- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-20
- Bylos Nr.
- e2S-908-432/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Pareiškėjas
- J. N.
- Kreditorius
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) J. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-10-24 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. N. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuotieji asmenys: išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė Virginija Meškauskienė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė.
1. Pareiškėja J. N. padavė skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, kuris antstolės kontoroje gautas 2024-03-14, prašydama: 1) panaikinti 2024-02-14 turto arešto aktą Nr. S-24-15-5922; 2) panaikinti 2024-02-14 nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-24-15-5923 ir informuoti visas banko įstaigas, kurioms perduotas šis nurodymas, apie jo neteisėtumą; 3) panaikinti 2024-02-14 vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-24-15-5924; 4) panaikinti 2024-02-15 patvarkymą dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo Nr. S-24-15-6075; 5) panaikinti 2024-02-15 turto arešto aktą Nr. S-24-15-6076; 6) panaikinti 2024-02-15 vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-24-15-6077; 7) turto arešto aktų registre ištrinti įrašus apie turto arešto aktus: 2024-02-14 Nr. S-24-15-5922 ir 2024-02-15 Nr. S-24-15-6076; 8) per 5 dienas grąžinti į pareiškėjos sąskaitą SEB banke 2024-02-28 nurašytą 83,06 Eur sumą.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja taip pat prašė antstolės geranoriškai atlyginti 1 000 Eur žalą; paaiškinti, kokiu būdu ir kokia apimtimi pareiškėja turėtų saugoti 2024-02-15 turto arešto aktu Nr. S-24-15-6076 areštuotas galimai ateityje būsiančias R. N. pinigines lėšas; paaiškinti, kodėl 2024-02-15, 15.20 val. antstolių kontora nedirbo ir nebuvo galimybės perduoti dokumentų; paaiškinti, kokiu pagrindu prie pareiškėjos kontaktų nurodytas el. pašto adresas (duomenys neskelbtini) ir iš kokio šaltinio paimta ši informacija.
3. Pareiškėja nurodė, kad VMI pasielgė nesąžiningai, nes prieš perduodama antstolei vykdyti vykdomąjį raštą Nr. 2-982-984/2023 dėl 1 000 Eur baudos išieškojimo neinformavo apie tai pareiškėjos. Dėl nurodytos priežasties antstolė pareikalavo sumokėti 58,59 Eur vykdymo išlaidas, kurių nebūtų priskaičiuota, jei VMI būtų veikusi tinkamai. Pasak pareiškėjos, 2024-02-05 raštu ji kreipėsi į VMI, prašydama pateikti antstolei prašymą dėl vykdomosios bylos grąžinimo ar sustabdymo, apmokėti vykdymo išlaidas, spręsti dėl taikos sutarties sudarymo, tačiau iš VMI atsakymas iki 2024-02-08 nebuvo gautas. Pareiškėja nurodė, kad 2024-02-08 raštu informavo VMI, kad 1 000 Eur baudą sumokėjo, tačiau sužinojo, kad antstolė 2024-02-14 priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas nuo pareiškėjos ir jos sutuoktinio sąskaitos. Anot pareiškėjos, ji 2024-02-15 surašė skundą dėl antstolės veiksmų, tačiau antstolės kontoros durys buvo užrakintos, todėl skundas paliktas pašto dėžutėje. Pasak pareiškėjos, vėliau paaiškėjo, kad antstolė taip pat priėmė patvarkymus dėl turto arešto, vykdymo išlaidų apskaičiavimo, turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Pareiškėja pabrėžė, kad 2024-01-18 raginimą įvykdyti sprendimą per 10 dienų terminą ji gavo 2024 m. sausio 30 d. ir per nustatytą terminą jį įvykdė. Raginime buvo nurodyta, kad vykdymo išlaidų dydis nesikeis, jei raginimas bus įvykdytas iki nustatyto termino. Kadangi sprendimas įvykdytas 2024-02-08, antstolė neįgijo teisės į antstolio atlyginimą ir neturi kitų 2024-02-14, 2025-02-15 atliktų veiksmų pateisinimo.
4. Antstolė Virginija Meškauskienė 2024-03-20 patvarkymu Nr. S-24-15-10702 atmetė pareiškėjos skundą ir persiuntė jį nagrinėti teismui. Antstolė nurodė, kad VMI 2024-01-16 pateikė prašymą dėl priverstinio 1 000 Eur baudos išieškojimo iš skolininkės J. N. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-08-29 vykdomąjį raštą Nr. 2-982-984/2023. Raginimas įvykdyti sprendimą skolininkei įteiktas elektroniniu paštu bei 2024-01-30 registruota pašto siunta. Suėjus raginimo terminui, 2024-02-14 pradėtas priverstinio skolos išieškojimo procesas, t. y. priimti nurodymai priverstinai nurašyti pinigines lėšas, turto arešto aktai. Nustatyta, kad skolininkė nedirba, pajamų negauna, jos santuoka įregistruota 2008-09-06, duomenų apie galiojančias vedybų, sugyventinio ir turto padalijimo sutartis Vedybų sutarčių registre nėra registruota, todėl priimtas patvarkymas dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. 2024-02-15 antstolių kontoroje gautas pareiškėjos skundas, 2024-02-19 gauta informacija iš VMI, kad pateikta vykdyti bauda yra sumokėta tiesiogiai išieškotojai, tačiau tik 2023-02-08, t. y. pradėjus priverstinį skolos išieškojimo procesą raginimo termino metu. Antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas. Nedelsiant buvo perskaičiuotos vykdymo išlaidos ir pakeistas išieškomos sumos mastas. Vykdymo išlaidų skolininkė nesumokėjo, tačiau lėšos priverstinai nurašytos PLAIS nuo skolininkės ir jos sutuoktinio sąskaitų. Skolininkė nėra pateikusi informacijos apie lėšų kilmę, todėl nėra aišku, ar lėšos galės būti paskirstytos vykdymo išlaidoms padengti. Taip pat, atsižvelgiant skolininkės lėšų kilmę, bus sprendžiamas klausimas dėl sutuoktinio lėšų, šiuo metu saugomų antstolės depozitinėje sąskaitoje, gražinimo. Turto arešto aktu apribota teisė disponuoti nekilnojamuoju turtu yra panaikinta 2024-03-13.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotasis asmuo VMI pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašė pareiškėjos skundą atmesti. VMI nuomone, antstolės veiksmai, atlikti vykdymo proceso metu, yra teisėti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024-10-24 nutartimi nutraukė civilinę bylos dėl pareiškėjos J. N. skundo dėl antstolės veiksmų dalį, kurioje prašoma panaikinti 2024-02-14 turto arešto aktą Nr. S-24-15-5922, 2024-02-15 turto arešto aktą Nr. S-24-15-6076, 2024-02-14 nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-24-15-5923 ir turto arešto aktų registre ištrinti įrašus apie turto arešto aktus. Kitą skundo dalį atmetė.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolė Virginija Meškauskienė vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-08-29 išduotą vykdomąjį raštą dėl 1 000 Eur baudos išieškojimo iš skolininkės J. N. išieškotojai valstybei, kuri mokama į VMI atsiskaitomąją sąskaitą. Antstolė 2024-01-17 patvarkymu Nr. S24-15-1669 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir 2024-01-18 priėmė raginimą Nr. S24-15-1764 įvykdyti sprendimą. Raginime nurodoma, kad per 10 dienų nuo šio raginimo gavimo dienos pareiškėja turi sumokėti 1 000 Eur skolą ir 58,59 Eur vykdymo išlaidas, iš viso 1 058,59 Eur į antstolės depozitinę sąskaitą, nurodydama skolininkės vardą, pavardę ir bylos numerį. Raginime išaiškinta, kad neįvykdžius šiame raginime nurodytų veiksmų nustatytu terminu ir neapmokėjus šiame raginime nurodytų vykdymo išlaidų, bus taikomos CPK 624 straipsnyje nurodytos priverstinio vykdymo priemonė, t. y. bus pradėtas priverstinio vykdymo (išieškojimo) procesas. Šis raginimas pareiškėjai įteiktas 2024-01-30.
8. 2024-02-14 antstolė turto arešto aktu Nr. S-24-15-5922 areštavo pareiškėjos nekilnojamąjį turtą: žemės sklypo 1/168 dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamąją patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); negyvenamąją patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamąją patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); taip pat kelių transporto priemonę – valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2024-02-14 antstolė priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-24-15-5923, suma – 1 238,04 Eur ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-24-15-5924 – suma 238,04 Eur.
9. 2024-02-15 antstolė priėmė turto arešto aktą Nr. S-24-15-6076, kuriuo areštavo pareiškėjos sutuoktinio R. N. gaunamas pajamas, suma – 1 251 Eur. 2024-02-15 antstolė priėmė vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-24-15-6077 bei patvarkymą dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo Nr. S-24-15-6075, kuriuo išaiškino skolininkei J. N. ir jos sutuoktiniui R. N., kad jeigu skolininkei priklausanti turto, kuris bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu patvirtintu notarine tvarka.
10. 2024-02-15 antstolės kontoroje buvo gautas skolininkės skundas, kuriame nurodoma, kad skolininkė baudą pagal vykdomąjį raštą sumokėjo. Antstolė 2024-02-19 patvarkymu dėl informacijos pateikimo Nr. S-24-15-6223 kreipėsi į išieškotoją VMI, prašydama kuo skubiau pateikti duomenis, ar išieškoma 1 000 Eur bauda pagal išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-982-984/2023 yra apmokėta, nurodant apmokėjimo datą. Išieškotoja pateikė antstolei duomenis apie tai, kad 1 000 Eur bauda pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-982-984/2023 sumokėta 2024-02-08 ir vykdomasis dokumentas yra įvykdytas.
11. Antstolė 2024-02-20 priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-24-15-6660, suma – 81,04 Eur. 2024-03-13 antstolė priėmė patvarkymą dėl turto arešto panaikinimo.
12. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjos prašomi panaikinti 2024-02-14 ir 2024-02-15 turto arešto aktai Nr. S-24-15-5922 ir Nr. S-24-15-6076, antstolės 2024-03-13 patvarkymu buvo panaikinti ir išregistruoti iš turto arešto akto registro, taigi yra išnykęs ginčo dalykas, t. y. pareiškėjos reikalavimai iš esmės įvykdyti dar iki pareiškėjos skundo dėl antstolės veiksmų gavimo antstolės kontoroje. Pareiškėja prašė turto arešto aktų registre ištrinti įrašus apie turto arešto aktus. Byloje nustatyta, kad 2024-03-13 šie turto arešto aktai Nr. S-24-15-5922 ir Nr. S-24-15-6076 iš turto arešto akto registro buvo išregistruoti, išregistravimo pagrindas – 2024-03-13 antstolės patvarkymas dėl turto arešto panaikinimo, taigi šis pareiškėjos reikalavimas taip pat jau yra įvykdytas.
13. Pareiškėjai sumokėjus išieškotiną 1 000 Eur baudą tiesiogiai išieškotojai per raginime nustatytą terminą, antstolė 2024-02-20 nurodymu pakeitė priverstinai nurašomų lėšų sumą į 81,04 Eur, tokiu būdu iš esmės atšaukdama 2024-02-14 nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-24-15-5923. Kadangi pareiškėjos prašomas panaikinti 2024-02-14 nurodymas Nr. S-24-15-5923 buvo atšauktas, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ginčo dalykas taip pat yra išnykęs.
Šalies argumentai
14. Pareiškėja taip pat prašė panaikinti antstolės 2024-02-15 patvarkymą dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo Nr. S-24-15-6075. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu ir yra preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Antstolė nustatė, kad pareiškėja yra sudariusi santuoką. Vykdydama išieškojimą iš pareiškėjos ir nustačiusi, jog skolininkės vardu turto, į kurį butų galima nukreipti išieškojimą, nėra, areštavo pareiškėjos sutuoktinio pinigines lėšas sąskaitose. Antstolė, priimdama 2024-02-15 patvarkymą Nr. S-24-15-6075 neturėjo duomenų, kad pareiškėja yra įvykdžiusi vykdomąjį dokumentą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog negalima konstatuoti antstolės veiksmų, areštuojant pareiškėjo pinigines lėšas sąskaitose, neteisėtumo, taip pat ir priimant 2024-02-15 patvarkymą Nr. S-24-15-6075 dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, nes antstolė atliko vykdymo proceso normose numatytas pareigas (CPK 185 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja išieškomą sumą sumokėjo jau po to, kai prasidėjo priverstinis vykdymo procesas, sprendė, jog antstolė turi pagrindą skaičiuoti vykdymo išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad vykdymo išlaidos buvo apskaičiuotos neteisingai, be to, pareiškėja nepateikė argumentų dėl netinkamo tokių išlaidų dydžio apskaičiavimo. Todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti 2024-02-14 vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-24-15-5924 ir 2024-02-15 vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-24-15-6077. Kadangi pareiškėja vykdymo išlaidų geruoju nesumokėjo, nėra pagrindo grąžinti pareiškėjai iš jos sąskaitos 2024-02-28 nurašytą sumą (pažymėtina, kad nurašyta suma yra 81,04 Eur, o ne 83,06 Eur).
III. Atskirojo skundo esmė.
16. Apeliantė (pareiškėja) pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-10-24 nutarties. Apeliantė prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir; 1) pasisakyti atskirajame skunde prašomais klausimais; 2) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-10-24 nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 3) priteisti bylos nagrinėjimo išlaidas pareiškėjos naudai; 4) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
17. Apeliantės vertinimu, skundžiamoje nutartyje nėra nagrinėjami pareiškėjos pateikti motyvai, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl perteklinių antstolės veiksmų, pažeidžiančių pareiškėjos, jos sutuoktinio ir šeimos teises dėl kurių sukelto streso buvo padaryta žala sveikatai ir patirti materialiniai nuostoliai bei pažeista garbė ir orumas, bei padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, jog šie dokumentai pareiškėjai nesukelia materialinių teisinių padarinių vien dėl to, kad nurodymas ir areštai buvo pakeisti ar panaikinti po skundo pateikimo antstolei dienos. Teismas nepagrįstai neįvertino antstolės veiksmų pagrįstumo ir teisėtumo jų atlikimo metu ir taip pažeidė įgaliojimus ir teisės aktų reikalavimus, parodė cinišką požiūrį į žmogaus teises, rėmėsi tik vienos šalies – antstolės pateiktais subjektyviais ir save ginančiais teiginiais. Konstitucinis Teismas 2006-01-16 nutarime konstatavo, kad kiekvienas baigiamasis teismo aktas turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais); argumentavimas turi būti racionalus; iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia reiškia, kad baigiamajame teismo akte negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybiiį, turinčių reikšmės teisingo baigiamojo teismo akto priėmimui; baigiamieji teismo aktai turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Nutartyje yra daug nutylėtų faktų ir dėl šių nutylėtų faktų teismas priėmė šališką ir neteisėtą nutartį.
Šalies argumentai
18. Apeliantė nurodo, jog skundas pateiktas pašto įstaigai 2024-03-08, taigi skundo pateikimo data laikoma 2024-03-08. Tai buvo antras skundas antstolei. Pirmą skundą pareiškėja pateikė antstolei 2024-02-15 ir tą dieną telefonu kalbėjo su antstole ir ją informavo, kad 1 000 Eur bauda yra sumokėta per raginimo terminą. VMI žinojo, kad 1 000 Eur suma sumokėta. Be to, pareiškėjos sutuoktinis R. N., sužinojęs, kad į jo lėšas banko sąskaitose nukreiptas išieškojimas, pateikė skundą antstolei 2024-02-15 el. paštu ir informavo, kad nei jis, nei pareiškėja neturi skolų VMI, tačiau antstolė nuslėpė aplinkybę, kad gavo R. N. skundą ir toliau tęsė neproporcingus veiksmus. Šių faktų nutartyje teismas nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė.
19. Apeliantės vertinimu, nutartis nepagrįsta įrodymais, o tik antstolės subjektyviais pasakojimais: pareiškėja nėra gavusi patvarkymo ir net abejoja ar toks patvarkymas buvo priimtas, nes jo nėra byloje, kuriame matytųsi apskaičiuota 81,04 Eur vykdymo išlaidų suma. Primintina, kad pareiškėja baudą sumokėjo 2024-02-08 per raginimo 10 dienų terminą ir 2024-01-18 vykdymo išlaidų paskaičiavime Nr. S-24-15-1765 nurodyta 58,59 Eur vykdymo išlaidos. Teisės į didesnes vydymo išlaidas nei 58,59 Eur ir antstolio atlyginimą antstolė neįgijo, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nenagrinėjo ir teisės aktų normų reikalavimų ribose nevertino.
Žemesnės instancijos teismas
20. Pirmosios instancijos teismas painiojasi, kada prasideda priverstinis vykdymo procesas ir kada antstolis įgyja teisę į antstolio atlyginimą. Bauda sumokėta per 10 dienų raginimo terminą, taigi neatsirado teisė įpriverstinį išieškojimą ir antstolio atlyginimą.
Šalies argumentai
21. Apeliantė nurodo, jog teikė pirmosios instancijos teismui prašymą bylą skirti nagrinėti žodinio proceso tvarka bei skirti antstolei Virginijai Meškauskienei baudą už kontoros darbo laiko neužtikrinimą, neatsakymą į pareiškėjos skundą ir prašymą, vykdymo proceso pažeidimus, klaidas dokumentuose. Teismas dėl šių prašymų nepasisakė ir pažeidė CPK 594 straipsnyje įtvirtintą pareigą teismui — antstolio procesinės veiklos kontrolę. Be to, teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi tik antstolės pateikta gynybine pozicija.
Atsiliepimas
23. Antstolė J. N. teismui pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad su apeliantės atskiruoju skundu nesutinka. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagristai atmetė skundą, priimdamas skundžiamą nutartį tinkamai taikė proceso teisės normas, įvertino byloje pateiktus irodymus, pasisakė dėl visų bylos išsprendimui svarbių aplinkybių, todėl Vilniaus miesto apylinkes teismo 2024-10-24 nutartis yra pagrista, motyvuota ir teiseta.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
25. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo 2024-10-24 nutartis, kuria pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų atmestas, yra teisėta.
26. CPK 510 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad XXXI skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 510 straipsnio taikymo, yra nurodęs, kad, siekiant užtikrinti antstolio atliekamų veiksmų teisėtumą, suinteresuotajam asmeniui, manančiam, kad antstolio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti pažeidžia jo teises ar įstatymų saugomus interesus, suteikta teisė apskųsti antstolio procesinius veiksmus arba atsisakymą atlikti procesinius veiksmus (CPK 510 straipsnis). Antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimą reglamentuoja CPK V dalies „Ypatingoji teisena“ XXXI skyriaus „Bylos dėl antstolių ir notarinių veiksmų“ normos. Šiame skyriuje nustatytas vykdymo proceso dalyvių pažeistų teisių gynimo būdas, kuris įgyvendinamas suinteresuotajam asmeniui paduodant skundą dėl antstolio veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-24 civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-687/2019, 22 punktas).
27. CPK įtvirtinta ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, kuri skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013; 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017, 21 punktas).
28. Pagal CPK 510 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.
29. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl pareiškėjos užduotų klausimų antstolei. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas privalo išspręsti bylą, o ne atsakyti į pareiškėjos klausimus.
30. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl nebuvo patenkintas pareiškėjos prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliancinės instancijos teismas pažymi, jog vadovaujanti CPK 443 straipsnio 5 dalies nuostatomis, ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šio Kodekso V dalyje nurodoma kitaip. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog nėra aplinkybių, dėl kurių reikėtų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pareiškėja taip pat nenurodė konkrečių aplinkybių, kurių nebuvo teismui pateiktuose dokumentuose ir dėl kurių buvo būtina surengti žodinį bylos nagrinėjimą.
31. Pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė, įvertinęs, kurie antstolės patvarkymai galiojo skundžiamosios nutarties priėmimo dieną. Negaliojantys antstolės patvarkymai neturi įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms ir pagal skundo dėl antstolių veiksmų teisenos taisykles (CPK XXXI skyrius) nėra pagrindo tikrinti jų teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 510 straipsnio 3 dalis).
32. Nagrinėjamu atveju, dalis bylos pagal pareiškėjos skundą pagrįstai nutraukta, nes pareiškėjos prašomi panaikinti 2024-02-14 ir 2024-02-15 turto arešto aktai Nr. S-24-15-5922 ir Nr. S-24-15-6076, antstolės 2024-03-13 patvarkymu buvo panaikinti ir išregistruoti iš turto arešto aktų registro. Taip pat, pareiškėjai sumokėjus išieškotiną 1 000 Eur baudą, antstolė 2024-02-20 nurodymu pakeitė priverstinai nurašomų lėšų sumą į 81,04 Eur, tokiu būdu iš esmės atšaukdama 2024-02-14 nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-24-15-5923.
33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atmestoji skundo dalis taip pat pagrįstai atmesta. Pareiškėja baudą sumokėjo ne antstolės 2024-01-18 raginime Nr. S24-15-1764 nurodytą antstolės depozitinę sąskaitą, o tiesiogiai išieškotojai, apie tai neinformavusi antstolės. Todėl visi antstolės veiksmiai, atlikti iki jai sužinant apie baudos sumokėjimą yra teisėti. Antstolei nustačius, kad pareiškėja yra sudariusi santuoką, o skolininkės vardu turto, į kurį butų galima nukreipti išieškojimą, nėra, pagrįstai areštavo pareiškėjos sutuoktinio pinigines lėšas sąskaitose. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja išieškomą sumą sumokėjo jau po to, kai prasidėjo priverstinis vykdymo procesas, todėl antstolė turėjo pagrindą skaičiuoti ir vykdymo išlaidas. Pareiškėja vykdymo išlaidų geruoju nesumokėjo, todėl nebuvo ir pagrindo grąžinti pareiškėjai iš jos sąskaitos 2024-02-28 nurašytą sumą.
34. Įvertinus skundžiamos nutarties turinį, byloje esančius duomenis, spręstina, kad nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms ir jų vertinimui. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją, remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-10-24 nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-10-24 nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.