- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-23
- Bylos Nr.
- 2A-1074-267/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-04166-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Birutė Simonaitienė, Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- valstybės įmonei „(duomenys neskelbtini) miškų urėdija“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Kursevičiaus ir Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-263-636/2015 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei valstybės įmonei „(duomenys neskelbtini) miškų urėdija“ dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – panaikinimo, grąžinimo į ankstesnį darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo, nepagrįstai išskaitytos sumos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei VĮ „(duomenys neskelbtini) miškų urėdija“ ir prašė pripažinti drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – paskyrimą neteisėtu ir grąžinti ieškovą į pirmesnį jo darbą; priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo 2014-11-10 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; priteisti dėl neteisėto atleidimo patirtą neturtinę 14500 Eur žalą; priteisti nepagrįstai iš uždarbio išskaičiuotą 2618,51 Lt arba 758,37 Eur sumą ir bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė reikalavimo dėl grąžinimo į darbą, prašė priteisti 6 mėnesių vidutinę darbo išmoką. Nurodė, kad buvo atliktas patikrinimas, kurio metu urėdas pamatė, kad sandėlyje yra dalis nepažymėtų rąstų. Urėdas nesureagavo į ieškovo paaiškinimą, kad atsakovės nurodymu 2,1 kmt beržinių atpjovų yra parduota, o eigulys paaiškinime nurodė, kodėl susidarė trūkumas – jis dalį nulaužtų, patręšusių medžių susmulkino į technologinę skiedrą, kuri yra užpajamuota. Manė, kad nepadarė jokio pažeidimo ir nesavivaliavo: visus veiksmus atliko suderinęs su išvežimo baro viršininku, vyr. inžinieriumi. Jis buvo susipažinęs su girininko pareigybės aprašymu ir tinkamai vykdė nurodytas girininko funkcijas ir urėdijai jokio žalos nepadarė. Taip pat manė, kad pažeidimas yra menkavertis, tačiau už jį jis buvo nubaustas, nes urėdas norėjo jį atleisti iš darbo. Ieškovas pripažino, kad padarė vienintelį prasižengimą – ieškovas 1m³ medienos suguldęs į valksmas, nesurašė 1m³ medienos nurašymo techninėms reikšmėms akto. Dėl arklio Džimio nurodė, kad jis buvo materialiai atsakingas už arklį, o atsakovė melagingai nurodė, kad jis pardavė arklį Džimį, nes jis šio arklio net nebuvo matęs, arklį saugojo buvęs darbuotojas Ž., kurį jau pasenusį, kad nenudvėstų, Ž. pardavė, manydamas, kad arklio vertė yra lygi nuliui. Pažymėjo, kad urėdija arkliui išlaikyti neskirdavo lėšų, todėl arklį turėdavo išlaikyti tas, kuris naudojosi gyvuliu. Už arklį, kad būtų ramiau, ieškovas žalą urėdijai atlygino, sumokėdamas 360 Lt (sumą nurodė urėdo sudaryta komisija). Nurodė, kad po drausminės nuobaudos skyrimo jo sveikata pablogėjo: padidėjo kraujo spaudimas, cukraus kiekis, paveikė nervus, sušlubavo širdis, ieškovas gydosi ir jam būtina vartoti vaistus. Ieškovas teigė, kad prasidėjus patikrinimui suprato, jog siekiama jį atleisti iš darbo, nors ieškovas norėjo dirbti iki 2015-05-04.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė stengėsi tolerantiškai žiūrėti į ieškovo atliekamą darbą ir neskirti nuobaudų už nustatytus pažeidimus. Urėdija gaudavo iš kitų darbuotojų signalų, kad ieškovui girininko darbas yra per sunkus – jis turi asmeninį ūkį, kad biržėse galimai yra trūkumų. Metinio kompleksinio patikrinimo (revizijos) metu, kuris buvo atliktas planuotai, nustatė biržėse trūkumus, kuriuos užfiksavo patikrinimo akte. Nurodė, kad atsakovė nebuvo ir nėra priešiškai nusiteikusi ieškovo atžvilgiu. Pažymėjo, kad atlikdami patikrinimą nesiekė nubausti girininką, be to, apsiribojo trijų, o ne visų objektų tikrinimu. Ieškovas nepripažino padarytos žalos ir jos neatlygino, todėl urėdija neturėjo pagrindo nutraukti su ieškovo darbo santykius bendru sutarimu. Valstybinei miškų tarnybai nustačius pažeidimus ieškovui buvo paskirta nuobauda, o urėdijai atlikus patikrinimą nuo šios nuobaudos paskirimo nebuvo praėję metai. Ieškovas neskyrė pakankamai dėmesio darbui – nežinojo konkrečios situacijos savo girininkijoje ir tai būdavo kliūtis laiku išvežti iš miško medieną – tokiu būdu buvo trukdoma kitiem darbuotojam dirbti. Paaiškino, kad arkliui Džimiui išlaikyti prie girininkijos buvo ganykla, kurioje vasarą arklys galėjo ganytis, o žiemai girininkas galėjo prisišienauti. Administracijai lėšų dėl arklio išlaikymo nebuvo skirta. Pažymėjo, kad girininkas turi organizuoti jam patikėto materialaus turto išlaikymą ir jei jam išlaikyti buvo reikalingos papildomos lėšos ar resursai, jis turėjo kreiptis į urėdiją tarnybiniu pranešimu dėl jų skyrimo, tačiau urėdija iš ieškovo tarnybinio pranešimo nebuvo gavusi. Atsakovė nurodė, kad ieškovas, vykdydamas darbines pareigas, padarė šiuos darbo drausmės pažeidimus: nekontroliavo, priimdamas rangovų atliktus darbus, ar gaminama produkcija atitinka standartų reikalavimus, t. y. ar gaminami sortimentai su reikiamo ilgio užlaida; netinkamai organizavo ir vykdė pagamintos medienos priėmimą, pagamintos produkcijos apskaitą; netinkamai organizavo ir vadovavo visų rūšių kirtimų darbams; nesaugojo jam patikėtų materialinių vertybių, tuo pažeidė eilę teisės aktų: Girininko pareiginių nuostatų, patvirtintų VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos miškų urėdo 2010-10-25 įsakymu Nr.P-118/2010, Apvaliosios medienos klasifikavimo ir ženklinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001-07-05 įsakymu Nr.358 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-07-30 įsakymo Nr.D1-625 redakcija) reikalavimus bei VĮ (duomenys neskelbtini) urėdijos patvirtintos apskaitos politikos nurodymus, taip pat Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-12-30 įsakymu Nr.D1-1055 3 punktą bei 2006-03-01 Darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės sutarties su 2013-11-06 pakeitimu 3.1, 3.2 punktus. Šie darbo drausmės pažeidimai įvertinti kaip šiurkštūs, todėl ieškovui pagrįstai 2014-11-10 įsakymu paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo nuo 2014-11-10 DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu bei išskaičiuota iš ieškovo darbo užmokesčio 2618,51 Lt padarytos žalos urėdijai atlyginimui.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2015-07-26 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo A. B. atsakovei VĮ „(duomenys neskelbtini) miškų urėdija“ 900,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad ieškovas tiek ieškinyje, tiek bylos nagrinėjimo metu teigė, kad VĮ „(duomenys neskelbtini) miškų urėdija miškų urėdo 2014-07-11 įsakymu Nr. V-116 „Dėl padalinių gamybinės veiklos patikrinimo“ inicijuotu ieškovo vadovaujamoje (duomenys neskelbtini) girininkijoje patikrinimu, siekė su juo susidoroti. Teismas su tokiu ieškovo argumentu nesutiko, nes 2014-07-11 įsakymu Nr. V-116 buvo nurodyta atlikti patikrinimą ne tik (duomenys neskelbtini) girininkijoje, bet ir kituose padaliniuose buvo vykdomas planinis gamybinės veiklos patikrinimas girininkijoje bei kituose padaliniuose buvo nustatyti trūkumai, eilei urėdijos darbuotojų paskirtos drausminės nuobaudos, tarp jų ir (duomenys neskelbtini) girininkijos girininkui A. B. už nusišalinimą nuo biržių atrėžimo darbų ir šių darbų kontrolės bei nusišalinimą nuo miškų apsaugos nuo savavališkų kirtimų ir Pareiginių nuostatų 13 ir 18 punktų nevykdymą skirtas papeikimas.
Dėl (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) eiguvoje 47 kvartalo ir 78 kvartalo medienos sandėliuose, matuojant viršutinių sortimentų ilgį, nustatytų gaminamiems sortimentams taikomų ilgio užlaidų viršijimų nuo 1 cm iki 17 cm, teismas nurodė, kad ieškovas, būdamas 2011-07-14 supažindintas su Girininko pareiginiais nuostatais, laikydamasis šių nuostatų 26 ir 27 punktų reikalavimų, privalėjo kontroliuoti ir užtikrinti, kad jo vadovaujamame padalinyje – (duomenys neskelbtini) girininkijoje – rangovai tinkamai atliktų darbus ir gaminama produkcija atitiktų standartų reikalavimus, tačiau tinkamai šių pareigų neatliko. Tačiau teismas šio pažeidimo nelaikė šiurkščiu.
Dėl 2013 m. atvejinio kirtimo biržėje 14 kvartalo 9 sklype atrėžtame 0,9 ha plote nustatytų pažeidimų teismas nurodė, kad byloje esančiame ieškovo paaiškinime ir papildomame paaiškinime bei bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad 14 kvartalo 9 sklype atvejinis kirtimas atidengtas vėjams, todėl prieš kirtimą buvo nemažai nulaužtų, išverstų medžių, todėl kirtimo metu atėjęs į biržę jis pažymėjo keletą menkaverčių, pažeistų, nulaužtų, neperspektyvių II ardo eglių ir beržiukų. Teismas sprendė, kad ieškovui pastebėjus, jog 14 kvartalo 9 sklypo 0,9 ha ploto biržėje yra anksčiau pažymėtų medžių, o žymos yra nublukusios, prieš kertant turėjo įsitikinti, kad tikrai buvo išduotas leidimas kirtimui, o šiuos medžius iškirtus ir paaiškėjus, kad leidimas nėra išduotas, ieškovas, būdamas atsakingas už kirtimų kontrolę, vadovaudamasis Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-12-30 įsakymu Nr.D1-1055 3 punktu, turėjo kreiptis į VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdiją dėl leidimo išdavimo papildomai iškirstiems medžiams. Teismas konstatavo, kad ieškovui iškirtus 110 vnt. daugiau medžių nei buvo išduotas leidimas ir nesant duomenų, kad jis būtų kreipęsis dėl leidimo šių medžių kirtimui, ieškovas tokiais veiksmais pažeidė Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 3 punkto nuostatas.
Dėl 2014 m. atvejinio kirtimo 41 kvartalo 3 sklype 0,6 ha ploto biržėje ieškovas teigė, kad 41 kvartalo 3 sklype bendras medienos kiekis neatitinka spygliuočių ir lapuočių santykio, todėl ieškovas manė, kad įvyko techninė klaida, taip pat, ieškovas papildomame paaiškinime nurodė, kad jam nuvykus į biržę akivaizdžiai matėsi, kad dauguma eglių kelmų yra su puviniu, nemažai kelmų pakrypę, kas reiškia, kad eglės augo pakrypusios. Tačiau teismas sprendė, kad byloje nenustatyta, jog ieškovas būtų kreipęsis į urėdiją dėl prikyrimo kitam sortimentui, nors ieškovas ir paaiškino, kad jam vyriausiais inžinierius J. K. žodžiu leido iš pajuodusios medienos gaminti tai ką galima pagaminti, tačiau apklaustas liudytoju J. K. paneigė ieškovo nurodytą faktą, kiti liudytojai taip pat nepatvirtino ieškovo nurodytų aplikybių. Teismas atkreipė dėmesį, kad apklausti liudytojai K. K., J. K., M. K., V. A. ir atsakovės atstovai paaiškino, kad spygliuočių mediena, jei ji yra su puviniu, pakrypusiu stiebu ar kitomis medienos ydomis, naudojama gaminti smulkių spygliuočių sortimentams arba malkoms. Nors ieškovas teigė, kad jis pakeisdamas medienos sortimentą, t. y. dalį pajuodusios spygliuočių medienos apskaitydamas kaip lapuočių, siekė urėdijai naudos, tačiau iš byloje esančios VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijoje (duomenys neskelbtini) girininkijoje 41 kvartalo 3 sklypo 0,6 ha ploto biržėje kontrolinio matavimo metu nustatyto galimo pagaminti sortimento kiekio ir jų kainos palyginimo su girininkijos pagamintų sortimentų kiekiu ir jų kaina lentelės, teismas nustatė priešingą rezultatą – ieškovas pažeisdamas Apvaliosios medienos apskaitos tvarkos apraše nustatytą tvarką darbų priėmimo aktuose patvirtindamas mažesnės vertės sortimentų apskaitymą, atsakovei padarė 544,25 Lt žalą. Teismas sprendė, kad ieškovas, pažeidžiant Apvaliosios medienos apskaitos tvarkos apraše nustatytą tvarką, Biržės eksploatavimo technologinėje kortelėje Nr. 3a nustatytus gaminamus sortimentus, priskirdamas kitam sortimentui (perklasifikuodamas medieną), nesilaikė Pareiginių nuostatų 17 punkte ir 24 punkte nustatytų girininko pareigų ir VĮ (duomenys neskelbtini) urėdijos patvirtintų apskaitos politikos nurodymų.
Dėl atlikto sanitarinių kirtimų vykdymo 28 kvartalo 6, 7, 8 sklypų biržėje ir apskaitos patikrinimo teismas, atsižvelgęs į tai, kad kontrolinio patikrinimo metu nebuvo kitos galimybės nukirstų medžių padaringumui nustatyti ir į tai, kad kirtimų biržėje negali būti didesnis kelmų skaičius, nei buvo išduotas leidimas kirtimui, pritarė atsakovės atstovų išsakytai nuomonei, jog nukirtus medį, negali būti užkirsta galimybė įvertinti buvusio medžio vertę vien dėl to, kad jo stiebo jau nebėra, vadovaujantis protingumo principu yra nustatoma, ar medis galėjo būti priskirtas prie padarinių ar prie malkinių medžių.
Dėl arklio Džimio teismas nurodė, kad ieškovas, būdamas materialiai atsakingas už VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos jam perduotą turtą, nesuderinęs su atsakove, perdavė arklį V. Ž., be to 2013 m. rudenį, padvėsus arkliui, tarnybiniu pranešimu neinformavo atsakovės apie gyvulio mirtį, sprendė, kad nagrinėjamu atveju tik VĮ „(duomenys neskelbtini) miškų urėdija, o ne girininkas, galėjo priimti sprendimą dėl arklio Džimio pripažinimo nereikalingu arba netinkamu naudoti. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas, viršydamas savo įgaliojimus, priimdamas sprendimą dėl arklio tinkamumo naudoti, ir nugaišus arkliui neinformuodamas VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos, pažeidė Pareiginių nuostatų 47 punktą.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad ieškovas, vykdydamas girininko pareigas ir būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtą turtą, nekontroliavo, priimdamas rangovų atliktus darbus, ar gaminama produkcija atitinka standartų reikalavimus, t. y. ar gaminami sortimentai su reikiamo ilgio užlaida, netinkamai organizavo ir vykdė pagamintos medienos priėmimą, pagamintos produkcijos apskaitą; netinkamai organizavo ir vadovavo visų rūšių kirtimų darbams; nesaugojo jam patikėtų materialinių vertybių, t. y. savivaliavo, tuo pažeisdamas Pareiginių nuostatų 14, 17, 24, 26 punktus, Apvaliosios medienos klasifikavimo ir ženklinimo taisyklių 14.4 punktus, Apvalios medienos apskaitos tvarkos aprašo reikalavimus, VĮ (duomenys neskelbtini) urėdijos patvirtintos apskaitos politikos nurodymus, Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 3 punktą, Nenukirsto valstybinio miško skyrimo ir pardavimo taisyklių 10 punktą bei 2006-03-01 Darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės sutarties su 2013-11-06 pakeitimu 3.1, 3.2 punktų nuostatus. Nors ieškovas minėtais nusižengimais labai didelės turtinės žalos atsakovei nepadarė, tačiau teismas sprendė, kad jo padarytų pažeidimų pripažinti mažareikšmiais nėra pagrindo, nes pažeidimai padaryti tyčiniais veiksmais, akivaizdžiai ignoruojant teisės aktais nustatytą tvarką, nesant objektyvių ieškovo veiksmus pateisinančių priežasčių. Teismas konstatavo, kad atsakovė, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, ieškovui padarius VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos 2014-11-10 įsakyme Nr. P-197 nurodytus pažeidimus, kurie laikytini šiukščiais darbo pareigų pažeidimais, turėjo pagrindą taikyti ieškovui griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Nurodė, kad ieškovui VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos 2014-11-10 įsakymu Nr. P-197 paskirta drausminė nuobauda laikoma pagrįsta ir nėra per griežta, todėl nenaikintina (DK 228, 234, 238 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė
Apeliantas (ieškovas) A. B. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-07-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti ieškovui iš atsakovės jo patirtas išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
Apeliantas nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą ir iš esmės remdamasis liudytojų parodymais, palaikančiais atsakovo poziciją, neatsižvelgė į tai, kad liudytojai yra atsakovo darbuotojai, t. y. visiškai materialiai bei psichologiškai priklausomi nuo atsakovo, jie yra atsakovo vadovo (asmeniškai inicijavusio ieškovo atleidimą bei priėmusio lokalius dokumentus ir kategoriškai, be logiško paaiškinimo, dėl asmeninių savo charakterio savybių atsisakiusio bet kokio bandymo ginčą užbaigti taikiai) pavaldiniai, todėl jų liudijimai turėjo būti vertinami itin kritiškai.Apelianto manymu, teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas, dirbdamas VĮ „(duomenys neskelbtini) miškų urėdija“, taip pat buvo visiškai tiek materialiai, tiek psichologiškai priklausomas nuo savo tiesioginio vadovo, buvo priverstas vykdyti vadovo žodinius nurodymus arba elgtis pagal įmonėje nusistovėjusią veiksmų, elgsenos tvarką, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai perkėlė ieškovui atsakomybę dėl tokios (atsakovo vadovo nustatytos) vidaus tvarkos laikymosi, kaip prieštaraujančios valstybės įmonės veiklą reglamentuojantiems teisės aktams.Taip pat nurodo, kad atsakovė, atlikdama medienos tūrio skaičiavimus bei skaičiuodama žalos dydį dėl medienos trūkumo, neįvertino ir nepritaikė įstatymu reglamentuojamos medienos tūrio matavimo paklaidos, dėl ko paskaičiavo bendrai 2618,51 Lt žalos sumą ir ją išskaitė iš ieškovo darbo užmokesčio. Ieškovas atlikdamas iškirstos medienos tūrio savo paskaičiavimus taikė 15 proc. paklaidą (vadovaudamasis Lietuvos Nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos atliktame iškirstų medžių tūrio įvertinime nurodyta paklaida), kurią pritaikius žala atsakovei faktiškai nebuvo padaryta. Nors pirmos instancijos teismas nurodė, kad teisės aktais reglamentuota ne 15 proc., o 10 proc. paklaida (sprendimo 18 lapo 3 pastraipa), tačiau atsakovo paskaičiuotas neva trūkstamos medienos kiekis bei žalos dydis ir jo išskaita vis tiek buvo pripažinti teisėtais (sprendimo 25 lapo 3 pastraipa) ir šiems dydžiams teismas nepritaikė 10 proc. paklaidos. Be to, byloje neatsakyta į klausimą – turi ar neturi, gali ar negali būti taikoma paklaida, ir jei taikoma – tai kokio dydžio, pagal iškirstų medžių kelmus nustatant augusių medžių likvidinės medienos tūrį. Nuo atsakymo į šį klausimą priklauso, ar ieškovas padarė atsakovui žalą (nors ir menamą, pagal prognozuojamus skaičius), ar nepadarė, kas tiesiogiai įtakotų aplinkybę ar padarė jis darbo pareigų pažeidimą, ar nepadarė.Apeliantas teigia, kad pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus analogiško pobūdžio bylose nagrinėjant darbuotojo (ieškovo) reikalavimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, be kitų aplinkybių, patikrinti ir DK 238 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kuriuos darbdavys privalo vykdyti, skirdamas darbuotojui drausminę nuobaudą, laikymąsi, t. y. į tai, kad skiriant drausminę nuobaudą ieškovui, nebuvo atsižvelgta į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltus padarinius, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau.Papildomai ieškovas nurodo, kad atsakovė, atleisdama jį iš darbo, su juo susidorojo, o kaip priežastį tokiam susidorojimui ieškovas numanė esant tai, jog suėjus pensiniam amžiui jis ir toliau ketino dirbti toje pačioje darbovietėje, tose pačiose pareigose, nors į tas pareigas jau buvo numatytas kitas asmuo ir ieškovo pasilikimas dirbti įmonėje darbdavio vadovui buvo neparankus.Dėl pažeidimo, kur nustatyta gaminamiems sortimentams taikomų ilgio užlaidų viršijimai nuo 1 cm iki 17 cm, apeliantas pažymi, kad atsakovės komisijai nustačius užlaidų neatitikimus, atsakovės atstovas – VĮ „(duomenys neskelbtini) miškų urėdija urėdas, pats turėjo pateikti dėl šio nustatyto fakto nors kokias nors pastabas rangovams, kad šie laikytųsi teisės aktų, su urėdija sudarytos sutarties sąlygų, kad atlygintų įmonei padarytą žalą ar pan., tačiau medieną ruošę rangovai tik teismo posėdyje sužinojo apie galėjusius būti užlaidų ilgio neatitikimus. Kadangi nei užlaidas turėjęs kontroliuoti ieškovas, nei tas užlaidas padarę rangovai nedalyvavo šį faktą nustatant, užlaidų neatitikimo niekada anksčiau nebuvo nustatyta, nors tiek ieškovas, tiek rangovai jau dirba daugelį metų, teismui turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl užlaidų ilgių neatitikimo nustatymo teisėtumo ir šio pažeidimo fakto buvimo. Tačiau teismas besąlygiškai konstatavo ieškovą padarius pažeidimą.Apelianto manymu, priimdamas teismo sprendimą, teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas darbdavio įmonėje dirba nuo 1976 metų, t. y. jau beveik keturiasdešimt metų, turi didžiulę savo darbo patirtį. Šioje įmonėje ieškovas sulaukė pensinio amžiaus. 2013 m. birželio 5 d. LR Aplinkos ministerija jam suteikė II-ojo laipsnio nusipelniusio aplinkosaugininko ženklą. Savo darbines pareigas ieškovas vykdė laikydamasis teisės normų, pareiginių nuostatų reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovo A. B. atsakovei VĮ „(duomenys neskelbtini) miškų urėdija patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsakovės teigimu, apeliaciniame skunde nepagrįstai tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus (rėmėsi liudytojų parodymais, palaikančiais atsakovo poziciją, neatsižvelgė į tai, kad liudytojai yra atsakovo darbuotojai, materialiai bei psichologiškai priklausomi nuo atsakovo), taip pat nepagrįstai nurodė, kad vadovas asmeniškai inicijavo ieškovo atleidimą bei nebandė ginčo užbaigti taikiai, kadangi buvo vykdomas planinis gamybinės veiklos patikrinimas urėdijos padaliniuose, jokios išankstinės nuostatos miškų urėdas atleisti iš darbo ieškovą neturėjo, be to paties ieškovo paaiškinimai nuo pat drausminio pažeidimo tyrimo pradžios buvo nenuoseklūs ir nepatikimi, ypač tiriant darbo drausmės pažeidimą dėl materialinės vertybės praradimo. Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, kad ieškovui drausminė nuobauda paskirta, neatsižvelgus į jo paaiškinimus, nes tik po to, kai buvo išsamiai ištirtos visos aplinkybės, gauti komisijų aktai, ieškovui buvo skirta drausminė nuobauda, mano, kad nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai, kad ieškovo padaryti darbo drausmės pažeidimai negali būti laikomi šiurkščiais bei atitinkantys savivaliavimo požymius, kadangi ieškovo padaryti šie pažeidimai – teisės aktų nesilaikymas, vykdant darbines pareigas (miško kirtimas neapskaitant kertamų medžių tūrio ir skaičiaus t. y. neturint nustatyto leidimo, medienos neapskaitymas (kv.14 skl. 9; kv.28 skl. 6,7,8), medienos užpajamavimas pakeičiant medienos rūšį (kv. 41 sl.3)), nepateisinamų, neturint kompetencijos, sprendimų priėmimas (dėl arklio pardavimo).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).
Bylos medžiaga teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai nustatė reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (LAT 2009 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 03 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apeliaciniame skunde išdėstytų esminių argumentų, juo labiau kad didžioji dalis apeliaciniame skunde nurodytų motyvų kartoja ieškinio argumentus, o pirmosios instancijos teismas juos įvertino ir dėl jų plačiai pasisakė skundžiamame sprendime, su kuriuo apeliacinės instancijos teismas sutinka.
Visi argumentai, kuriais grindžiamas apeliacinis skundas, yra susiję su įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių tariamu pažeidimu pirmosios instancijos teisme, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įrodymų vertinimas (CPK 185 straipsnis) reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.).
Vienas iš apelianto argumentų, kad teismas rėmėsi liudytojų parodymais, nors byloje apklausti liudytojai yra susiję darbo santykiais su atsakove ir administracijos įtakojami. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus, nes liudytojų parodymai skundžiamu sprendimu buvo įvertinti kitų byloje surinktų įrodymų kontekste (2014-08-20 Gamybinės veiklos patikrinimo (duomenys neskelbtini) girininkijoje aktas, 2014-10-02 Žalos paskaičiavimo aktas, 2014-10-08 VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) Girininkijos ūkinės veiklos patikrinimo akto savarstymo protokolas, Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos atlikti ir byloje pateiktos išvados dėl iškirstų medžių ir jų tūrio paskaičiavimų, paties ieškovo darbdaviui ir byloje pateikti paaiškinimai ir kt.), kurių visetas pagrindžia teismo išvadą dėl ieškovo padarytų šiurkščių darbo drausmės pažeidimų. Be to, nei vienas iš byloje apklaustų liudytojų nėra nurodęs, kad jo santykiai su ieškovu būtų konfliktiški, o vien tik ta aplinkybė, kad liudytojai yra atsakovės darbuotojai nesudaro pagrindo nesiremti liudytojų parodymais.
Apeliantas taip pat teigia, kad atsakovė, atleisdama jį iš darbo, siekė su ieškovu susidoroti, tačiau šiuos apelianto argumentus pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atmetė, nurodęs, kad tuo pačiu metu patikrinimai, pagal byloje esančius duomenis, buvo atlikti ir kituose urėdijos padaliniuose, nustatyti ir kitų urėdijos darbuotojų pažeidimai. Be to, 2014-10-08 Patikrinimo akto svarstymo protokolo Nr. (18)-6 duomenimis (1 t., 134–135 b. l.) nustatyta, kad apeliantui buvo siūloma geranoriškai atlyginti žalą ir spręsti darbo sutarties nutraukimo klausimą šalių sutarimu, išmokant išeitinę kompensaciją už 6 mėnesius. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas apelianto teiginius apie darbdavio siekį su juo susidoroti vertina kaip deklaratyvius, pagrįstus prielaidomis, ir juos atmeta.
Byloje nustatyta, kad ieškovas A. B. nuo 2005-04-14 VĮ „(duomenys neskelbtini) miškų urėdija dirbo girininku. VĮ „(duomenys neskelbtini) miškų urėdija miškų urėdo 2014-05-14 įsakymu „Dėl ūkinės veiklos patikrinimo“ Nr. V-70 už nusišalinimą nuo biržių atrėžimo darbų ir šių darbų kontrolės bei nušalinimą nuo miškų apsaugos nuo savavališkų kirtimų ir pareiginių nuostatų 13 punkto ir 18 punkto nevykdymą ieškovui skirta drausminė nuobauda – papeikimas.
VĮ „(duomenys neskelbtini) miškų urėdija 2014-11-10 priėmė įsakymą Nr. P-197 „Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – skyrimo (duomenys neskelbtini) girininkijos girininkui A. B. ir padarytos žalos išieškojimo“, kuriuo ieškovui skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo nuo 2014-11-10 Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, išskaitant iš ieškovo 2618,51 Lt žalos atlyginimą, už tokius pažeidimus: (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) eiguvoje kv. 47 ir kv. 78 nustatyta gaminamiems sortimentams taikomų ilgio užlaidų viršijimai nuo 1 cm iki 17 cm., dėl 2013 m. atvejinio kirtimo biržėje 14 kvartalo 9 sklype kontrolinio matavimo metu nustatyta, kad iškirsta 100 vnt. medžių daugiau negu buvo nurodyta biržės atrėžimo dokumentuose, bei 37,44 ktm likvidinės medienos negu buvo išduotas leidimas kirsti mišką 2013-10-07 A Nr. 000288. Lyginant apvaliosios medienos priėmimo kortelių duomenis (53,64 ktm) ir kontrolinio matavimo metu nustatytą iškirstą kiekį (77,44 ktm), nustatyta, kad 23,8 ktm iškirstos medienos neapskaityta medienos priėmimo dokumentuose. Pagal 2014-10-02 „(duomenys neskelbtini) girininkijos gamybinės veiklos patikrinimo metu padarytos žalos urėdijai paskaičiavimo aktą“ urėdijai padaryta 1681,23 Lt. Žala (1 t., 19–22 b. l.). Dėl 2014 m. atvejinio kirtimo biržėje 41 kvartalo 3 sklype kontrolinio matavimo metu nustatyta, kad iškirsta 7,23 ktm likvidinės medienos mažiau negu buvo išduotas leidimas kirsti mišką 2013-12-20 A Nr. 000299 (65 ktm). Lyginant apvaliosios medienos priėmimo kortelių duomenis (59,25 ktm) ir kontrolinio matavimo metu nustatytą iškirstą kiekį (57,77 ktm), nustatytas 1,48 ktm likvidinės medienos neatitikimas, kuris neviršija leistinų matavimo paklaidų. Palyginus pagamintų ir priimtų atskirų sortimentų kiekį su kontrolinio matavimo metu nustatytu galimu pagaminti atskirų sortimentų kiekiu, nustatytas ženklus neatitikimas. Girininkas A. B. savo parašu darbų priėmimo aktuose patvirtino mažesnės vertės sortimentų apskaitymą, negu kontrolinio matavimo metu nustatyti galimi pagaminti aukštesnės vertės sortimentai. Pagal 2014-10-02 „(duomenys neskelbtini) girininkijos gamybinės veiklos patikrinimo metu padarytos žalos urėdijai paskaičiavimo aktą“ urėdijai padaryta 544,25 Lt žala. Dėl 2014 m. atrankinio sanitarinio kirtimo biržėje 28 kvartalo 6, 7, 8 sklypuose 6, 7 ha plote kontrolinio matavimo metu nustatyta, kad iškirsta 15 vnt. medžių, kurių likvidacinis tūris 7,20 ktm daugiau, negu buvo numatyta iškirsti 2014-05-12 pranešime apie ketinimus kirsti mišką valstybiniuose miškuose Š06 Nr. 000289. Lyginant apvalios medienos priėmimo kortelių duomenis (16,34 ktm) ir kontrolinio matavimo metu nustatytą iškirstą kiekį (21,20 ktm), nustatyta, kad 4,86 ktm medienos neapskaityta. Pagal 2014-10-02 „(duomenys neskelbtini) girininkijos gamybinės veiklos patikrinimo metu padarytos žalos urėdijai paskaičiavimo aktą“ urėdija padaryta 393,03 Lt žala. Drausminė nuobauda skirta ir už tai, kad atlikus materialinių vertybių inventorizaciją nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) girininkijoje faktiškai nerastas arklys Džimis, kuris buvo perduotas pagal 2002-10-15 „Ilgalaikio turto perkėlimo įmonės viduje važtaraštį“ Nr. 6 girininko A. B. materialinėn atsakomybėn, tačiau 360 Lt žalą dėl arklio girininkas A. B. atlygino geruoju.
Apeliantas dėl šiukščiu darbo pareigų pažeidimu laikomo gaminamiems asortimentams taikomų ilgio užlaidų nekontroliavimo teigia, kad ieškovas pastoviai ir tinkamai tikrindavo gaminamų asortimentų užlaidų ilgį ir reikšdavo pastabas. Girininko pareiginių nuostatų, patvirtintų VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos Miškų urėdo 2010-10-25 įsakymu 26 punkte numatyta, kad girininkas tikrina miško kirtimo ir kito miško naudojimo vietas, kontroliuoja ir priima rangovų ir girininkijos jėgomis atliktus darbus. 27 punkte numatyta, kad girininkas tikrina, kaip vykdomi darbai, ar gaminama produkcija atitinka standartų reikalavimus, įvertina produkcijos kokybę. Šiuo atveju akivaizdu, kad ieškovas, iš esmės pripažindamas urėdijai padarytos žalos faktą, neteisingai aiškina jam pavestas kontrolės ir tikrinimo, darbų priėmimo funkcijas, neigdamas savo atsakomybę. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas yra neteisus, nes pagal atsakovo patvirtintus girininko pareiginius nuostatus, A. B. privalėjo ne tik žodžiu reikšti pastabas rangovams, bet ir tikrindamas atliekamus darbus, juos priimdamas, pranešti urėdijai apie nustatytus pažeidimus, todėl nustačius gaminamiems asortimentams taikomų ilgio užlaidų neatitikimus nustatytiems reikalavimams, ieškovas pagrįstai pripažintas padaręs pažeidimą.
Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad atsakovė, atlikdama medienos tūrio skaičiavimus bei skaičiuodama žalos dydį dėl medienos trūkumo, neįvertino ir nepritaikė įstatymu reglamentuojamos medienos tūrio matavimo paklaidos, dėl ko paskaičiavo bendrai 2618,51 Lt žalos sumą ir ją išskaitė iš ieškovo darbo užmokesčio, nors pritaikius paklaidą žala net neatsirado. Ieškovo argumentus dėl paklaidos taikymo teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus, kadangi teisės aktai nenumato, jog skaičiuojant išskirstos medienos kiekį privaloma taikyti paklaidą. Kaip matyti iš atsakovės atlikto iškirstos medienos tūrio skaičiavimo, paklaida buvo taikyta apskaičiuojant kelmo skersmenį ir medžių stiebų likvidinį tūrį. Nors ieškovas teigia, kad nustatant, ar atliekant kirtimą susidarė iškirstos medienos trūkumas, buvo būtina atsižvelgti į bendrą medienos tūrį, t. y. likvidinę medieną sumuojant su atliekomis, tokie ieškovo argumentai nepagrįsti, kadangi atliekant patikrinimą buvo vertinamas tik likvidinės medienos tūris, kuriai kirsti ir buvo išduotas leidimas. Teiginio, kad vertinant likvidinės medienos tūrį privalėjo būti įvertintas bendras medienos tūris, ieškovas nepagrindė. Be to, ieškovo argumentai, kad galbūt pritaikius paklaidą žalos iš viso nebūtų, yra nepagrįsti ir dėl to, kad 14 kv. sklype 9 buvo iškirsta beveik perpus daugiau medžių (212 vnt. vietoj 112 vnt.), negu buvo gautas leidimas, todėl teigti apie galimą žalos nebuvimą šiuo atveju nėra pagrindo. Ieškovo argumentai dėl girininkijoje nenustatyto medienos trūkumo teisėjų kolegijos atmetami, kaip prieštaraujantys CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo sąžiningumo ir principams. Apeliacinės instancijos vertinimu, ieškovas nei nuotraukomis, nei liudytojų parodymais nepaneigė atsakovės 2014-08-20 Gamybinės veiklos patikrinimo (duomenys neskelbtini) girininkijoje akte ir Lietuvos Nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos rašte „Dėl iškirstų medžių tūrio įvertinimo“ užfiksuotų iškirstos medienos kiekių. Nors ieškovas nurodo, kad minėtame sklype elgėsi pagal teisės aktus ir ilgametę savo darbo praktiką, t. y. savo nuožiūra pažymėjo menkaverčius, pažeistus, nulaužtus, neperspektyvius medžius, peržymėjo medžius su išblukusiais dažais, ieškovas neįrodė, kad tokie jo veiksmai buvo teisėti ir nepaaiškino, kaip darbdavio teiktuose paaiškinimuose nurodyti „keletas menkaverčių, pažeistų, nulaužtų, neperspektyvių II ardo eglių ir beržiukų“ (1 t., 41–44 b. l.), kuriuos jis savavališkai leido kirsti, darbdavio ir Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos skaičiavimuose įvardinti kaip 100–110 vnt. medžių daugiau, negu buvo nustatyta biržės atrėžimo dokumentuose. Ieškovas aiškino, kad leidime kirsti nurodytam medienos kiekiui ir jo neteisėtai iškirstiems 110 vnt. medžių, atliekant iškirstos medienos tūrio skaičiavimus ir taikant 15 procentų paklaidą, turtinės žalos miškų urėdijai faktas paneigiamas. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus, kaip neatitinkančius elementarių logikos dėsnių ir vadovaujasi atsakovės byloje pateiktais skaičiavimais, kurie pagrįsti kontrolinių matavimų metu nustatytais duomenimis ( 1 t., 19–22 b. l.). Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad jau 2014-05-14 įsakymu ieškovui buvo paskirta nuoboda už to paties sklypo biržės atrėžimo darbų nekontroliavimą, todėl atliekant kirtimą ieškovas turėjo būti atidus ir rūpestingas.
Teisėjų kolegijos šios bylos kontekste neįtikino ir apelianto argumentai apie jo ilgametę darbinę patirtį ir nepriekaištingą reputaciją, nes teisminio nagrinėjimo metu išryškėjo A. B. gebėjimas, naudojantis turima ilgamete girininko patirtimi, teikti darbdaviui ir teismui vis naujus argumentus ir paskaičiavimus, tariamai paneigiančius akivaizdžius darbo drausmės pažeidimus ir urėdijai padarytą žalą.
Ieškovo teiginiai, kad teismas nepagrįstai perkėlė jam atsakomybę už atsakovės vadovo žodinių reikalavimų laikymąsi yra visiškai nepagrįsti, neparemti jokiais objektyviais duomenimis ir leistinais įrodymais, priešingai, ieškovas buvo supažindintas su jo pareigybei keliamais reikalavimais, privalėjo veikti teisės aktų ribose, tačiau, kaip pagrįstai konstatuota darbdavio, netinkamai atliko savo pareigas, dėl ko atsakovei buvo padaryta žala. Atsižvelgus į tai, teigti, kad dėl ieškovo padarytų pažeidimų yra kalta pati atsakovė, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.
Nors ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovė šiurkščiu pažeidimu laiko savavališką 360 Lt pervedimą į atsakovės sąskaitą už žalą dėl arklio, pažymėtina, kad ne lėšų pervedimas, o arklio praradimas buvo laikomas materialinių vertybių saugojimo pažeidimu, lėmusiu atsakovei žalos atsiradimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas, viršydamas savo įgaliojimus, priimdamas sprendimą dėl arklio tinkamumo naudoti, ir nugaišus arkliui neinformuodamas VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos, pažeidė Pareiginių nuostatų 47 punktą.
Ieškovas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į DK 238 straipsnio reikalavimus. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo sprendime yra nurodyta, kad teismas laiko, jog ieškovui paskirta drausminė nuobauda pagrįsta ir nėra per griežta, todėl nenaikintina (DK 228, 234, 238 str.). Teismas nurodė, kad ieškovas padarė šiukštų darbo pareigų pažeidimą, dėl kurio atsakovei buvo padaryta žala (2978,51 Lt) ir toks pažeidimas pagrįstai pripažintas šiukščiu ir teisingai kvalifikuotas pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktą.). Dėl to teisėjų kolegija apelianto argumentus dėl DK 238 straipsnio taikymo pažeidimų, atmeta kaip visiškai nepagrįstus.
Įvertinus likusią ieškovo apeliacinio skundo dalį matyti, kad jame nurodomi iš esmės tie patys argumentai, kaip ir ieškinyje, šie ieškovo argumentai pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti, dėl kiekvieno iš jų plačiai pasisakyta. Ieškovas, perrašydamas ieškinio argumentus, tik deklaratyviai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo argumentus, padarė nepagrįstas išvadas. Darytina išvada, kad ieškovas, pateikdamas savo faktinės situacijos vertinimą, iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, kitaip įvertintas šalių elgesys, nei tai padarė teismas, tačiau apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir atliktu įrodymų vertinimu, todėl laiko jas nustatytomis, pagrįstos ir atitinkančiomis bylos aplinkybes ( CPK 320 str. 1 d.).
Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikydamas materialinės ir procesinės teisės normas, vadovaudamasis įstatymais pagrįstai ieškovo ieškinį atmetė, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais ir priimti naują sprendimą nėra įstatyminio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Pateikusi atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašė priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal teismui iki bylos išnagrinėjimo pateiktus atsakovės rašytinius įrodymus, atsakovė sumokėjo 500 Eur už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas atmestas, taip pat į LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (aktuali redakcija nuo 2015-03-19, Rekomendacijų 8.11 p.) pateiktus dokumentus, pagrindžiančius turėtas išlaidas, atsakovei iš ieškovo priteisia 500 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei valstybinei įmonei „(duomenys neskelbtini) miškų urėdija“, j. a. k. 166484784, 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.