- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-27
- Bylos Nr.
- e2A-1792-852/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-39918-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Verikas, Giedrė Čėsnienė, Renata Volodko
- Atsakovas
- P. A., A. A.
- Ieškovas
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams A. A. ir P. A. dėl skolos priteisimo, sutarties nutraukimo bei iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškiniu prašė nutraukti su atsakovais A. A. ir P. A. 2018 m. gegužės 31 d. Vilniaus miesto savivaldybės būsto terminuotą nuomos sutartį Nr. 1.40-GT18/0240, iškeldinti atsakovus iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamo ploto, priteisti solidariai iš atsakovų 170,04 Eur skolą už gyvenamųjų patalpų nuomą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė 2019 m. vasario 11 d. patikslino ieškinį, kuriuo padidino ieškinio reikalavimus dėl skolos priteisimo ir prašė už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. iš atsakovų solidariai priteisti 628,53 Eur skolą, 18,84 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 30-2559 „Dėl bendrabučio nuomos sutarties sudarymo su A. A.“, 2009 m. vasario 2 d. su A. A. sudarė gyvenamųjų patalpų (bendrabučio) nuomos sutartį Nr. 1.40-BT09/0065, kurios pagrindu A. A. dviejų asmenų šeimai, trejiems metams buvo suteikta gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini). Šiuo metu gyvenamąją vietą būste deklaruoja A. A. (nuo 2009 m. vasario 19 d.) ir P. A. (nuo 2017 m. kovo 7 d.). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2018 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. A30-805/18 (2.1.22E.-TD2) gyvenamųjų patalpų (bendrabučio) nuomos sutartis pratęsta iki 2021 m. balandžio 2 d. ir 2018 m. gegužės 31 d. sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.40GT18/0024, kuria atsakovė įsipareigojo būstu naudotis taip, kad nebūtų pažeistos kitų pastate esančių gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų savininkų ir (ar) naudotojų teisės bei teisėti interesai. Pažymėjo, jog atsakovei išnuomotas būstas valstybinės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registre įregistruotas (duomenys neskelbtini) kv. m. turtiniu vienetu, kuriam priklauso 1 kambarys (plane pažymėtas (duomenys neskelbtini)) su bendrojo naudojimo patalpomis (plane pažymėtomis (duomenys neskelbtini) (koridorius) ir (duomenys neskelbtini) (sanitarinis mazgas)), tačiau gyventoja, nepaisydama daugkartinių kaimynų, namo administratoriaus UAB „Naujamiesčio būstas“, policijos ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašymų, raginimų, aiškinimų bei įpareigojimų yra užgriozdinusi savo daiktais bendrojo naudojimo koridorių, virtuvę, dušo patalpą bei balkoną. Pažymėjo, jog atsakovei kelis kartus buvo įteiktos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintos Gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų ir inžinierinių įrengimų naudojimo taisyklės, kurių 6.4 ir 6.5 punktuose nurodyta, kad bendrojo naudojimo objektų naudotojui draudžiama nešti į gyvenamąsias ir/ar bendrojo naudojimo patalpas arba jose kaupti atliekas, medžiagas ar daiktus, kurių kitas atliekų turėtojas atsikratė, ir užgriozdinti bendro naudojimo patalpas. Paaiškino, kad 2018 m. kovo 28 d., 2018 m. birželio 5, 15 d. gavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato pretenzijas dėl atsakovės A. A. netinkamo naudojimo bendrų patalpų, dėl ko komisariatas nuolatos gauna (duomenys neskelbtini) namo gyventojų skundus bei prašo imtis griežtų priemonių sprendžiant susidariusią situaciją. Pažymėjo, kad 2017 m. vasario 22 d., 2018 m. kovo 28 d., 2018 m. liepos 3 d., 2018 m. rugpjūčio 6 d. siuntė reikalavimus nutraukti neteisėtus veiksmus, atlaisvinti užgriozdintas bendro naudojimo patalpas, taip pat reguliariai – 2018 m. liepos 20 d., 2018 m. rugpjūčio 3 d., 2018 m. rugsėjo 12 d., 2018 m. rugsėjo 21 d. ir 2018 m. lapkričio 16 d. tikrino patalpas, tačiau jos nebuvo neatlaisvintos. Atkreipė dėmesį, jog 2018 m. liepos 3 d. raštu Nr. 1.35-18/3181, 2018 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. 1.35-18/3794 atsakovė buvo įspėta, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ inicijuos gyventojų iškeldinimą iš Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovei neatlaisvinus patalpų 2018 m. lapkričio 8 d. Nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisijoje buvo aptarti atsakovės A. A. vykdomi priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimai ir protokoline nutartimi Nr. 18/46 nuspręsta, teikti ieškinį dėl atsakovų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovės atstovė paaiškino, jog atsakovai gavo iš Vilniaus socialinės paramos centro pašalpą, kuri buvo užskaityta pagal atsakovų nurodymą dalinai padengti vykdymo procese esančią skolą, dalinai nagrinėjamos bylos skolą, todėl ieškiniu prašomos priteisti skolos dalis buvo padengta, atitinkamai ieškinio reikalavimus mažino ir prašė iš atsakovų priteisti 172,37 Eur įsiskolinimą (skolą ir delspinigius). Papildomai paaiškino, jog pasiruošimo bylos nagrinėjimui metu pastato administratorius UAB „Mano būstas“ 2019 m. gegužės 20 d. atliko priverstinį bendro naudojimo patalpų valymą, kurio metu iš bendro naudojimo patalpų buvo pašalinti visi pašaliniai daiktai, šiukšlės, tačiau po kurio laiko vėl pradėjo gauti gyventojų skundus dėl bendro naudojimo patalpų užėmimo, netvarkos, atsakovo P. A. girtavimo ir triukšmo kėlimo. Atstovė pažymėjo, jog atsakovų kaimynai nesutiko ateiti į teismą liudyti, nes yra įbauginti atsakovo elgesio, pastarasis yra labai kerštingas. Pažymėjo, jog ieškinį grindžia dviem pagrindais: dėl nuomos nemokėjimo bei bendro gerbuvio taisyklių pažeidimo ir netinkamo elgesio kaimynų atžvilgiu (nuolatinį bendro naudojimo patalpų užgriozdinimą, triukšmą). Pastebėjo, kad apžiūrėjus patalpas vietoje matyti, jog atsakovai savo daiktus laiko ne tik bendro naudojimo patalpose, bet ir kitų asmenų privatizuotose patalpose – virtuvėje.
Atsiliepimas
2. Atsakovai A. A. ir P. A. atsiliepimo nepateikė. Teismo posėdžio metu atsakovė A. A. ieškinį prašė atmesti. Paaiškino, jog užsiima individualia veikla – prekyba ir gauna labai mažas, iki 100 Eur per mėnesį, pajamas, todėl neturi galimybių mokėti nuomą, tačiau ateityje turi planų įsidarbinti ir pagerinti finansinę būklę. Pažymėjo, jog jokio blogo kvapo iš jos patalpų nesklinda, apie tai, jog virtuvės patalpos buvo privatizuotos kaimynų, nežinojo. Atsakovės nuomone, jos daiktai koridoriuje ir virtuvėje kitiems netrukdo. Taip pat nurodė, jog pastatas yra netinkamai administruojamas, neužtikrinamas saugumas, į pastatą patenka pašaliniai asmenys. Dėl sunkios finansinės padėties prašė sprendimo vykdymą dalyje dėl skolos priteisimo išdėstyti dalimis. Atsakovas P. A. su ieškiniu nesutiko. Teismo posėdžio metu paaiškino, jog nėra baustas administracine tvarka už buvimą neblaiviu gyvenamosios vietos adresu, name netriukšmauja. Nurodė, jog ateityje įsidarbins. Atsakovo atstovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Paaiškino, kad atsakovai neginčija susidariusio įsiskolinimo, tačiau kitoje dalyje ieškinį prašė atmesti. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė ėmėsi jai nebūdingų funkcijų ginčų tarp kaimynų sprendimo. Sprendimas kreiptis į teismą dėl atsakovų iškeldinimo yra skubotas. Taip pat pažymėjo, jog ieškovei tinkamai nevykdant savo įsipareigojimų, atsakovai taip pat turi teisę jų nevykdyti, nes namas yra nesaugus, bendrų durų spynos nesutvarkytos, į patalpas patenka pašaliniai asmenys.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 23 d. sprendimu nusprendė bylą dalyje dėl 475 Eur įsiskolinimo priteisimo nutraukti, kitoje dalyje ieškinį patenkinti pilnai: nutraukti ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ su atsakove A. A. 2018 m. gegužės 31 d. sudarytą Vilniaus miesto savivaldybės būsto terminuotą nuomos sutartį Nr. 1.40-GT18/0240; iškeldinti atsakovus A. A. ir P. A. su jiems priklausančiu turtu iš socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų, priteisti solidariai iš atsakovų 172,37 Eur nuomos mokesčio skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. gruodžio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
4. Teismas nustatė, kad butas su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perduotas valdyti patikėjimo teise SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 30-2559 „Dėl bendrabučio nuomos sutarties sudarymo su A. A.“ 2009 m. vasario 2 d. su A. A. buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų (bendrabučio) nuomos sutartis Nr. 1.40-BT09/0065, kurios pagrindu A. A. dviejų asmenų šeimai, trejiems metams buvo suteikta gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2018 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. A30-805/18 (2.1.22E.-TD2) gyvenamųjų patalpų (bendrabučio) nuomos sutartis pratęsta iki 2021 m. balandžio 2 d., jo pagrindu su atsakove buvo sudaryta 2018 m. gegužės 31 d. Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.40GT18/0024, dėl kurios nutraukimo ieškovė kreipėsi į teismą. Teismas konstatavo, kad šiuo metu ginčo bute gyvena atsakovė A. A. ir jos sūnus P. A.. Ieškovė reikalavimą dėl atsakovų iškeldinimo iš buto reiškia Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.611 straipsnyje numatytais pagrindais – dėl nuomos mokesčio nemokėjimo ir dėl netinkamo elgesio. CK 6.611 straipsnyje numatyta, kad jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas ar jo šeimos nariai naudoja gyvenamąją patalpą ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
5. Teismas sprendė, kad nuomos mokesčio nemokėjimas šiuo atveju sudaro pagrindą nutraukti nuomos sutartį, nesuteikiant atsakovams kitos gyvenamosios patalpos. Teismas pažymėjo, kad išnuomotame bute turi teisę gyventi nuomininkė A. A. ir jo šeimos narys P. A.. CK 6.589 straipsnio 1 dalis numato, kad nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Todėl abu atsakovai A. A. ir P. A. yra vienodai atsakingi už sutartyje numatytų mokesčių mokėjimą bei kitų prievolių vykdymą. Atsakovai šių prievolių nevykdė daugiau nei tris mėnesius. Iš ieškovės sudarytos nuomininkų atsiskaitymo ataskaitos apyvartos už ginčo laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. matyti, kad atsakovai visiškai nemokėjo nuomos mokesčio, iškėlus bylą teisme atsakovė sumokėjo vieną 5 Eur įmoką. Laikotarpis nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. liepos 3 d. (bylos nagrinėjimo iš esmės data) nėra nagrinėjamos bylos dalyku, tačiau iš ieškovės pateiktos ataskaitos matyti, jog ir šiuo laikotarpiu atsakovai nuomos mokesčio nemokėjo visiškai, tik prieš bylos nagrinėjimą iš esmės – 2020 m. birželio 29 d. atliko vieną įmoką – 10 Eur. Kaip paaiškino bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė, atsakovų įsiskolinimas už nuomą yra dengiamas iš Vilniaus socialinio paramos centro atsakovams kasmet išmokamos socialinės pašalpos. Teismas pažymėjo, kad atsakovų kaip nuomininkų prievolės mokėti nuomos mokestį nevykdymas daugiau nei tris mėnesius sudaro savarankišką CK 6.589 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą nutraukti su atsakovais sudarytą gyvenamųjų socialinio būsto patalpų nuomos sutartį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje suformuota iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų praktika, kad nustatęs nuomos sutarties pažeidimą, griežčiausią taikomą teisinę priemonę – gyvenamojo būsto netekimą – teismas taiko individualiai. Nutraukiant nuomos sutartį turi būti atsižvelgiama į nuomininko ryšio su nuomojama patalpa teisėtumą, trukmę, priežastis, kodėl buvo padarytas sutarties pažeidimas, veiksmai, kurių ėmėsi nuomininkas tam, kad iš dalies pašalintų pažeidimą (pvz., sumokėtų dalį komunalinių mokesčių skolos ar pateiktų prašymą juos sumažinti, atidėti ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2012). Sprendžiant tokio pobūdžio ginčus turi būti vertinamas tokios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012). Teismo įsitikinimu, šiuo atveju nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovai visiškai nesirūpino teisės į būstą išsaugojimu ir nebendradarbiavo su SĮ „Vilniaus miesto būstas“, neieškojo susidariusių problemų sprendimo būdų. Teismas pažymėjo, jog byla iškelta 2018 m. gruodžio mėnesį, įsiskolinimas už nuomą susidarė dar 2017 m. spalio mėnesį, už ankstesnį laikotarpį (nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d.) įsiskolinimas už buto nuomą priteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-244-987/2019. Per visą tą laiką, atsakovai, būdami darbingo amžiaus ir, neturėdami darbingumo apribojimų nesiėmė jokių veiksmų įsidarbinti. Nors atsakovė A. A. nurodė, jog užsiima individualia veikla ir gauna iki 100 Eur pajamas, tačiau nei vienas iš atsakovų bylos nagrinėjimo metu nenurodė, kodėl iki šiol nesiėmė jokių veiksmų įsidarbinti ir bent minimalioms pajamoms gauti. Kartu nustatyta, jog atsakovė A. A., vykdydama individualią veiklą, nemoka socialinio draudimo įmokų, dėl ko auga įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Atsakovas P. A. ne kartą baustas administracine tvarka dėl buvimo neblaiviu viešoje vietoje, jam skirtos administracinės baudos. Tokiu savo elgesiu atsakovas dar labiau apsunkina savo finansinę padėtį. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovai pastoviai kreipiasi ir gauna socialines pašalpas, kuriomis yra dengiamos jų skolos už nuomą ir komunalinius mokesčius. Tokiu būdu nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kuomet valstybė užtikrinusi atsakovams, kaip mažas pajamas turintiems asmenims, socialinį būstą, pati jį visiškai išlaiko, o atsakovai nesiima jokių pastangų prisidėti prie šių išlaidų. Pažymėtina, jog šiuo metu iš viešai skelbiamų eilių socialiniam būstui gauti Vilniuje socialinio būsto laukia 1637 asmenys, todėl įvertinus tai, jog atsakovai sistemingai nemoka nuomos mokesčio ir nededa jokių pastangų savo finansinei būklei pagerinti, teismo įsitikinimu, nuomos sutarties su atsakovais nutraukimas ir jų iškeldinimas iš nuomojamo būsto yra proporcinga priemonė atsakovų pažeidimu.
6. Teismas taip pat konstatavo, jog netinkamas atsakovų elgesys šiuo atveju taip pat sudaro pakankamą pagrindą nutraukti nuomos sutartį. Teismas pažymėjo, kad atsakovams nuomos teisėmis suteiktas naudotis būstas Valstybinės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registre įregistruotas (duomenys neskelbtini) kv. m. turtiniu vienetu, kuriam priklauso 1 kambarys (plane pažymėtas (duomenys neskelbtini)) su bendrojo naudojimo patalpomis (plane pažymėtomis (duomenys neskelbtini) (koridorius) ir (duomenys neskelbtini) (sanitarinis mazgas). Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu 2020 m. liepos 1 d. nustatyta, jog ginčo būsto aukšte – (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) aukšte yra ir kita bendrojo naudojimo patalpa – virtuvė, kuri išnuomotoms patalpoms nepriklauso, kaip paaiškino ieškovės atstovė bylos nagrinėjimo metu, virtuvė yra privatizuota gyventojų, ja naudotis nei Vilniaus miesto savivaldybė nei jos būsto nuomininkai – atsakovai, neturi jokių teisių. Į bylą pateiktas daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gyventojų skundas, kuriame gyventojai skundžiasi, jog atsakovai užėmė visas bendrojo naudojimo patalpas: koridorių, balkoną, dušą ir virtuvę, į kurias tempia įvairius daiktus iš konteinerių, dėl ko sklinda blogas kvapas, veisiasi parazitai (žiurkės), atsakovas su draugu šlapinasi iš balkono. Į bylą taip pat pateikti 2018 m. kovo 28 d., 2018 m. birželio 5 d. ir 2020 m. birželio 15 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato raštai ieškovei, kuriuose informuojama apie gautus gyventojų skundus dėl atsakovės A. A. daiktų bendrojo naudojimo patalpose kaupimo ir pakartotinai prašoma imtis priemonių, sprendžiant susidariusią situaciją. Byloje taip pat pateikti ieškovės darbuotojų 2018 m. balandžio 11 d., 2018 m. liepos 20 d., 2018 m. rugsėjo 24 d., 2018 m. lapkričio 16 d., 2018 m. lapkričio 21 d. ir 2019 m. spalio 30 d. ginčo buto patikrinimo aktai, kuriuose užfiksuotos aplinkybės dėl bendro naudojimo patalpų užgriozdinimo, 2018 m. balandžio 11 d. Buto patikrinimo akte pažymėta, jog gyventojai įteikti patalpų planas, vidaus ploto eksplikacija ir Nekilnojamojo turto pažymėjimas. Į bylą ieškovė taip pat pateikė atsakovams adresuotus raštus dėl tvarkos palaikymo bendrojo naudojimo patalpose ir netinkamo socialinio būsto naudojimo (2017 m. vasario 22 d., 2018 m. kovo 28 d., 2018 m. liepos 3 d., 2018 m. rugpjūčio 6 d.), viename iš jų – 2018 m. rugpjūčio 6 d. įspėjant atsakovę, jog dėl bendrojo naudojimo patalpų užgriozdinimo bei nuomos mokesčio nemokėjimo artimiausiu metu bus inicijuojamas procesas dėl iškeldinimo iš nuomojamu patalpų. Teismas nustatė, kad 2018 m. lapkričio 21 d. ieškovės raštu atsakovė buvo informuota, jog UAB „Naujamiesčio būstas“ (tuo metu vykdžiusi namo administratoriaus funkcijas), reaguodama į gyventojų skundus nutarė, jog tuo atveju, jei buto (duomenys neskelbtini) nuomininkė iki 2018 m. lapkričio 30 d. neatlaisvins bendro naudojimo patalpų, įmonės darbuotojai jas atlaisvins, o sąskaita už atlaisvinimą bus pateikta atsakovei. Ieškovės pasitelktas antstolis 2019 m. sausio 14 d. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, iš kurio turinio bei prie jo pridėtų 8 nuotraukų matyti, jog prie atsakovų nuomojamo buto (Nr. (duomenys neskelbtini)) durų sukrauti įvairūs daiktai, balkono patalpoje sukrauti ir laikomi maišai su įvairiais daiktais, taip pat maišai su daiktais laikomi laiptinės patalpoje tiesiog ant laiptų. Faktinių aplinkybių fiksavimo metu atsakovė A. A. pripažino, jog visi maišai ir juose esantys daiktai yra jos. UAB „Mano būstas“ (šiuo metu administruoja pastatą) 2019 m. gegužės 20 d. atliko bendrojo naudojimo patalpų valymą, kuriuo metu iš bendrojo naudojimo patalpų buvo pašalinti visi pašaliniai daiktai (maišai), atsakovei išrašyta sąskaita už patalpų valymą. Ieškovė 2019 m. spalio 30 d. pakartotinai pasitelkė antstolį faktinių aplinkybių konstatavimui atlikti, iš antstolės padarytų nuotraukų matyti, jog dušo kambaryje yra maišas ir lagaminas, virtuvėje kartoninės dėžės, kieno daiktai – nenurodyta, su atsakovais nebendrauta. Teismas nustatė, kad 2020 m. sausio 14 d. elektroniniu laišku atsakovų kaimynai kreipėsi į ieškovę, nurodydami jog ne vienerius metus koridoriuje stovi atsakovo nenaudojami treniruokliai, dušo patalpa užimta atsakovų daiktais, ir kt. Teismas nurodė, kad 2020 m. liepos 1 d. išvažiuojamojo teismo posėdžio metu bendro naudojimo patalpoje dušinėje jokių pašalinių daiktų nerasta, koridoriuje buvo atsakovo sporto treniruoklis, tačiau atsakovai nurodė nemanantys, jog šio daikto buvimas pažeidžia kitų gyventojų teises; bendro naudojimo virtuvėje, kuria atsakovai neturi teisės naudotis, nustatyta, jog ant vieno iš šaldytuvo yra didelė kartoninė dėžė, kurioje atsakovė laiko savo daiktus bei tarpe tarp šaldytuvo ir sienos sudėti atsakovės daiktai (jų tarpe puodai, lėkštės ir kt.). Teismo posėdžio metu atsakovė pripažino, jog tai yra jos daiktai, tačiau nurodė nežinojusi, jog ši patalpa yra privatizuota kitų asmenų, mano, jog ieškovė pažeidė jos, kaip nuomininkės teise, nes nedalyvavo virtuvės privatizavimo procese ir neužtikrino jai teisės naudotis šia patalpa. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, t.y. tai, kad atsakovei ne kartą buvo išaiškinta, kokiomis patalpomis ji ir jos šeimos narys gali naudotis, įteikti jai išnuomoto būsto Nekilnojamojo turto pažymėjimas ir būsto planas, iki ir po bylos dėl iškeldinimo teisme iškėlimo ne kartą kreiptasi dėl daiktų iš bendro naudojimo patalpų pašalinimo, daiktai iš bendro naudojimo patalpų buvo pašalinti priverstinai jau po bylos teisme iškėlimo, tačiau ir šiuo metu atsakovų daiktai randasi bendro naudojimo patalpose, o atsakovai savo tokį elgesį pateisina, nėra jam kritiški ir neketina tokio savo elgesio keisti, teismas sprendė, jog tokiu atveju ieškovų teisė į būstą negali būti priešpastatoma kitų asmenų teisėms į jų būsto neliečiamybę ir normalų naudojimąsi savo būstu, todėl ir šiuo pagrindu – griežčiausios – iškeldinimo priemonės taikymas yra vienintelis įmanomas būdas atsakovų daromiems pažeidimams pašalinti.
7. Teismas nurodė, kad tenkina ieškovo reikalavimą dėl įsiskolinimo už nuomą priteisimo. Atsakovai, t.y. nuomininkė ir jos šeimos narys, turi pareigą mokėti gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį (CK 6.583 straipsnio 1 dalis). Buto nuomininko ir jo šeimos narių pareigą mokėti gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį ir mokesčius už komunalines paslaugas yra solidari (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje N. 3K-3-396/201/). Teismas nurodė, kad, nesant ginčo dėl įsiskonimo už nuomą dydžio bei ieškovei atsisakius reikalavimo dėl dalies įsiskolinimo priteisimo, iš atsakovų solidariai už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. priteistinas 172,37 Eur įsiskolinimas, kitoje dalyje dėl įsiskolinimo priteisimo byla nutrauktina (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnis). Teismas taip pat nurodė, kad priteisia ir procesines palūkanas.
8. Teismas nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų iš atsakovų nepriteisia atsižvelgdamas į jų turtinę padėtį (CPK 96 straipsnio 7 dalis).
9. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo tenkinti atsakovų prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Teismas vertino, kad atsakovai yra finansiškai nepajėgūs iš karto atsiskaityti su ieškove: atsakovai jokio turto neturi, atsakovas nedirba, atsakovė užsiimdama individualia veikla gauna iki 100 Eur pajamas; iš antstolių informacinės sistemos matyti, jog atsakovės atžvilgiu šiuo metu yra vykdomos 7 vykdomos bylos, atsakovo atžvilgiu – 14 vykdymo bylų. Tačiau teismas pažymėjo, kad atidedant ar išdėstant teismo sprendimo vykdymą būtina nustatyti ne tik sunkią atsakovo turtinę padėtį, bet ir įvertinti, ar šio instituto pritaikymas užtikrins realų teismo sprendimo įvykdymą ir nesumenkins paties teismo sprendimo. Šiuo atveju nustatyta, jog atsakovai savarankiškai nuomos mokesčio nemoka, nes neturi pakankamai lėšų pragyvenimui, todėl nėra jokių teisinių prielaidų tikėtis, jog atidėjus ar išdėsčius teismo sprendimą, jis bus realiai ir savanoriškai įvykdytas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovas P. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atsakovas mano, jog teismo sprendimas nelogiškas, kupinas ?ri?št?r?vimų ir neteisėtumo. Pirmosios instancijos teismas n??tkr?i?ė dėm?si?, kad ieškovas pats netinkamai vykdo sutartį, t.y. tinkamai neadministruoja išnuomotų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nedaro remonto, todėl negali reikalauti, kad atsakovai irgi laikytųsi sutarties. Apeliantas paaiškina, kad iš vienos pusės apylinkės teismas teigė, kad nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovai visiškai nesirūpino teisės į būstą išsaugojimu ir nebendradarbiavo su SĮ „Vilniaus miesto būstas“, neieškojo susidariusių problemų sprendimo būdų, o iš kitos pusės pats sau prieštaraudamas teigė, kad nagrinėjamu atveju iš byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, jog dėl turtinės padėties atsakovai yra finansiškai nepajėgūs iš karto atsiskaityti su ieškove: atsakovai jokio turto neturi, atsakovas nedirba, atsakovė užsiimdama individualia veikla gauna iki 100 Eur pajamas; iš antstolių informacinės sistemos matyti, jog atsakovės atžvilgiu šiuo metu yra vykdomos 7 vykdomos bylos, atsakovo atžvilgiu – 14 vykdomųjų bylų. Tokiu būdų pirmosios instancijos teismas prieštarauja pats sau, nes neatsižvelgė į teismo diskreciją taikyti kraštutinę priemonę ar ne, įvertinant, ar nėra galimybės taikyti kitą prievolinės teisės pažeidimo pašalinimo būdą (pvz., nustatyti terminą, per kurį pažeidimas turi būti pašalintas, prievolės įvykdymų išdėstyti dalimis ir kt., CK 6.38 straipsnis, 6.39-6.40 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas ignoruoja, kad konkrečiu pažeidimu taip pažeidžiamos nuomininko teisės, kad jų gynyba galima tik sutarties nutraukimu, o ne nuomininko teisės į būstą išsaugojimu. Nors tam turi reikšmės nuomininko ryšio su nuomojama patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, kodėl buvo padarytas sutarties pažeidimas, veiksmai, kurių ėmėsi nuomininkas tam, kad iš dalies pašalintų pažeidimą (pvz., sumokėti dalį komunalinių mokesčių skolos ar pateiktų prašymą juos sumažinti, atidėti ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2012). Apelianto įsitikinimu, šiuo atveju teismas socialiai jautrų klausimą dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo ir nuomininkų iškeldinimo išsprendė formaliai, nepaisydamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintos teisės į busto neliečiamumą. Vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai: iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius) gyvenimo atitinkamame būste trukme, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas, tvarkingos kaimynystes užtikrinimas, kito reikšmingo intereso į būstą nebuvimas, iškeldinimu suinteresuoto subjekto pozicija iškeldinamojo atžvilgiu (kokį laikotarpį ignoruotas teisių pažeidimas), valstybės įsipareigojimų suteikti kitą bustą nesilaikymas ir kt. Apeliantas mano, kad šie aspektai nebuvo įvertinti, todėl byla turėtų būti nagrinėjam iš naujo.
Atsiliepimas
11. Atsakovė A. A. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais prašo apeliacinį skundą tenkinti. Atsakovės vertinimu, teismas be pagrindo nesudarė galimybės sumokėti skolą, neišdėstė sprendimo vykdymo, neatsižvelgė, kad valstybėje buvo paskelbta ekstremali padėtis. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovas realiai nuostolių nepatiria dėl nesumokėtos nuomos. Teismas neįvertino, kad ji gyvena šiame bute 30 metų, pakeitė langus. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu teismas visiškai neatsižvelgė, kad ir kiti gyventojai laiko savo daiktus koridoriuje. Kaimynai teikia šmeižikiškus paaiškinimus ir reiškia nepagrįstas pretenzijas. Savivaldybė pažeidė jų teises dėl to, kad leido privatizuoti bendrą virtuvę, nesuteikiant teisių į ją išnuomoto buto gyventojams. P. A. administracinėmis nuobaudomis yra nubaustas nepagrįstai ir neteisėtai, jokių pažeidimų jis nedarė. Teismo sprendimas dėl iškeldinimo atsakovams sukels neproporcingai didelių psichologinių problemų.
12. Ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti. Pažymi, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje nėra aiškiai įtvirtintos teisės būti aprūpintam būstu (namais) (žr., pvz., Chapman v. United Kingdom, no. 27238/95, judgment of 18 January 2001, par. 99; Jane Smith v. United Kingdom, no. 25154/94, judgment of 18 January 2001, par. 106; kt.) Konvencija pateisina ribojimus, kuriais siekiama apginti kitų asmenų teises, įgyvendinti vietos valdžios teisę tvarkyti turimą būsto fondą ar tinkamai taikyti teisės normas, nustatančias asmenų aprūpinimą būstu (žr., pvz., Pinnock and Walker v. United Kingdom, no. 31673/11, judgment of 24 September 2013). Iškovas sutinka, kad vertinant taikomos iškeldinimo priemonės proporcingumo klausimą, yra svarbūs įvairūs aspektai, tokie kaip iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas, tvarkingos kaimynystės užtikrinimas, kito reikšmingo intereso į būstą nebuvimas, iškeldinimu suinteresuoto subjekto pozicija iškeldinamojo atžvilgiu (kokį laikotarpį ignoruotas teisių pažeidimas), valstybės įsipareigojimų suteikti kitą būstą nesilaikymas ir (ar) pan. Tačiau ieškovė atkreipia dėmesį, kad atsakovai A. A. ir P. A. nuomojame bute gyvena dviese, duomenų, kad atsakovai būtų neįgalūs byloje nėra, be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovai negali dirbti ir nustatytas atitinkamas neįgalumo lygis, taip pat nėra. Visos faktinės aplinkybės rodo, kad atsakovai visiškai nesirūpino teisės į būstą išsaugojimu ir nebendradarbiavo su SĮ „Vilniaus miesto būstas“, neieškojo susidariusių problemų sprendimo būdų. Per visą bylos nagrinėjimo laiką (nuo 2019 m. sausio mėn.), būdami darbingo amžiaus ir neturėdami darbingumo apribojimų nesiėmė jokių veiksmų įsidarbinti. Atsakovas P. A. ne kartą baustas administracine tvarka dėl buvimo neblaiviu viešoje vietoje, jam skirtos administracinės baudos. Nors atsakovai gali dirbti, tačiau nedirba, o pastoviai naudojasi jiems teikiamomis socialinėmis pašalpomis, kuriomis padengė dalį skolos pagal skundžiamą civilinę bylą. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 1 d. išvažiuojamojo teismo posėdžio metu pats vertino ir aiškinosi situaciją vietoje, kurio metu nustatė esant nesutvarkytomis ir neatlaisvintomis neteisėtai užimtas bendrojo naudojimo patalpas, kurios nepriskirtos atsakovams naudotis. Atsakovai net neparodė tinkamo dėmesio vykstančiam civiliniam procesui, nesureagavo valstybėje paskelbtą karantino laikotarpį išnaudoti pažeidimų šalinimui, atlaisvinant užimtas patalpas. Ieškovo įsitikinimu, toks atsakovų elgesys laikytinas aplaidžiu, nerūpestingu, nesąžiningu, tiesiog piktnaudžiaujančiu, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad ateityje situacija nesikeis, t.y. tokia susidariusi situacija, kai savivaldybei priklausančio būsto nuomininkas ilgą laiką visiškai nemoka nuomos mokesčio ir kitų mokesčių bei neprižiūri nuomojamo buto, t.y. jį ardo, gadina bei netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems greta gyvenantiems asmenims yra vertintina kaip piktnaudžiavimas valstybės teikiama parama, todėl iškeldinimas šiuo atveju laikytinas proporcinga priemone.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
13. Pagal CPK 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.
14. Apeliantas P. A. iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytais nuomininkės A. A. bei jo, kaip nuomininkės šeimos nario, gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pažeidimais. Taip pat apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, kad šie pažeidimai gali būti laikomi esminiais, sudarančiais pagrindą nutraukti sutartį ir iškeldinti nuomininkus, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Apeliantas pažymi, kad sutarties nutraukimas ir iškeldinimas yra kraštutinė priemonė ir, kad taikydamas tokią priemonę teismas privalėjo įvertinti, ar ji yra proporcinga ir ar dėl to nebus pažeista asmens teisė į būstą.
15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis tiek dėl byloje nustatytų faktų, tiek ir dėl jų teisinio įvertinimo. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl nuomos sutarties nutraukimo ir nuomininkų iškeldinimo, nevertino teismų praktikoje reikšmingomis pripažįstamų aplinkybių, neatsižvelgė, kad nuomininkai gyvena socialiniame būste, nevertino nuomos sutarties pažeidimo aplinkybių, pažeidimo pobūdžio, trukmės, nesudarė galimybės pašalinti pažeidimus, neatsižvelgė į nuomininkų galimybes mokėti nuomos mokestį, nevertino nuomininkų ryšio su gyvenamąją patalpa.
16. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė nuomos sutarties nutraukimą pagrindžia CK 6.611 straipsnio nuostatomis, numatančiomis, kad jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas ar jo šeimos nariai naudoja gyvenamąją patalpą ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
17. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad atsakovų padarytas sutarties pažeidimas, susijęs su nuomos mokesčio nemokėjimu, yra sistemingas. Nors šioje byloje pareikštas ieškinys dėl nuomos mokesčio skolos nėra didelis (172,37 Eur), tačiau tokia skola yra ribojama šiai bylai aktualiu skolos susidarymo laikotarpiu (nuo 2018 m. liepos 1d. iki 2018 m. spalio 31 d.). Tuo tarpu bylos įrodymai patvirtina, kad nuo pat nuomos sutarties sudarymo 2008 metais, atsakovai nuomos mokestį mokėdavo nereguliariai, o įsiskolinimo laikotarpis yra viršijęs ir daugiau kaip metus laiko. Ieškinio pateikimo momentu atsakovų įsiskolinimas už nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo 628,53 Eur. Per šį laikotarpį atsakovai nebuvo atlikę nei vienos įmokos, o dalis skolos buvo padengta BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centro lėšomis. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad už ankstesnį laikotarpį, t.y. nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d., įsiskolinimas už buto nuomą bei šilumos energiją iš atsakovų buvo priteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-244-987/2019. Vertindamas nuomos mokesčio nemokėjimą, kaip pagrindą nuomos sutarčiai nutraukti, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kaip atsakovai vykdė sutartines prievoles po bylos iškėlimo. Teismas teisingai nustatė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki pat teismo šioje byloje priimto sprendimo atsakovai nuomos mokesčio irgi nemokėjo ir tik 2020 m. birželio 29 d. atliko vieną įmoką – 10 Eur. Teismas teisingai vertino, kad nuomos mokesčio nemokėjimas šiuo atveju nėra susidaręs dėl kokių nors išskirtinių ypatingų aplinkybių, bet yra nulemtas pačių atsakovų pasirinkto elgesio. Teismas nustatė, kad atsakovai yra darbingo amžiaus ir neturi darbingumo apribojimų. Taigi, atsakovai gali gauti darbines pajamas, bet neįsidarbina. Nors atsakovė A. A. teigė, kad užsiima individualia veikla, tačiau gaunamų pajamų nenaudoja nei nuomos mokesčio, nei kitų skolų dengimui. Byloje nustatyta, kad atsakovė A. A., vykdydama individualią veiklą, nemoka socialinio draudimo įmokų. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas P. A. ne kartą baustas administracine tvarka dėl buvimo neblaiviu viešoje vietoje, už ką jam yra skirtos administracinės baudos. Apeliacinės instancijos teismas paminėtas aplinkybes vertina taip pat kaip ir pirmosios instancijos teismas – šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovai nededa protingų pastangų sutartinių įsipareigojimų vykdymui, sutarties nevykdo nesant pateisinamų priežasčių ir tokiu būdu piktnaudžiauja jiems suteikta teise lengvatinėmis sąlygomis naudotis socialiniu būstu.
18. Teismas teisingai pažymėjo, kad atsakovai nesiekė pašalinti daromo pažeidimo, susijusios su nuomos mokesčio nemokėjimu. Atsakovai nedengia anksčiau susidariusios skolos už komunalines paslaugas ir nuomą, taip pat nedengė įsiskolinimo ir šios bylos nagrinėjimo metu. Atsižvelgdamas į atsakovų elgesį, teismas teisingai vertino, kad nėra rimto pagrindo manyti, jog nuomos sutarties pažeidimai, susijęs su nuomos mokesčio nemokėjimu, galėtų būti pašalinti išdėstant teismo sprendimo vykdymą (CPK 284 straipsnio 1 dalis).
19. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog šiuo atveju buvo pagrindas nutraukti nuomos sutartį ir dėl to, jog nuomininkai nesilaiko kitų jiems nustatytų reikšmingų pareigų, t.y. nuomojamas patalpas naudoja ne pagal paskirtį ir netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems greta gyventi. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad atsakovų elgesys, susijęs su kitų gyventojų teisėtų interesų pažeidimu, yra ilgalaikis, ir kad atsakovų įspėjimas bei kitos taikytos priemonės reikšmingų rezultatų nedavė. Teismas nustatė, kad šį pažeidimą patvirtina kitų namo gyventojų skundai, policijos bei namo administratoriaus pranešimai ir paties ieškovo surašyti patikrinimo aktai. Teismas teisingai nustatė, kad daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gyventojai yra pateikę skundą, kuriame teigiama, jog atsakovai užėmė visas bendrojo naudojimo patalpas: koridorių, balkoną, dušą ir virtuvę, į kurias tempia įvairius daiktus iš konteinerių, dėl ko sklinda blogas kvapas, veisiasi parazitai (žiurkės), atsakovas su draugu šlapinasi iš balkono. Į bylą taip pat pateikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2018 m. kovo 28 d., 2018 m. birželio 5 d. ir 2020 m. birželio 15 d. raštai ieškovei, kuriuose informuojama apie gautus gyventojų skundus dėl atsakovės A. A. daiktų bendrojo naudojimo patalpose kaupimo ir pakartotinai prašoma imtis priemonių sprendžiant susidariusią situaciją. Byloje nustatyta, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ darbuotojai atliko patikrinimus ir 2018 m. balandžio 11 d., 2018 m. liepos 20 d., 2018 m. rugsėjo 12 d., 2018 m. lapkričio 16 d., 2018 m. lapkričio 21 d. ir 2019 m. spalio 30 d. surašė buto patikrinimo aktus, kuriuose fiksuotos aplinkybės dėl bendro naudojimo patalpų užgriozdinimo, 2018 m. balandžio 11 d. buto patikrinimo akte pažymėta, jog gyventojai įteikti patalpų planas, vidaus ploto eksplikacija ir Nekilnojamojo turto pažymėjimas. Byloje nustatyta, kad ieškovė taip pat ne sykį kreipėsi į atsakovus raštu dėl tvarkos palaikymo bendrojo naudojimo patalpose ir netinkamo socialinio būsto naudojimo (2017 m. vasario 22 d., 2018 m. kovo 28 d., 2018 m. liepos 3 d., 2018 m. rugpjūčio 6 d.), viename iš jų – 2018 m. rugpjūčio 6 d. įspėjant atsakovę, jog dėl bendrojo naudojimo patalpų užgriozdinimo bei nuomos mokesčio nemokėjimo artimiausiu metu bus inicijuojamas procesas dėl iškeldinimo iš nuomojamu patalpų. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovė 2018 m. lapkričio 21 d. informavo atsakovę A. A., jog UAB „Naujamiesčio būstas“ (tuo metu vykdžiusi namo administratoriaus funkcijas), reaguodama į gyventojų skundus nutarė, jog tuo atveju, jei buto (duomenys neskelbtini) nuomininkė iki 2018 m. lapkričio 30 d. neatlaisvins bendro naudojimo patalpų, įmonės darbuotojai jas atlaisvins, o sąskaita už atlaisvinimą bus pateikta atsakovei. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2019 m. gegužės 20 d. UAB „Mano būstas“ (šiuo metu administruoja pastatą) atliko bendrojo naudojimo patalpų valymą, kuriuo metu iš bendrojo naudojimo patalpų buvo pašalinti visi pašaliniai daiktai (maišai), atsakovei išrašyta sąskaita už patalpų valymą. Tačiau vėliau, 2019 m. spalio 30 d. ieškovei pakartotinai, pasitelkus antstolį, patikrinus faktines aplinkybes, nustatyta, kad bendro naudojimo patalpose ir toliau yra kaupiami daiktai: dušo kambaryje yra maišas ir lagaminas, virtuvėje kartoninės dėžės. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu teismas betarpiškai įvertino susidariusią situaciją. Teismas nustatė, kad atsakovai netinkamai ir ne pagal paskirtį naudoja bendro naudojimo patalpas, o taip pat ir patalpas kurios net nepriskirtos bendro naudojimo patalpoms ir kurių atsakovai apskritai neturi teisės naudoti. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovai gyvendami išnuomotame bute nesilaiko bendro gyvenimo normų, nepaiso kitų gyventojų teisėtų interesų, savo elgesio kritiškai nevertina, pažeidimus kartoja.
20. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog atsakovų padaryti nuomos sutarties pažeidimai yra įrodyti, kad jie yra esminiai ir sudaro CK 6.611 straipsnyje numatytą pagrindą nutraukti su atsakovais sudarytą nuomos sutartį nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad patys atsakovai nesirūpino teisės į būstą išsaugojimu, nebendradarbiavo su socialinį būstą administruojančia įmone SĮ „Vilniaus miesto būstas“, nesiekė pašalinti nustatytų pažeidimų.
21. Apelianto P. A. teiginiai apie pažeidžiamą jo teisę į būstą, kurią garantuoja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis, yra deklaratyvūs. Ieškovas pagrįstai pažymi, jog teisė į būstą nėra absoliuti, o EŽTT praktikoje pripažįstama, jog Konvencija pateisina ribojimus, kuriais siekiama apginti kitų asmenų teises, įgyvendinti vietos valdžios teisę tvarkyti turimą būsto fondą ar tinkamai taikyti teisės normas, nustatančias asmenų aprūpinimą būstu (žr., pvz., Pinnock and Walker v. United Kingdom, no. 31673/11, judgment of 24 September 2013). Minėtoje byloje EŽTT vertino, kad ilgalaikis antisocialinis nuomininkų ir jo šeimos narių elgesys pateisina nuomos sutarties nutrukimą ir nuomininkų iškeldinimą.
22. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje byloje kilusio ginčo pobūdį, mano, jog atsakovės A. A. apeliacinės instancijos teismui pateikti paaiškinimai ir nauji papildomi įrodymai apie bendro naudojimo patalpų būklę, iš esmės gali būti prijungti ir vertinami apeliacinės instancijos teisme. Nepaisant to, teismas sprendžia, jog nauji įrodymai, kuriais atsakovė įrodinėja, kad ir kiti namo gyventojai laiko savo daiktus bendro naudojimo patalpose, kad neišneša šiukšlių iš bendro naudojimo virtuvės, netvarko bendro naudojimo patalpų, šiuo atveju nekeičia teismo išvadų dėl atsakovų padarytų bendro gyvenimo normų pažeidimų. Paminėti atsakovės argumentai nepateisinai atsakovų elgesio ir neatleidžia jų nuo pareigos laikytis nuomos sutartyje bei įstatymuose numatytų nuomininkui bei jo šeimos nariams taikomų pareigų.
23. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
24. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).
25. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė civilinės bylos nagrinėjimo dalyką, teisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir atskleidė bylos esmę, bei įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
26. Apeliantui buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, tačiau netenkinus apeliacinio skundo, su tuo susijusios bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteisiamos. Įrodymų apie kitokias bylinėjimosi išlaidas šalys nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo P. A. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.