- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-12
- Bylos Nr.
- e2A-669-896/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07506-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Romeika, Rasa Urbanavičiūtė, Jurgita Sujetienė
- Atsakovas
- Ž. P.
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
- Trečiasis asmuo
- L. P.
- Advokatai
- Nerijus Katilius
- Kategorijos
- 2.6.39.2.5.5Transporto priemonių draudimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgitos Sujetienės ir Rasos Urbanavičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Ž. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2-962/2022 pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei Ž. P. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, trečiasis asmuo L. P..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės Ž. P. (toliau – atsakovė) 16 496,73 Eur išmokėtą draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė ir atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2020 m. sausio 28 d. Seesam Insurance AS Lietuvos filialas ir atsakovė sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Transporto priemonė), valdytojo civilinė atsakomybė. 2020 m. liepos 1 d. Estijos draudimo bendrovė Seesam Insurance AS, Lietuvoje veikusi per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, buvo prijungta prie ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, prijungimo metu visos Seesam Insurance AS teisės ir pareigos perėjo draudimo bendrovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“.
3. 2020 m. rugpjūčio 7 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu trečiasis asmuo L. P., vairuodamas Transporto priemonę, atsitrenkė į transporto priemonę MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Eismo įvykio kaltininku, remiantis eismo įvykio dalyvių užpildyta eismo įvykio deklaracija, pripažintas Transporto priemonės vairuotojas – L. P.. Ieškovei, kaip Transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudikui, atsirado pareiga atlyginti šiuo eismo įvykiu padarytą žalą. Ieškovė atliko žalos sureguliavimo procedūras ir išmokėjo iš viso 32 993,45 Eur draudimo išmoką. Žalos sureguliavimo metu ieškovė nustatė, kad Transporto priemonė buvo naudojama mokamam krovinių pervežimui, nors tokia draudimo rizika sudarant Sutartį ieškovei nebuvo nurodyta, todėl įvykio metu buvo pažeistas Sutarties 1.5.6. punktas - individualiai aptarta sąlyga, jog Transporto priemonė Sutarties galiojimo laikotarpiu „nėra ir nebus naudojama siuntų / krovinių vežimui“. Jei Transporto priemonė būtų buvusi naudojama tik pagal paskirtį ir rizikas, numatytas Sutartyje, nebūtų sudarytos aplinkybės tokio masto žalai kilti - ieškovė, sudarydama draudimo Sutartį, neturėjo galimybės įvertinti prisiimamos rizikos. Atsakovė, Sutarties sudarymo ir galiojimo metu, nepranešė, kad Transporto priemonė bus naudojama mokamam krovinių pervežimui, pažeidė jai tenkančias sutartines prievoles, todėl atsakovei tenka neigiamos teisinės pasekmės – grąžinti 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos.
Šalies argumentai
4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad remiantis Draudimo sutarties nuostatomis, draudimo rizikos padidėjimu galėtų būti laikoma aplinkybė, jog krovinys Transporto priemone buvo vežtas „mokamai“, tačiau pastaroji aplinkybė ieškovės nėra įrodyta. Net jeigu būtų laikoma, kad ieškovė įrodė eismo įvykio metu egzistavusį draudimo rizikos padidėjimą, apie tokią draudimo riziką ieškovė žinojo dar iki Draudimo sutarties sudarymo, dėl ko ji neturi teisės reikalauti išmokėtos draudimo išmokos dalies priteisimo arba minėta draudimo išmoka turi būti sumažinta iki minimalios.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės Ž. P. ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ 16 496,73 Eur draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (16 496,73 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gegužės 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 371 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš atsakovės Ž. P. valstybei 12,66 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
6. Ieškovė įrodinėjo, jog atsakovei priklausanti Transporto priemonė buvo naudojama apmokamam krovinių pervežimui, dėl ko atsakovė, apie tai neinformavusi draudiko, pažeidė tarp šalių sudarytos sutarties 1.5.6.p. individualiai aptartą sąlygą. Teisės aktai nustato draudikui teisę susigrąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos, jei draudėjas nesuteikė draudikui informacijos sutarties sudarymo metu arba vėliau nepranešė apie draudimo rizikos padidėjimą.
7. Teismas padarė išvadą, jog atsakovei priklausanti Transporto priemonė buvo naudojama mokamam krovinių pervežimui. Teismas nustatė, kad įvykis buvo sukeltas ir žala padaryta būtent krovinio vežimo metu, žalą transporto priemonei MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš esmės padarė Transporto priemone vežtas krovinys. Teismas nurodė, kad byloje pateiktas garso įrašas patvirtina, jog telefoninio pokalbio su ieškovės atstovu metu trečiasis asmuo L. P., tuo metu kai dar nežinojo apie regreso teisę į dalį išmokėtos išmokos, nurodė, kad į transporto priemonę buvo pakrauti apšvietimo stulpai, jis buvo su kolega. Šie trečiojo asmens teiginiai leidžia daryti išvadą, kad L. P. įvykio metu vykdė darbines/pervežimo funkcijas. Taip pat pokalbio metu L. P. patvirtino, kad buvo vykdomas vietinis (ne tarptautinis) krovinio pervežimas Vokietijoje, kad jo paprašė pervežti. Iš 2021 m. gegužės 17 d. elektroninio laiško teismas nustatė, kad atsakovė neigė, jog jai priklausanti Transporto priemonė buvo naudojama mokamam krovinių pervežimui, į ieškovės klausimą „Koks konkrečiai krovinys buvo vežamas eismo įvykio metu? Kam jis priklausė?“ atsakovė atsakė, jog „Eismo įvykio metu sūnui priklausantis buitinis nuotekų vamzdis buvo vežamas restauruoti.“ Be to, į ieškovės klausimą „Ar faktinis transporto priemonės valdytojas (vairuotojas) verčiasi mokama krovinių pervežimo veikla?“ atsakydama atsakovė dar kartą patvirtino, jog eismo įvykio metu Transporto priemonę valdė jos sūnus L. P., kuris nesivertė krovinių pervežimo veikla, nebuvo sudaręs jokių sutarčių dėl krovinio pervežimo paslaugos suteikimo ir pan., krovinį vežė savo asmeniniams poreikiams. Transporto priemonė sūnui L. P. buvo perduota taip pat tik jo asmeninių poreikių tenkinimui, o ne darbiniais ar kitokiais komerciniais tikslais. Nors atsakovė bei trečiasis asmuo teigė, jog L. P. valdyta UAB „duomenys neskelbtini“ veiklos nebevykdo ir neva tai leidžia spręsti, kad trečiasis asmuo L. P. 2020 m. rugpjūčio 7 d. krovinių pervežimo veiklos nevykdė, tačiau trečiasis asmuo krovinį eismo įvykio metu galėjo vežti ne tik kaip uždarosios akcinės bendrovės darbuotojas. Krovinys galėjo būti vežamas ir teisės aktų nustatyta tvarka neįforminus savo veiklos ar veikiant kito, su trečiuoju asmeniu teisiniais santykiais nesusieto juridinio asmens vardu. Žalos reguliavimo metu ieškovė nustatė ir pateikė duomenis, kad ginčui aktualiu laikotarpiu www.skelbiu.lt buvo patalpintas skelbimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) vykdo krovinių pervežimo veiklą, reguliariai važiuoja Lietuva – Belgija – Olandija – Lietuva, veža viską, išskyrus keleivius, nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu telefonu ieškovės atstovas su trečiuoju asmeniu L. P. susisiekė po įvykio aplinkybių patikslinimui. Žalos reguliavimo metu internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) L. P. (duomenys neskelbtini) patalpinta nuotrauka, kurioje matomas ieškovės apdraustas automobilis. L. P. skelbiasi atvežęs balsavimo urną, automobilyje taip pat matosi ir kiti transportuojami daiktai – pilnai pakrauta transporto priemonė. Teismas padarė išvadą, jog ginčui aktualiu laikotarpiu trečiasis asmuo L. P. vykdė mokamą krovinių pervežimo veiklą. Ieškovė žalos reguliavimo metu nustatė, kad L. P., (duomenys neskelbtini) į internetinę svetainę (duomenys neskelbtini) įkėlė nuotrauką, kurioje matyti, kad trečiasis asmuo vykdo pervežimą Vokietijoje. Atsakovė teigė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra išregistruota, taip pat teigė, kad ieškovė teismui pateikė nebegaliojantį trečiojo asmens skelbimą apie krovinių vežimą. Tačiau trečiasis asmuo L. P., pranešdamas ieškovei apie įvykusi įvykį, nurodė tokį pat savo kontaktinį el. pašto adresą - (duomenys neskelbtini), kuris ir yra nurodomas skelbimuose apie trečiojo asmens teikiamą krovinių pervežimo veiklą. Teismo vertinimu, trečiojo asmens teiginiai, jog jis už kitus asmenis įdėdavo skelbimus internete, prieštarauja paties trečiojo asmens paaiškinimams, kadangi tuo pačiu jis teigė, jog su technika „nedraugauja“, dėl ko elektroninio pašto nepanaikina. Trečiojo asmens teiginius, jog tiek socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą, tiek telefono numerį, tiek elektroninio pašto adresą perdavė naudotis draugui, teismas laikė nepagrįstais jokiais objektyviais duomenimis, nelogiškais ir laikė gynybine pozicija.
8. Teismo vertinimu, atsakovė, sudarydama Sutartį, privalėjo informuoti ieškovę apie aplinkybes, kurios yra esminės ieškovei (draudikui) nustatant ir vertinant draudžiamos transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės rizikas. Ieškovė, sudarydama draudimo Sutartį, neturėjo galimybės įvertinti prisiimamos rizikos. Tačiau Sutarties sudarymo ir galiojimo metu atsakovė nepranešė, kad Transporto priemonė bus naudojama mokamam krovinių pervežimui, pažeidė jai tenkančias sutartines prievoles. Teismas sprendė, kad atsakovei tenka Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje, Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 62 punkte bei Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties 1.5.7 punkte numatytos neigiamos teisinės pasekmės – grąžinti 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos.
9. Teismas sprendė, kad žalos dydį patvirtina rašytiniai įrodymai. Ieškovės pateiktos sąskaitos faktūros bei mokėjimo nurodymai patvirtino, jog ieškovė išmokėjo 32 993,45 Eur išmoką, kurią sudaro 26 287 Eur likutinė apgadintos transporto priemonės vertė, 4 400 Eur apgadintos transporto priemonės ir priekabos transportavimo išlaidos, bei pakaitinio vilkiko nuomos kaštai už du mėnesius – 1 006,45 Eur ir 1 300 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė Ž. P., atstovaujama advokato Nerijaus Katiliaus, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-2-962/2022, ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog eismo įvykio metu Transporto priemone buvo vykdomas mokamas krovinių vežimas. Byloje nekilo ginčo, jog tam, kad draudimo rizika būtų laikoma padidėjusia, Transporto priemone krovinys ne tik turi būti vežamas, bet jis turi būti vežamas mokamai, riziką susiejant su apmokamos pervežimo veiklos Transporto priemone vykdymu. Apart nebeaktualių skelbimų ir foto nuotraukų, į bylą ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog būtent eismo įvykio metu Transporto priemone buvo už atlygį vežamas krovinys, t. y. esant padidėjusiai draudimo rizikai. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kad krovinys buvo vežtas ne asmeniniais, o komerciniais tikslais, kad už tokį krovinio vežimą trečiasis asmuo gavo atlygį. Byloje pateiktas garso įrašas įvertintas netinkamai, kadangi vertinti pavieniai ieškovės akcentuoti pokalbio fragmentai, o ne pokalbio visuma, pokalbio metu ištraukti pavieniai fragmentai neįrodo, jog daiktai, buvę Transporto priemonėje, buvo vežti mokamai, trečiasis asmuo nurodė, jog daiktai buvo vežti pagal prašymą, o ne užsakymą. Teismo sprendime padaryta prielaida, kad trečiasis asmuo krovinį galėjo vežti kaip kitos bendrovės darbuotojas ar neįforminus veiklos, patvirtina, kad byloje nėra nei vieno tokias aplinkybes patvirtinančio įrodymo. Iš į bylą pateikto skelbimo matyti, kad jis yra susijęs būtent su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdyta veikla, kuri buvo išregistruota iš Registrų centro dar 2019 metais, tuo tarpu, telefono numerio ir el. pašto sutapimas savaime negali įrodyti ir neįrodo eismo įvykio metu vykdytos veiklos, kadangi, išregistravus bendrovę iš Registrų centro ir nutrauktus veiklą, jokie teisės aktai neįpareigoja pasikeisti kontaktinių duomenų ir jų nenaudoti asmeninėms reikmėms, juo labiau, kad pakankamai įprasta veikloje naudoti asmeninius kontaktinius duomenis, o vėliau, nutraukus veiklą, tokių kontaktinių duomenų naudojimą tęsti ir atvirkščiai. Ieškovės pateiktos facebook nuotraukos, kuriomis teismas rėmėsi sprendime, ir kurių įkėlimo momento negalėjo nurodyti net pati ieškovė, nėra pakankamos konstatuoti, kad būtent eismo įvykio metu Transporto priemone buvo vykdomas mokamas krovinių pervežimas, kuris būtų laikytinas draudimo rizikos padidėjimu ir sudarytų pagrindą ieškovei reikalauti iki 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos priteisimo.
10.2. Ieškovė, nurodydama, jog iš viso išmokėjo 32 933,45 Eur draudimo išmoką, turėjo pareigą įrodyti, kad tokia draudimo išmoka yra susijusi su draudiminiu įvykiu, tuo tarpu, AB „Lietuvos draudimas“ 2020 m. spalio 14 d. pranešime Nr. 2458115 apie žalos atlyginimą yra nurodytas nustatytas padarytos žalos dydis – 29 287 Eur. Atitinkamai, taip ir liko neaišku ir byloje jokių paaiškinimų ir įrodymų ieškovė nepateikė, kokiu pagrindu buvo nustatyta, kad žalos dydis siekia ne 29 287 Eur, o 32 933,45 Eur. Ieškovė šioje byloje neįrodė, jog pagrįstai išmokėta draudimo išmoka sudaro 32 933,45 Eur, o ne 29 287 Eur. Atitinkamai, laikant, jog pagrįstai išmokėta draudimo išmokos dalis sudaro 29 287 Eur, 50 proc. minėtos išmokos dalis sudaro 14 643,50 Eur, dėl ko atitinkama suma sudarė maksimalią sumą, kurią teismas galėjo priteisti sprendimu.
10.3. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Vertinant, į kokio dydžio draudimo išmokos dalies grąžinimą įgijo teisę ieškovė, turėjo būti vertinamos visos su įvykiu susijusios aplinkybės, taip pat, ar egzistuojanti aplinkybė, kurią draudikas nurodo kaip padidėjusią draudimo riziką, yra tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui padidėjimu. Remiantis Draudimo sutarties liudijime pateiktais duomenimis ir Draudimo sutarties 1.5.6. punktu, numatančiu, jog draudimo rizika yra įvertinta ir įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į transporto priemonės registracijos duomenis, ieškovė, prieš sudarydama Draudimo sutartį, žinojo, jog Transporto priemonė pagal savo klasę yra krovininiams vežti skirta transporto priemonė. Byloje nustatyta, jog žalą kitai transporto priemonei MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarė L. P. vairuojama Transporto priemone vežti daiktai - krovinys. Atsižvelgiant į tai, jog Transporto priemonė savo paskirtimi nėra skirta asmenims vežti, o būtent skirta kroviniams ir daiktams vežti, darytina išvada, jog lyginant riziką, kurią draudikas žinojo iki Draudimo sutarties sudarymo, t. y. kad pagal savo paskirtį Transporto priemonė yra skirta kroviniams vežti, bei neva padidėjusią riziką, kuri atitinka Transporto priemonės naudojimą pagal jos paskirtį, jokios draudikui aplinkybės, kurios galėjo nulemti draudimo rizikos padidėjimą, nebuvo neatskleistos. Iš esmės tai reiškia, jog Draudimo sutartyje nurodyta Transporto priemonės paskirtis atitinka Draudimo sutartyje nurodytą draudimo rizikos padidėjimą, kuris buvo įvertintas dar prieš sudarant Draudimo sutartį, dėl ko ieškovė apskritai neturėjo teisės reikalauti išmokėtos draudimo išmokos priteisimo.
10.4. Tuo atveju, jeigu rizikos pasikeitimas nėra žymus, teismų praktikoje yra priteisiama mažesnė nei 50 proc. suma. Teismas netinkamai nustatė, kad nėra pagrindo „mažinti“ priteistiną sumą, kadangi Taisyklių 62.2. p. reglamentuota, jog jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį: <…>; iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka, tuo tarpu, remiantis Įstatymo 22 str. 2 d., <...>. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju priteistinos sumos dydis, kuris negali viršyti 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos, turi būti individualizuojamas, atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, atsiradusios žalos dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes, o ne sprendžiama, ar egzistuoja pagrindai mažinti 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos dydį, kaip buvo padaryta ginčo sprendimu, teismui iš esmės formuojant ydingą teisminę praktiką, jog atskaitos taškas yra 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos, o ar yra pagrindas šią sumą mažinti yra vertinama atsižvelgiant į tam tikras ypatingas aplinkybes.
10.5. Pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio faktinį pagrindą, kadangi byloje nebuvo įrodinėjamos faktinės aplinkybės, kad Transporto priemonės draudimo rizika buvo padidėjusi dėl to, kad Transporto priemonė mokamam krovinių vežimui buvo naudojama visą darbo dienos laiką ar buvo eksploatuojama užsienyje. Šias aplinkybes nustatęs, teismas ne tik peržengė ieškinio ribas, bet ir rėmėsi faktais, kurių nepagrindžia nei vienas byloje esantis įrodymas.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“ prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
11.1. Byloje pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, jog trečiasis asmuo apdrausta Transporto priemone vykdė mokamą krovinių pervežimo veiklą. Trečiasis asmuo, telefonu pranešdamas ieškovei apie įvykusį draudžiamąjį įvykį, nurodė, kad įvykis įvyko jam ir jo kolegai pervežant apšvietimo stulpus. Trečiasis asmuo pokalbio metu naudojo tokias frazes kaip „vietinis pervežimas“, „kolega“, kurios leidžia spręsti, kad krovinys buvo vežamas komerciniais, o ne asmeniniais tikslais. Trečiasis asmuo gyvenamąją vietą yra deklaravęs Kauno rajone, todėl mažai tikėtina, kad kartu su kolega Vokietijoje Transporto priemonėje buvusius apšvietimo stulpus vežė savo reikmėms. Į bylą nepateikti įrodymai, kad krovinys priklausė atsakovei ar trečiajam asmeniui ir buvo vežamas asmeniniais tikslais. Įrodinėdami tokias aplinkybes, proceso dalyviai galėjo pateikti, pvz., sąskaitas faktūras, mokėjimo dokumentus (jei apšvietimo stulpai buvo įsigyti ar remontuoti Vokietijoje). Aplinkybė, kad krovinys buvo vežamas asmeniniais tikslais galėjo būti įrodinėjama liudytojų („kolegos“) parodymais ir kt. Savo teiginius, kad krovinys buvo vežamas asmeniniais tikslais, atsakovė ir trečiasis asmuo grindė tik deklaratyviais teiginiais. Apeliantė ir trečiasis asmuo regresinės bylos ir civilinės bylos nagrinėjimo metu keitė savo parodymus, susijusius su Transporto priemone vežtu kroviniu. Apeliantė 2021 m. gegužės 17 d. el. laiške ieškovei nurodė, kad Transporto priemone buvo vežami nuotekų vamzdžiai. Trečiasis asmuo nurodė, kad krovinys buvo apšvietimo stulpai. Aplinkybę, kad trečiasis asmuo Transporto priemonę naudojo mokamai krovinių pervežimo veiklai vykdyti, patvirtina ir ieškovės į bylą pateiktos internetinėse svetainėse trečiojo asmens skelbiami duomenys apie vykdomą veiklą.
11.2. Draudimo sutarties pažeidimas buvo šiurkštus. Apeliantė, sudarydama draudimo sutartį, žinojo, kad Transporto priemonė nuolatos bus naudojama veiklai, kuri nenumatyta draudimo sutartyje, tačiau, siekdama sumokėti mažesnę draudimo įmoką, šią aplinkybę nuo ieškovės nuslėpė.
11.3. Ieškovės įrašyti telefoniniai pokalbiai teismui pateikti neiškarpyti, vientisi ir visi proceso dalyviai susipažino su jų turiniu. Tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pamini tik pokalbio fragmentą, nereiškia, kad įvertintas tik minimas pokalbio fragmentas.
11.4. Nei apeliantė, nei trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo metu neneigė, kad ieškovės pateiktose nuotraukose matyti apeliantei priklausiusi Transporto priemonė. Taip pat vienoje iš pateiktų fotonuotraukų matyti Transporto priemonės valstybiniai numeriai (dubliko priedas Nr. 2), o likusiose nuotraukose matyti tos pačios spalvos ir markės automobilis, todėl akivaizdu, kad nuotraukose fiksuota ginčo Transporto priemonė.
Šalies argumentai
11.5. Apeliantė tik deklaratyviai teigia, kad padarytos žalos (išmokėtos draudimo išmokos) dydis byloje nėra įrodytas. Nei trečiasis asmuo, nei apeliantė byloje nepateikė skaičiavimų ar motyvų, kurie leistų suabejoti apskaičiuotos ir išmokėtos draudimo išmokos dydžiu.
11.6. Maksimali 50 proc. draudimo išmoka iš apeliantės ieškovei priteista pagrįstai ir įvertinus visas šiam sprendimui reikalingas įvertinti aplinkybes. Transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės sutartis buvo pažeidinėjama visą jos galiojimo laiką. Trečiasis asmuo periodiškai lankėsi Vokietijoje su siuntų prikrauta transporto priemone. Transporto priemone kroviniai buvo gabenami ne Lietuvoje, o Vokietijoje. Draudikui, sudarančiam draudimo sutartį ir prisiimant tokią riziką, nurodyta aplinkybė yra itin svarbi. Akivaizdu, kad su transporto priemone keliaujant didelius atstumus, aktyviai vykdant komercinę veiklą, eismo įvykio rizika itin ženkliai didėja.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
13. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dėl išmokėtos draudimo išmokos dalies priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
14. 2020 m. sausio 28 d. Seesam Insurance AS Lietuvos filialas ir Ž. P. sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 300 1121693, kuria buvo apdrausta automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė laikotarpiui nuo 2020 m. vasario 8 d. iki 2021 m. vasario 7 d.
15. Transporto priemonę vairuojant trečiajam asmeniui L. P., 2020 m. rugpjūčio 7 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu L. P., atsitrenkė į transporto priemonę MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Eismo įvykio kaltininku, remiantis eismo įvykio dalyvių užpildyta eismo įvykio deklaracija, pripažintas Transporto priemonės vairuotojas – L. P.. L. P. pripažino kaltę dėl įvykio.
16. Ieškovė gavo apgadintos transporto priemonės Kasko draudiko AB „Lietuvos draudimas“ pretenziją, atliko žalos sureguliavimo procedūras ir išmokėjo 32 993,45 Eur draudimo išmoką, kurią sudaro 26 287,00 Eur likutinė apgadintos transporto priemonės vertė, 4 400,00 Eur apgadintos transporto priemonės ir priekabos transportavimo išlaidos, pakaitinio vilkiko nuomos kaštai už rugpjūčio mėn. (24 dienas) – 1 006,45 Eur, už rugsėjo mėn. 1 300,00 Eur) padarytai žalai atlyginti.
Dėl ginčo esmės
17. Tarp šalių kilo ginčas dėl išmokėtos draudimo įmokos grąžinimo.
18. Atsakovė apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo, jog eismo įvykio metu Transporto priemone buvo vykdomas mokamas krovinių vežimas.
19. Atsakovė teigia, kad: 1) 2022 m. sausio 20 d. vykusio teismo posėdžio metu trečiasis asmuo patvirtino ir paaiškino, jog apšvietimo stulpus vežė pagal draugo prašymą, tuo tarpu, Vokietijoje apsilanko, nes joje gyvena artimi giminės; 2) trečiasis asmuo eismo įvykio metu dirbo kitoje įmonėje automobilių išvežiotoju, todėl niekaip nebūtų galėjęs vykdyti pervežimo veiklos Vokietijoje; 3) trečiasis asmuo įvykio metu nevykdė jokios individualios pervežimo veiklos; 4) trečiasis asmuo eismo įvykio metu pajamas gaudavo tik iš darbo santykių; 5) trečiasis asmuo pajamų už pervežimą negavo; 6) byloje esantys duomenys iš gyventojų registro patvirtina, jog nuo 2012 m. rugsėjo 20 d. trečiasis asmuo yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą Kauno rajone, t. y. jis nėra deklaravęs išvykimo iš Lietuvos, dėl ko akivaizdu, jog užsienio valstybėje nevykdo jokios individualios veiklos.
20. Civiliniame procese abi šalys turi vienodą pareigą teikti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą sudarančius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Įstatymas nėra įtvirtinęs sąlygų, kurioms esant tam tikri faktai gali būti nustatyti bei kurios sąlygos daro tokio fakto nustatymą neleistinu. Taigi, fakto nustatymas galimas, jeigu leistinomis įrodinėjimo priemonėmis šalis pasieks tikslą – teismo įsitikinimą, pagrįstą byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su bylos dalyku, egzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-415/2016).
21. Pirmosios instancijos teismas nustatė tokias ginčo išnagrinėjimui aktualias faktines aplinkybes:
1) Byloje esantis garso įrašas (ieškinio priedas) patvirtina, jog telefoninio pokalbio su ieškovės atstovu metu trečiasis asmuo L. P., tuo metu kai dar nežinojo apie regreso teisę į dalį išmokėtos išmokos, nurodė, kad į transporto priemonę buvo pakrauti apšvietimo stulpai, jis buvo su kolega.
2) Ginčui aktualiu laikotarpiu www.skelbiu.lt buvo patalpintas skelbimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) vykdo krovinių pervežimo veiklą, reguliariai važiuoja Lietuva – Belgija – Olandija – Lietuva, veža viską, išskyrus keleivius, nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu telefonu ieškovės atstovas su trečiuoju asmeniu L. P. susisiekė po įvykio aplinkybių patikslinimui.
3) Internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) L. P. (duomenys neskelbtini) patalpinta nuotrauka, kurioje matomas ieškovės apdraustas automobilis. L. P. skelbiasi atvežęs balsavimo urną, automobilyje taip pat matosi ir kiti transportuojami daiktai – pilnai pakrauta transporto priemonė, kas taip pat leidžia teismui daryti išvadą, jog ginčui aktualiu laikotarpiu trečiasis asmuo L. P. vykdė mokamą krovinių pervežimo veiklą.
4) L. P. (duomenys neskelbtini) į internetinę svetainę www.facebook.com įkėlė nuotrauką, kurioje matyti, kad jis vykdo pervežimą Vokietijoje.
5) L. P., pranešdamas ieškovei apie įvykusi įvykį, nurodė tokį pat savo kontaktinį el. pašto adresą - (duomenys neskelbtini), kuris ir yra nurodomas skelbimuose apie trečiojo asmens teikiamą krovinių pervežimo veiklą.
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, garso įrašo turinys, o būtent jo metu L. P. nurodytos aplinkybės apie į transporto priemonę pakrautus apšvietimo stulpus ir tai, kad jis buvo su kolega, leidžia spręsti ne apie asmeniniams poreikiams skirto krovinio vežimą, o apie apmokamą pervežimą. Kito asmens, esančio automobilyje įvardijimas „kolega“, nors ir nėra tiesioginis įrodymas, patvirtinantis darbinius santykius, tačiau paprastai vartojamas apibūdinti bendradarbį. Šiuo atveju sietinos dvi aplinkybės – įvardijamas krovinys ir kartu kitas automobilyje esantis asmuo pavadinamas „kolega“. Be to, iš byloje esančių įrodymų galima daryti išvadą, kad L. P. eismo įvykio laikotarpiu naudojosi transporto priemone Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su ja jis vykdavo į Vokietiją, 2020 m. gegužės 3 d. ir 2020 m. rugsėjo 3 d., t. y. prieš įvykį ir po įvykio šia transporto priemone vykdė pervežimus Vokietijoje. Visų šių byloje esančių įrodymų visuma ir jų tarpusavio ryšys leidžia daryti išvadą, kad L. P. eismo įvykio metu vykdė komercinį krovinio pervežimą.
23. Atsakovės pateiktas įrodymas apie L. P. gyvenamosios vietos deklaravimą, duomenys, kad tuo laikotarpiu jis dirbo kitoje įmonėje automobilių išvežiotoju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas - trečiasis asmuo krovinį eismo įvykio metu galėjo vežti ne tik kaip uždarosios akcinės bendrovės darbuotojas. Krovinys galėjo būti vežamas ir teisės aktų nustatyta tvarka neįforminus savo veiklos ar veikiant kito, su trečiuoju asmeniu teisiniais santykiais nesusieto juridinio asmens vardu.
24. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje yra pakankamai įrodymų padaryti labiau tikėtiną išvadą, jog L. P. eismo įvykio metu vykdė komercinį pervežimą, todėl ieškinys yra įrodytas.
25. Atsakovė teigia, kad ieškovė nepagrindė išmokėtos draudimo išmokos dydžio. Spręsdamas dėl draudimo išmokos dydžio, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės pateiktos sąskaitos faktūros bei mokėjimo nurodymai patvirtina, jog ieškovė išmokėjo 32 993,45 Eur draudimo išmoką, kurią sudaro 26 287 Eur likutinė apgadintos transporto priemonės vertė (ieškinio priedai Nr. 6-8), 4 400 Eur apgadintos transporto priemonės ir priekabos transportavimo išlaidos (ieškinio priedai Nr. 10-1, 10-2), pakaitinio vilkiko nuomos kaštai už rugpjūčio mėn. (24 dienas) – 1 006,45 Eur, už rugsėjo mėn. 1 300 Eur (ieškinio priedai Nr. 11-12). 32 993,45 Eur sumos išmokėjimą patvirtina ieškovės pateikti mokėjimo nurodymai (el. b. 1 tomas, b. l. 43, 170). Taigi, ieškovė įrodė realias išlaidas eismo įvykiu padarytai žalai sureguliuoti ir pagrindė jų sudėtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad 2020 m. spalio 14 d. UAB „Lietuvos draudimas“ Pranešimu apie žalos atlyginimą (ieškinio priedas Nr. 11) informavo UAB „Vigma ir Ko“, jog visa žalos suma yra 29 287 Eur, nepaneigia ieškovės pateiktų įrodymų apie realiai patirtas išlaidas. Todėl spręstina, kad ieškovė įrodė, jog 32 993,45 Eur draudimo išmoka yra susijusi su draudiminiu įvykiu.
26. Atsakovė teigia, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovės nustatytų pareigų pažeidimas lėmė rizikos padidėjimą, įvertinant 50 proc. nukentėjusiajam asmeniui išmokėtos žalos išmoką.
27. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalis numato, jog <...> Jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką.
28. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 62.2. p. reglamentuota, jog jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį: <…>; iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka.
29. Draudimo priežiūros komisijos 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. N-47 patvirtintų Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų 37 p. reglamentuota, jog laikoma, kad rizika padidėja ar sumažėja, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui padidėjimu ar sumažėjimu, ir jeigu draudikas nurodė ją draudimo sutartyje, kaip turinčią įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui.
30. Atsakovė teigia, jog ieškovė žinojo, kad apdrausta transporto priemonė yra skirta kroviniams vežti, ir, kadangi eismo įvykis padarytas kroviniu, tai nėra draudiminės rizikos padidėjimas.
31. Teisėjų kolegija pažymi, kad draudimo rizikos padidėjimą šiuo atveju lėmė ne paties krovinio buvimas, o transporto priemonės naudojimas komerciniais tikslais. Pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė veiksnius, susijusius su transporto priemonės naudojimu komerciniais tikslais, lėmusius draudimo rizikos padidėjimą – transporto priemonės naudojimo intensyvumas, važiavimas didesniais atstumais, naudojimas užsienyje.
32. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad transporto priemonės naudojimas komerciniais tikslais lemia pelno siekimą, todėl asmuo, vykdydamas savo veiklą, turi įsivertinti ir tokios veiklos rizikas.
33. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis yra rizikos sandoris. Draudėjas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi perkelia nuostolių atlyginimo riziką draudikui, todėl abi sandorio šalys turi kaip galima glaudžiau kooperuotis sudarydamos sutartį, ypač ją vykdydamos. Bendradarbiavimo pareigos nevykdymas gali lemti neigiamų padarinių atsiradimą, suteikiant draudikui teisę atgręžtiniu reikalavimu į draudėją reikalauti trečiajam asmeniui išmokėtų sumų. Šiuo atveju ieškovė, sudarydama su atsakove sutartį individualiai aptartomis (jai žinomomis ir neginčijamomis) sąlygomis bei nustatydama atitinkamą įmoką, tokią riziką ir įvertino, tikėdamasi, kad atsakovė laikysis bendradarbiavimo pareigos. Kadangi atsakovė netinkamai vykdė šalių sutartinius įsipareigojimus, iš to jai kilo neigiamos pasekmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, draudimo rizikos pasikeitimas, apie kurį draudikė nebuvo informuota, nagrinėjamu atveju buvo žymus, todėl nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovei iš apeliantės priteista maksimali teisės aktuose nustatyta suma (50 proc. draudimo išmokos) yra per didelė.
34. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
35. Duomenų apie ieškovės apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.