Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Belor“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-2910-603/2019 pagal ieškovės R. M. (K.) ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Baltkalis“ ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Vyrja“ dėl nuosavybės teisės į akcijas patvirtinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų – V. K. ir bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

21. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

22. Vadovaujantis CPK 365 straipsnio 1 dalimi, bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje (365–374 straipsniai) nustatytais pagrindais ir tvarka. Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).

23. Taigi proceso atnaujinimo institutas yra išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Šį institutą galima taikyti tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013).

24. Nustatyta, kad prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2910-603/2019 pareiškėja UAB „Belor“ grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu (naujai paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu), 7 punktu (sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų) ir 9 punktu (pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka).

25. Visų pirma pažymėtina tai, kad, remiantis CPK 365 straipsnio 1 dalimi, prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, o neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais. Taigi, remiantis paminėtu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad byloje nedalyvavusiems asmenims nėra suteikta teisė prašyti atnaujinti procesą kitais CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, įskaitant ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 9 punkte nurodytus pagrindus.

26. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad prašymą atnaujinti procesą pateikė UAB „Belor“, kuri nebuvo įtraukta į Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-2910-603/2019 nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nevertino ir atmetė pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 9 punkto pagrindais.

27. Nustatęs, kad UAB „Belor“ neturi teisės teikti prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punkto pagrindais, toliau apeliacinės instancijos teismas vertina, ar skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė UAB „Belor“ prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nustatančiu, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

28. Nustatyta, kad prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-2910-603/2019 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu apeliantė UAB „Belor“ iš esmės grindė tuo, kad ji yra UAB „Vyrja“ akcininko V. K. kreditorė ir vienintelis turtas, iš kurio galimas išieškojimas – V. K. turimas UAB „Vyrja“ akcijų paketas. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 30 d. sprendimu pasisakė dėl V. K. turtinių teisių į bendrąją jungtinę nuosavybę, į bylą neįtraukdamas ginčo šalių kreditorių, t. y. bendrosios jungtinės nuosavybės turtą priskyrė asmeninei ieškovės R. M. nuosavybei, tuo padarydamas reikšmingos įtakos UAB „Belor“ teisėms patenkinti savo kreditorinį reikalavimą iš V. K. turto.

29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinti kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar įsiteisėjusiu teismo sprendimu nuspręsta dėl neįtrauktų asmenų teisių ar pareigų. Kad procesas galėtų būti atnaujintas šiuo pagrindu, nepakanka nustatyti, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet būtina nustatyti ir tai, kad teismas sprendime nusprendė dėl jo teisių ir įstatymų saugomų interesų. Teismas turi įvertinti, kokią įtaką šio asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2005; 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2007). Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010; 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-381/2021).

30. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentus, padarė išvadą, kad UAB „Belor“ neįrodė, jog egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytos sąlygos, lemiančios poreikį atnaujinti civilinės bylos dėl nuosavybės teisių į akcijas patvirtinimo procesą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.

31. Nustatyta, kad ieškovė R. M., trečiasis asmuo V. K. (buvęs ieškovės sutuoktinis) ir atsakovė UAB ,,Vyrja“ 2013 m. gruodžio 12 d. sudarė akcijų ir dalių pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią R. M. ir V. K. įsipareigojo perleisti atsakovei UAB „Vyrja“ jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias 42 600 UAB „Baltkalis“ akcijas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu buvo nutraukta ieškovės ir trečiojo asmens V. K. santuoka, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Sutuoktinių 2014 m. birželio 20 d. turto padalinimo sutartyje buvo numatyta, kad jei po šios sutarties sudarymo paaiškės, kad bet kuri iš šalių turi kito turto, kuris šios sutarties sudarymo dieną buvo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, bus laikoma, kad toks turtas padalintas šia sutartimi, kiekvienai iš šalių (ieškovei ir trečiajam asmeniui V. K.) asmeninės nuosavybės teise atitenkant 50 proc. turto. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-2910-603/2019, kurios atnaujinimo siekia pareiškėja, išnagrinėjo ginčą pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovėms UAB „Vyrja“ ir UAB „Baltkalis“ dėl nuosavybės teisės į akcijas patvirtinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir 2019 m. spalio 30 d. sprendimu, įvertinęs tiek aukščiau paminėtas, tiek ir kitas bylos aplinkybes, ieškovės ieškinį patenkino – patvirtino ieškovės R. M. asmeninės nuosavybės teisę į 21 300 nematerialių paprastųjų vardinių UAB „Baltkalis“ akcijų nuo 2014 m. birželio 20 d., atsakovę UAB „Baltkalis“ įpareigojo atlikti su šio fakto apskaitymu susijusius veiksmus – atidaryti ieškovei asmeninę vertybinių popierių sąskaitą, padaryti joje atitinkamą įrašą bei išduoti išrašą, patvirtinantį nuosavybės teisę į UAB „Baltkalis“ akcijas.

32. Taigi paminėtos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė R. M. ieškinį reiškė tik dėl jai priklausančių UAB „Baltkalis“ akcijų, t. y. prašė patvirtinti jos asmeninės nuosavybės teisę į 21 300 akcijų, iš 42 600, kurios turėjo būti perleistos akcijų sutartimi. Teismo sprendimu buvo patvirtinta jos nuosavybės teisė į 21 300 UAB „Balkalis“ akcijų, kurios iki sprendimo buvo apskaitomos kaip UAB „Vyrja“, o ne V. K. nuosavybė. Dėl likusių 21 300 UAB „Baltkalis“ akcijų sprendime nepasisakyta ir jų savininkas nėra pasikeitęs. Taigi, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, civilinėje byloje Nr. e2-2010-603/2019 nebuvo tiesiogiai pasisakyta dėl trečiojo asmens V. K. teisių ir pareigų, jam priklausančio turto, nėra nustatyti jokie įsipareigojimai, nėra pasisakoma dėl jam priklausančio turto apimties, todėl, priešingai nei teigia apeliantė, priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2010-603/2019 neturi ir negali turėti jokios įtakos pareiškėjos UAB „Belor“ teisėms patenkinti savo kreditorinį reikalavimą iš V. K..

33. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jeigu asmuo, kuris prašo atnaujinti procesą, turėjo tam tikrų teisių į ginčo objektą. Jeigu į bylą neįtrauktas asmuo neturėjo jokių teisių į ginčo objektą, tai byloje priimtas teismo sprendimas objektyviai negali turėti įtakos jo teisėms, todėl pagrindo procesui atnaujinti nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2005; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010).

34. Nustatyta, kad pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą siejamas su jos, kaip V. K. kreditorės, teisių pažeidimu . Aplinkybei, kad UAB „Belor“ yra V. K. kreditorė pagrįsti pareiškėja pateikė 2016 m. sausio 6 d. vekselį ir šio vekselio pagrindu 2016 m. balandžio 12 d. išduotą vykdomąjį įrašą bei su šio vykdomojo įrašo vykdymu susijusius dokumentus, patvirtinančius, kad mokėjimas pagal vekselį turėjo būti atliktas 2016 m. balandžio 6 d. Atsižvelgiant į tai, visiškai sutiktina su ieškove, kad pareiškėja UAB „Belor“ nebuvo V. K. kreditorė R. M. ir V. K. skiriantis ir teismui dalijant jų turtą ir jokia forma neturėjo būti traukiama į skyrybų (įskaitant bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo) procesą. Pareiškėja neturi jokių teisių, sprendžiant, kam priklauso turtas – UAB „Baltkalis“ akcijos. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 30 d. sprendime konstatuota, kad ieškovė įgijo nuosavybės teisę į UAB „Baltkalis“ akcijas nuo 2014 m. birželio 30 d. Taigi, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, aplinkybės, kuriomis remiantis buvo patvirtina ieškovės nuosavybės teisė į UAB „Baltkalis“ akcijas, yra sąlygotos sandorių ir juridinių faktų, sudarytų ir atsiradusių dar iki to momento, kai pareiškėja UAB „Belor“ tapo V. K. kreditore (iki 2016 m. balandžio 6 d.). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-2010-603/2019, kurio atnaujinimo siekia apeliantė, negali būti laikomas įtakojančiu pareiškėjos teises ir (ar) interesus.

35. Apibendrindamas tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėja nepagrindė materialiąja teisės norma pagrįstos teisės ar įstatymo saugomo intereso, kurie būtų pažeisti, jos neįtraukus į procesą, nepateikė įrodymų ir argumentų, kurie pagrįstų jos dalyvavimo įtaką šalių materialiesiems teisiniams santykiams ir sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, be to, neįrodė, kad turėjo reikalavimo teisę į ginčo objektą (UAB „Baltkalis“ akcijas), t. y. kad buvo V. K. kreditorė, teismui sprendžiant dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių (R. M. ir V. K.) nuosavybės padalijimo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, netenkinęs pareiškėjos UAB „Belor“ prašymo dėl proceso atnaujinimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

36. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

37. Ieškovė R. M., pateikusi atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Bylos duomenys (2021 m. gegužės 6 d. sąskaita faktūra, AB Swedbank sąskaitos išrašas) patvirtinta, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ieškovė patyrė 605 Eur advokato pagalbos išlaidų.

38. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

39. Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, buvo patirtos 2021 m. II ketvirtį, remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2020 m. IV ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 524,20 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.16 punktu, už atsiliepimą į atskirąjį skundą taikytinas 0,4 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 609,68 Eur (0,4 x 1 524,20 Eur). Kadangi ieškovės prašomos priteisti 605 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, šios išlaidos, atskirąjį skundą atmetus, priteistinos iš pareiškėjos UAB „Belor“.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Belor“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)).