- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-23
- Bylos Nr.
- e2-366-863/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-39918-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Kristina Lysionok (pirm.)
- Atsakovas
- A. A., P. A.
- Ieškovas
- Savivaldybės įmonė Vilniaus miesto būstas
- Advokatai
- Andrejaus Tiščenkas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės savivaldybės įmonės (toliau – SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams A. A. ir P. A. dėl skolos priteisimo, sutarties nutraukimo bei iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti su atsakovais A. A. ir P. A. 2018 m. gegužės 31 d. Vilniaus miesto savivaldybės būsto terminuotą nuomos sutartį Nr. 1.40-GT18/0240, iškeldinti atsakovus iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kito gyvenamo ploto, priteisti solidariai iš atsakovų 170,04 Eur skolą už gyvenamųjų patalpų nuomą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2019 m. vasario 11 d. ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo ieškinio reikalavimus dėl skolos priteisimo padidino, prašydama už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. iš atsakovų solidariai priteisti 628,53 Eur skolos, 18,84 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovė ieškinyje nurodė, jog vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 30-2559 „Dėl bendrabučio nuomos sutarties sudarymo su A. A.“ 2009 m. vasario 2 d. su A. A. sudarė gyvenamųjų patalpų (bendrabučio) nuomos sutartį Nr. 1.40-BT09/0065, kurios pagrindu A. A. dviejų asmenų šeimai, trejiems metams buvo suteikta gyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šiuo metu gyvenamąją vietą būste deklaruoja A. A. (nuo 2009 m. vasario 19 d.) ir P. A. (nuo 2017 m. kovo 7 d.). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2018 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. A30-805/18 (2.1.22E.-TD2) gyvenamųjų patalpų (bendrabučio) nuomos sutartis pratęsta iki 2021 m. balandžio 2 d. ir 2018 m. gegužės 31 d. sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.40GT18/0024, kuria atsakovė įsipareigojo būstu naudotis taip, kad nebūtų pažeistos kitų pastate esančių gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų savininkų ir (ar) naudotojų teisės bei teisėti interesai. Pažymėjo, jog atsakovei išnuomotas būstas Valstybinės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registre įregistruotas 20,44 kv. m turtiniu vienetu, kuriam priklauso 1 kambarys (plane pažymėtas 4-16) su bendrojo naudojimo patalpomis (plane pažymėtomis 4-15 (koridorius) ir 4-18 (sanitarinis mazgas)), tačiau gyventoja nepaisydama daugkartinių kaimynų, namo administratoriaus UAB „Naujamiesčio būstas“, policijos ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašymų, raginimų, aiškinimų bei įpareigojimų yra užgriozdinusi savo daiktais bendrojo naudojimo koridorių, virtuvę, dušo patalpą bei balkoną. Pažymėjo, jog atsakovei kelis kartus buvo įteiktos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintos Gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų ir inžinierinių įrengimų naudojimo taisyklės, kurių 6.4 ir 6.5 punktuose nurodyta, kad bendrojo naudojimo objektų naudotojui draudžiama nešti į gyvenamąsias ir/ar bendrojo naudojimo patalpas arba jose kaupti atliekas, medžiagas ar daiktus, kurių kitas atliekų turėtojas atsikratė ir užgriozdinti bendro naudojimo patalpas. 2018 m. kovo 28 d., 2016 m. birželio d. gavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato pretenzijas dėl atsakovės A. A. netinkamo naudojimo bendrų patalpų, dėl ko komisariatas nuolatos gauna (duomenys neskelbtini) namo gyventojų skundus bei prašo imtis griežtų priemonių sprendžiant susidariusią situaciją. Pažymėjo, kad 2017 m. vasario 22 d., 2018 m. kovo 28 d., 2018 m. liepos 3 d., 2018 m. rugpjūčio 6 d. siuntė reikalavimus nutraukti neteisėtus veiksmus, atlaisvinti užgriozdintas bendro naudojimo patalpas, taip pat reguliariai - 2018 m. liepos 20 d., 2018 m. rugpjūčio 3 d., 2018 m. rugsėjo 12 d., 2018 m. rugsėjo 21 d. ir 2018 m. lapkričio 16 d. tikrino patalpas, tačiau jos nebuvo neatlaisvintos. Atkreipė dėmesį, jog 2018 m. liepos 3 raštu d. Nr. 1.35-18/3181, 2018 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. 1.35-18/3794 atsakovė buvo įspėta, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ inicijuos gyventojų iškeldinimą iš Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atsakovei neatlaisvinus patalpų 2018 m. lapkričio 8 d. Nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisijoje buvo aptarti atsakovės A. A. vykdomi priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimai ir protokoline nutartimi Nr. 18/46 nuspręsta, teikti ieškinį dėl atsakovų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
Atsiliepimas
Atsakovai nei į pirminio nei į patikslinto ieškinio reikalavimus atsiliepimų nepateikė.
2020 m. liepos 1 d. įvyko išvažiuojamasis teismo posėdis, teismas ir byloje dalyvaujantys asmenys buvo įleisti apžiūrėti bendro naudojimo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) ketvirtame aukšte, Vilniuje. Apžiūros metu padarytos foto nuotraukos abiejų šalių pateiktos į bylą.
Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovės atstovė paaiškino, jog atsakovai gavo iš Vilniaus socialinės paramos centro pašalpą, kuri buvo užskaityta pagal atsakovų nurodymą dalinai padengti vykdymo procese esančią skolą, dalinai nagrinėjamos bylos skolą, todėl ieškiniu prašomos priteisti skolos dalis buvo padengta, atitinkamai ieškinio reikalavimus mažino ir prašė iš atsakovų priteisti 172,37 Eur įsiskolinimą (skolą ir delspinigius). Papildomai paaiškino, jog pasiruošimo bylos nagrinėjimui metu pastato administratorius UAB „Mano būstas“ 2019 m. gegužės 20 d. atliko priverstinį bendro naudojimo patalpų valymą, kurio metu iš bendro naudojimo patalpų buvo pašalinti visi pašaliniai daiktai, šiukšlės, tačiau po kurio laiko vėl pradėjo gauti gyventojų skundus dėl bendro naudojimo patalpų užėmimo, netvarkos, atsakovo P. A. girtavimo ir triukšmo kėlimo. Atstovė pažymėjo, jog atsakovų kaimynai nesutiko ateiti į teismą liudyti, nes yra įbauginti atsakovo elgesio, pastarasis yra labai kerštingas. Pažymėjo, jog ieškinį grindžia dviem pagrindais: dėl nuomos nemokėjimo bei bendro gerbuvio taisyklių pažeidimo ir netinkamo elgesio kaimynų atžvilgiu (nuolatinį bendro naudojimo patalpų užgriozdinimą, triukšmą). Pastebėjo, jog apžiūrėjus patalpas vietoje matyti, jog atsakovai savo daiktus laiko ne tik bendro naudojimo patalpose, bet ir kitų asmenų privatizuotose patalpose – virtuvėje.
Atsiliepimas
Atsakovė A. A. ieškinį prašė atmesti. Paaiškino, jog užsiima individualia veikla – prekyba ir gauna labai mažas, iki 100 Eur per mėnesį pajamas, todėl neturi galimybių mokėti nuomą, tačiau ateityje turi planų įsidarbinti ir pagerinti finansinę būklę. Pažymėjo, jog jokio blogo kvapo iš jos patalpų nesklinda, apie tai, jog virtuvės patalpos buvo privatizuotos kaimynų, nežinojo, ir mano ieškovė pasielgė nusikalstamai, neprisidėjusi prie virtuvės privatizavimo. Mano, jog daiktai koridoriuje ir virtuvėje kitiems netrukdo, nes praėjimui nekliudo. Taip pat nurodė, jog pastatas yra netinkamai administruojamas, neužtikrinamas saugumas, į pastatą patenka pašaliniai asmenys. Dėl sunkios finansinės padėties prašė sprendimo vykdymą dalyje dėl skolos priteisimo išdėstyti dalimis.
Šalies argumentai
Atsakovas P. A. su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog nėra baustas administracine tvarka už buvimą neblaiviu gyvenamosios vietos adresu, name netriukšmauja. Nurodė, jog ateityje įsidarbins.
Atsakovo atstovas su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, jog atsakovai neginčija susidariusio įsiskolinimo, tačiau kitoje dalyje ieškinį prašė atmesti. Atkreipė dėmesį, jog ieškovė ėmėsi jai nebūdingų funkcijų ginčų tarp civilių sprendimo, mano, jog toks elgesys prilygta savivaldžiavimui, o sprendimas kreiptis į teismą dėl atsakovų iškeldinimo yra skubotas. Taip pat pažymėjo, jog ieškovei tinkamai nevykdant savo įsipareigojimų, atsakovai taip pat turi teisę jų nevykdyti, nes namas yra nesaugus, bendrų durų spynos nesutvarkytos, į patalpas patenka pašaliniai asmenys.
Byloje liudytoju apklaustas UAB Mano Būstas Vilnius darbuotojas G. K. paaiškino, jog daugkartinių gyventojų skundų pagrindu buvo atliktas pašalinių daiktų iš bendro naudojimo patalpų išvežimas. Pažymėjo, jog pirmą kartą tai padaryti bandė patys darbuotojai, tačiau atsakovė neleido; vėliau tai buvo padaryta su policija. Sutvarkyti bendro naudojimo patalpas buvo būtina ir dėl to, jog buvo pažeidžiami priešgaisrinės saugos reikalavimai. Ar būta gyventojų skundų po šiukšlių išvežimo nežino, taip pat nežino apie gyventojų skundus dėl atsakovo elgesio.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, butas su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis 4-15, 4-18, esantys adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perduotas valdyti patikėjimo teise savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 30-2559 „Dėl bendrabučio nuomos sutarties sudarymo su A. A.“ 2009 m. vasario 2 d. su A. A. buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų (bendrabučio) nuomos sutartis Nr. 1.40-BT09/0065, kurios pagrindu A. A. dviejų asmenų šeimai, trejiems metams buvo suteikta gyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2018 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. A30-805/18 (2.1.22E.-TD2) gyvenamųjų patalpų (bendrabučio) nuomos sutartis pratęsta iki 2021 m. balandžio 2 d., jo pagrindu su atsakove buvo sudaryta 2018 m. gegužės 31 d. Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.40GT18/0024, dėl kurios nutraukimo ieškovė kreipėsi į teismą. Šiuo metu ginčo bute gyvena atsakovė A. A. ir jos sūnus P. A..
Ieškovė reikalavimą dėl atsakovų iškeldinimo iš buto reiškia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.611 straipsnyje numatytais pagrindais – dėl nuomos mokesčio nemokėjimo ir dėl netinkamo elgesio.
CK 6.611 straipsnyje numatyta, kad jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas ar jo šeimos nariai naudoja gyvenamąją patalpą ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Kaip matyti iš minėto teisinio reglamentavimo reikalavimą dėl sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš nuomojamų patalpų dėl nuomininko netinkamo elgesio turi teisę reikšti ne tik asmenys, kuriems trukdoma normaliai gyventi, bet ir pats nuomotojas, todėl nesutiktina su atsakovo atstovo bylos nagrinėjimo iš esmės metu išdėstyta pozicija, jog reikšdama ieškinį šiuo pagrindu ieškovė viršijo savo įgaliojimus.
Įstatymų leidėjas CK 6.611 straipsnyje įtvirtino alternatyvius nuomos sutarties nutraukimo pagrindus, tai reiškia, jog nuomos sutarties nutraukimui pakanka vieno iš jų. Kadangi ieškovė ieškinį grindžia dviem alternatyviais pagrindais, teismas dėl kiekvieno iš jų pasisakys atskirai.
Dėl nuomos mokesčio nemokėjimo, kaip pagrindo nutraukti nuomos sutartį
2009 m. vasario 2 d. Gyvenamųjų patalpų (bendrabučio) nuomos sutarties Nr. 1.40-BT09/0065 11 punkte, 2018 m. gegužės 31 d. Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 5.2 ir 10 punktuose, numatyta nuomininko pareiga kas mėnesį mokėti nuomos mokestį. Abiejose minėtose nuomos sutartyse numatyta, kad išnuomotame bute turi teisę gyventi nuomininkas ir jo šeimos narys P. A.. CK 6.589 straipsnio 1 dalis numato, kad nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Todėl abu atsakovai A. A. ir P. A. yra vienodai atsakingi už sutartyje numatytų mokesčių mokėjimą bei kitų prievolių vykdymą. Atsakovai šių prievolių nevykdė daugiau nei tris mėnesius. Iš ieškovės sudarytos nuomininkų atsiskaitymo ataskaitos apyvartos už ginčo laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. matyti, kad atsakovai visiškai nemokėjo nuomos mokesčio, iškėlus bylą teisme atsakovė sumokėjo vieną 5 Eur įmoką. Laikotarpis nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. liepos 3 d. (bylos nagrinėjimo iš esmės data) nėra nagrinėjamos bylos dalyku, tačiau iš ieškovės pateiktos ataskaitos matyti, jog ir šiuo laikotarpiu atsakovai nuomos mokesčio nemokėjo visiškai, tik prieš bylos nagrinėjimą iš esmės – 2020 m. birželio 29 d. atliko vieną įmoką – 10 Eur. Kaip paaiškino bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė, atsakovų įsiskolinimas už nuomą yra dengiamas iš Vilniaus socialinio paramos centro atsakovams kasmet išmokamos socialinės pašalpos.
Atsakovų kaip nuomininkų prievolės mokėti nuomos mokestį nevykdymas daugiau nei tris mėnesius sudaro savarankišką CK 6.589 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą nutraukti su atsakovais sudarytą gyvenamųjų socialinio būsto patalpų nuomos sutartį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje suformuota iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų praktika, kad nustatęs nuomos sutarties pažeidimą, griežčiausią taikomą teisinę priemonę – gyvenamojo būsto netekimą – teismas taiko individualiai. Atsižvelgiant į tai, teismo diskrecija taikyti kraštutinę priemonę ar ne, įvertinant, ar nėra galimybės taikyti kitą prievolinės teisės pažeidimo pašalinimo būdą (pvz., nustatyti terminą, per kurį pažeidimas turi būti pašalintas, prievolės įvykdymą išdėstyti dalimis ir kt., CK 6.38 straipsnis, 6.39–6.40 straipsniai). Teismo apsisprendimą kiekvienu konkrečiu atveju gali nulemti atitinkamos aplinkybės, iš kurių pažymėtina, ar konkrečiu pažeidimu taip pažeidžiamos nuomininko teisės, kad jų gynyba galima tik sutarties nutraukimu, o ne nuomininko teisės į būstą išsaugojimu. Tam turi reikšmės nuomininko ryšio su nuomojama patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, kodėl buvo padarytas sutarties pažeidimas, veiksmai, kurių ėmėsi nuomininkas tam, kad iš dalies pašalintų pažeidimą (pvz., sumokėtų dalį komunalinių mokesčių skolos ar pateiktų prašymą juos sumažinti, atidėti ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2012). Sprendžiant tokio pobūdžio ginčus turi būti vertinamas tokios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu. Įvertinus tai, kad ginčo šalis sieja išskirtinio pobūdžio nuomos sutartis – socialinio būsto nuoma, teismai turi atsižvelgti ir į ginčo sutarties pobūdį bei sudarymo tikslus, kurie suponuoja didesnę labiau pažeidžiamos visuomenės grupės apsaugą, be nacionalinės teisės normų, subsidiariai garantuojamą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos nuostatų, dėl kurių Lietuva yra įsipareigojusi ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012).
Taigi teismas kiekvienu konkrečiu atveju privalo spręsti dėl teisės į būstą apribojimo proporcingumo ir atitikties būtinumui asmens nenaudai priimti griežčiausią teisinę sutarties pažeidimo priemonę – iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitų.
Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovai visiškai nesirūpino teisės į būstą išsaugojimu ir nebendradarbiavo su SĮ „Vilniaus miesto būstas“, neieškojo susidariusių problemų sprendimo būdų. Pažymėtina, jog byla iškelta 2018 m. gruodžio mėnesį, įsiskolinimas už nuomą susidarė dar 2017 m. spalio mėnesį, už ankstesnį laikotarpį (nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d.) įsiskolinimas už buto nuomą priteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-244-987/2019. Per visą tą laiką, atsakovai, būdami darbingo amžiaus ir neturėdami darbingumo apribojimų nesiėmė jokių veiksmų įsidarbinti. Nors atsakovė A. A. nurodė, jog užsiima individualia veikla ir gauna iki 100 Eur pajamas, tačiau nei vienas iš atsakovų bylos nagrinėjimo metu nenurodė, kodėl iki šiol nesiėmė jokių veiksmų įsidarbinti ir bent minimalioms pajamoms gauti. Kartu nustatyta, jog atsakovė A. A., vykdydama individualią veiklą, nemoka socialinio draudimo įmokų, dėl ko auga įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Atsakovas P. A. ne kartą baustas administracine tvarka dėl buvimo neblaiviu viešoje vietoje, jam skirtos administracinės baudos. Tokiu savo elgesiu atsakovas dar labiau apsunkina savo finansinę padėtį. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovai pastoviai kreipiasi ir gauna socialines pašalpas, kuriomis yra dengiamos jų skolos už nuomą ir komunalinius mokesčius. Tokiu būdu nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kuomet valstybė užtikrinusi atsakovams, kaip mažas pajamas turintiems asmenims, socialinį būstą, pati jį visiškai išlaiko, o atsakovai nesiima jokių pastangų prisidėti prie šių išlaidų. Pažymėtina, jog šiuo metu iš viešai skelbiamų eilių socialiniam būstui gauti Vilniuje socialinio būsto laukia 1637 asmenys, todėl įvertinus tai, jog atsakovai sistemingai nemoka nuomos mokesčio ir nededa jokių pastangų savo finansinei būklei pagerinti, konstatuotina, jog ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą dėl nuomos sutarties su atsakovais nutraukimo ir iškeldinimo iš nuomojamo būsto ir ši priemonė nagrinėjamu atveju yra proporcinga atsakovų pažeidimui, nes priešingu atveju, t. y. jeigu būtų pateisinamas visiškas nuomos nemokėjimas per eilę metų, būtų pažeistas lygiateisiškumo principas kitų nuomininkų, tinkamai ir laiku vykdančių sutartines prievoles, atžvilgiu, taip pat eilėje socialinio būsto laukiančių asmenų teisėti lūkesčiai.
Dėl netinkamo elgesio, kaip pagrindo nutraukti nuomos sutartį
Byloje nustatyta, jog atsakovams nuomos teisėmis suteiktas naudotis būstas Valstybinės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registre įregistruotas 20,44 kv. m turtiniu vienetu, kuriam priklauso 1 kambarys (plane pažymėtas 4-16) su bendrojo naudojimo patalpomis (plane pažymėtomis 4-15 (koridorius) ir 4-18 (sanitarinis mazgas). Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatyta, jog ginčo būsto aukšte – ketvirtame daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) aukšte yra ir kita bendrojo naudojimo patalpa – virtuvė, kuri išnuomotoms patalpoms nepriklauso, kaip paaiškino ieškovės atstovė bylos nagrinėjimo metu, virtuvė yra privatizuota gyventojų, ją naudotis nei Vilniaus miesto savivaldybė nei jos būsto nuomininkai – atsakovai, neturi jokių teisių.
Į bylą pateiktas daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gyventojų skundas, kuriame gyventojai skundžiasi, jog atsakovai užėmė visas bendrojo naudojimo patalpas: koridorių, balkoną, dušą ir virtuvę, į kurias tempia įvairius daiktus iš konteinerių, dėl ko sklinda blogas kvapas, veisiasi parazitai (žiurkės), atsakovas su draugu šlapinasi iš balkono. Į bylą taip pat pateikti 2018 m. kovo 28 d., 2018 m. birželio 5 d. ir 2020 m. birželio 15 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato raštai ieškovei, kuriuose informuojama apie gautus gyventojų skundus dėl atsakovės A. A. daiktų bendrojo naudojimo patalpose kaupimo ir pakartotinai prašoma imtis priemonių sprendžiant susidariusią situaciją.
Byloje taip pat pateikti ieškovės darbuotojų 2018 m. balandžio 11 d., 2018 m. liepos 20 d., 2018 m. rugsėjo 24 d., 2018 m. lapkričio 16 d., 2018 m. lapkričio 21 d. ir 2019 m. spalio 30 d. ginčo buto patikrinimo aktai, kuriuose inter alia užfiksuotos aplinkybės dėl bendro naudojimo patalpų užgriozdinimo, 2018 m. balandžio 11 d. Buto patikrinimo akte pažymėta, jog gyventojai įteikti patalpų planas, vidaus ploto eksplikacija ir Nekilnojamojo turto pažymėjimas.
Į bylą ieškovė taip pat pateikė atsakovams adresuotus raštus dėl tvarkos palaikymo bendrojo naudojimo patalpose ir netinkamo socialinio būsto naudojimo (2017 m. vasario 22 d., 2018 m. kovo 28 d., 2018 m. liepos 3 d., 2018 m. rugpjūčio 6 d.), viename iš jų – 2018 m. rugpjūčio 6 d. įspėjant atsakovę, jog dėl bendrojo naudojimo patalpų užgriozdinimo bei nuomos mokesčio nemokėjimo artimiausiu metu bus inicijuojamas procesas dėl iškeldinimo iš nuomojamu patalpų.
2018 m. lapkričio 21 d. ieškovės raštu atsakovė buvo informuota, jog UAB „Naujamiesčio būstas“ (tuo metu vykdžiusi namo administratoriaus funkcijas) reaguodama į gyventojų skundus nutarė, jog tuo atveju, jei buto (duomenys neskelbtini) nuomininkė iki 2018 m. lapkričio 30 d. neatlaisvins bendro naudojimo patalpų, įmonės darbuotojai jas atlaisvins, o sąskaita už atlaisvinimą bus pateikta atsakovei.
2019 m. sausio 14 d. ieškovės pasitelktas antstolis surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, iš kurio turinio bei prie jo pridėtų 8 nuotraukų matyti, jog prie atsakovų nuomojamo buto (Nr. 414) durų sukrauti įvairūs daiktai, balkono patalpoje sukrauti ir laikomi maišai su įvairiais daiktais, taip pat maišai su daiktais laikomi laiptinės patalpoje tiesiog ant laiptų. Faktinių aplinkybių fiksavimo metu atsakovė A. A. pripažino, jog visi maišai ir juose esantys daiktai yra jos.
2019 m. gegužės 20 d. UAB „Mano būstas“ (šiuo metu administruoja pastatą) atliko bendrojo naudojimo patalpų valymą, kuriuo metu iš bendrojo naudojimo patalpų buvo pašalinti visi pašaliniai daiktai (maišai), atsakovei išrašyta sąskaita už patalpų valymą.
2019 m. spalio 30 d. ieškovė pakartotinai pasitelkė antstolį faktinių aplinkybių konstatavimui atlikti, iš antstolės padarytų nuotraukų matyti, jog dušo kambaryje yra maišas ir lagaminas, virtuvėje kartoninės dėžės, kieno daiktai – nenurodyta, su atsakovais nebendrauta.
2020 m. sausio 14 d. elektroniniu laišku atsakovų kaimynai kreipėsi į ieškovę, nurodydami jog ne vienerius metus koridoriuje stovi atsakovo nenaudojami treniruokliai, dušo patalpa užimta atsakovų daiktais, ir kt.
2020 m. liepos 1 d. išvažiuojamojo teismo posėdžio metu bendro naudojimo patalpoje dušinėje jokių pašalinių daiktų nerasta, koridoriuje buvo atsakovo sporto treniruoklis, tačiau atsakovai nurodė nemanantys, jog šio daikto buvimas pažeidžia kitų gyventojų teises, nes praėjimas koridoriumi yra galimas; bendro naudojimo virtuvėje, kuria atsakovai neturi teisės naudotis, nustatyta, jog ant vieno iš šaldytuvo yra didelė kartoninė dėžė, kurioje atsakovė laiko savo daiktus bei tarpe tarp šaldytuvo ir sienos sudėti atsakovės daiktai (jų tarpe puodai, lėkštės ir kt.). Teismo posėdžio metu atsakovė pripažino, jog tai yra jos daiktai, tačiau nurodė nežinojusi, jog ši patalpa yra privatizuota kitų asmenų, mano, jog ieškovė pažeidė jos, kaip nuomininkės teise, nes nedalyvavo virtuvės privatizavimo procese ir neužtikrino jai teisės naudotis šia patalpa.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, t. y. tai, kad atsakovei ne kartą buvo išaiškinta, kokiomis patalpomis ji ir jos šeimos narys gali naudotis, įteikti jai išnuomoto būsto Nekilnojamojo turto pažymėjimas ir būsto planas, iki ir po bylos dėl iškeldinimo teisme iškėlimo ne kartą kreiptasi dėl daiktų iš bendro naudojimo patalpų pašalinimo, daiktai iš bendro naudojimo patalpų buvo pašalinti priverstinai jau po bylos teisme iškėlimo, tačiau ir šiuo metu atsakovų daiktai randasi bendro naudojimo patalpose, o atsakovai savo tokį elgesį pateisina, nėra jam kritiški ir neketina tokio savo elgesio keisti, konstatuotina, jog tokiu atveju ieškovų teisė į būstą negali būti priešpastatoma kitų asmenų teisėms į jų būsto neliečiamybę ir normalų naudojimąsi savo būstu, todėl ir šiuo pagrindu – griežčiausios - iškeldinimo priemonės taikymas yra vienintelis įmanomas.
Įvertinus nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų visetą, ieškovės ieškinys dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovų iškeldinimo tenkintinas pilnai abiem ieškinyje nurodytais teisiniais pagrindais.
Dėl skolos priteisimo
Atsakovai kaip nuomininkai ar nuomininko šeimos nariai turi pareigą mokėti gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį (CK 6.583 straipsnio 1 dalis). Buto nuomininko ir jo šeimos narių pareigą mokėti gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį ir mokesčius už komunalines paslaugas yra solidari (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje N. 3K-3-396/201/), todėl nesant ginčo dėl įsiskonimo už nuomą dydžio bei ieškovei atsisakius dėl dalies įsiskolinimo priteisimo, nes jis buvo padengtas atsakovams išmokėta socialine pašalpa, iš atsakovų solidariai ieškovės naudai už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. priteistinas 172,37 Eur įsiskolinimas, kitoje dalyje dėl įsiskolinimo priteisimo byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, CPK 140 straipsnis).
Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tokios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Remiantis minėtu reglamentavimu ieškovei nuo priteistino 172,37 Eur įsiskolinimo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. gruodžio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė duomenų apie byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl teismas apie jas nepasisako.
CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš atsakovų lygiomis dalimis turėtų būti priteistas byloje nesumokėtas žyminis mokestis už vieną turtinį reikalavimą (dėl skolos priteisimo dalyje dėl 172,37 Eur) bei neturtinį reikalavimą dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo. Atsakovas P. A. 2020 m. birželio 29 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atsakovė A. A. taip pat turi teisę į nemokamą antrinę teisinę pagalbą, tačiau šia teise naudojasi kitose bylose ir dėl to nagrinėjamoje byloje ja negalėjo pasinaudoti. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes apie atsakovės finansinę padėtį, į tai, jog visos iš atsakovės priteisiamos skolos yra dengiamos iš Vilniaus miesto socialinės paramos centro, t. y. į tai, jog nėra objektyvių galimybių iš atsakovės išieškoti žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, byloje nesumokėtas žyminis mokestis, taip pat procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, iš atsakovės nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 7 dalis).
Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo
Atsakovė prašė išdėstyti sprendimo dėl skolos priteisimo vykdymą, nes dėl savo turtinės padėties negalės jo įvykdyti iš karto.
Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismų praktikoje ši teismo teisė vertinama kaip teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl teismo sprendimo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių.
Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, kai yra sunki atsakovo padėtis arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės, dėl kurių sprendimą sunku įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti būtino sprendimo vykdymo išdėstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-68/2004). Teismas taip pat turi nustatyti, ar, atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas realus jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai ir lūkesčiai, siejami su teismo sprendimo vykdymo privalomumu (CPK 18 straipsnis). Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-301/2006).
Nagrinėjamu atveju iš byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, jog dėl turtinės padėties atsakovai yra finansiškai nepajėgūs iš karto atsiskaityti su ieškove: atsakovai jokio turto neturi, atsakovas nedirba, atsakovė užsiimdama individualia veikla gauna iki 100 Eur pajamas; iš antstolių informacinės sistemos matyti, jog atsakovės atžvilgiu šiuo metu yra vykdomos 7 vykdomos bylos, atsakovo atžvilgiu – 14 vykdymo bylų. Esant tokiai situacijai konstatuotina, jog yra viena iš būtinų sąlygų taikyti CPK 284 straipsnyje numatytą institutą. Iš kitos pusės, kaip jau minėta, atidedant ar išdėstant teismo sprendimo vykdymą būtina nustatyti, jog šio instituto pritaikymas užtikrins realų teismo sprendimo įvykdymą ir nesumenkins paties teismo sprendimo. Šiuo atveju nustatyta, jog atsakovai savarankiškai nuomos mokesčio nemoka, nes neturi pakankamai lėšų pragyvenimui, todėl nėra jokių teisinių prielaidų tikėtis, jog atidėjus ar išdėsčius teismo sprendimą, jis bus realiai įvykdytas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes konstatuotina, jog nėra įstatyme nustatytų pagrindų sprendimo vykdymo išdėstymui.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
bylą dalyje dėl 475 Eur įsiskolinimo priteisimo nutraukti, kitoje dalyje ieškinį patenkinti pilnai.
Nutraukti ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ su atsakove A. A. 2018 m. gegužės 31 d. sudarytą Vilniaus miesto savivaldybės būsto terminuotą nuomos sutartį Nr. 1.40-GT18/0240.
Iškeldinti atsakovus A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su jiems priklausančiu turtu iš socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų.
Priteisti solidariai iš atsakovų A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 172,37 EUR skolą (vieno šimto septyniasdešimt dviejų eurų ir 37 euro centų) skolą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. gruodžio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.