Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui A. B., jo atstovei advokatei R. L., atsakovės valstybinės įmonės „Mažeikių miškų urėdija“ atstovams E. P., N. L. ir advokatei D. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei valstybinei įmonei „Mažeikių miškų urėdija“ drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – panaikinimo, grąžinimo į ankstesnį darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo, nepagrįstai išskaitytos sumos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė ieškinį palaikė ieškinyje išdėstytais motyvais, tačiau atsisakė reikalavimo dėl grąžinimo į darbą, nes supranta, kad būtų sudarytos nepalankios darbui sąlygos bei papildomai paprašė pripažinus drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo paskyrimą neteisėtu, priteisti 6 mėnesių vidutinę darbo išmoką. Paaiškino, kad jis 38 metus išdirbo girininku R. girininkijoje. Patikrinimas prasidėjo nuo to, kai urėdas pamatė, kad sandėlyje yra dalis nepažymėtų rąstų. Mano, kad atsakovės nurodyta 17 procentų leistina paklaida biržėje nėra niekur fiksuota, jam užklausus atsakingus asmenis sužinojo, kad gali būti 15 procentų paklaida. Produkcijos matavime taip pat leistinos paklaidos: 2 procentų, 5 procentų, 7 procentų. Atsižvelgiant į paklaidas, medienos trūkumo nelieka. Urėdas nesureagavo į paaiškinimą, kad atsakovės nurodymu 2,1 kmt beržinių atpjovų yra parduota. Eigulys paaiškinime nurodė, kodėl susidarė trūkumas – jis dalį nulaužtų, patręšusių medžių susmulkino į technologinę skiedrą, kuri yra užpajamuota. Viską apskaičiavus matyti, kad 14 kvartale medienos nebetrūksta. Iki atleidimo iš darbo turėjo vieną galiojančią nuobaudą – papeikimą, paskirtą 2014 m. gegužės mėnesį, dėl nepadarytų biržių atrėžimo darbų. Dėl pirmo pažeidimo nurodyto 2014-08-20 akte. Jis tris kartu buvo nuvykęs į biržę, esančią 73 kvartele ir kiekvieną kartą rangovams pareikšdavo pastabas dėl užlaidų ilgio. Rangovas didžiausius pažeidimus padarė per dvi dienas, kai jis nebuvo nuvykęs patikrinti, nes buvo išvykęs į kitų biržių kirtimus. Nei eigulys, nei girininkas negali visą laiką kontroliuoti rangovo darbuotojų atliekamų darbų kokybės ir mano, kad už rangovo blogai padarytas užlaidas turi atsakyti rangovo vadovas ir atlyginti žalą. Mano, kad pažeidimas yra menkavertis, tačiau už jį jis buvo nubaustas, nes urėdas norėjo jį atleisti iš darbo. Dėl antro pažeidimo. Ieškovas paaiškino, kad jis buvo vienas iš 14 kvartele atliekamų darbų tikrintojas, tačiau jis negalėjo vienu metu tikrinti kaip matuotojas matuoja ir kaip jis užrašo išmatuotą diametrą. Mano, kad atsakovės nurodyta 17 procentų leistina paklaida biržėje nėra niekur fiksuota, jam užklausus atsakingus asmenis sužinojo, kad gali būti 15 procentų paklaida. Produkcijos matavime taip pat leistinos paklaidos: 2 procentų, 5 procentų, 7 procentų. Atsižvelgiant į paklaidas, medienos trūkumo nelieka. Urėdas nesureagavo į paaiškinimą, kad atsakovės nurodymu 2,1 kmt beržinių atpjovų yra parduota. Eigulys paaiškinime nurodė, kodėl susidarė trūkumas – jis dalį nulaužtų, patręšusių medžių susmulkino į technologinę skiedrą, kuri yra užpajamuota. Viską apskaičiavus matyti, kad 14 kvartale medienos nebetrūksta. Pažymėjo, kad kilus neaiškumų dėl matavimo tikslumo patikrinimo metu, jis kartu su eiguliu ir girininko pavaduotoju atliko sklype pakartotiną matavimą ir nustatė, kad medžių likvidacinis tūris galėjo sudaryti 74 ktm, o ne 77,44 ktm, kaip nurodyta atsakovės. Miškotvarkos inžinierius buvo pažymėjęs, kad kai matuos kita komisija, tai gali nežymiai skirtis rezultatas. Šiuo atveju taip ir yra, tačiau gautas skirtumas ieškovo naudai. Jis tikėjo, kad esant tokiam gautam rezultatui atsakovė dar kartą permatuos. Kituose objektuose taip pat buvo padaryti tikrinimo pažeidimai. Matavo (taškavo) dvi urėdijos brigados. Jis pats nedalyvavo tame matavime, nes sirgo, tačiau jam papasakojo eigulys, jog eigulys vaikščiojo su vienu matuotoju, o inžinierius L. vienas matavo su elektroninėmis žerglėmis, todėl mano, kad inžinierius galėjo primatuoti senus apsamanojusius kelmus. Ieškovas su komisija, kurią sudarė jis, girininko pavaduotojas, eigulys, nusprendė, kad seni kelmai buvo įtraukti į apskaitą ir tokiu būdu buvo nuspręsta, kad trūksta medienos. 41 kvartalo 3 sklype kontrolinio matavimo metu nustatyta, kad darbų priėmimo aktuose turėjo būti nurodyti egliniai sortimentai, tačiau yra nurodyti drebuliniai sortimentai. Pažymėjo, kad eglės buvo įpuvusios (matėsi juodas puvinys) ir iš tokios medienos pagamintų „tarinukų“, kurie yra brangesni 30 litų nei drebuliniai, niekas nepirktu, todėl urėdijos atsakingų darbuotojų žodiniu leidimu darbų priėmimo aktuose nurodžius vietoje eglinių sortimentų drebulinius, buvo padaryta ne žala, o gauta nauda, kadangi papuvusios eglės „tarinukus“ pavykta parduoti už lapuočių kainą, kai tuo tarpu tokių „tarinukų“ už eglinių kainą niekas neperka, tačiau to atsakovė nenori pripažinti. Pats vyriausiasis inžinierius atvykęs sakė iš įpuvusių eglių, gaminti tai kas išeina. Jei papuvusias egles būtų supjaustę į malkas, o ne į „tarinukus“, kuriuos pardavė kaip drebulinius, urėdija būtų patyrusi nuostolius. Dėl 28 kvartalo 6, 7, 8 sklypuose nustatytų pažeidimų paaiškino, kad buvo apskaityti seni kelmai nukirsti gal prieš ketverius metus, todėl gavosi, kad yra nukirs 4-5 m³ daugiau medienos. Vienintelis prasižengimas yra padarytas šioje kirtavietėje yra tame, kad ieškovas 1m³ medienos suguldęs į valksmas, nesurašė 1m³ medienos nurašymo techninėms reikšmėms akto. Dėl arklio Džimio paaiškino, kad jis buvo materialiai atsakingas už arklį. Atsakovė melagingai nurodė, kad jis pardavė arklį Džimį, tačiau jis šio arklio net nėra matęs. Arklį saugojo buvęs darbuotojas Ž., kurį jau pasenusį, kad nenudvėstų, Ž. pardavė, manydamas, kad arklio vertė yra lygi nuliui. Pažymėjo, kad urėdija arkliui išlaikyti neskirdavo lėšų, todėl arklį turėdavo išlaikyti tas, kuris naudojosi gyvuliu. Už arklį, kad būtų ramiau, ieškovas žalą urėdijai atlygino, sumokėdamas 360 Lt (sumą nurodė urėdo sudaryta komisija). Po drausminės nuobaudos skyrimo jo sveikata pablogėjo: padidėjo kraujo spaudimas, cukraus kiekis, paveikė nervus, sušlubavo širdis. Gydosi ir jam būtina vartoti vaistus. Prasidėjus kontroliniams patikrinimui, pablogėjo jo sveikata. Jis prasidėjus patikrinimui suprato, jog siekiama jį atleisti iš darbo. Jis blogai jaučiasi dėl to, kad buvo atleistas iš darbo. Jis norėjo dirbti iki 2015-05-04. Mano, kad daug kas jo bijo, o atleido iš darbo, nes yra neparankus urėdui. Dėl skirtos drausminės nuobaudos ir atleidimo iš darbo iki šiol jaučia sveikatos pablogėjimą. Mano, kad nepadarė jokio pažeidimo ir nesavivaliavo: visus veiksmus atliko suderinęs su išvežimo baro viršininku, vyr. inžinieriumi. Jis buvo susipažinęs su girininko pareigybės aprašymu ir tinkamai vykdė šiame nurodytas girininko funkcijas ir urėdijai jokio žalos nepadarė. Pastebėjo, kad prie ieškinio pridėtos nuotraukos yra pateiktos kaip apibūdinamų aplinkybių pavyzdžiai, tačiau ne visi užfiksuoti vaizdai yra iš šiai bylai aktualių sklypų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Faktinės bylos aplinkybės.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių, liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas A. B. ir atsakovė VĮ Mažeikių miškų urėdija sudarė darbo sutartį Nr. 64, pagal kuria ieškovas tęsia R. girininkijos girininko darbą, taip pat iš šios sutarties matyti, kad VĮ Mažeikių miškų urėdijoje ieškovas dirba nuo 1976-12-16 (1 t. 24–25, 26–30 b. l.). 2006-03-01 ieškovas ir atsakovė pasirašė Darbuotojo materialinės atsakomybės sutartį, pagal kurią ieškovui nustatyta visiška materialinė atsakomybė už jam patikėtą darbdavio turtą (88–89 b. l.), taip pat 2006-03-01 šalys pasirašė Darbuotojo materialinės atsakomybės sutarties 2 punkto pakeitimą (90 b. l.). Ieškovas pasirašytinai supažindintas su girininko pareiginiais nuostatais, patvirtintais VĮ Mažeikių miškų urėdijos Miškų urėdo 2010-10-25 įsakymu Nr. P-118/2010 (2011-07-12 įsakymu Nr. P-163/2011 redakcija) (toliau – Pareiginiai nuostatai) (1 t. 91–93 b. l.). VĮ Mažeikių miškų urėdijos miškų urėdo 2014-05-14 įsakymu „Dėl ūkinės veiklos patikrinimo“ Nr. V-70 už nusišalinimą nuo biržių atrėžimo darbų ir šių darbų kontrolės bei nušalinimą nuo miškų apsaugos nuo savavališkų kirtimų ir pareiginių nuostatų 13 punkto ir 18 punkto nevykdymą ieškovui skirta drausminė nuobauda – papeikimas (1 t. 63–90 b. l.). VĮ Mažeikių miškų urėdijos miškų urėdas 2014-07-11 įsakymu „Dėl padalinių gamybinės veiklos patikrinimo“ Nr. V-116 sudarė komisiją ir jai pavedė atlikti gamybinės veiklos patikrinimus pasirinktinai tikrinant atliktus darbus nuo paskutinio patikrinimo datos iki patikrinimo pagal šį įsakymą datos ir numatė R. girininkijos tikrinimo datą – 2014 m. rugpjūčio mėnesį (1 t. 104–111 b. l.). Vadovaujantis VĮ Mažeikių miškų urėdijos miškų urėdo 2014-07-11 įsakymu, 2014 m. rugpjūčio mėnesį atliktas R. girininkijos 2013-2014 metų ūkinės veiklos patikrinimas (1 t.78– 83 b. l.). 2002-10-15 ilgalaikio turto perkėlimo įmonės viduje važtaraštyje nurodyta, kad iš R. girininkijos girininkas A. B. priėmė iš Balėnų girininkijos arklį Džimį (1 t. 113 b. l.). 2014-08-13 sutikrinimo žiniaraščio Nr. 1 ilgalaikio turto inventorizacijos apraše nurodyta, kad aklio Džimis, inventorinis Nr. 190055, naudojimo pradžia 1994-07-01, arklio kiekis nenurodytas (2 t. 43 b. l.). VĮ Mažeikių miškų urėdijos miškų urėdas 2014-09-02 prašymu Nr. 3.9 (D)-1075 paprašė ieškovo pateikti pasiaiškinimą dėl 2014-08-29 R. girininkijos gamybinės veiklos patikrinimo akte ir šiame prašyme išvardintus trūkumus (1 t. 37–38 b. l.) bei 2014-10-03 Nr. 3.9.(D)-1232 prašymu prašė pateikti paaiškinimus į šiame prašyme išvardintus klausimus (1 t. 39–40 b. l.). Ieškovas pateikė paaiškinimus į minėtus miškų urėdo prašymus (1 t. 41–45 b. l.). 2014-10-02 sudarytas R. girininkijos gamybinės veiklos patikrinimo metu padarytos žalos urėdijai paskaičiavimo aktas, kuris 2014-11-10 pasirašytinai įteiktas ieškovui (1 t. 19–22 b. l.). VĮ Mažeikių miškų urėdijos R. girininkijos ūkinės veiklos patikrinimo akto svarstymo 2014-10-08 protokole Nr. (1.8)-6 užfiksuota, kad komisija vieningai sutarė, jog ieškovas nesugebėjo pateikti įrodymų, kuriais pateisintų patikrinimo akte įvardintus trūkumus ir buvo pasiūlyta, atlyginus žalą, spręsti ieškovo darbo sutarties nutraukimo klausimą abipusiu sutarimu, išmokant išeitinę kompensaciją už 6 mėnesius (1 t. 134–135 b. l.). Įvertinus 2014-08-20 gamybinės veiklos patikrinimo R. girininkijoje akte nustatytus pažeidimus, 2014-08-12 inventorizacijos metu nustatytą turto trūkumą, 2014-10-02 R. girininkijos gamybinės veiklos patikrinimo metu padarytos žalos urėdijai paskaičiavimo akte nustatytą žalą urėdijai, ieškovo paaiškinimus ir atsižvelgus į tai, kad 2014-05-14 įsakymu Nr. V-70 ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas už darbo drausmės pažeidimą, VĮ Mažeiki miškų urėdijos miškų urėdas 2014-11-10 priėmė įsakymą Nr. P-197 „Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – skyrimo R. girininkijos girininkui A. B. ir padarytos žalos išieškojimo“, kuriuo ieškovui skyrė drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo nuo 2014-11-10 Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu ir išskaityti iš ieškovo piniginės išmokos 2618,51 Lt žalos atlyginimui, išskaitą daryti pagal DK 225 straipsnyje nustatytą tvarką. Su šiuo įsakymu pasirašytinai supažindintas ieškovas (1 t. 14–17 b. l.). VĮ Mažeikių miškų urėdijos 2014-11-10 įsakymu Nr. V-201 sudarytos komisijos aktu Nr. IL-133 nustatyta, kad ieškovas 2014-11-10 gavo įsakymą Nr. P-197 „Dėl drausminės nuobaudos – atleisimo iš darbo – skyrimo R. girininkijos girininkui A. B. ir padarytos žalos išieškojimo“ ir žalos paskaičiavimo aktą pasirašė, tačiau atsisakė pasirašyti 2005-04-14 darbo sutarties Nr. 4 nutraukimą nuo 2014-11-10 Miškų urėdo 2014-11-10 įsakymu Nr. P-197 pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Taip pat šiuo aktu komisija pasirašė 2005-04-14 darbo sutarties Nr. 4 nutraukimą nuo 2014-11-10 Miškų urėdo 2014-11-10 įsakymu Nr. P-197 pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Su šiuo aktu pasirašytinai supažindintas ieškovas (1 t. 18 b. l.). Lietuvos nepriklausomų medienos asociacija 2015-04-21 rašte Nr. 1054 „Dėl išskirstų medžių tūrio įvertinimo“ nurodyta, jog 14 kvartalo 9 sklypo 0,9 ha ploto biržėje 2013 m. spalio-lapkričio mėnesiai atlikti atvejinio- atrankinio kirtimo metu išskirsta 102,078 m³ ±15% stiebų medienos, iš jos likvidinės 87,618 m³ ±15%; 28 kvartalo 6, 7, 8 sklypų 6,7 ha ploto biržėje 2014 m. gegužės mėnesį atlikto atrankinio sanitarinio kirtimo metu išskirsta 25,574 m³ ±15% stiebų medienos, iš jos likvidinės 22,417 m³ ±15%; taip pat pridėtas išskirstų medžių tūrio pagal kelmus matavimai (2 t. 91–93 b. l.).

Dėl drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo

Ieškovas tiek ieškinyje, tiek bylos nagrinėjimo metu teigė, kad VĮ Mažeikių miškų urėdijos miškų urėdo 2014-07-11 įsakymu Nr. V-116 „Dėl padalinių gamybinės veiklos patikrinimo“ inicijuotu ieškovo vadovaujamoje R. girininkijoje patikrinimu, siekė su juo susidoroti. Teismas su tokiu ieškovo argumentu nesutinka, nes 2014-07-11 įsakymu Nr. V-116 buvo nurodyta atlikti patikrinimą ne tik R. girininkijoje, bet ir kituose padaliniuose buvo vykdomas planinis gamybinės veiklos patikrinimas. Iš byloje esančio VĮ Mažeikių miškų urėdijos miškų urėdo 2014-05-14 įsakymo Nr. V-70 „Dėl ūkinės veiklos patikrinimo“ matyti, kad Valstybinės miškų tarnybos miškų kontrolės skyriaus valstybinių miškų kontrolės poskyris 2014 m. balandžio 2-9 dienomis tikrino VĮ Mažeikių miškų urėdijos 2013 ir 2014 metų biržių atrėžimo kokybę ir nenukirsto valstybinio miško pardavimą VĮ Mažeikių miškų urėdijos girininkijose, tarp jų ir R. girininkijoje, ir 2014-04-22 surašė pažymą „Apie VĮ Mažeikių miškų urėdijos vykdomą veiklos patikrinimą“. Vykdant VĮ Mažeikių miškų urėdijos miškų urėdo 2014-03-15 įsakymą Nr. V-63 „Dėl ūkinės veiklos patikrinimo“ R. girininkijoje bei kituose padaliniuose buvo nustatyti trūkumai. Todėl minėtu VĮ Mažeikių miškų urėdijos miškų urėdo 2014-05-14 įsakymo Nr. V-70 eilei urėdijos darbuotojų paskirtos drausminės nuobaudos, tarp jų ir R. girininkijos girininkui A. B. už nusišalinimą nuo biržių atrėžimo darbų ir šių darbų kontrolės bei nusišalinimą nuo miškų apsaugos nuo savavališkų kirtimų ir Pareiginių nuostatų 13 ir 18 punktų nevykdymą – skirtas papeikimas (1 t. 63–70 b. l.). Akivaizdu, kad VĮ Mažeikių miškų urėdijos miškų urėdo 2014-07-11 įsakymu Nr. V-116 pradėtas gamybinės veiklos patikrinimas, kaip ir minėtas 2014-03-15 įsakymu Nr. V-63 atliktas ūkinės veiklos patikrinimas bei Valstybinės miškų tarnybos miškų kontrolės skyriaus valstybinių miškų kontrolės poskyrio 2014 m. balandžio 2-9 dienomis atliktas 2013 ir 2014 metų biržių atrėžimo kokybės ir nenukirsto valstybinio miško pardavimo VĮ Mažeikių miškų urėdijos girininkijose patikrinimas, nebuvo vykdomas vien tik R. girininkijoje, kaip nurodė ieškovas, siekiant su juo susidoroti. Be to, kaip nurodė atsakovės atstovai, jog atlikus patikrinimą pagal VĮ Mažeikių miškų urėdijos miškų urėdo 2014-07-11 įsakymą Nr. V-116 ir nustačius pažeidimus, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra daug metų dirbęs girininkijoje, jam buvo pasiūlyta geranoriškai atlyginti paskaičiuotą urėdijai padarytą žalą, o darbo sutarties nutraukimo klausymą spręsti abipusiu sutarimu, išmokant kompensaciją už 6 mėnesius (1 t. 134–135 b. l.). Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ieškovo argumentai, kad 2014-07-11 įsakymu Nr. V-116 R. girininkijoje pradėtas patikrinimas siekiant su juo susidoroti yra atmestini, kaip nepagrįsti, juo labiau, kad ieškovo vadovaujamoje girininkijoje pažeidimų buvo užfiksuota ir ankstesniu 2014-05-14 įsakymu Nr. V-70.

Ieškovas tiek ieškinyje, tiek bylos nagrinėjimo metu nesutiko su minėtame 2014-11-10 įsakyme Nr. P-197 nurodytais pažeidimai, išskyrus su vieninteliu pažeidimu, jog 28 kvartalo 6,7,8 sklypuose, jis suklodamas medieną į ištraukimo valksmas, nesurašė medienos (0,78-1,76 m³) nurašymo technologinėms reikmėms akto, ir šis pažeidimas, ieškovo manymu, nelaikytinas šiukščiu.

Ieškovui nesutinkant su 2014-08-20 Gamybinė veiklos patikrinimo akte užfiksuotais R. girininkijoje nustatytais pažeidimais, kurie nurodyti VĮ Mažeikių miškų urėdijos miškų urėdo 2014-11-10 įsakyme Nr. P-197, todėl tikslinga aptarti kiekvieną jų.

D. R. girininkijos Pašerkšnės eiguvoje 47 kvartalo ir 78 kvartalo medienos sandėliuose, matuojant viršutinių sortimentų ilgį, nustatytų gaminamiems sortimentams taikomų ilgio užlaidų viršijimų nuo 1 cm iki 17 cm.

Dėl 2013 m. atvejinio kirtimo biržėje 14 kvartalo 9 sklype atrėžtame 0,9 ha plote nustatytų pažeidimų

2013-10-07 Leidime kirsti mišką Nr. 000288 leista 14 kvartalo 9 sklype 0,9 ha plote iškirsti 40 ktm likvidinės medienos (1 t. 5 b. l.). Komisija nustatė, kad iškirsta 100 vnt. medžiu daugiau negu buvo nustatyta biržės atrėžimo dokumentuose bei 37,44 ktm likvidinės medienos daugiau negu buvo išduotas Leidimas kirsti mišką 2013-10-07 A Nr.000288 (1 t. 79 b. l.). Taip pat lyginant apvaliosios medienos priėmimo korteliu duomenis, kuriose nurodyta 53,64 ktm (1 t. 114, 115 b. l.) ir kontrolinio matavimo metu nustatytą iškirsta kiekį –77,44 ktm (2 t. 34–36 b. l.), nustatyta, kad 23,8 ktm medienos neapskaityta medienos priėmimo dokumentuose, kas sudaro 31 proc. ir viršija leistinas paklaidas numatytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631 nustatytose Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėse (1 t. 78–83,134–135 b. l.). Lietuvos Respublikos nepriklausomų medienos matuotojų asociacija (toliau – Medienos matuotojų asociacija) nustatė, kad šiame sklype iškirsta 87,62 ktm likvidinės medienos, t. y. 33,98 ktm (12 proc.) daugiau nei priimta pagal medienos priėmimo dokumentus (2 t. 91–92 b. l.). R. girininkijos eigulys A. S. 2014-09-03 paaiškinime patvirtino, kad baigiant kirti atvejinį kirtimą 14 kvartalo 9 sklype ieškovas papildomai paženklino medžius (1 t. 131 b. l.). Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė įtikinamo paaiškinimo kur dingo 100 vnt. nukirstų medžių. Įrodinėdamas savo poziciją, kad nebuvo išskirtas toks kiekis medžių, ieškovas remiasi savo, eigulio A. S. ir girininko pavaduotojo A. M. atliktu 14 kvartalo 9 sklypo taškavimu (1 t. 48 b. l.) ir paaiškino, kad atlikę matavimus nustatė, jog iškirstų medžių likvidinis tūris daugiausiai galėjo sudaryti 74 ktm, o ne atsakovės nurodomą 77,44 ktm: iškirstų medžių kiekis rasta – 205 vnt., bet ne 212 vnt. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo pateiktas matavimas neatitinka ne tik atsakovės kontrolinio matavimo metu gautų duomenų, bet ir Medienos matuotojų asociacijos pateiktą paskaičiavimą.

Be to, ieškovas paaiškino, kad biržėje beržų kambliai buvo labai žvaigždėti, todėl gaminant rąstus žvaigždėtumas buvo nupjaunamas. Nupjautos ripkos buvo apskaitytos ir realizuotos kaip kirtimo atliekos, t. y. 2,1 ktm, kurie pagal 2013-11-08 Medienos gabenimo važtaraštį, serija MED Nr.104058 buvo parduoti V. B.. Pažymėtina, kad iš byloje esančio 2013-11-08 Medienos gabenimo važtaraščio, serija MED Nr.104058 matyti, kad 14 kvartalo 2,1 ktm medieną eigulys A. S. atidavė gavėjui V. B. (1 t. 50 b. l.). Pažymėtina, kad Gamybinės veiklos patikrinimo R. girininkijoje akte, buvo vertinamas tiktai likvidinės medienos tūris, kuriam išduodamas leidimas kirsti, o kirtimo atliekų tūris nebuvo vertinamas.

Taip pat ieškovas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad susidarė medienos trūkumas, nes eigulys dalį nulaužtų, patręšusių medžių susmulkino į technologinę skiedrą, kuri yra užpajamuota.

Kaip matyti iš liudytojų J. K., K. K. ir atsakovės atstovų paaiškinimų, VĮ Mažeikių miškų urėdija 2013 m. negamino skiedrų, taip pat byloje nėra rašytinių įrodymų apie buvusias pagamintas skiedras.

Be to, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2015-05-08 rašte „Dėl miško kirtimų taisyklių“ nurodė, kad Miško kirtimo taisyklės nereglamentuoja kaip turi būti kertami labai pažeisti medžiai vykdant pagrindinius ar atrankinius sanitarinius miško kirtimus, todėl jų manymu tokie medžiai turėtų būti iškirsti minėtų miško kirtimų vykdymo metu, tačiau neviršijant leisto iškirsti tūrio ir kirstinų medžių skaičiaus 2 t. 96–97 b. l.). Tai gi, ieškovas pastebėjęs labai pažeistus medžius, turėjo apie tai informuoti VĮ Mažeikių miškų urėdijos urėdą ir gauti leidimą tokių medžių kirtimui, o nepriimti sprendimą be leidimo kirsti labai pažeistus medžius.

Iš Nepriklausomų medienos asociacijos 2015-04-21 rašto Nr. 1054 „Dėl išskirstų medžių tūrio įvertinimo“ matyti, jog nustatyta, kad 14 kvartalo 9 sklypo 0,9 ha ploto biržėje 2013 m. spalio-lapkričio mėnesiai atlikti atvejinio-atrankinio kirtimo metu išskirsta 102,078 m³ ±15% stiebų medienos, iš jos likvidinės 87,618 m³ ±15%; 28 kvartalo 6, 7, 8 sklypų 6,7 ha ploto biržėje 2014 m. gegužės mėnesį atlikto atrankinio sanitarinio kirtimo metu išskirsta 25,574 m³ ±15% stiebų medienos, iš jos likvidinės 22,417 m³ ±15%; taip pat prie rašto pridėti išskirstų medžių tūrio pagal kelmus matavimai (2 t. 91–93 b. l.).

Ieškovas kėlė klausimą dėl atsakovės ir Medienos matuotojų asociacijos duomenų neatitikimo, Medienos matuotojų asociacijai nustačius didesnį medienos likvidinio tūrio trūkumą. Ieškovas remiantis gautais Medienos matuotojų asociacijos duomenimis, lygindamas atsakovės pateiktus duomenis atliko paaiškinamąjį paskaičiavimą, atliktą įvedant tūrio nustatymo paklaidą ±15 proc. (2 t. 99–103 b. l.). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad VĮ Mažeikių miškų urėdijos specialistai nustatant iškirstos medienos kiekį 14 kvartalo 9 sklype ir 28 kvartalo 6, 7, 8 matavo nukirstų medžių kelmų skersmenis. Vadovaujantis „Medienos tūrio lentelių“, kurios yra Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių patvirtintų aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631 sudedamoji dalis, 4.4.1 lentele, buvo perskaičiuoti į skersmenį l,3 m. aukštyje. Šis perskaičiavimas vertintinas ±7% tikslumu („Medienos tūrio lentelių“ 4.4 punktas). Apskaičiavus biržėje augusių medžių skersmenį l,3 m aukštyje, vadovaujantis „Medienos tūrio lentelių“ 4.1 lentele, buvo apskaičiuotas biržėje augusių medžių stiebų likvidinis tūris kubiniais metrais. Šis apskaičiavimas vertintinas ±10% tikslumu („Medienos tūrio lentelių“ 4.1 punktas). Atlikus kontrolinį iškirstų medžių tūrio apskaičiavimą R. girininkijos 28 kvartalo 6,7,8 sklypuose ir 14 kvartalo 9 sklype žinomu tikslumu nustatytas tūris, lyginimui su girininkijos nustatytu tūriu, paimtas faktiškai apskaičiuotas. Pažymėtina, kad Medienos matuotojų asociacija 2015-04-21 rašte Nr. 1054 „Dėl iškirstų medžių tūrio įvertinimo“ nurodyta, kad „bendra biržės ar medyno medžių tūrio nustatymo paklaida pagal kelmus siekia ±15%, tačiau tokio dydžio paklaida Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėse nėra reglamentuota, todėl nurodyta paklaida išmatuotos medienos tūris negali būti mažinamas ar didinamas. Ieškovas 14 kvartalo 9 sklypo ir 28 kvartalo 6,7,8 sklypuose kirtimų paaiškinamuosius paskaičiavimus atliko, remdamasis tūrio nustatymo paklaida ±15%, nurodydamas į Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių 3.5 punktą, tačiau pastebėtina, kad šiame punkte yra nurodyta ±10% paklaida, o ±15% nėra nustatyta.

Ieškovas paaiškino, kad biržėje beržų kambliai buvo labai žvaigždėti, todėl gaminant rąstus žvaigždėtumas buvo nupjaunamas. Nupjautos ripkos buvo apskaitytos ir realizuotos kaip kirtimo atliekos, t. y. 2,1 ktm, kurie pagal 2013-11-08 Medienos gabenimo važtaraštį, buvo parduoti V. B.. Pažymėtina, kad iš byloje esančio 2013-11-08 Medienos gabenimo važtaraščio, serija MED Nr.104058 matyti, kad 14 kvartalo 2,1 ktm medieną eigulys A. S. atidavė gavėjui V. B. (1 t. 50 b. l.).

Taip pat ieškovas paaiškinamuosiuose paskaičiavimuose, lygindamas Mažeikių miškų urėdijos kontrolinio matavimo duomenis su Nepriklausomų medienos matuotojų duomenimis, nepagrįstai į nustatyto likvidinio tūrio palyginimus įtraukia kirtimo atliekas. Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių 2.53 punkte nurodyta, jog kirtimo atliekos, tai stiebo kelmo antžeminė dalis, susmulkinta pjūvių mediena, padarinės medienos užlaidos, viršūnė, šakos, išskyrus likvidines šakas, smulkių medžių, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje yra 5 cm ir mažesnis, stiebai, trako medžių ir krūmų stiebai. Tai gi kirtimo atliekos nepriskiriamos prie likvidines medienos. Gamybinės veiklos patikrinimo R. girininkijoje akte vertintas tiktai likvidines medienos tūris, kuriam kirsti išduodamas leidimas mišką kirsti, o kirtimo atliekų tūris nebuvo vertinamas.

Pažymėtina, kad ieškovui pastebėjus, kad 14 kvartalo 9 sklypo 0,9 ha ploto biržėje yra anksčiau pažymėtų medžių, o žymomos yra nublukusios, prieš kerant turėjo įsitikinti, kad tikrai buvo išduotas leidimas kirtimui, o šiuos medžius iškirtus ir paaiškėjus, kad leidimas nėra išduotas, ieškovas, būdamas atsakingas už kirtimų kontrolę, vadovaudamasis Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-12-30 įsakymu Nr.D1-1055 (toliau – Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašas) 3 punktu, turėjo kreiptis į VĮ Mažeikių miškų urėdiją dėl leidimo išdavimo papildomai iškirstiems medžiams. Nenukirsto valstybinio miško skyrimo ir pardavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2001 m. spalio 31 d. Nr. 1286 nutarimu (redakcija 2012 02 29 nutarimu Nr. 246) 10 punkte nustatyta, kad Miško valdytojai ir medienos ruošėjai privalo gauti leidimus kirsti mišką iki miško kirtimo darbų pradžios. Ieškovui iškirtus 110 vnt. daugiau medžių nei buvo išduotas leidimas ir nesant duomenų, kad jis būtų kreipęsis dėl leidimo šių medžių kirtimui laikytina, jog ieškovas tokiai veiksmais pažeidė Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 3 punkto nuostatas.

R. girininkijos gamybinės veiklos patikrinimo metu padarytos žalos urėdijai 2014-10-02 paskaičiavimo akte nustatyta, kad lyginat Leidime 14 kvartalo 9 sklype kirsti mišką nurodytą leistą iškirsti medienos kiekį (40 ktm) (1 t. 127 b. l.) su kontrolinio matavimo metu išskirstu kiekiu (77,44 ktm), nustatyta, kad iškirsta 37,44 ktm likvidinės medienos daugiau negu buvo išduotas leidimas kirsti mišką. Lyginant pagal apvalios medienos priėmimo korteles (1 t. 114, 115 b. l.) ir priimtą likvidinės medienos kiekį (56,64 ktm) (1 t. 119, 120 b. l.) su kontrolinio matavimo metu nustatytu iškirstu kiekiu (77,44 ktm) (2 t. 34 b. l.), nustatyta, kad 23,8 ktm likvidinės medienos buvo iškirsta, tačiau neapkaityta. Tokiu būdu urėdijai padaryta 1681 Lt žala (23,8 ktm neapskaitytos medienos kiekis x 70,64 Lt/ktm vidutinė 1 ktm nenukirsto valstybinio miško kaina pagal kontrolinio matavimo metu nustatytus duomenis) (1 t. 19–22 b. l.).

Dėl 2014 m. atvejinio kirtimo 41 kvartalo 3 sklype 0,6 ha ploto biržėje

2014-01-06 Biržės eksploatavimo technologinėje kortelėje Nr. 3a (R. girininkija 41 kvartalo 3 sklypas, 0,6 ha plotas) nustatyti gamintini sortimentai (1 t. 132 b. l.). Iš darbų priėmimo aktų Nr. 3805-14014, Nr. 3805-14013, Nr.3805-14183, Nr. 3805-14182, kuriuos priėmė ieškovas, kontrolinio matavimo duomenų matyti, kad R. girininkijos 41 kvartalo 3 sklypo, 0,6 ha plote, girininkija priėmė eglės pjautinosios medienos (stambios ir vidutinės likvidinės medienos) – 24,14 ktm, eglės popiermedžių (smulkios medienos) –3,9 ktm, lapuočių pjautinosios medienos (stambios ir smulkios likvidinės Medienos) – 23,65 ktm, lapuočių popiermedžių (smulkios medienos) – 0 ktm, malkų – 7,56 ktm (1 t. 23, 78–83, 122–125 b. l.). Iš kontrolinio matavimo duomenų ir Gamybinės veiklos patikrinimo R. girininkijoje akto matyti, kad kontrolinio matavimo metu nustatytas galimas pagaminti sortimento tūris: eglės pjautinosios medienos (stambios ir vidutinės likvidinės medienos) – 31,93 ktm, eglės popiermedžių (smulkios medienos) – 3,29 ktm, lapuočių pjautinosios medienos (stambios ir vidutinės likvidinės medienos) 9,72 ktm, lapuočių popiermedžių (smulkios medienos) 0,55 ktm, malkų – 12,28 ktm (1 t. 23, 78–83 b. l., 2 t. 37–40 b. l.). Lyginant kontrolinio matavimo duomenis su medienos priėmimo duomenimis, nustatyta, kad R. girininkija priėmė eglės pjautinosios medienos (stambios ir vidutinės likvidinės medienos) 7,79 ktm mažiau negu nustatyta kontrolinio matavimo metu, eglės popiermedžių (smulkios medienos) 0,61 ktm daugiau negu nustatyta kontrolinio matavimo metu, lapuočių pjautinosios medienos (stambios ir smulkios likvidinės Medienos) 13,93 ktm daugiau negu nustatyta kontrolinio matavimo metu, lapuočių popiermedžių (smulkios medienos) 0,55 ktm mažiau, t. y. iš viso nepriimta, negu nustatyta kontrolinio matavimo metu, malkų priimta 4,88 ktm mažiau negu nustatyta kontrolinio matavimo metu.

Iš byloje esančio ieškovo paaiškinimo matyti, kad jis nurodė, jog 41 kvartalo 3 sklype bendras medienos kiekis neatitinka spygliuočių ir lapuočių santykis, manė, kad įvyko techninė klaida (1 t. 41–42 b. l.). Taip pat, ieškovas papildomame paaiškinime nurodė, kad jam nuvykus į biržę akivaizdžiai matėsi, kad dauguma eglių kelmų yra su puviniu, nemažai kelmų pakrypę, kas reiškia, kad eglės augo pakrypusios. Tokių medžių stiebai būna kreivi, iš jų vertingo į sortimento nepagaminsi. Taip paaiškinime paminėjo, kad 2013 metų vasarą strigo eglės tarinių rąstelių 2,4 m ilgio realizacija, todėl jie gedo, prastėjo jų kokybė. Blogos kokybės su puviniu egliniai rąsteliai buvo realizuoti už drebulinius, o perrūšiavimo aktų urėdija netvirtino, tačiau davė atsakymą „atsigaminti“ (1 t. 43–44 b. l.).

Bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytoju J. K. paaiškino, kad jis nieko nežino apie 41 kvartalo 3 sklype buvusias egles su pajuodusiu kamienu, o iš įgedusios kietu juodu puviniu eglės turėjo būti gaminamos trečios rūšies malkos, bet ne tarinukai. Ieškovas norėdamas gaminti ne malkas, o brangesnę produkciją, turėjo derinti su urėdija raštu. Jei buvo pagaminta brangesnė produkcija, turėjo būti surašytas sortimento perrūšiavimo aktas, ir jis turėjo būti patvirtintas urėdijos įgalioto asmens, o jei nebuvo surašytas perrūšiavimo aktas, tai laikytina, kad nėra įrodymo, jog buvo nukrypta nuo sortimento.

Iš byloje esančio V. A. individualios įmonės vadovo V. A. paaiškinimo matyti, kad jis pamena, jog 41 kvartalo 3 sklype dauguma eglių buvo su puviniu, pajuodusiais branduoliais, o iš išgedusių stiebų įmonė gamino lapuočių tarinukus (1 t. 47 b. l.). Bylos nagrinėjimo metu V. A. apklaustas liudytoju paaiškino, kad 41 kvartalo 3 sklype eglės buvo labai tamsios, tačiau ne supuvusios. Atvykęs ieškovas su eiguliu, nusprendė iš tokių eglių daryti tarinius rąstelius, kurie yra brangesni nei malkos. Tiek ieškinyje, tiek bylos nagrinėjimo metu ieškovas teigė, kad pradėjus kirtimą 41 kvartalo 3 sklype ir paaiškėjus, jog daugelis spygliuočių medžių užkrėsta puviniu, jis kreipėsi patarimo, ką daryti dėl blogos kokybės medienos, į įmonės vyr. inžinierių J. K., šis buvo atvykęs į biržę, matė medieną su puviniu, nurodė medieną tvarkyti pagal konkrečią į situaciją – gaminti iš jos tai, ką galima pagaminti. Todėl su kietu, žymiai pajuodavusiu branduoliu stiebai buvo supjauti kaip lapuočiai tariniai. Tačiau iš byloje esančio VĮ Mažeikių miškų urėdijos vyriausiojo inžinieriaus J. K. 2015-01-19 paaiškinimo matyti, kad 41 kvartalo 3 sklypo 0,6 ha ploto biržėje buvo nurodyta gaminti apvalią medieną, biržės eksploatavimo technologinėje kortelėje Nr. 3a, 2014-01-06 nurodytais sortimentais. Paaiškino, kad kitų sortimentų nei nurodyta biržės eksploatavimo technologinėje kortelėje, jis nebuvo nurodęs gaminti (1 t. 133 b. l.). Taip pat tiek atsakovės atstovai, tiek liudytojai V. A., M. K., J. K., K. K. paaiškino, kad negalima gaminti kitokio sortimento nei nurodyta technologinėje kortelėje.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-12-12 įsakymu Nr. D1-672 patvirtintų Apvaliosios medienos apskaitos tvarkos aprašas (toliau – Apvaliosios medienos apskaitos tvarkos aprašas) nustato apvaliosios medienos (toliau – ir Mediena) priėmimą, perdavimą, perklasifikavimą bei judėjimo fiksavimą apskaitoje ir yra privalomas valstybės įmonėms miškų urėdijoms, nacionalinių parkų direkcijoms bei kitiems valstybinių miškų valdytojams (patikėtiniams). Šio aprašo 2.1.punkte nustatyta, kad medienos priėmimas, tai Medienos matavimas, tūrio nustatymas, klasifikavimas pagal medžių rūšis, sortimentus, ženklinimas, įrašant reikiamus duomenis į medienos priėmimo dokumentus. Apvaliosios medienos apskaitos tvarkos aprašo 14 punkte nustatyta, kad medienos perklasifikavimas yra jos priskyrimas kitam sortimentui. Šio aprašo 15 punkte numatyti medienos perklasifikavimo trys atvejai: dėl Medienos kokybės pablogėjimo po jos ilgo laikymo (15.1. punktas), dėl padarytų netikslumų pirminio sortimentų klasifikavimo metu nepastebėjus gamybos broko ar medienos ydų (15.2. punktas), dėl Medienos priskyrimo kitam sortimentui pasikeitus rinkos sąlygoms (15.3. punktas). Taip pat minėto aprašo 21.1. punkte numatyta, kad sortimento pavadinimas gali būti keičiamas tik tuo atveju, kai nepablogėja Medienos kokybė, tačiau, atsižvelgiant į medienos ydas, defektus bei matmenis, ta pati Mediena gali būti priskiriama kitam sortimentui. Šio aprašo 21.2. punkte nustatyta, kad Medieną perklasifikuoti gali tik miškų urėdo, nacionalinio parko direktoriaus įsakymu sudaryta komisija. Šio aprašo 22 punkte numatyta, kad atlikus medienos perklasifikavimą, dviem egzemplioriais pildoma Apvaliosios medienos perklasifikavimo kortelė, kurią tvirtina Miškų urėdijos miškų urėdas, nacionalinio parko direktorius arba jų įgalioti asmenys.

Byloje nenustatyta, kad ieškovas būtų kreipęsis į urėdiją dėl prikyrimo kitam sortimentui, nors ieškovas ir paaiškino, kad jam vyriausiais inžinierius J. K. žodžiu leido iš pajuodusios medienos gaminti tai ką galima pagaminti, tačiau apklaustas liudytoju J. K. paneigė ieškovo nurodytą faktą, kiti liudytojai taip pat nepatvirtino ieškovo nurodytų aplikybių. Pastebėtina, kad apklausti liudytojai K. K., J. K., M. K., V. A. ir atsakovės atstovai paaiškino, kad spygliuočių mediena, jei ji yra su puviniu, pakrypusiu stiebu ar kitomis medienos ydomis, naudojama gaminti smulkių spygliuočių sortimentams arba malkoms.

Nors ieškovas teigia, kad jis pakeisdamas medienos sortimentą, t. y. dalį pajuodusios spygliuočių medienos apskaitydamas kaip lapuočių, siekė urėdijai naudos, tačiau iš byloje esančios VĮ Mažeikių miškų urėdijoje R. girininkijoje 41 kvartalo 3 sklypo 0,6 ha ploto biržėje kontrolinio matavimo metu nustatyto galimo pagaminti sortimento kiekio ir jų kainos palyginimo su girininkijos pagamintų sortimentų kiekiu ir jų kaina lentelės matyti priešingas rezultatas nei teigia ieškovas – ieškovas pažeisdamas Apvaliosios medienos apskaitos tvarkos apraše nustatytą tvarką darbų priėmimo aktuose patvirtindamas mažesnės vertės sortimentų apskaitymą, atsakovei padarė 544,25 Lt žala (1 t. 23 b. l.). Ieškovas, pažeidžiant Apvaliosios medienos apskaitos tvarkos apraše nustatytą tvarką, Biržės eksploatavimo technologinėje kortelėje Nr. 3a nustatytus gaminamus sortimentus, priskirdamas kitam sortimentui (perklasifikuodamas medieną), nesilaikė Pareiginių nuostatų 17 punkte ir 24 punkte nustatytų girininko pareigų ir VĮ Mažeikių urėdijos patvirtintų apskaitos politikos nurodymų.

R. girininkijos gamybinės veiklos patikrinimo metu padarytos žalos urėdijai 2014-10-02 paskaičiavimo akte nustatyta, 2014 m. atvejinio kirtimo 41 kvartalo 3 sklypo 0,6 ha ploto biržėje pagal apvaliosios medienos priėmimo korteles priimta iš viso 59,25 ktm likvidinės medienos (1 t. 116–117 b. l.). 2014 metų rugpjūčio mėnesį atlikus šiame sklype kontrolinį iškirstos medienos kelmų matavimą (2 t. 39 b. l.), ir sudarius Biržės taksavimo lapą (2 t. 38 b. l.) nustatyta, kad iškirsta 57,77 ktm likvidinės medienos (2 t. 37 b. l.). L. L. kirsti mišką nurodytą leistą iškirsti medienos kiekį (65 ktm) (1 t. 128 b. l.) su kontrolinio matavimo metu nustatytu iškirstu kiekiu (57,77 ktm) (2 t. 37 b. l.) nustatyta, kad iškirsta 7,23 ktm likvidinės medienos mažiau negu buvo išduotas Leidimas kirsti mišką. Lyginant pagal apvaliosios medienos priėmimo korteles (1 t. 116, 117 b. l.) priimta likvidinės medienos kiekį (59,25 ktm) su kontrolinio matavimo metu nustatytu iškirstu kiekiu (57,77 ktm) (2 t. 37 b. l.), nustatyta, kad 1,48 ktm likvidinės medienos buvo iškirsta daugiau negu nustatyta kontrolinio matavimo metu. Šis neatitikimas neviršija leistinų matavimo paklaidų ir yra nevertinamas. Tačiau palyginus girininkijos pagamintų sortimentų kiekį ir struktūrą su kontrolinio matavimo metu nustatytu galimu pagaminti sortimentų kiekiu ir struktūra, nustatytas ženklus neatitikimas tarp atskirų sortimentų ir jų kiekių (Detalūs skaičiavimai pateikiami atskiroje lentelėje „Kontrolinio matavimo metu nustatytas galimo pagaminti sortimentų kiekio ir jų kainos palyginimas su girininkijos pagamintu sortimentų kiekiu ir jų kaina“) (1 t. 23 b. l.). Urėdijai padaryta 544,25 Lt žala. Žala paskaičiuota lyginant kontrolinio matavimo metu nustatytą galimų pagaminti sortimentų kainą su girininkijos pagamintų sortimentų kaina (1 t. 23 b. l.) (1 t. 19-22 b. l.).

Dėl atlikto sanitarinių kirtimų vykdymo 28 kvartalo 6, 7, 8 sklypų biržėje ir apskaitos patikrinimo.

Pranešime apie ketinamus kirsti mišką valstybiniuose miškuose Š06 Nr. 000289 nurodyta, kad 28 kvartalo 6,7,8 sklypuose ketinama kirsti 14 ktm likvidinės medienos 6,7 ha plote (1 t. 129 b. l.). Gamybinės veiklos patikrinimo akte nurodyta, kad girininkija šiuose sklypuose 6,7 ha plote atrinko kirtimui medžius ir sudarė kertamų medžių taksavimo lapą, kuriame numatė iškirsti 13,49 ktm likvidinės medienos (tame tarpe 11,58 ktm padarinės medienos ir 1,91 ktm malkinės medienos, viso 47 vnt. medžių). Pagal apvaliosios medienos priėmimo kortelę 2014-05-27 Nr. 3805-14072 (medieną perdavė A. B., priėmė eigulys A. S.) girininkija priėmė 16,34 ktm likvidinės medienos (tame tarpe 11,43 ktm padarinės medienos ir 4,91 ktm malkinės medienos) (1 t. 118, 126 b. l). Darbus pagal priėmimo aktą 2014-05-27 Nr. 3805-14187 priėmė girininkas A. B. (1 t. 126 b. l). Biržėje atlikus iškirstų medžių kelmų kontrolinį matavimą, nustatyta, kad iškirstų medžių tūris sudaro 21,20 ktm likvidinės medienos (tame tarpe 18,98 ktm padarinės medienos ir 2,22 ktm malkinės medienos, išviso 62 vnt. medžių) (2 t. 30–33 b. l.).

Lyginant apvaliosios medienos priėmimo kortelių duomenis – 16,34 ktm (1 t. 118 b. l.) ir kontrolinio matavimo metu nustatytą iškirstą kiekį – 21,20 ktm (2 t. 30–33 b. l.), nustatyta, kad 4,86 ktm medienos neapskaityta. Medienos matuotojų asociacija nustatė, kad šiame sklype iškirsta 22,417 ktm likvidinės medienos, t. y. 6,08 ktm daugiau nei priimta pagal medienos priėmimo dokumentus (2 t. 91, 92 b. l.). Medienos matuotojų asociacija 28 kvartalo 6,7,8 sklype nustatė 5 procentais didesnius likvidinio tūrio trūkumus nei atsakovė.

Liudytojas K. K. patvirtino, kad patikrinimo metu nebuvo rasta papildomų dokumentų 28 kvartalo 6,7,8 sklypų biržėje didesniam kirtimui, nei buvo išduotas leidimas užpajamuoti, taip pat nebuvo rastas taškavimo lapas. Kirtimų biržėje negali būti didesnis kelmų skaičius, nei buvo išduotas leidimas medžių kirtimui. Paaiškino, kad iš kelmo galima nustatyti medžio padaringumą.

Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociaciją 2015-03-10 rašte Nr. 1037, adresuotame A. B. „Atsakymai į nurodytus klausimus“ pažymėta, jog iškirstų medžių stiebų padaringumo nustatymas pagal kelmus negalimas, nes Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklėse nurodyta, jog nustatant padaringumą vertinama kamblinė medžio stiebo dalis (2 t. 96 b. l.). Teismas atsižvelgdamas į tai, kad kontrolinio patikrinimo metu nebuvo kitos galimybės nukirstų medžių padaringumui nustatyti ir į tai, kad kirtimų biržėje negali būti didesnis kelmų skaičius, nei buvo išduotas leidimas kirtimui, pritaria atsakovės atstovų išsakytai nuomonei, jog nukirtus medį, negali būti užkirsta galimybė įvertinti buvusio medžio vertę vien dėl to, kad jo stiebo jau nebėra, vadovaujantis protingumo principu yra nustatoma, ar medis galėjo būti priskirtas prie padarinių ar prie malkinių medžių.

Liudytojas J. K., kuris dirba VĮ Mažeikių miškų urėdijoje vyriausiuoju inžinieriumi, paaiškino, kad jei dalis medienos buvo suguldyta į valksmas, kad būtų lengviau ištraukti medieną, turėjo būti surašytas medienos technologinėms reikmėms nurašymo aktas.

Pažymėtina, kad medienos panaudojimo technologinėms reikmėms tvarką nustato Apvaliosios medienos apskaitos tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-672 „Dėl apvaliosios medienos apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 135-5502), kurio 42 punkte nustatyta, kad technologinėms reikmėms sunaudota mediena nurašoma atskiru aktu, kuris surašomas dviem egzemplioriais. Vienas akto egzempliorius lieka girininkijoje ar kitame struktūriniame padalinyje, kitas pristatomas su girininkijos ar kito struktūrinio padalinio mėnesine ataskaita Miškų urėdijai, nacionalinio parko direkcijai. Aktus parašu tvirtina Miškų urėdijos miškų urėdas, nacionalinio parko direktorius ar jų įgaliotas asmuo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų medienos nurašymo aktą pateikęs VĮ Mažeikių miškų urėdijos urėdui.

Ieškovo bylos nagrinėjimo metu teigė, jog buvo į atliekas sugaminta dalis medienos, kuri buvo su puviniu. Pažymėtina, kad pagal Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių 2.13 punktą, likvidinė mediena, tai padarinė ir malkinė mediena, pagaminta iš stiebų arba likvidinių šakų. Akivaizdu, kad su puviniu esanti mediena priskiriama malkinei medienai, kuri priskiriama likvidinei medienai.

R. girininkijos gamybinės veiklos patikrinimo metu padarytos žalos urėdijai 2014-10-02 paskaičiavimo akte nustatyta, jog lyginant pagal Pranešimą apie ketinimą kirsti mišką valstybiniuose miškuose Serija Š06 Nr. 000289 (1 t. 129 b. l.), numatyta 28 kvartalo 6,7,8 sklypuose iškirsti medienos kiekį (14 ktm) su kontrolinio matavimo metu nustatytu iškirstu kiekiu (21,20 ktm) (2 t. 30 b. l.) nustatyta, kad iškirsta 7,2 ktm likvidinės medienos daugiau negu buvo numatyta iškirsti pagal Pranešimą. Lyginant pagal apvaliosios medienos priėmimo kortelę (1 t. 118 b. l.) priimta likvidinės medienos kiekį (16,34 ktm) su kontrolinio matavimo metu nustatytu iškirstu kiekiu (21,20 ktm) (2 t. 30 b. l.) nustatyta, kad 4,86 ktm likvidinės medienos buvo iškirsta, tačiau neapskaityta. Urėdijai padaryta 393,03 Lt žala (4,86 ktm neapskaitytos medienos kiekis x 80,87 Lt/ktm vidutinė 1 ktm nenukirsto valstybinio miško kaina pagal kontrolinio matavimo metu nustatytus duomenis) (1 t. 19–22 b. l.).

IV. Dėl arklio Džimio.

Iš 2002-10-15 ilgalaikio turto perkėlimo įmonės viduje važtaraščio matyti, kad R. girininkijos girininkas A. B. priėmė iš Balėnų girininkijos arklį Džimį (1 t. 113 b. l.). 2014-08-13 sutikrinimo žiniaraščio Nr. 1 ilgalaikio turto inventorizacijos apraše nurodyta, kad aklio Džimis, inventorinis Nr. 190055, naudojimo pradžia 1994-07-01, tačiau arklio kiekis nenurodytas (2 t. 43 b. l.). Ieškovas 2014-09-29 pateikė atsakovei paaiškinimą dėl arklio Džimio, kuriame nurodė, kad arklys yra Renavo girininkijoje pas girininkijos darbininką P. J. (1 t. 84 b. l.). P. J. VĮ Mažeikių miškų urėdijai 2014-09-30 raštu patvirtino, kad jam kumelę, kuri priklauso girininkijai ir už kurią jis atsako, prieš du metus perdavė R. girininkijos girininkas A. B. (1 t. 85 b. l.). Iš R. girininkijos arklio buvimo vietos nustatymo 2014-09-30 akto matyti, kad VĮ Mažeikių miškų urėdijos 2014-09-30 miško urėdo įsakymu Nr. 60 „Dėl informacijos patikrinimo“, sudarytai komisijai nuvykus pas P. J. apžiūrėti arklį Džimį, komisija nustatė, jog pas P. J. rasta kumelė, kurios šone yra žyma Nr. 20 (1 t. 86 b. l.). Komisijai nustačius nurodytas aplinkybes, P. J. paaiškinime nurodė, jog girininko A. B. įkalbėtas jis melavo dėl savo žmonos kumelės, kuri yra jo šeimos nuosavybė (1 t. 87 b. l.). Nustatyta, kad ieškovas savanoriškai sumokėjo paskaičiuotą žalą į urėdijos kasą (1 t. 134–135 b. l.). Ieškovas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad atsakovė nuo 2002 m. niekada iki 2014 m. rugpjūčio nebuvo atlikusi arklio Džimio inventorizacijos, neskyrė lėšų jo išlaikymui. Teismas su tokia ieškovo nuomone sutinka, kadangi byloje nėra įrodymų apie tai, kad periodu nuo 2002-10-15 iki 2014-08-13 atsakovė būtų atlikusi arklio kaip ilgalaikio turto inventorizaciją, taip pat nėra duomenų apie skirtas lėšas arkliui išlaikyti, ir darytina išvada, kad atsakovė apskritai nesirūpino ir neatsakingai elgėsi arklio Džimio atžvilgiu. Juo labiau, kad ieškovas 2013-11-19 tarnybiniu pranešimu kreipėsi į VĮ Mažeikių miškų urėdijos miškų urėdą dėl arklio Džimio, inv. Nr. 190055, realizavimo aukcione, nurodydamas, kad arklys yra senas, netinkamas darbui (1 t. 61 b. l.).

Tačiau pažymėtina, kad pagal Nereikalingo arba netinkamo (negalimo) naudoti valstybės ir savivaldybių turto pardavimo viešuose prekių aukcionuose tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-06-09 nutarimu Nr. 531 (toliau – Nereikalingo arba netinkamo (negalimo) naudoti valstybės ir savivaldybių turto pardavimo viešuose prekių aukcionuose tvarka), 6 punktą aukcione gali būti neparduodamas turtas, kurio rinkos vertė yra mažesnė už aukciono organizavimo išlaidas. Todėl pagrįstu laikytinas atsakovės paaiškinimas, kad atsižvelgiant į tai, kad aukciono organizavimo išlaidos būtų buvusios didesnės nei arklio vertė, todėl buvo priimtas sprendimas neorganizuoti aukciono arkliui parduoti.

Ieškovas nurodė ir liudytojas V. Ž. patvirtino, kad arklys buvo laikomas pas V. Ž., kol gyvulys 2013 m padvėsė. Atkreiptinas dėmesys, kad 2002-10-15 ilgalaikio turto perkėlimo įmonės viduje važtaraštyje nurodyta kad R. girininkijos girininkas A. B. 2002-10-28 priėmė iš Balėnų girininkijos arklį Džimį (1 t. 113 b. l.), tačiau byloje nėra arklio priėmimo-perdavimo akto V. Ž., todėl laikytina, kad ieškovas būdamas materialiai atsakingas už VĮ Mažeikių miškų urėdijos jam perduotą turtą, nesuderinęs su atsakove perdavė arklį V. Ž., be to 2013 m. rudenį, padvėsus arkliui, tarnybiniu pranešimu neinformavo atsakovės apie gyvulio mirtį, tačiau vietoje nugaišusio arklio norėjo iš savo lėšų nupirkti kitą arklį – kumelę, iš P. J., nors 2014-09-29 teikdamas paaiškinimą urėdui nurodė, jog arklys Džimis yra R. girininkijoje pas girininkijos darbininką P. J. (1 t. 84 b. l.) (atkreiptinas dėmesys, kad arklys 2013 m. rudenį mirė). Iš byloje esačių P. J. paaiškinimų matyti, kad jis skirtingai aiškina situaciją dėl arklio – 2014-09-30 raštu urėdijai patvirtino, kad jo žinioje esanti kumelė, kurią prieš du metus jam perdavė ieškovas, priklauso girininkijai ir jis už gyvulio priežiūrą atsako (1 t. 85 b. l.), tačiau urėdijos sudarytai komisijai nustačius, kad arklio Džimio pas jį nėra, P. J. 2014-10-01 paaiškinime nurodė, kad jis ieškovo įkalbamas urėdijai melavo dėl kumelės, šis gyvulys yra jo žmonos nuosavybė (1 t. 87 b. l.).

Pažymėtina, kad Mažeikių miškų urėdija yra valstybinė įmonė ir jos valdomas turtas yra valstybės. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas (toliau – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas). Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnyje yra nurodytas apibrėžtas ratas subjektų, galinčių valstybės turtą valdyti patikėjimo teise, juo naudoti ir disponuoti, kurių vienas yra valstybės įmonės. Pagal šio įstatymo 26 straipsnio 4 dalį

sprendimą dėl valstybės ar savivaldybių turto pripažinimo nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti priima turto valdytojas. Nagrinėjamu atveju, tik VĮ Mažeikių miškų urėdija, o ne girininkas, galėjo priimti sprendimą dėl arklio Džimio pripažinimo nereikalingu arba netinkamu naudoti.

Darytina išvada, kad ieškovas, viršydamas savo įgaliojimus, priimdamas sprendimą dėl arklio tinkamumo naudoti, ir nugaišus arkliui neinformuodamas VĮ Mažeikių miškų urėdijos, pažeidė Pareiginių nuostatų 47 punktą.

Nesutiktina su ieškovo išsakyta nuomone dėl arklio vertės: jeigu turto vertė balanse yra lygi nuliui, tokiu atveju, praradus turtą žala nepadaroma. Pažymėtina, kad turto balansinė vertė ir turto pardavimo vertė skiriasi. Balansinė turto vertė gali būti nulinė, tačiau turtas ir toliau naudojamas urėdijos veikloje. Pagal Nereikalingo arba netinkamo (negalimo) naudoti valstybės ir savivaldybių turto pardavimo viešuose prekių aukcionuose tvarkos 13 punktą parduodamo turto pradinę pardavimo kainą nustato turto valdytojo sudaryta komisija. Parduodamo turto pradinė pardavimo kaina nustatoma atsižvelgiant į buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodytą jo įsigijimo (pasigaminimo) savikainą ir rinkos vertę.

R. girininkijos gamybinės veiklos patikrinimo metu padarytos žalos urėdijai 2014-10-02 paskaičiavimo akte nustatyta, jog 20 metų arklys Džimis svėrė 450 kg, padaryta 360 Lt žala (450 kg x 0,80 Lt) (1 t. 19-22 b. l., 2 t. 8 b. l.).

Remiantis tuo kas išdėstyta teismas daro išvadą, kad ieškovas, vykdydamas girininko pareigas ir būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtą turtą, nekontroliavo, priimdamas rangovų atliktus darbus, ar gaminama produkcija atitinka standartų reikalavimus, t. y. ar gaminami sortimentai su reikiamo ilgio užlaida, netinkamai organizavo ir vykdė pagamintos medienos priėmimą, pagamintos produkcijos apskaitą; netinkamai organizavo ir vadovavo visų rūšių kirtimų darbams; nesaugojo jam patikėtų materialinių vertybių, t. y. savivaliavo, tuo pažeisdamas Pareiginių nuostatų 14, 17, 24, 26 punktus, Apvaliosios medienos klasifikavimo ir ženklinimo taisyklių 14.4 punktus. Apvalios medienos apskaitos tvarkos aprašo reikalavimus, VĮ Mažeikių urėdijos patvirtintos apskaitos politikos nurodymus, Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 3 punktą, Nenukirsto valstybinio miško skyrimo ir pardavimo taisyklių 10 punktą bei 2006-03-01 Darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės sutarties su 2013-11-06 pakeitimu 3.1, 3.2 punktų nuostatus.

Pastebėtina, kad VĮ Mažeikių miškų urėdijos miškų urėdo 2014-05-14 įsakymu „Dėl ūkinės veiklos patikrinimo“ Nr. V-70 už nusišalinimą nuo biržių atrėžimo darbų ir šių darbų kontrolės bei nušalinimą nuo miškų apsaugos nuo savavališkų kirtimų ir Pareiginių nuostatų 13 punkto ir 18 punkto nevykdymą ieškovui buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas (1 t. 63–90 b. l.).

DK 35 straipsnis nustato, jog įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, draudžiama piktnaudžiauti savo teise. Darbo kodekso 228 straipsnis įpareigoja darbuotojus dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą.

Ieškovas dirbo girininku ir jis, būdamas supažindintu su Pareiginiais nuostatais, buvo įsipareigojęs vykdyti savo pareigas laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų, kontroliuoti rangovų atliktus darbus, tikrinti, kad vykdomi darbai ar gaminama produkcija atitinka standartų reikalavimus, įvertinti produkcijos kokybę, būti atsakingu už miškų kirtimą, racionalų miškų turto naudojimą, produkcijos kokybę, miško medžiagos teisingą priėmimą ir jos apskaitą girininkijoje ir t. t. Nors ieškovas minėtais nusižengimais labai didelės turtinės žalos atsakovei nepadarė, tačiau jo padarytų pažeidimų pripažinti mažareikšmiais nėra pagrindo, nes pažeidimai padaryti tyčiniais veiksmais, akivaizdžiai ignoruojant teisės aktais nustatytą tvarką, nesant objektyvių ieškovo veiksmus pateisinančių priežasčių. Teismas sprendžia, kad atsakovė, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, ieškovui padarius VĮ Mažeikių miškų urėdijos 2014-11-10 įsakyme Nr. P-197 nurodytus pažeidimus, kurie laikytini šiukščiais darbo pareigų pažeidimais, turėjo pagrindą taikyti ieškovui griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo.

Ieškovui VĮ Mažeikių miškų urėdijos 2014-11-10 įsakymu Nr. P-197 paskirta drausminė nuobauda laikoma pagrįsta ir nėra per griežta, todėl nenaikintina (DK 228, 234, 238 str.). Ieškovas padarė šiukštų darbo pareigų pažeidimą dėl, kurio atsakovei buvo padaryta žala (2978,51 Lt) ir toks pažeidimas pagrįstai pripažintas šiukščiu ir teisingai kvalifikuotas pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktą.).

Iš 2015-01-12 pažymos Dėl A. B. vidutinio darbo užmokesčio matyti, kad ieškovo vidutinis darbo užmokestis už 2014 m. rugpjūčio – spalio mėnesius buvo 3302,88 Lt (1 t. b. l. 77). Todėl nustačius žalos dydį ir įvertinus, kad ieškovas yra atlyginęs žalą už arklį, VĮ Mažeikių miškų urėdija 2014-11-10 įsakymu Nr. P-197 įsakymu, nepažeidžiant DK 224 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, išskaitė iš ieškovo 2618,51 Lt dydžio išskaitą žalos atlyginimui.

Atmetus ieškinio reikalavimą dėl paskirtos drausminės nuobaudos panaikinimo, atmestinas ieškovo reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir reikalavimas priteisti iš atsakovės 14500 € neturtinę žalą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistina atsakovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė teismui pateikė dokumentus įrodančius, kad ji dėl bylos nagrinėjimo patyrė 1460,67 € bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 900 € už advokatės paslaugas (2 t. 127–128, 137–138, 146–147 b. l.) ir 560,67 € už uždarosios akcinės bendrovės „Teisinių žinių centras“ suteiktas paslaugas (2 t. 129–136 b. l.).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąrašas asmenų, galinčių būti atstovais pagal pavedimą, įtvirtintas CPK 56 straipsnyje ir jis yra baigtinis. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 56 straipsnyje nustatytą sąrašą, negali atstovauti civiliniame procese pagal pavedimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje Nr. 3K-3-212-219/2015). Šiame straipsnyje nenumatyta galimybė, kad bylos šaliai juridiniam asmeniui atstovautų teisinių paslaugų įmonė. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-212-219/2015, 3K-7-334-687/2015).

Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, teismas nepriteisia atsakovei išlaidų, sumokėtų teisinių paslaugų įmonei – uždarajai akcinei bendrovei „Teisinių žinių centras“, už teisinę pagalbą, atlyginimo.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovę teisme atstovavo advokatė ir dalyvavo keturiuose posėdžiuose, kurie truko 8 valandas, į bylos sudėtingumą, į tai, kad išlaidų už advokato paslaugas dydis atitinka 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalų dydį (įsakymo redakcija 2015-03-19 Nr. 1R-77), iš ieškovo atsakovei priteistina 900,00 € bylinėjimosi išlaidų (CPK 88, 96 straipsniai).

Ieškinį atmestus ieškovui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 263, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei valstybinei įmonei „Mažeikių miškų urėdija“, j. a. k. , 900,00 € (devynis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Mažeikių rajono apylinkės teismą.