Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei M. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei Ž. P. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, trečiasis asmuo L. P.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovės argumentai

II. Trečiojo asmens argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Byloje ginčas kilo dėl draudiko teisės reikalauti grąžinti sumokėtas draudimo išmokas.

9. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2020 m. sausio 28 d. Seesam Insurance AS Lietuvos filialas ir Ž. P. sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 300 1121693, kuria buvo apdrausta automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė laikotarpiui nuo 2020 m. vasario 8 d. iki 2021 m. vasario 7 d.

10. Juridinių asmenų registro išrašo 10.1.2 p. patvirtina, jog 2020 m. liepos 1 d. Estijos draudimo bendrovė Seesam Insurance AS, juridinio asmens kodas 10055752, Maakri 19/1, 10145 Tallinn, Lietuvoje veikusi per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, filialo kodas 302677744, adresas Ukmergės g. 280, LT-06115 Vilnius, buvo prijungta prie ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, įmonės kodas 304080146, Ukmergės g. 280, LT - 06115 Vilnius ir prijungimo metu visos Seesam Insurance AS teisės ir pareigos perėjo draudimo bendrovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“.

11. Transporto priemonę vairuojant trečiajam asmeniui L. P., (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu L. P., atsitrenkė į transporto priemonę MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio kaltininku, remiantis eismo įvykio dalyvių užpildyta eismo įvykio deklaracija, pripažintas Transporto priemonės vairuotojas – L. P. Iš eismo įvykio deklaracijos matyti, kad trečiasis asmuo L. P. pripažino kaltę dėl įvykio, tai patvirtindamas savo parašu.

12. Ieškovė gavo apgadintos transporto priemonės Kasko draudiko AB „Lietuvos draudimas“ pretenziją, atliko žalos sureguliavimo procedūras ir išmokėjo 32 993,45 Eur draudimo išmoką, kurią sudaro 26 287,00 Eur likutinė apgadintos transporto priemonės vertė, 4 400,00 Eur apgadintos transporto priemonės ir priekabos transportavimo išlaidos, pakaitinio vilkiko nuomos kaštai už rugpjūčio mėn. (24 dienas) – 1 006,45 Eur, už rugsėjo mėn. 1 300,00 Eur) padarytai žalai atlyginti.

14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1010 straipsnio 1 dalį, draudėjas arba apdraustasis sutarties galiojimo metu turi informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Privalomojo draudimo įstatymas) 22 straipsnio 2 dalį, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį, jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas. Ieškovė siekia, kad 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos (16 496,73 Eur) būtų priteista iš atsakovės.

16. Papildomai Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. N-47, 36 punkte nurodyta: „Jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką“. Laikoma, kad rizika padidėja ar sumažėja, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui padidėjimu ar sumažėjimu, ir jeigu draudikas nurodė ją draudimo sutartyje, kaip turinčią įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui (37 punktas).

17. Taigi aukščiau minėtuose norminiuose teisės aktuose nurodytos draudėjui tenkančios pareigos. Neigiamos draudėjo pareigų nevykdymo teisinės pasekmės įvirtintos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje: jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 (2008-02-13 redakcija) (toliau – Taisyklės), 62 punkte numatyta, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį. Taisyklių 62.1 punkte nustatyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, draudėjo grąžinti iki 50 proc. išmokėtos draudimo, - jeigu sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), arba nesuteikė atsakingam draudikui jo prašomos teisingos informacijos. Taisyklių 62.2 punktas nustato, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, draudėjo grąžinti iki 50 proc. išmokėtos draudimo, - jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Taigi teisės aktai nustato draudikui teisę susigrąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos, jei draudėjas nesuteikė draudikui informacijos sutarties sudarymo metu arba vėliau nepranešė apie draudimo rizikos padidėjimą.

19. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, jog tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005, 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006).

20. Įvertinus bylos duomenis, darytina išvada, jog atsakovei priklausanti Transporto priemonė buvo naudojama mokamam krovinių pervežimui.

21. Įvykis buvo sukeltas ir žala padaryta būtent krovinio vežimo metu, žalą transporto priemonei MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš esmės padarė Transporto priemone vežtas krovinys.

22. Byloje pateiktas garso įrašas patirtina, jog telefoninio pokalbio su ieškovo atstovu metu trečiasis asmuo L. P., tuo metu kai dar nežinojo apie regreso teisę į dalį išmokėtos išmokos, nurodė, kad į transporto priemonę buvo pakrauti apšvietimo stulpai, jis buvo su kolega. Šie trečiojo asmens teiginiai leidžia daryti išvadą, kad L. P. įvykio metu vykdė darbines/pervežimo funkcijas. Taip pat pokalbio metu L. P. patvirtino, kad buvo vykdomas vietinis (ne tarptautinis) krovinio pervežimas Vokietijoje, kad jo paprašė pervežti.

23. Iš 2021 m. gegužės 17 d. elektroninio laiško matyti, kad atsakovė neigė, jog jai priklausanti transporto priemonė buvo naudojama mokamam krovinių pervežimui, į ieškovės klausimą „Koks konkrečiai krovinys buvo vežamas eismo įvykio metu? Kam jis priklausė?“ atsakovė atsakė, jog „Eismo įvykio metu sūnui priklausantis buitinis nuotekų vamzdis buvo vežamas restauruoti.“

24. Be to, į ieškovės klausimą „Ar faktinis transporto priemonės valdytojas (vairuotojas) verčiasi mokama krovinių pervežimo veikla?“ atsakydama atsakovė dar kartą patvirtino, jog eismo įvykio metu Transporto priemonę valdė jos sūnus L. P., kuris nesivertė krovinių pervežimo veikla, nebuvo sudaręs jokių sutarčių dėl krovinio pervežimo paslaugos suteikimo ir pan., krovinį vežė savo asmeniniams poreikiams. Transporto priemonė sūnui L. P. buvo perduota taip pat tik jo asmeninių poreikių tenkinimui, o ne darbiniais ar kitokiais komerciniais tikslais.

25. Nors atsakovė bei trečiasis asmuo teigė, jog L. P. valdyta UAB (duomenys neskelbtini) veiklos nebevykdo ir neva tai leidžia spręsti, kad trečiasis asmuo L. P. (duomenys neskelbtini) krovinių pervežimo veiklos nevykdė, tačiau trečiasis asmuo krovinį eismo įvykio metu galėjo vežti ne tik kaip uždarosios akcinės bendrovės darbuotojas. Krovinys galėjo būti vežamas ir teisės aktų nustatyta tvarka neįforminus savo veiklos ar veikiant kito, su trečiuoju asmeniu teisiniais santykiais nesusieto juridinio asmens vardu.

26. Žalos reguliavimo metu ieškovė nustatė ir pateikė duomenis, kad ginčui aktualiu laikotarpiu www.skelbiu.lt buvo patalpintas skelbimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) vykdo krovinių pervežimo veiklą, reguliariai važiuoja Lietuva – Belgija – Olandija – Lietuva, veža viską, išskyrus keleivius, nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu telefonu ieškovės atstovas su trečiuoju asmeniu L. P. susisiekė po įvykio aplinkybių patikslinimui.

27. Žalos reguliavimo metu internetinėje svetainėje www.facebook.com L. P. 2020 m. rugsėjo 3 d. patalpinta nuotrauka, kurioje matomas ieškovės apdraustas automobilis. L. P. skelbiasi atvežęs balsavimo urną, automobilyje taip pat matosi ir kiti transportuojami daiktai – pilnai pakrauta transporto priemonė, kas taip pat leidžia teismui daryti išvadą, jog ginčui aktualiu laikotarpiu trečiasis asmuo L. P. vykdė mokamą krovinių pervežimo veiklą.

28. Ieškovė žalos reguliavimo metu nustatė, kad L. P., 2020 m. gegužės 23 d. į internetinę svetainę www.facebook.com įkėlė nuotrauką, kurioje matyti, kad trečiasis asmuo vykdo pervežimą Vokietijoje.

29. Atsakovė teigia, jog UAB (duomenys neskelbtini) yra išregistruota, taip pat teigia, kad ieškovas teismui pateikė nebegaliojantį trečiojo asmens skelbimą apie krovinių vežimą. Tačiau trečiasis asmuo L. P., pranešdamas ieškovui apie įvykusi įvykį, nurodė tokį pat savo kontaktinį el. pašto adresą – (duomenys neskelbtini) kuris ir yra nurodomas skelbimuose apie trečiojo asmens teikiamą krovinių pervežimo veiklą.

30. Trečiojo asmens teiginiai, jog jis už kitus asmenis įdėdavo skelbimus internete, prieštarauja paties trečiojo asmens paaiškinimams, kadangi tuo pačiu jis teigė, jog su technika „nedraugauja“, dėl ko elektroninio pašto nepanaikina. Trečiojo asmens teiginiai, jog tiek socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą, tiek telefono numerį, tiek elektroninio pašto adresą perdavė naudotis draugui, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, nelogiški ir laikytini gynybine pozicija.

31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, atsakovė, sudarydama Sutartį, privalėjo informuoti ieškovą apie aplinkybes, kurios yra esminės ieškovui (draudikui) nustatant ir vertinant draudžiamos transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės rizikas. Ieškovas, sudarydamas draudimo Sutartį neturėjo galimybės įvertinti prisiimamos rizikos. Tačiau Sutarties sudarymo ir galiojimo metu atsakovė nepranešė, kad Transporto priemonė bus naudojama mokamam krovinių pervežimui, pažeidė jai tenkančias sutartines prievoles. Taigi, atsakovei tenka Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje, Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 62 punkte bei Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties 1.5.7 punkte numatytos neigiamos teisinės pasekmės – grąžinti 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos.

Dėl žalos dydžio

32. Žalos dydį patvirtina rašytiniai bylos duomenys. Atsakovė teigė, jog ieškovė įrodė tik 29 287 Eur išmokos išmokėjimą. Tačiau ieškovės pateiktos sąskaitos faktūros bei mokėjimo nurodymai patvirtina, jog ieškovė išmokėjo 32 993,45 Eur išmoką, kurią sudaro 26 287 Eur likutinė apgadintos transporto priemonės vertė, 4 400 Eur apgadintos transporto priemonės ir priekabos transportavimo išlaidos, bei pakaitinio vilkiko nuomos kaštai už du mėnesius – 1 006,45 Eur ir 1 300 Eur. 32 993,45 Eur sumos išmokėjimą patvirtina ieškovės pateikti mokėjimo nurodymai (el. b. 1 tomas, b. l. 43, 170), todėl atsakovės teiginiai, jog ieškovė neįrodė sumokėjusi 32 993,45 Eur draudimo išmoką, atmestini.

33. Atsakovė teigė, jog jeigu būtų laikoma įrodyta, kad krovinys vežtas komerciniais tikslais, maksimali (50 proc.) suma yra per didelė ir turėtų būti mažinama iki minimalios sumos, pvz. 5 procentų.

34. Visgi nesutiktina su atsakove, jog žalos suma turi būti mažinama, kadangi nėra pagrindo teigti, jog draudimo rizikos pasikeitimas, apie kurį draudikas nebuvo informuotas, nagrinėjamu atveju buvo nežymus. Bylos duomenys yra pakankami spręsti, jog ginčui aktualiu laikotarpiu trečiasis asmuo internetinėje erdvėje skelbėsi tuo metu vykdantis tokią veiklą, sutarties galiojimo metu į viešąją erdvę kėlė fotonuotraukas, patvirtinančias, kad važinėja įvairiais maršrutais, naudojant tą pačią transporto priemonę ir labiau tikėtina, kad transporto priemonė buvo naudojama intensyviai ir tai buvo daroma ne asmeniniais tikslais. Naudojant transporto priemonę mokamam krovinių pervežimui, ženkliai didėja eismo įvykio rizika – tokios transporto priemonės intensyviai dalyvauja eisme, transporto priemonė iš esmės yra naudojama visą darbo dienos laiką, eksploatuojama užsienyje ir pan.

35. Atsižvelgiant į bylos duomenis dėl išmokėtos išmokos dydžio – 32 993,45 Eur, nenustačius pagrindo prašomai priteisti žalos dydžiui sumažinti, iš atsakovės ieškovei priteistina prašoma draudimo išmokos suma – 16 496,73 Eur (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

36. Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako.

37. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (16 496,73 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gegužės 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas yra priimtas ieškovės naudai, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovės. Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas – 371 Eur žyminį mokestį. Ieškinį tenkinus, ši suma priteistina ieškovei iš atsakovės.

39. Teismas patyrė byloje 12,66 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vadovaujantis CPK 79, 92 ir 96 straipsniais, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsniu, 259, 260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 310 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, 16 496,73 Eur (šešiolika tūkstančių keturis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 73 ct) draudimo išmokos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (16 496,73 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gegužės 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 371 Eur (tris šimtus septyniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 12,66 Eur (dvylika eurų 66 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.