į jų būsto neliečiamybę ir normalų naudojimąsi savo būstu, todėl ir šiuo pagrindu – griežčiausios – iškeldinimo priemonės taikymas yra vienintelis įmanomas būdas atsakovų daromiems pažeidimams pašalinti.

7. Teismas nurodė, kad tenkina ieškovo reikalavimą dėl įsiskolinimo už nuomą priteisimo. Atsakovai, t.y. nuomininkė ir jos šeimos narys, turi pareigą mokėti gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį (CK 6.583 straipsnio 1 dalis). Buto nuomininko ir jo šeimos narių pareigą mokėti gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį ir mokesčius už komunalines paslaugas yra solidari (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje N. 3K-3-396/201/). Teismas nurodė, kad, nesant ginčo dėl įsiskonimo už nuomą dydžio bei ieškovei atsisakius reikalavimo dėl dalies įsiskolinimo priteisimo, iš atsakovų solidariai už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. priteistinas 172,37 Eur įsiskolinimas, kitoje dalyje dėl įsiskolinimo priteisimo byla nutrauktina (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnis). Teismas taip pat nurodė, kad priteisia ir procesines palūkanas.

8. Teismas nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų iš atsakovų nepriteisia atsižvelgdamas į jų turtinę padėtį (CPK 96 straipsnio 7 dalis).

9. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo tenkinti atsakovų prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Teismas vertino, kad atsakovai yra finansiškai nepajėgūs iš karto atsiskaityti su ieškove: atsakovai jokio turto neturi, atsakovas nedirba, atsakovė užsiimdama individualia veikla gauna iki 100 Eur pajamas; iš antstolių informacinės sistemos matyti, jog atsakovės atžvilgiu šiuo metu yra vykdomos 7 vykdomos bylos, atsakovo atžvilgiu – 14 vykdymo bylų. Tačiau teismas pažymėjo, kad atidedant ar išdėstant teismo sprendimo vykdymą būtina nustatyti ne tik sunkią atsakovo turtinę padėtį, bet ir įvertinti, ar šio instituto pritaikymas užtikrins realų teismo sprendimo įvykdymą ir nesumenkins paties teismo sprendimo. Šiuo atveju nustatyta, jog atsakovai savarankiškai nuomos mokesčio nemoka, nes neturi pakankamai lėšų pragyvenimui, todėl nėra jokių teisinių prielaidų tikėtis, jog atidėjus ar išdėsčius teismo sprendimą, jis bus realiai ir savanoriškai įvykdytas.