Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis

2020-07-21 · Administracinė byla Nr. eI3-2952-535/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-21
Bylos Nr.
eI3-2952-535/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01063-2020-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Byla nutraukta.
Teisėjas
Jūratė Gaidytė-Lavrinovič (pirm.)
Pareiškėjas
Vidmantui Kučinskui
Trečiasis asmuo
Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Atsakovas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos
Administracinė byla Nr. eI3-2952-535/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01063-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 31; 55.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2020 m. liepos 21 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėjo administracinę bylą pagal skundą padavusio asmens (atsakovės) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos skundą pareiškėjui Vidmantui Kučinskui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Skundą padavęs asmuo VMI prie LR finansų ministerijos pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie LR vyriausybės 2020-03-09 sprendimo Nr.S-35 (7-4/2020) dalį, kuria Komisija konstatavo, jog pareiškėjas negavo 2 500 000Lt apmokestinamųjų vertybinių popierių pardavimo pajamų dėl UAB „Baltkalis“ akcijų nuosavybės teisės neperėjimo UAB „Vyrja“ ir palikti galioti visa apimtimi VMI 2019-12-10 sprendimą Nr.68-120. Skunde nurodyta, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atliko V. K. (toliau – pareiškėjas) 2013 - 2015 metų laikotarpio GPM apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo teisingumo patikrinimą ir 2019-07-02 patikrinimo aktu Nr. (7.46)-FR0680-239 nustatė, kad pareiškėjas kartu su sutuoktine R. K. pagal 2013-12-12 Akcijų ir dalių pirkimo-pardavimo sutartį gavo 170 890 000 Lt vertybinių popierių pardavimo pajamų, iš kurių 163 883 000 Lt priskirta neapmokestinamosioms pajamoms, o 7 007 000 Lt apmokestinamosioms vertybinių popierių pardavimo pajamoms. Konstatuota, jog pagal LR CK 3.87, 3.88, 3.117 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių turto teisinį režimą, gautos vertybinių popierių pardavimo pajamos, sutuoktiniams priklauso lygiomis dalimis po ½., todėl pareiškėjas pateiktoje Metinėje pajamų deklaracijoje už 2013 metus (forma GPM308) nedeklaravo 81 941 500 Lt neapmokestinamųjų vertybinių popierių (UAB „ARVI“ ir ko ir UAB „Marijampolės Arvi“ akcijų) pardavimo pajamų bei 3 503 500 Lt apmokestinamųjų vertybinių popierių (UAB „Investicijų ir inovacijų fondas“ bei UAB „Baltkalis“ akcijų ir VšĮ „Baltijos agroverslo institutas“ dalininko teisių) pardavimo pajamų, jų įsigijimo išlaidų (3 683,50 Lt) bei nuo jų neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo GPM.

Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad 2013 m. pareiškėjo ir jo sutuoktinės R. K. patirtos išlaidos 597 161 Lt viršijo gautas pajamas, taip pat paties pareiškėjo 2014 ir 2015 metais patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas atitinkamai 1 440 836 Lt ir 444 250 Eur. Konstatuota, jog pareiškėjas ir jo sutuoktinė patirtoms išlaidoms (paskolų teikimui, vartojimo išlaidoms dengti) panaudojo iš nenustatytų šaltinių gautas pajamas, kurios gavimo metu nebuvo apmokestintos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Inspekcija, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsniu bei Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103 „Dėl mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių“ 4 punkto nuostatomis ir pritaikiusi išlaidų metodą, konstatavo, jog 2013 metais pareiškėjas ir jo sutuoktinė R. K. gavo 597 161 Lt kitų apmokestinamųjų, su darbo santykiais nesusijusių, ne individualios veiklos pajamų, kurių minėtu laikotarpiu nedeklaravo, nuo jų neapskaičiavo ir į biudžetą nesumokėjo GPM. Inspekcija, pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą ir vadovaudamasi LR CK 3.87 straipsnio nuostatomis, už 2013 metus apskaičiavo pareiškėjo 298 580 Lt (597 181/2) GPM bazę ir už 2014 bei 2015 metus tik pareiškėjo atitinkamai 1 440 836 Lt ir 444 250 Eur GPM bazę.

Vadovaudamasi Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 6, 22, 27 straipsnių nuostatomis, Inspekcija dėl šių pažeidimų pareiškėjui apskaičiavo 294 076,04 Eur GPM.

Žemesnės instancijos teismas

Inspekcija, išnagrinėjusi patikrinimo aktą, 2019-09-06 sprendimu Nr. (7.46-4.4)-FR0682-208 patvirtino patikrinimo aktą, t. y. patvirtino apskaičiuotą 294 076,04 Eur GPM. Vadovaudamasi GPMĮ 36 straipsnio bei MAĮ 96 str. 1 dalies nuostatomis, už nesavalaikį GPM įmokų mokėjimą, Inspekcija pareiškėjui apskaičiavo 144 983,43 Eur GPM delspinigius. Vadovaudamasi MAĮ 139 straipsnio nuostatomis ir nustačiusi atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes, Inspekcija Pareiškėjui skyrė 30 proc. dydžio 88 223 Eur GPM baudą. Inspekcija, atsižvelgusi į tai, kad mokestinis patikrinimas tęsėsi ilgai ir pritaikiusi MAĮ 8 str. 3 dalies nuostatas, atleido pareiškėją nuo 50 proc. apskaičiuotų delspinigių, t. y. nuo 72 491,71 Eur GPM delspinigių.

Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu Inspekcijos sprendimu, pateikė skundą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos , kuri 2019-12-10 sprendimu Nr. 68-120 pareiškėjo skundą atmetė ir patvirtino Inspekcijos 2019-09-06 sprendimo Nr. (7.46-4.4)-FR0682-208 nurodymus pareiškėjui sumokėti į biudžetą 294 076,04 Eur GPM, 72 491,71 Eur GPM delspinigius, 88 223 Eur GPM baudą. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu pateikė skundą Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Komisija 2020-03-09 sprendimu Nr. S-35 (7-4/2020) panaikino Valstybinės mokesčių inspekcijos 2019-12-10 sprendimą Nr. 68-120 ir perdavė pareiškėjo skundą Valstybinei mokesčių inspekcijai nagrinėti iš naujo. Komisija ginčijamu sprendimu konstatavo: 1) kad pareiškėjas gavo 1 005 500 Lt apmokestinamųjų vertybinių popierių pardavimo pajamų, nes pagal 2013-12-12 Akcijų ir dalių pirkimo-pardavimo sutartį UAB „Investicijų ir inovacijų fondas“ akcijų ir VšĮ „Baltijos agroverslo institutas“ dalininko teisių nuosavybės teisės perėjo UAB „Vyrja“; 2) kad pareiškėjas negavo 2 500 000 Lt apmokestinamųjų vertybinių popierių pardavimo pajamų, nes pagal 2013-12-12 Akcijų ir dalių pirkimo-pardavimo sutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2019-10-30 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2910-603/2019 UAB „Baltkalis“ akcijų nuosavybės teisės neperėjo UAB „Vyrja“; 3) kad pareiškėjas gavo 944020 Eur kitų apmokestinamųjų, su darbo santykiais nesusijusių, ne individualios veiklos pajamų, nes jo išlaidos 2013, 2014, 2015 metais 944 020 Eur viršijo iš oficialių šaltinių gautas pajamas; 4) Komisija konstatavo, jog „atsižvelgiant į šiame Komisijos sprendime nustatytus Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo dėl pajamų, gautų iš vertybinių popierių pardavimo, apskaičiavimo trūkumus bei į Vilniaus apygardos teismo 2019-10-30 sprendimą, kuriuo buvo patenkintas Pareiškėjo sutuoktinės R. K. ieškinys dėl nuosavybės teisių į UAB „Baltkalis“ akcijas, Pareiškėjo skundas pilna apimtimi perduodamas Inspekcijai nagrinėti iš naujo, nes Komisijai nėra suteikta teisė perskaičiuoti mokesčių mokėtojo mokesčius ir su jais susijusias sumas.“ VMI nesutinka su Komisijos 2020-03-09 sprendimo Nr. S-35 (7-4/2020) dalimi, kuria Komisija konstatavo, jog pareiškėjas negavo 2 500 000 Lt apmokestinamųjų vertybinių popierių pardavimo pajamų už UAB „Baltkalis“ akcijų pardavimą. Valstybinė mokesčių inspekcija mano, kad Komisija sprendimo dalyje netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, t. y. neteisingai taikė Akcinių bendrovių įstatymo 45 straipsnio, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 8 straipsnio nuostatas, neatsižvelgė į LVAT praktiką (LVAT 2013-09-23 nutartis adm. byloje Nr. A575-1583-13) dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Komisija minėtame sprendime konstatavo, jog „Ginčo šalys neginčija, kad 2013-12-12 Akcijų ir dalių pirkimo-pardavimo sutarties 4. 2.1. sąlygos dėl UAB „Baltkalis“ akcijų nuosavybės teisių perdavimo UAB „Vyrja“ nebuvo įvykdytos, t. y. Pareiškėjas ir jo sutuoktinė 2013 m. šių akcijų UAB „Vyrja“ nepardavė, t. y. 2013 m. negavo 5 000 000 Lt GPM apmokestinamųjų pajamų, jas gaus vėliau, kai įvykdys Sutartyje numatytas sąlygas. Pagal ABĮ 45 str. 1 dalį (cit.): „Akcijų apmokėjimas yra jų emisijos kainos apmokėjimas. <…>, pagal 8 dalį: „Bendrovės išleistos akcijos turi būti visiškai apmokėtos per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip 12 mėnesių nuo akcijų sutarties pasirašymo sutarties sudarymo dienos”, pagal 10 dalį: „Akcijos laikomos apmokėtomis, kai jas pasirašęs asmuo įmoka paskutinį piniginį įnašą <…> bendrovės nuosavybėn”. Pagal ABĮ 48 str. (cit): „Akcijos yra negaliojančios ir nesuteikia jų savininkams turtinių ir neturtinių teisių, jei buvo išleistos į antrinę apyvartą ir įsigytos nevisiškai apmokėtos bendrovės akcijos”. Daro išvadą, kad UAB „Vyrja“ buhalterinėje apskaitoje neteisingai apskaitė UAB „Vyrja“ naujai išleistų akcijų apmokėjimą, t. y. 2013-12-31 turėjo būti apskaityta pareiškėjo ir R. K. 5 000 000 Lt skola už 5000000 vnt. 1 Lt nominalios vertės UAB „Vyrja“ akcijas (neapmokėtos naujai išleistos akcijos). Pažymi, kad ABĮ 53 str. 2 d. 4 p. nustato kokiu būdu taisomos įstatinio kapitalo sudarymo ar didinimo metu padarytos klaidos, vienas iš dviejų galimų būdų – anuliuojant (neapmokėtas) akcijas.

Komisijos nuomone, Inspekcijos sprendime nurodyti UAB „Baltkalis“ 2015–2017 m. atlikti veiksmai, skirstant bendrovės pelną ir išmokant dividendus UAB „Vyrja“, teisinių pasekmių, nustatant pareiškėjo 2013 m. mokestinę prievolę, nesukelia. Pareiškėjo 2013 m. GPM apmokestinamosios pajamos, gautos iš vertybinių popierių pardavimo, mažintinos 2500000 Lt suma.

Pažymi, kad pareiškėjas kartu su skundu pateikė įsiteisėjusį 2019 m. spalio 30 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. E2-2910-603/2019 pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovėms UAB „Baltkalis“ ir UAB „Vyrja“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. K. ir bankrutuojanti akcinė bendrovė „Snoras“, dėl nuosavybės teisės į akcijas patvirtinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Ieškovė prašė VAT patvirtinti jos asmeninės nuosavybės teisę į 21300 nematerialiųjų paprastųjų vardinių UAB „Baltkalis“ akcijų nuo 2014 m. birželio 20 d., prašė įpareigoti atsakovę UAB „Baltkalis“ atidaryti asmeninę vertybinių popierių sąskaitą ieškovės vardu, šioje ieškovės sąskaitoje padaryti įrašą apie ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančias 21300 nematerialias paprastąsias vardines UAB „Baltkalis“ akcijas, išduoti ieškovei išrašą iš jos vertybinių popierių sąskaitos, patvirtinantį jos asmeninės nuosavybės teisę į 21300 akcijų ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Sprendime pažymėta, kad tarp dalyvaujančių asmenų nekilo ginčo dėl aplinkybių, jog tiek akcijų sutarties pasirašymo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu nebuvo įgyvendinta bendrovės akcininkų pirmenybės teisė bei ginčo akcijos buvo įkeistos akcinei bendrovei „Snoras“. Teismas konstatavo: „Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, laikytina, kad Akcijų ir dalių pirkimo pardavimo sutarties 4.2 punkte numatytos sąlygos nuosavybės teisės į akcijas perėjimui neįvyko, t. y. būtent nebuvo gautas trečiojo asmens – BAB „Snoras“ sutikimas, ir todėl akcijos neperėjo atsakovės (UAB „Vyrja“) nuosavybėn. Todėl sutiktina su ieškovės argumentais, jog tokiu būdu pagal sutartį akcijų savininkas nepasikeitė – sudarius akcijų sutartį akcijos ir toliau išliko ieškovės ir trečiojo asmens V. K. nuosavybėje“. VAT minėta sutartimi R. K. ieškinį patenkino visiškai.

Komisija pažymi, jog Valstybinė mokesčių inspekcija ginčijamame sprendime dėl 2019 m. spalio 30 d. VAT sprendimo civilinėje byloje Nr. E2-2910-603/2019 nepasisakė (Pareiškėjui teikiant skundą Valstybinei mokesčių inspekcijai jis dar nebuvo priimtas) ir tai būtų savarankiškas pagrindas pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai pareiškėjo skundą šioje dalyje nagrinėti iš naujo.“

VMI nuomone tokios Komisijos išvados yra nepagrįstos. Atlikdamas pareiškėjo mokestinį patikrinimą mokesčių administratorius nepažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 45 straipsnio nuostatų. ABĮ 45 str. 1 dalyje nustatyta, kad „akcijų apmokėjimas yra jų emisijos kainos apmokėjimas. Akcijos gali būti apmokamos pinigais ir (ar) akcijas apmokančiam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais nepiniginiais įnašais“. Šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad „Bendrovės išleistos akcijos turi būti visiškai apmokėtos per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą terminą.“ Taip pat Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 8 str. 1 dalis įpareigoja pajamas pripažinti jų gavimo momentu. Valstybinė mokesčių inspekcija laikosi pozicijos, kad iš byloje pateiktos Akcijų ir dalių 2013-12-12 pirkimo-pardavimo sutarties 2.2. ir 2.3. punktų matyti, jog pirkėjas UAB „Vyrja“ įsipareigojo pardavėjams sumokėti visą pirkimo kainą (170890000 Lt) bankiniu pavedimu ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo sutarties sudarymo dienos, taip pat sandorio šalys susitarė, kad atsiskaitymas pagal sutartį gali būti atliekamas šalių tarpusavio priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymu.

Mokesčių administratoriaus patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 2013-12-12, t. y. tą pačią dieną kai buvo pasirašyta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, akcininko V. K. sprendimu, UAB „Vyrja“ įstatinis kapitalas padidintas iki 170900000 Lt. Padidinimas atliktas kapitalizuojant 170890000 Lt dydžio bendrovės įsiskolinimą V. Kučinskui, t. y. įskaitant bendrovės piniginę prievolę akcininkui pagal bendrovės ir akcininko sudarytą akcijų ir dalių pirkimo-pardavimo sutartį (2013-12-12), ir akcininko piniginę prievolę apmokėti bendrovei naujas akcijas jų emisijos kaina. UAB „Vyrja“ ūkinių operacijų žurnalo už 2013 m. duomenimis, buhalterinėje apskaitoje akcijų įsigijimas 2013-12-12 apskaitytas: K sąskaitoje Nr. 450 (skolos tiekėjams) 170890000 Lt, D sąskaitoje Nr. 163 (finansinis turtas) 170890000 Lt. Įstatinio kapitalo didinimas 2013-12-18 apskaitytas: D sąskaitoje Nr. 450 (skolos tiekėjams) 170890000 Lt, K sąskaitoje Nr. 300 (įstatinis kapitalas) 170890000 Lt.

GPMĮ 2 str. 14 dalyje nustatyta, kad pajamomis, išskyrus toje pačioje nuostatoje išvardintas išimtis, kurios šiuo atveju netaikytinos, laikomos per mokestinį laikotarpį gautas „atlygis <...> už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita nauda pinigais ir (arba) natūra <…>. GPMĮ 8 straipsnyje nustatyta, kad pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu, t. y. kai pajamos bet kokia forma faktiškai yra gaunamos. Nurodo, kad 2013-12-12 Akcijų ir dalių pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Vyrja“ už įsigytas minėtų įmonių akcijas pareiškėjui ir jo sutuoktinei R. K. sumokėjo 2013-12-12, kuomet kapitalizuojant susidariusią UAB „Vyrja“ 170890000 Lt skolą, padidinus UAB „Vyrja“ įstatinį kapitalą pareiškėjui ir R. K. buvo perduota 170890000 vnt. naujai išleistų UAB „Vyrja“ akcijų. Turto pardavėjai pajamas už parduotus vertybinius popierius gavo jų pardavimo dieną, ir tą pačią dieną jas panaudojo užskaitos būdu įsigyjant kitą turtą (vertybinius popierius), t. y. patys nulėmė šių pajamų panaudojimo būdą, o visų akcijų (įskaitant ir UAB „Baltkalis“) apmokėjimas buvo įvykdytas 2013-12-18, kai UAB „Vyrja“ įstatinio kapitalo didinimą 2013-12-18 apskaitė: D sąskaitoje Nr. 450 (skolos tiekėjams) 170890000 Lt, ir apskaitė K sąskaitoje Nr. 300 (įstatinis kapitalas) 170890000 Lt. VMI nurodo, kad laikosi pozicijos, jog Vilniaus apygardos teismo priimtas sprendimas „Patvirtinti R. K. asmeninės nuosavybės teisę į 21300 nematerialiųjų paprastųjų vardinių UAB „Baltkalis“ akcijų nuo 2014-06-20 dienos“ neturi įtakos apskaičiuojant pareiškėjo mokestines prievoles.

Atkreipia dėmesį, kad LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad mokesčių teisė ir civilinė teisė yra to paties lygio, greta stovinčios teisės sritys, kurios tas pačias faktines aplinkybes vertina iš kitos perspektyvos ir kitų vertybių požiūriu. Net jei mokesčių teisės norma apmokestinimą kildina iš civilinių teisinių santykių, ji neprivalo būti interpretuojama nenukrypstamai nuo susiklosčiusių teisinių santykių civilinio teisinio įvertinimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija yra konstatavusi, kad situacijoje, kai viešosios teisės santykiai yra tiesiogiai sureglamentuoti atitinkamos viešosios teisės normomis ir kai tokia situacija įsakmiai nenurodyta CK, turi būti taikomos atitinkamos viešosios teisės normos. Tokiais atvejais CK normos netaikytinos . Atitinkamai sandoriai, jų sudarymas ir galiojimas yra civilinės teisės, o ne viešosios teisės reguliavimo dalykas, t. y. sandorių civilinės teisinės pasekmės bei jų įtaka ūkio subjektų apmokestinimui yra skirtingų teisės šakų reguliavimo dalykai ir negali būti tapatinami. Nei mokesčių įstatymai, nei CK, nei kiti teisės aktai nesuteikia mokesčių administratoriui teisės kištis į privačius sandorio šalių santykius ir ginčyti jų sudarytus sandorius pagrindais, nesusijusiais su mokesčių mokėtojo mokestinių prievolių nevykdymu ar netinkamu vykdymu. Valstybinė mokesčių inspekcija mano, kad Komisija nepagrįstai savo sprendime pareiškėjo GPM mokestinę prievolę siejo su UAB „Baltkalis“ akcijų nuosavybės teisių perėjimu UAB „Vyrja“ civiline tvarka, nes šios aplinkybės neturi įtakos pareiškėjo mokestinėms prievolėms, kadangi mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pajamos už UAB „Baltkalis“ akcijų pardavimą buvo gautos 2013 m. (2013-12-12 kapitalizuojant susidariusią UAB „Vyrja“ 170890000 Lt skolą), t. y. nepriklausomai nuo minėtų 2013-12-12 Akcijų ir dalių pirkimo-pardavimo sutarties 4. 2.1. punkto sąlygų įgyvendinimo.

Nurodo, kad bylos medžiaga nustatyta, kad UAB „Vyrja“ 2015-05-29 Buhalterinės pažymos duomenimis, 2015-05-28 vykusiame UAB „Baltkalis“ visuotiniame akcininkų susirinkime protokolu Nr. 46/AP-(1.4)-05 UAB „Baltkalis“ paskirstė dividendus už 2014 metus. Dividendams skirta suma 647656,98 Eur, iš kurių 42,6 proc. (42600 vnt. akcijų) sumos skirta įmonei UAB „Vyrja”, t. y. 275901,87 Eur. UAB „Vyrja“ 2016-12-31 debitorių skolų apyvartos duomenimis, 2015-05-29 sąskaitoje D apskaityta 275907,87 Eur UAB „Baltkalis“ dividendų už 2014 m., kurie sumokėti bankiniais pavedimais į UAB „Vyrja“ sąskaitą. Už 2015 m. priskaityti UAB „Baltkalis“ dividendai 255698,62 Eur, mokėjimai įvykdyti : 2016-07-01 – 100000 Eur ir 2016-07-22 – 77808 Eur. Iš šių aplinkybių matyti, kad UAB „Vyrja“ disponavo UAB „Baltkalis“ akcijomis kaip savininkė, faktiškai valdė UAB „Baltkalis“, neatsižvelgiant į 2013-12-12 Akcijų ir dalių pirkimo-pardavimo sutarties 4. 2.1. punkto sąlygas. Valstybinė mokesčių inspekcija laikosi pozicijos, jog Komisija neteisingai taikė ABĮ 45 straipsnio ir GPMĮ 8 straipsnio nuostatas, neatsižvelgė į LVAT plenarinės sesijos ir kituose nutartyse suformuotą praktiką dėl viešosios ir privatinės teisės normų taikymo mokestinėse bylose, dėl ko aptartoje 2020-03-09 sprendimo Nr. S-35 (7-4/2020) dalyje priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

Šalies argumentai

P. V. K. su VMI skundu nesutiko, nurodė, kad MGK pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas negavo 2 500 000 Lt apmokestinamųjų vertybinių popierių pardavimo pajamų. MGK pagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2019-10-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2910-603/2019 , kurioje teismas nustatė ir patvirtino, kad UAB „Baltkalis“ akcijų nuosavybės teisės neperėjo UAB „Vyrja“, taigi, UAB „Baltkalis“ akcijų pardavimas pagal 2013-12-12 Akcijų ir dalių pirkimo-pardavimo sutartį neįvyko. Šiuo pagrindu MGK pagrįstai konstatavo, kad mokesčiai nuo UAB „Baltkalis“ vertybinių popierių pardavimo pajamų apskaičiuoti nepagrįstai ir perdavė pareiškėjo skundą VMI prie FM nagrinėti iš naujo, kadangi MGK nėra suteikta teisė perskaičiuoti mokesčių mokėtojo mokesčius ir su jais susijusias sumas.

Žemesnės instancijos teismas

VMI prie FM savo nesutikimą su MGK sprendimu grindė šiais pagrindiniais motyvais:

2013-12-12 Akcijų ir dalių pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Vyrja“ už įsigytas minėtų įmonių akcijas Pareiškėjui ir jo sutuoktinei R. K. sumokėjo 2013-12-12, Pareiškėjui ir R. K. perdavus 170890000 vnt. naujai išleistų UAB „Vyrja“ akcijų įstatinio kapitalo didinimo metu kapitalizuojant UAB „Vyrja“ 170890000 Lt skolą, kurios dalis susidarė pardavus UAB „Baltkalis“ akcijas. Turto pardavėjai pajamas už parduotus vertybinius popierius gavo jų pardavimo dieną, ir tą pačią dieną jas panaudojo užskaitos būdu įsigyjant kitą turtą (vertybinius popierius), t. y. patys nulėmė šių pajamų panaudojimo būdą, o visų akcijų (įskaitant ir UAB „Baltkalis“) apmokėjimas buvo įvykdytas 2013-12-18, kai UAB „Vyrja“ įstatinio kapitalo didinimą 2013-12-18 apskaitė: D sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (skolos tiekėjams) 170890000 Lt, ir apskaitė K sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (įstatinis kapitalas) 170890000 Lt. VMI prie FM taip pat nurodė, kad ji nekvestionuoja ir neginčija Vilniaus apygardos teismo Sprendimo, bet kadangi priimtas sprendimas yra „Patvirtinti R. K. asmeninės nuosavybės teisę į 21300 nematerialiųjų paprastųjų vardinių UAB „Baltkalis“ akcijų nuo 2014-06-20 dienos“, mokesčių administratoriaus nuomone, Sprendimas neturi įtakos apskaičiuojant pareiškėjo mokestines prievoles. VMI prie FM nuomone, nei mokesčių administratorius, nei bylą nagrinėjantys administraciniai teismai nesprendžia dėl sandorių galiojimo ir iš to kylančių civilinių teisinių pasekmių (pvz., sandorių įvykdymo arba neįvykdymo), o vertina susiklosčiusius civilinius teisinius santykius mokestiniais teisiniais aspektais. Mokesčių administratorius rėmėsi LVAT 2010 m. gegužės 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-735/2010 ir tuo pagrindu darė išvadą, kad MGK neteisingai įvertino aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Pažymi, kad mokesčių administratoriui teisinio pagrindo vertinant, ar pareiškėjas gavo pajamas didinant UAB „Vyrja“ įstatinį kapitalą, nesiremti Vilniaus apygardos teismo Sprendimu, kuris buvo priimtas pagal R. K. ieškinį byloje, kurioje trečiuoju asmeniu taip pat buvo įtrauktas ir pareiškėjas, nėra. Pareiškėjas šioje byloje buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu ir taip pat buvo proceso šalis, nes pareiškėjas ir R. K. (iš vienos pusės) ir UAB ,,Vyrja“ (iš kitos pusės) 2013-12-12 pasirašė Akcijų pardavimo sutartį, pagal kurią abu sutuoktiniai įsipareigojo perleisti UAB „Vyrja“ jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias 42600 nematerialiąsias paprastąsias vardines UAB „Baltkalis“ akcijas tomis pačiomis sąlygomis.VMI prie FM nepagrįstai nurodė, kad MGK neatsižvelgė į LVAT plenarinės sesijos ir kituose nutartyse suformuotą praktiką dėl viešosios ir privatinės teisės normų taikymo mokestinėse bylose, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, nes šiuo atveju Vilniaus apygardos teismo sprendime dėl UAB „Baltkalis“ akcijų pardavimo sandorio galiojimo nustatytos aplinkybės turi tiesioginę įtaką pareiškėjo apmokestinimui. Sprendime yra taikoma restitucija ir šalys grąžinamos į status quo, todėl pripažinus, kad nebuvo įvykdytos Akcijų pardavimo sutarties, kuria buvo parduodamos UAB „Baltkalis“ akcijos, sąlygos, konstatuotina, kad akcijų perleidimas neįvyko civiline teisine prasme, todėl nesukelia ir mokestinių teisinių pasekmių. Pareiškėjas sutinka, kad mokesčių administratorius, prieš nustatydamas mokesčio bazę, nuginčyti sandorius civiline tvarka neprivalo, todėl turėjo neskaičiuoti iš „UAB „Baltkalis“ akcijų pardavimo gautų pajamų net ir nenuginčijus šio sandorio. Šiuo atveju yra priimtas teismo sprendimas, kuris turi res judicata galią, ir mokesčių administratorius negali juo nesivadovauti, nes juo buvo konstatuoti neginčytini ir iš naujo neįrodinėtini faktai (ABTĮ 57 str.).

Pažymi, kad iki byloje paaiškėjant naujoms aplinkybėms, t. y. prieš įsiteisėjant Vilniaus apygardos teismo Sprendimui, pats centrinis mokesčių administratorius 2019-12-10 sprendime Nr. 68-120, kuriuo patvirtino apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą Nr. (7.46-4.4) FR0682-208, nurodė, kad „<...> LR CK 1.78 straipsnis reglamentuoja sąlygas, kada sandoriai yra pripažįstami niekiniais ar nuginčijamais, tačiau pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis ar kitos 2013-12-12 Akcijų ir dalių pirkimo pardavimo sandorio šalys būtų atlikę sandorio nepripažinimo ar nuginčijimo veiksmus <...>“ , taigi, mokesčių administratorius preziumavo, kad esant šiems įrodymams, jis akcijų pardavimo sandorį vertintų kitaip. Mano, kad mokesčių administratoriaus pozicija ginčo eigoje kinta ir ji nėra nuosekli. VMI prie FM nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas gavo pajamas už parduotus vertybinius popierius jų pardavimo dieną, ir tą pačią dieną jas panaudojo užskaitos būdu įsigyjant kitą turtą. Pajamų gavimas fiziniam asmeniui pripažįstamas pinigų, o nekaupimo principu, todėl negalima teigti, kad pareiškėjas gavo pajamas pardavęs UAB „Baltkalis“ akcijas. Taip pat negalima teigti, kad jis gavo pajamas įnešęs į UAB „Vyrja“ įstatinį kapitalą gautiną sumą iš UAB „Baltkalis“ akcijų pardavimo, nes pats pardavimo sandoris buvo nuginčytas nuo jo sudarymo momento.

Nors VMI , paduodama skundą dėl MGK sprendimo nurodė, kad MGK ir mokesčių administratorius skirtingai aiškina ir interpretuoja ABĮ 45 str. bei GPMĮ 8 str. nuostatas, mano, kad byloje ginčas yra ne dėl teisės aiškinimo. Pajamų gavimo momentą reglamentuojančios teisės normos yra šalių aiškinamos vienodai. MGK ir VMI prie FM remiasi tomis pačiomis teisės aktų nuostatomis ir jų neaiškina skirtingai, t. y. byloje ginčo nėra dėl to, kad vadovaujantis GPMĮ 8 str., fizinio asmens pajamos yra pripažįstamos jų gavimo momentu, taip pat ginčo, kad skolos už akcijas kapitalizavimas yra pajamų gavimo momentas. MGK ir VMI prie FM skirtingai aiškina ne teisės, o fakto klausimą – MGK nuomone pareiškėjas pajamų negavo, nes Akcijų pardavimo sandoris neįvyko, todėl skola už akcijas neatsirado ir negalėjo būti kapitalizuota, tuo tarp VMI prie FM nuomone, nors akcijų perleidimas mokestine teisine prasme neįvyko, pajamos buvo gautos kapitalizavus neegzistuojančią skolą.

Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 159 str., apskųsti Mokestinių ginčų komisijos sprendimą dėl mokestinio ginčo turi teisę centrinis mokesčių administratorius, tačiau tik tuo atveju, kai centrinis mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija, spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo įstatymų ar kito teisės akto nuostatas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, manome, kad mokesčių administratorius neturėjo teisės apskųsti MGK sprendimo, nes byloje yra skirtingai aiškinamas ne teisės, o fakto klausimas, t. y. ar buvo gautos pajamos kapitalizavus neegzistuojančią skolą, kuri susidarė iš negaliojančio sandorio. Vilniaus apygardos teismas Sprendime konstatavo, kad „<...> atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, laikytina, kad Akcijų ir dalių pirkimo pardavimo sutarties 4.2 punkte numatytos sąlygos nuosavybės teisės į akcijas perėjimui neįvyko, t. y. būtent nebuvo gautas trečiojo asmens – BAB ,,Snoras“ sutikimas, ir todėl akcijos neperėjo atsakovės nuosavybėn. Todėl sutiktina su ieškovės argumentais, jog tokiu būdu pagal sutartį akcijų savininkas nepasikeitė – sudarius akcijų sutartį akcijos ir toliau išliko ieškovės ir trečiojo asmens V. K. nuosavybėje <…>” . Teismas taip pat konstatavo, kad „<...> vien akcijų sutarties pateikimas bendrovės vadovui, neįvykus akcijų sutartyje nustatytoms sąlygoms dėl nuosavybės teisės į akcijas perleidimo ir nepateikus šių sąlygų atsiradimą patvirtinančių dokumentų, nebuvo teisėtas ir pagrįstas pagrindas laikyti, kad atsakovė įgijo nuosavybės teisę į akcijas bei padaryti atitinkamus įrašus akcininkų vertybinių popierių sąskaitose <….>”. UAB ,,Vyrja“ pagal akcijų pasirašymo sutartį neįgijo nuosavybės teisės į UAB „Baltkalis“ akcijas, todėl pareiškėjas jomis negalėjo apmokėti UAB „Vyrja“ akcijų ir atitinkamai gauti pajamų UAB „Vyrja“ akcijų forma. Kadangi UAB „Baltkalis“ akcijos nebuvo parduotos, todėl UAB „Vyrja“ neatsirado skola už akcijas pagal akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, todėl įmonės įstatinis kapitalas taip pat negalėjo būti padidintas kapitalizuojant skolą, kurios nebuvo, o pareiškėjas negalėjo gauti UAB „Vyrja“ naujai išleistų akcijų ir pajamų, priešingai, negu nurodė VMI prie FM. Nurodo, kad sutinka su MGK nuomone, jog UAB „Baltkalis“ 2015–2017 m. atlikti veiksmai, skirstant bendrovės pelną ir išmokant dividendus UAB „Vyrja“, teisinių pasekmių, nustatant pareiškėjo 2013 m. mokestinę prievolę, nesukelia. R. K. 2020-03-10 jau kreipėsi į UAB „Vyrja“ su reikalavimu grąžinti be pagrindo gautus 265854,94 EUR dividendus, pareiškėjas taip pat ruošiasi pateikti analogišką prašymą, taigi, grąžinus dividendus, šalys bus grąžintos į pradinę padėtį, taip atkuriant status quo. Pareiškėjas prašo teismo nesant įstatyminių prielaidų inicijuoti teisminį ginčą, nutraukti administracinę bylą pagal VMI prie FM skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-03-09 sprendimo Nr. S-35 (7-4/2020) panaikinimo; arba teismui atsisakius tenkinti prašymą nutraukti administracinę bylą, prašo VMI prie FM 2020-03-19 skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-03-09 sprendimo Nr. S-35 (7-4/2020) panaikinimo, atmesti, kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

Šioje administracinėje byloje nustatyta, kad 2020-03-09 Mokestinių ginčų komisija prie LR vyriausybės priėmė sprendimą Nr.S-35(7-4/2020) dėl V. K. skundo, kuriuo buvo panaikintas VMI prie LR finansų ministerijos 2019-12-10 sprendimas Nr.68-120 ir perduotas pareiškėjo V.K. skundas centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo. Mokesčių inspekcija nesutikdama su šiuo Komisijos Sprendimu prašo panaikinti minėto Komisijos Sprendimo dalį, kuria Komisija konstatavo, kad pareiškėjas negavo 2500000Lt apmokestinamųjų vertybinių popierių pardavimo pajamų dėl UAB „Baltkalis“ akcijų nuosavybės teisės perėjimo UAB „Vyrja“ ir palikti galioti VMI 2019-12-10 Sprendimą.

2020-03-19 Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apskundė Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-03-09 sprendimą Nr. S-35 (7-4/2020) toje dalyje, kuria MGK konstatavo, jog V. K. (pareiškėjas) negavo 2 500 000 Lt apmokestinamųjų vertybinių popierių pardavimo pajamų už UAB „Baltkalis“ akcijų pardavimą. VMI prie FM nuomone, MGK šioje sprendimo dalyje netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, t. y. neteisingai taikė Akcinių bendrovių įstatymo 45 straipsnio, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 8 straipsnio nuostatas, neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (LVAT 2013-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1583-13), dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. VMI prie FM prašė panaikinti MGK 2020-03-09 sprendimo Nr. S-35 (7-4/2020) dalį, kuria MGK konstatavo, jog pareiškėjas negavo 2 500 000 Lt apmokestinamųjų vertybinių popierių pardavimo pajamų dėl UAB „Baltkalis“ akcijų nuosavybės teisės neperėjimo UAB „Vyrja“, ir palikti galioti visa apimtimi Valstybinės mokesčių inspekcijos 2019-12-10 sprendimą Nr. 68-120.

Teismas daro išvadą, kad MGK pagrįstai konstatavo, kad V. K. negavo 2 500 000 Lt apmokestinamųjų vertybinių popierių pardavimo pajamų. Komisija pagrįstai ir teisėtai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2019-10-30 sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-2910-603/2019, kuriuo patvirtinta, kad UAB „Baltkalis“ akcijų nuosavybės teisės neperėjo UAB „Vyrja“, t.y. UAB „Baltkalis“ akcijų pardavimas pagal 2013-12-12 Akcijų ir dalių pirkimo-pardavimo sutartį neįvyko. MGK konstatavo, kad mokesčiai nuo UAB „Baltkalis“ vertybinių popierių pardavimo pajamų apskaičiuoti nepagrįstai, V.Kučinsko skundas buvo perduotas VMI nagrinėti iš naujo, nes MGK nėra suteikta teisė perskaičiuoti mokesčių mokėtojo mokesčius ir su jais susijusias sumas. VMI skunde dėl MGK sprendimo nurodo, kad MGK ir VMI skirtingai aiškina ir interpretuoja ABĮ 45str. ir GPMĮ 8 str. nuostatas, tačiau teismo nuomone, byloje ginčas kilo ne dėl teisės aiškinimo. Pajamų gavimo momentą reglamentuojančios teisės normos yra aiškinamos vienodai, byloje nekyla ginčas dėl to, kad vadovaujantis GPMĮ 8str. fizinio asmens pajamos yra pripažįstamos jų gavimo momentu bei kad skolos už akcijas kapitalizavimas yra pajamų gavimo momentas. Kaip seka iš bylos duomenų, MGK ir VMI skirtingai aiškina ne teisės, o fakto klausimą. Komisijos nuomone V. K. pajamų negavo, nes Akcijų pardavimo sandoris neįvyko, todėl skola už akcijas neatsirado ir negalėjo būti kapitalizuota. VMI nuomone, nors akcijų perleidimas mokestine teisine prasme neįvyko, pajamos buvo gautos kapitalizavus neegzistuojančią skolą. MGK pagrįstai nurodė, kad UAB „Baltkalis“ 2015-2017m. atlikti veiksmai, skirstant bendrovės pelną ir išmokant dividendus UAB „Vyrja“, teisinių pasekmių nustatant pareiškėjo 2013m. mokestinę prievolę nesukelia. UAB „Vyrja“ pagal akcijų pasirašymo sutartį neįgijo nuosavybės teisės į UAB „Baltkalis“ akcijas, todėl V. K. jomis negalėjo apmokėti UAB „Vyrja“ akcijų ir gauti pajamų UAB „Vyrja“ akcijų forma. VMI nepagrįstai nurodė, kad MGK neatsižvelgė į LVAT plenarinės sesijos ir kitose nutartyse suformuotą praktiką dėl viešosios ir privatinės teisės normų taikymo mokestinėse bylose, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą Sprendimą. Atsižvelgtina ir į tai, kad Vilniaus apygardos tesimo 2019-10-30 Sprendimas turi res judicata galią, VMI negali juo nesivadovauti, nes juo buvo konstatuoti neginčytini bei iš naujo neįrodinėjami faktai.

Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalis suteikia teisę centriniam mokesčių administratoriui apskųsti Komisijos Sprendimą , tačiau tik tuo atveju, kai centrinis mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija, spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo įstatymų ar kito teisės akto nuostatas. LVAT praktikoje , aiškinant Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalies nuostatas, yra konstatuota, kad skirtinga įstatymo (teisės akto) interpretacija Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalies taikymo prasme reiškia šioje normoje nurodytų subjektų (komisijos ir centrinio mokesčių administratoriaus) skirtingą požiūrį į įstatymo (teisės akto) taikymo aplinkybes, kuris gali pasireikšti skirtingu šių (įstatyme nurodytų) aplinkybių vertinimu ir, atitinkamai , skirtingu požiūriu į būtinumą laikytis ar nesilaikyti konkrečioje situacijoje įstatymo (teisės akto) nustatyto elgesio modelio. Centrinis mokesčių administratorius neturi teisės ginčyti Komisijos sprendimo vien tuo pagrindu, kad egzistavo kitos (kito turinio) aplinkybės, nei nurodė Komisija. Tam, kad mokesčių administratorius turėtų teisę apskųsti Komisijos sprendimą, mokestiniame ginče centrinio mokesčių administratoriaus ir Komisijos pozicijos turi išsiskirti būtent dėl tam tikrų teisės aktų aiškinimo , o ne dėl konkrečių faktinių bylos aplinkybių. Nagrinėjamu atveju VMI 2019-12-10 Sprendimu buvo patvirtintas Kauno AVMI 2019-09-06 Sprendimas , kuriuo pareiškėjui nurodyta sumokėti į valstybės biudžetą 294076,04Eur GPM, 72491,72 Eur GPM delspinigiai ir 88223 Eur GPM bauda. Kaip jau buvo nurodyta, byloje yra skirtingai aiškinamas ne teisės, o fakto klausimas, t.y. ar buvo gautos pajamos kapitalizavus skolą , kuri susidarė iš negaliojančio sandorio. Laikytina, kad VMI skundo argumentai yra susiję su faktinių aplinkybių vertinimu, todėl negali sudaryti šios bylos nagrinėjimo dalyko, esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis ABTĮ 103str.1p., MAĮ 159str.2d. nagrinėjama administracinė byla nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, 104 straipsnio 2 dalimi, 107–108 straipsniais, Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Administracinę bylą Nr. eI3-2952-535/2020 nutraukti.

Nutartis per septynias kalendorines dienas nuo nutarties paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič