Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „BELOR prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-2910-603/2019 pagal ieškovės R. M. (K.) ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei (toliau - UAB) ,,Baltkalis“ ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Vyrja“ dėl nuosavybės teisės į akcijas patvirtinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų - V. K. ir bankrutavusi akcinė bendrovė (toliau - BAB) bankas SNORAS.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Pagrindą atnaujinti užbaigtą procesą civilinėje byloje Nr. e2-2910-603/2019, pareiškėjos teigimu, sudaro aplinkybės, kad: byloje nuspręsta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens (pareiškėjos) teisių ar pareigų; sprendimu yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, nulėmusi neteisingo procesinio sprendimo priėmimą, ir paaiškėjo naujos esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui.

7. Teismo procesas ginčo šalių buvo simuliuojamas. Joks realus ginčas tarp šalių nebuvo nagrinėjamas, nes jokio ginčo tarp šalių ir nebuvo. Ieškovės pasirinktas teisių gynybos būdas buvo pasirinktas paneigti 2013 m. gruodžio 12 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo faktą, ieškovei siekiant, kad teismas konstatuotų CK 6.181 straipsnio 4-5 dalių nuostatoms prieštaraujančias aplinkybes, o taip pat, apeinant kreditorius, UAB „Baltkalis“ akcijas priskirti savo nuosavybėn, tokiu būdu be kreditorių sutikimo ir žinios, nekeičiant 2014 m. birželio 20 d. sutarties dėl turto pasidalinimo turinio ir neatnaujinant proceso dėl santuokoje įgyto turto pasidalinimo.

9. Pareiškėja tvirtina, kad iš esmės teismo proceso pagalba ginčo šalys įtvirtino dar iki proceso turėtus ketinimus (ir tarpusavio susitarimus) sukurti teisinę situaciją, užkertančią kreditoriams galimybę parduoti kontrolinį UAB „Vyrja“ akcijų paketą, ir pasisakė dėl V. K. turtinių teisių į bendrąją jungtinę nuosavybę, į bylą neįtraukdamos ginčo šalių kreditorių, priskirdamos ­bendrosios jungtinės nuosavybės turtą (nepadalintą 2014 m. birželio 20 d. turto pasidalinimo sutartimi ar teismo sprendimu dėl R. M. ir V. K. santuokos nutraukimo) asmeninei ieškovės R. M. nuosavybei. Teismas sprendimu perskirstė bendrosios jungtinės nuosavybės turtą, ab initio panaikindamas sandorį, kuris nelaikytinas niekiniu (UAB „Baltkalis“ akcijos jau ilgą laiką nėra įkeistos BAB bankui SNORAS, ir argumentą dėl įkeitimo kreditoriaus teisių pažeidimo galėtų naudoti tik įkeitimo kreditorius), ir į bylą neįtraukdamos V. K. kreditoriaus.

11. Vilniaus apygardos teisme 2020 m. gruodžio 9 d. gautas atsakovės UAB „Baltkalis“ atsiliepimas į prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame nurodoma, kad atsakovei Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3773-852/2020 iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 4 d., nemokumo administratoriumi paskirtas V. D.. Atsakovė prašo UAB „BELOR“ prašymą dėl proceso atnaujinimo spręsti teismo nuožiūra, nurodo, kad klausimo išsprendimas nesukurtų, nepakeistų ir/ar nepanaikintų jokių atsakovės teisių ar pareigų, kadangi atsakovė nebuvo 2013 m. gruodžio 12 d. akcijų ir jų dalių pirkimo pardavimo sutarties materialinių teisinių santykių šalimi.

12. Vilniaus apygardos teisme 2020 m. gruodžio 22 d. gautas ieškovės R. M. atsiliepimas į prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame ieškovė prašo prašymą atnaujinti procesą atmesti ir atsisakyti atnaujinti procesą, priteisti ieškovei iš pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pareiškėjos prašymas turi esminių procesinių trūkumų, prašyme pareiškėja remiasi proceso atnaujinimo pagrindais, kuriais negali būti grindžiamas neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens prašymas atnaujinti procesą, taip pat nėra įstatyme nustatytų pagrindų atnaujinti procesą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.

14. Proceso atnaujinimas dėl užbaigtose civilinėse bylose priimtų įsiteisėjusių teismų sprendimų yra išimtinė civilinio proceso stadija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad šį institutą įstatymų leidėjas vertina kaip ekstraordinarų būdą peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2005; 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008).

15. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą reglamentuoja CPK 370 straipsnis, iš kurio matyti, kad toks prašymas turi būti nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, sprendžia prašymo priėmimo klausimą, t. y. patikrina, ar pareiškėjas laikėsi formalių reikalavimų – ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Jei nenustato formalių prašymo trūkumų, teismas jį priima. Antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, apie kurį informuojamos bylos šalys ir kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ir sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimtų ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 370 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2011).

16. Taigi, nagrinėjamu atveju teismas, priėmęs pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą, teismo posėdyje sprendžia klausimą dėl proceso atnaujinimo byloje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad antrojoje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje (spręsdamas, ar yra pagrindas atnaujinti procesą byloje) teismas neatlieka išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės, o įvertina procesines prielaidas procesui byloje atnaujinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2007). Priklausomai nuo to, ar teismas konstatuoja, kad yra ar ne proceso atnaujinimo pagrindas, teismas priima nutartį arba atnaujinti procesą, arba atsisakyti atnaujinti procesą (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

17. Šiuo atveju - antrajame etape nagrinėdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas sprendžia, ar yra CPK 366 straipsnyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, tačiau galutinai dėl ginčo esmės nepasisako, todėl teismo nutarties, kuria atnaujinamas bylos nagrinėjimas, paskirtis yra procesinė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2010). Dėl to teismas pirmiausia patikrina, ar pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis).

18. Pareiškėja, pasisakydama dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto pagrindo atnaujinti procesą nurodo, kad apie 2019 m. spalio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2910-603/2019 ji sužinojo 2020 m. lapkričio 12 d., susipažinusi su internete paskelbta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-2952-535/2020, iš kurios turinio matyti aplinkybės, susijusios su procesinio sprendimo esme.

19. Savo teismui 2021 m. kovo 9 d. pateiktuose paaiškinimuose pareiškėja iš esmės nurodo tuos pačius argumentus apie tai, kada susižinojo apie aplinkybes, kuriomis grindžiami proceso atnaujinimo pagrindai pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktus, pažymi, kad apie priimtą sprendimą paaiškėjo, pateikus pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-28048-861/2020, išnagrinėtoje Vilniaus miesto apylinkės teisme (bylai dėl proceso atnaujinimo suteiktas Nr. eA2-37259-294/2020, vėliau ji sujungta su civiline byla Nr. eA2-37107-937/2020, dabar Nr. eA2-2446-937/2021) ir gavus prieigą prie dalies bylos duomenų, susipažinus su Vilniaus miesto apylinkės teisme pateikto ieškinio turiniu.

20. CPK 368 straipsnyje nustatytas terminas turi būti skaičiuojamas nuo to momento, kai pareiškėjas susižinojo apie aplinkybes, kuriomis grindžiami proceso atnaujinimo pagrindai. Taigi, atsižvelgiant į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, teismas, neišskirdamas atskirų aplinkybių, kuriomis grindžiami proceso atnaujinimo pagrindai, konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pakankamo ir pagrįsto pagrindo išvadai, jog pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą paduotas praleidus CPK 368 straipsnyje nustatytą terminą. Dėl to toliau pasisakytina, ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti ir pareiškėjos nurodomi proceso atnaujinimo pagrindai.

21. Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovės R. M. procesiniuose dokumentuose nurodyti prašymo dėl proceso atnaujinimo formos trūkumai (nėra aiškiai išreikštas pareiškėjos prašymas teismui, netinkamai nurodyti išnagrinėtoje byloje dalyvavę asmenys (jų procesinė padėtis) ir pan.) nėra reikšmingi klausimui, ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti ir pareiškėjos nurodomi proceso atnaujinimo pagrindai, išnagrinėti.

22. Pareiškėja UAB „BELOR“ nagrinėjamu atveju prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-2910-603/2019 grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 7 ir 9 punktuose nurodytais pagrindais. Tačiau, kaip nurodo pati pareiškėja, ji nėra (nebuvo) civilinėje byloje Nr. e2-2910-603/2019 dalyvaujančiu asmeniu, todėl teismas pirmiausia pasisako dėl jos prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu, kadangi pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais. Todėl, kol pareiškėja nėra įtraukta į išnagrinėtą bylą kaip jos nagrinėjime dalyvaujantis asmuo, negali būti nagrinėjamas ir/ar tenkinamas jos prašymas dėl proceso atnaujinimo kitu pagrindu, nei CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas.

23. Pareiškėja UAB „BELOR“ prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-2910-603/2019 grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t. y. kad sprendimu teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens - pareiškėjos teisių ar pareigų. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką procesui šiuo pagrindu atnaujinti būtina nustatyti ne tik tai, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet ir tai, kad sprendimu teismas nusprendė dėl jo materialiųjų teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 straipsnio 1 dalis). Vertinant proceso atnaujinimo galimybę nurodytu pagrindu, svarbu, kad pareiškėjai neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, t. y. naudotis instancine teismų sistema, kad proceso atnaujinimas yra vienintelė tokia galimybė, tačiau neįtraukti į bylą asmenys negali piktnaudžiauti šiuo institutu, jų veiksmai turi atitikti civiliniame procese įtvirtintus koncentracijos ir ekonomiškumo principus.

24. Prašyme atnaujinti procesą nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, bet pareiškėjas turi nurodyti ir materialiąja teisės norma pagrįstą teisę ar įstatymo saugomą interesą, kurie pažeisti, jo neįtraukus į procesą, taip pat pateikti įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Taigi, procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai.

25. Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jeigu asmuo, kuris prašo atnaujinti procesą, turėjo tam tikrų teisių į ginčo objektą. Jeigu į bylą neįtrauktas asmuo neturėjo jokių teisių į ginčo objektą, tai byloje priimtas teismo sprendimas objektyviai negali turėti įtakos jo teisėms, todėl pagrindo procesui atnaujinti nėra.

26. Civilinėje byloje Nr. e2-2910-603/2019 buvo išnagrinėtas ginčas pagal ieškovės R. M. ieškinį dėl nuosavybės teisės į akcijas patvirtinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovams UAB "Vyrja“ ir UAB "Baltkalis“. Teismo sprendimu ieškovės ieškinys patenkintas, t. y. pripažinta (patvirtinta) ieškovės asmeninės nuosavybės teisė į 21300 nematerialių paprastųjų vardinių UAB „Baltkalis“ akcijų nuo 2014 m. birželio 20 d., o atsakovas UAB „Baltkalis“, kaip akcijų apskaitą tvarkantis asmuo, buvo įpareigotas atlikti su šio fakto apskaitymu susijusius veiksmus – atidaryti ieškovei asmeninę vertybinių popierių sąskaitą, padaryti joje atitinkamą įrašą bei išduoti išrašą, patvirtinantį nuosavybės teisę į UAB „Baltkalis“ akcijas.

27. Duomenų, kad pareiškėja UAB „BELOR“ būtų UAB „Vyrja“ kreditore, akcininke ar turėtų su ja kokių nors kitokių teisinių santykių, nėra pateikta. Pati pareiškėja nurodo, kad ji yra vieno iš UAB „Vyrja“ akcininkų - V. K. kreditorių. Tačiau teisės normos nenustato pareigos į ginčą dėl akcijų nuosavybės įtraukti (informuoti, sudaryti galimybes pareikšti savo nuomonę) savininkų kreditorius.

28. Teismo sprendimo įtaka neįtrauktų asmenų teisių pasikeitimui turi būti reali, todėl svarbu nustatyti sprendimu pakeistų teisių ir pareigų ryšį, kad būtų galima konstatuoti, jog dėl proceso šalių teisių ir pareigų bei neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų ryšio pasikeitė pastarųjų turinys. Šiuo atveju pareiškėja UAB „BELOR“ prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodo, kaip pasikeistų galimas teismo sprendimas išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2910-603/2019, t. y. pareiškėja nenurodo, kokį sprendimą teismas turėtų priimti, atnaujinęs procesą išnagrinėtoje byloje (CPK 371 str. 1 dalis).

29. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nepagrindė materialiąja teisės norma pagrįstos teisės ar įstatymo saugomo intereso, kurie būtų pažeisti, jos neįtraukus į procesą, taip pat nepateikė įrodymų ir argumentų, kurie pagrįstų jos dalyvavimo įtaką šalių materialiesiems teisiniams santykiams ir sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, laikytina, kad prašymas atnaujinti procesą prieštarauja šio procesinio instituto tikslams.

30. Nors pareiškėja nurodo, kad civilinėje byloje Nr. e2-2910-603/2019 priimtu sprendimu teismas nusprendė dėl pareiškėjos kreditoriaus V. K. materialiųjų teisių ar pareigų – proceso šalys, tarp jų - trečiasis asmuo V. K., nesiekė teisingumo, o siekė, kad UAB „Vyrja“ akcijų kontrolė neteisėtai pereitų ieškovei ir jos sūnui J. K.; sprendimu buvo padaryta reikšminga įtaka pareiškėjos teisėms patenkinti savo reikalavimą iš atsakovo (trečiojo asmens V. K.) turto; sprendimu teismas pasisakė dėl V. K. turtinių teisių į bendrąją jungtinę nuosavybę į bylą neįtraukdamas ginčo šalių kreditorių, priskirdamas bendrosios jungtinės nuosavybės turtą (nepadalintą 2014 m. birželio 20 d. turto pasidalinimo sutartimi ar teismo sprendimu dėl R. M. ir V. K. santuokos nutraukimo) asmeninei ieškovės nuosavybei – tokie teiginiai nėra pagrįsti.

31. Kaip matyti iš teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2910-603/2019 turinio, jame akivaizdžiai nėra pasisakyta dėl trečiojo asmens V. K. teisių ir pareigų, jam priklausančio turto, nėra nustatyti jokie įsipareigojimai, nėra pasisakoma dėl jam priklausančio turto apimties. Jau minėta, kad sprendime buvo patvirtinta ieškovės nuosavybės teisė į UAB „Balkalis“ akcijas, kurios iki sprendimo buvo apskaitomos kaip UAB „Vyrja“, o ne V. K. nuosavybė. Pareiškėja nėra UAB „Vyrja“ kreditore. Be to, prašyme pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad V. K. yra atsakovas, nes civilinėje byloje Nr. e2-2910-603/2019 jis atsakovu nebuvo, dalyvavo trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

32. Be to, civilinėje byloje Nr. e2-2910-603/2019 taip pat nebuvo sprendžiamas klausimas, kas yra UAB „Vyrja“ akcijų savininkas ir kam priklauso kontrolinis šių akcijų paketas, o pagal į bylą pateiktus duomenis aplinkybė, kad pareiškėja yra V. K. kreditore, netgi yra ginčijama (Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-355-403/2020, kurioje ieškovė R. M. nėra dalyvaujančiu asmeniu, o vykdymo procesas pagal pareiškėjos reikalavimą yra sustabdytas 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi).

33. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jeigu asmuo, kuris prašo atnaujinti procesą, turėjo tam tikrų teisių į ginčo objektą. Kai toks asmuo neįtraukiamas į bylą, akivaizdu, kad teismas, išspręsdamas bylą, savo sprendimu nusprendžia ir dėl neįtraukto į bylą asmens teisių bei pareigų į ginčo objektą. Jeigu į bylą neįtrauktas asmuo neturėjo jokių teisių į ginčo objektą, tai byloje priimtas teismo sprendimas objektyviai negali turėti įtakos jo teisėms, todėl pagrindo procesui atnaujinti nėra.

34. Šiuo atveju, kaip matyti iš prašymo turinio, pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą siejamas su pareiškėjos, kaip V. K. kreditorės, teisių pažeidimu. Šiai aplinkybei pagrįsti pareiškėja pateikė 2016 m. sausio 6 d. vekselį ir šio vekselio pagrindu 2016 m. balandžio 12 d. išduotą vykdomąjį įrašą bei su šio vykdomojo įrašo vykdymu susijusius dokumentus. Taigi, netgi pagal pačios pareiškėjos pateiktus duomenis, pareiškėja V. K. kreditore galėjo tapti tik 2016 m. balandžio 6 d. (terminas vekseliui apmokėti), todėl ji nebuvo nei V. K., nei ieškovės kreditore šiems asmenims nutraukiant santuoką bei dalijantis turtą, todėl neturėjo būti traukiama į santuokos nutraukimo ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo procesą bei neturi jokių teisių, sprendžiant, kam priklauso turtas nagrinėjamoje byloje (UAB „Baltkalis“ akcijos). Dėl to aplinkybės ir sandoriai, kuriais remiantis buvo patvirtina ieškovės nuosavybės teisė į UAB „Baltkali“ akcijas, yra sąlygoti sandorių ir juridinių faktų, sudarytų ir atsiradusių iki to momento, kai pareiškėja tapo V. K. kreditoriumi ir negali būti laikomi įtakojančiais pareiškėjos teises ir/ar interesus nagrinėjamoje byloje.

35. Sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2910-603/2019 konstatuota, kad akcijų sutarties 4.2 punkte nustatytos sąlygos nuosavybės teisės perėjimui neįvyko ir todėl 42600 UAB „Baltkalis“ akcijų išliko ieškovės ir V. K. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Sprendime taip pat konstatuota, kad ieškovė įgijo nuosavybės teisę į UAB „Baltkalis“ akcijas nuo 2014 m. birželio 30 d., atsižvelgiant į tai, kad pagal akcijų sutartį neatsirado sąlygos nuosavybės teisės į akcijas perėjimui iš ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Vyrja“, todėl pagal turto padalinimo sutartį 21 300 akcijų vienintele savininke laikytina ieškovė. Taigi, ieškovės nuosavybės teisė į UAB „Baltkalis“ akcijas konstatuota remiantis sandoriais ir turto pasidalinimu santuokos nutraukimo procese, įvykusiais beveik prieš du metus iki to momento, kai pareiškėja tapo V. K. kreditore. Todėl sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2910-603/2019 niekaip negalėjo būti pasisakyta dėl pareiškėjos teisių.

36. Pareiškėja, siekdama proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-2910-603/2019, pasisako apie veiksmus, kurie buvo atlikti remiantis priimtu sprendimu, ieškovės, V. K. ir UAB „Vyrja“ nesąžiningumą, savo teisių pažeidimą vertina remdamasis taikos sutartimi ir 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi konstatuotomis aplinkybėmis. Tačiau tokia pareiškėjos pozicija yra visiškai nepagrįsta, nes nėra jokio pagrindo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2910-603/2019 ydingumą įrodinėti taikos sutartimi, sudaryta beveik po metų po sprendimo priėmimo. Be to, ji nėra teisiškai reikšminga, sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

37. Pareiškėjos argumentai, kad ginčas civilinėje byloje Nr. e2-2910-603/2019 buvo inicijuotas tarp tarpusavyje susijusių asmenų su tikslu užkirsti kelią pareiškėjos vykdomam išieškojimui iš V. K. turto, taip pat nėra tiesiogiai susijęs su pareiškėjos nurodytu proceso atnaujinimo pagrindu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas), todėl nėra reikšmingas šioje proceso stadijoje. Priešingai, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2910-603/2019, vykdymas šiuo atveju yra sustabdytas pareiškėjos prašymu.

38. Pareiškėja taip pat be pagrindo teigia, kad ieškovė, nesąžiningai veikia kartu su V. K., nes tokiam teiginiui pagrįsti nėra pateikta jokių įrodymų. Aplinkybė, kad ieškovė yra buvusi V. K. sutuoktinė, pati savaime šio pareiškėjo teiginio nepatvirtina. Ieškovės santuoka su V. K. buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-29012-967/2014, kur šalys pasidalino visą savo turtą. Pareiškėjas nenurodo nei vieno fakto, leidžiančio abejoti ieškovės sąžiningumu (prašyme iš esmės pasisakoma tik dėl V. K. ir ARVI grupės įmonių veiksmų ir sąžiningumo).

39. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjos UAB “BELOR” prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu negali būti tenkinamas nesant tam pakankamo ir pagrįsto pagrindo (CPK 178, 185 straipsniai).

40. Atsisakius atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-2910-603/2019 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, pareiškėja nėra išnagrinėtoje byloje dalyvaujančiu asmeniu ir neturi teisės reikšti reikalavimo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose nurodytais pagrindais (CPK 365 straipsnio 1 dalis), t. y. pareiškėja neturi teisės pradėti proceso atnaujinimo šiais pagrindais, nes CPK 365 straipsnio 1 dalis yra imperatyvi norma. Dėl to teismas plačiau neanalizuoja ir nepasisako dėl pareiškėjos nurodytų kitų dviejų proceso atnaujinimo pagrindų pagrįstumo.

41. Pažymėtina, kad civilinio proceso teisė pagal reguliavimo dalyką ir teisinių santykių reguliavimo principus yra viešoji teisė, todėl teismas, kaip civilinių procesinių santykių subjektas, turi tik tas teises, kurios jam yra suteiktos konkrečių teisės aktų nuostatomis, ir neturi teisės peržengti įstatymo nustatytos kompetencijos ribų. Teismas neturi teisės pats inicijuoti bylos atnaujinimo proceso, kaip ir neturi teisės spręsdamas dėl vienintelio (kuriuo remiantis procesą gali prašyti atnaujinti į bylą neįtrauktas asmuo) pagrindo atnaujinti procesą, vertinti, ar yra kiti CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatyti proceso atnaujinimo pagrindai.

42. CPK 370 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas vertina tik prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytus pagrindus. Kai prašymą teikia neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo, vienintelis pagrindas, kuriuo remiantis gali būti teikiamas prašymas ir atnaujinamas procesas, yra pagrindas nurodytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Be to, pagal CPK 370 straipsnio 4 dalį, atnaujinus bylos nagrinėjimą, ji nagrinėjama neperžengiant ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Šiuo atveju, jeigu priimti pareiškėjos poziciją dėl teismo teisės taikyti iš esmės bet kurį bylos atnaujinimo pagrindą, tai reikštų, kad civilinės bylos nagrinėjimo ribas nustatytų teismas, o ne bylos šalys.

43. Atsisakius atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-2910-603/2019, nutarčiai įsiteisėjus panaikintinos Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2910-603/2019 vykdymo sustabdymas.

44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju, atmetus pareiškėjos UAB „BELOR“ pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, pareiškėjai jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, tačiau ieškovei atlygintinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

45. Ieškovė R. M. prašo priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas, kurias pagal pateiktus dokumentus sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 1 059,96 EUR. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje pateikti dokumentai patvirtina minėtas išlaidas, ginčo dėl jų dydžio nėra, prašymą tenkina ir priteisia nurodytų išlaidų atlyginimą ieškovei iš pareiškėjos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „BELOR“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-2910-603/2019 pagal ieškovės R. M. (K.) ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltkalis“ ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Vyrja“ dėl nuosavybės teisės į akcijas patvirtinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „BELOR“ ieškovei R. M. 1 059,96 EUR (vieną tūkstantį penkiasdešimt devynis eurus 96 euro centus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Nutarčiai įsiteisėjus panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2910-603/2019 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00385-2019-3) vykdymo sustabdymą.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.