Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Virginijos Gudynienės ir Virginijos Lozoraitytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6903-736/2019 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ormėjas“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Tytus“ ieškinį atsakovui D. Č. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo byloje – M. S..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų

12. Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus –2016 m. spalio 28 d. PVM sąskaitos faktūros Nr.799, išrašytos tiekėjo UAB „Ormėjas“ direktoriaus M. S. vardu pirkėjui D. Č. dėl 1210 Eur apmokėjimo už automobilio nuomą bei kasos pajamų kvito Nr.100, sutarties kopijas, prašo juos priimti, šiais įrodymais grindžia apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes.

13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 26 punktas). Be to, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

14. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 str. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, jog naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant apelianto įrodinėjamas aplinkybes, todėl jie prijungtini prie bylos.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

15. Byloje kilo ginčas dėl sudaryto sandorio teisėtumo, ieškovui reiškiant reikalavimą pripažinti sandorį niekiniu, kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnis)

16. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių 2016 m. gruodžio 2 d. sudaryta turto pirkimo–pardavimo sutartis prieštarauja imperatyvioms Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo nuostatoms, kurios draudžia perleisti areštuotą turtą.

17. Apeliantas su šiomis teismo išvadomis nesutiko, nurodydamas, kad taikydamas CK 1.80 straipsnį teismas padarė nepagrįstą ir atsakovo pateiktiems įrodymams prieštaraujančią išvadą, jog atsakovas buvo nesąžiningas, nes žinojo, kad sutartimi perleistas (parduotas) turtas yra areštuotas. Teigia, kad jam teleskopinis krautuvas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perduotas nuosavybėn, už jį atsakovas yra pilnai atsiskaitęs.

18. Bylos duomenys patvirtina ir apeliantas neginčija, kad 2016 m. gruodžio 2 d. pirkimo–pardavimo sandoris buvo sudarytas tuo metu, kai minėtam teleskopiniam krautuvui nuo 2016 m. kovo 3 d. antstolio N. A. patvarkymu buvo taikomas areštas, kuris buvo įregistruotas Turto areštų registre. Vykdomoji byla Nr.0165/16/00167 užbaigta 2017 m. spalio 10 d. ir antstolio patvarkymu CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punkto tvarka persiųsta Kauno apygardos teismui, nagrinėjančiam UAB „Ormėjas“ bankroto bylą.

19. Pagal Turto arešto aktų registro įstatymo 6 straipsnio 1dalį, turto arešto aktų registre registruojami teismų, antstolių, prokurorų, Valstybinės mokesčių inspekcijos, kitų valstybės institucijų ir pareigūnų turto arešto aktai, kuriais įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka laikinai priverstinai apribojamos teisės į Lietuvos Respublikoje esantį turtą, jį areštuojant. Tretiesiems asmenims teisinės pasekmės dėl turto arešto atsiranda nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre (CPK 675 str. 4 d.; Turto arešto aktų registro įstatymo 4 str. 1d.). Duomenys apie ieškovės UAB „Ormėjas“ turto arešto įregistravimą paskelbti viešai Turto arešto aktų registre nuo 2016 m. kovo 3 d., todėl preziumuojama, kad jie atsakovui turėjo būti žinomi. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia apeliantas apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino abiejų ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumą ir konstatavo, kad atsakovas, įsigydamas teleskopinį krautuvą, nepaisė asmeniui keliamų atidumo ir rūpestingumo standartų. Jis, prieš perkant krautuvą, galėjo viešuose registruose pasitikrinti informaciją apie teleskopinį krautuvą ir jam taikomus apribojimus, areštus, šie duomenys yra visiems asmenims viešai prieinami, todėl padarė teisingą išvadą, kad ginčo krautuvo pirkimo metu atsakovo apdairaus ir rūpestingo elgesio stoka vertintina kaip sąžiningumo imperatyvo sutartiniuose santykiuose nepaisymas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad abi sutarties šalys veikė pažeisdamos imperatyviąsias teisės normas, ginčo krautuvas buvo neteisėtai parduotas atsakovui, nes disponavimo teisė parduodamam krautuvui buvo apribota. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės BUAB „Ormėja“ ieškinio reikalavimą ir pripažino ginčo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

20. Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad jis pažinojo UAB „Ormėja“ tuometinį direktorių M. S., juo pasitikėjo, bendradarbiavo, nuomojosi iš tos pačios ieškovės ūkio techniką, tačiau šie teiginiai bei su apeliaciniu skundu pateikti rašytiniai įrodymai dėl technikos nuomos, nepaneigia aplinkybės, kad prieš įgydamas kitos įmonės turtą kaip verslininkas privalėjo pasidomėti, ar siekiamam įsigyti turtui nėra taikytas areštas. Todėl lieka nepaneigta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamas sandoris sudarytas šalims žinant apie vienai iš sandorio šalių (UAB „Ormėjas“) jai taikomus apribojimus disponuoti turtu, t. y. kas įrodo ir sandorio šalių nesąžiningumą. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad sandoris prieštarauja imperatyviai įstatymo nuostatai yra teisiškai pagrįsta.

Dėl restitucijos taikymo pripažinus sandorį negaliojančiu

21. Konstatavęs sandorio negaliojimo faktą teismas privalo ex officio (savo iniciatyva) išspręsti dėl tokio sandorio teisinių pasekmių (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.80 straipsnio 2 dalis). Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pripažįstama, kad restitucija yra civilinės teisės gynybos būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką ji perdavė kitai šaliai, o iš nepagrįstai įgijusios šalies išieškoma tai, ką jį perdavusi kitai šaliai. Restitucija yra šalių grąžinimas į padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo (CK 1.138 straipsnio 2 punktas, 6.145 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad pripažinus sandorį negaliojančiu kiekviena iš sandorio šalių privalo grąžinti antrajai šaliai viską, ką yra gavusi pagal sandorį. Pavyzdžiui, tuo atveju, kai pardavėjas parduoda jam nuosavybės teise nepriklausiusį daiktą, pripažinus sandorį negaliojančiu, pirkėjui grąžinama jo sumokėta kaina (CK 6.323 straipsnio 1 dalis), o pripažinto neteisėtu sandorio dalykas turi būti grąžinamas daikto savininkui arba teisėtam valdytojui (CK 6.307 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-486-611/2016; 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-611/2019 ir kt.).

22. Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2016 m. gruodžio 2 d. technikos pirkimo – pardavimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti ab initio (nuo pat pradžių), tačiau restitucijos klausimo nesprendė, nustatęs esant atsakovo ir trečiojo asmens prieštaringiems duomenims dėl pinigų pagal pirkimo - pardavimo sutartį perdavimo.

23. Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pripažinęs, kad sandoris buvo sudarytas ir jį pripažinęs niekiniu, nepagrįstai nusprendė netaikyti restitucijos. Teigia, kad ginčijamas sandoris tarp šalių buvo sudarytas 2016-12-02, tą pačią dieną jis sumokėjo sandorio kainą, tai patvirtina ne tik ginčijamas sandoris, pinigų priėmimo kvitas, bet ir tai, kad minėta technika atsakovo ilgalaikio turto sąraše yra aprašoma nuo 2016-12-02. Teisėjų kolegija su šiais argumentais sutinka.

24. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė laikosi pozicijos, kad ginčo objektas - teleskopinis krautuvas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra ieškovo žinioje ir viešame registre įregistruotas būtent ieškovo vardu (e. b. tomas 1, b.l. 36), kad atsakovo D. Č. pateiktuose dokumentuose nurodyta suma (33.275 Eur) galimai ieškovui sumokėta nebuvo, kad ieškovas neprašė teismo taikyti restitucijos šioje byloje. Taip pat nurodo, jog ginčo dalyko įsigijimo vertė 2013-10-30 datai sudarė tik 19.404,54 Eur sumą (e. b. tomas 1, 34 l), kai tuo tarpu praėjus daugiau nei trejiems metams po turto įsigijimo ir turtui nusidėvėjus net iki 4.447,00 Eur sumos, jis tariamai perleidžiamas net už 33 275 Eur sumą, todėl restitucija netaikytina. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės argumentai atmestini, nes ginčo turto vertės klausimas nagrinėjamoje byloje neaktualus ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

25. Apeliacinės instancijos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas, pasiūlyta šalims pateikti papildomus įrodymus.

26. Ieškovė 2019 m. gruodžio 16 d. pateikė (DOK-36279) papildomus rašytinius įrodymus : išrašo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazės apie UAB „Ormėjas“ išrašomų PVM sąskaitų faktūrų 2016 m. spalio 1 d. - 30 d. ir 2017 m. sausio 1-31 d. registro duomenis bei Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr.eB2-343-273/2019 kopija, kurioje tenkintas Bankroto administratoriaus UAB „Tytus“ prašymas ir pripažintas BUAB „Ormėjas“ bankrotas tyčiniu. Šioje nutartyje konstatuota, kad UAB „Ormėjas“ nei dokumentai, nei turtas bankroto administratoriui nėra perduoti.

27. Atsakovas 2019 m. gruodžio 18 d. lydraščiu (DOK-36657) pateikė pardavėjo UAB „Ormėjas“ išrašytą 2016 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą serija MS Nr.006 dėl 33 275 Eur apmokėjimo už teleskopinį krautuvą (duomenys neskelbtini) pirkėjui D. Č., originalą, 2016 m. gruodžio 2 d. pinigų priėmimo kvitą serija MS Nr.005 originalą, kuris patvirtina, kad už teleskopinį krautuvą (duomenys neskelbtini) 2016 m. gruodžio 2 d. D. Č. sumokėjo 33 275 Eur grynais pinigais, o M. S. savo parašu patvirtino pinigų gavimą; 2016 m. liepos 1 d. - 2016 m. gruodžio 31 d. ūkininko D. Č. kasos registrą, kuriame užfiksuotas teleskopinio krautuvo apmokėjimo 33 275 Eur suma faktas; bei 2016 m. gruodžio 31 d. D. Č. pelno (nuostolio) ataskaitą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo pateikti dokumentų originalai patvirtintina pinigų sumokėjimo faktą už įgytą turtą UAB „Ormėjas“ vardu atstovavusiam vadovui M. S.. Iš byloje pateikto trečiojo asmens M. S. atsiliepimo į ieškinį turinio nustatyta, kad jis pripažino aplinkybes, jog 2016m. gruodžio 2 d., jis būdamas UAB „Ormėjas“ direktoriumi, pasirašė 2016 m. gruodžio 2 d. turto pirkimo - pardavimo sutartį, po to D. Č. jam sumokėjo pinigus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys patvirtina, jog ginčo sandoris tarp šalių buvo sudarytas, sandorio suma už parduodamą ūkio technika buvo sumokėta atsakovo ieškovės valdymo organui – jos direktoriui M. S., todėl privačiam juridiniam asmeniui sukelia prievoles (CK 2.83 straipsnio 1 dalis). Sutartis, kurios pagrindu atsakovas atliko nurodytą mokėjimą, pripažinta negaliojančia, todėl ieškovė privalo grąžinti tai, ką yra gavusi iš atsakovo. Pagal sutartį Bendrovės turtas liko įregistruotas ieškovės vardu ir grąžintas ieškovei, todėl šiuo atveju atsakovui iš ieškovės priteisiama 33 275 Eur suma.

Dėl procesinės bylos baigties

28. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, todėl iš esmės teisingai išsprendė tarp šalių kilusį ginčą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tačiau nesprendė restitucijos klausimo. Teisėjų kolegija ex officio išsprendžia restitucijos klausimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies pakeičia, atitinkamai papildant jo rezoliucinę dalį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

29. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovas už apeliacinį skundą 2019 m. liepos 11 d. sumokėjo 388 Eur žyminį mokestį. Netenkinus apeliacinio skundo dalies dėl pagrindinio (turtinio) reikalavimo, netenkintinas apelianto prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės.

30. Apeliacinės instancijos teismui nepateiktas ieškovės prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų šiame teisme atlyginimo ir dokumentų dėl patirtų išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš apelianto ieškovei klausimas nespręstinas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimą, išdėstant jo rezoliucinę dalį taip:

pripažinti 2016 m. gruodžio 2 d. tarp UAB „Ormėjas“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ir D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą traktoriaus, savaeigės žemės ūkio mašinos, savaeigės mašinos ar priekabos pirkimo–pardavimo sutartį dėl teleskopinio krautuvo „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo, negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

Taikyti restituciją ir iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ormėjas“ priteisti 33 275 Eur (trisdešimt tris tūkstančius du šimtus septyniasdešimt penkis eurus) atsakovo D. Č. naudai.

Priteisti ieškovei BUAB „Ormėjas“ iš atsakovo D. Č. 740,00 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 82,16 Eur (aštuoniasdešimt dviejų eurų 16 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas (duomenys neskelbtini).