Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų T. L. ir G. L. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų T. L. ir G. L. skundą dėl antstolio veiksmų, antstolis, kurio veiksmai skundžiami V. D., suinteresuoti asmenys R. R., R. Š., I. R., A. Š., V. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Antstolis V. D. 2020 m. gruodžio 9 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Telšių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5597-671/2018 pagrindu taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) arešto aktu 2019 m. rugsėjo 7 d. areštuota ne tik skolininko T. L. asmeninė banko sąskaita, bet ir žemės sklypas su gyvenamuoju namu, esantys (duomenys neskelbtini). Taikant minėtas laikinąsias apsaugos priemones, 2019 m. gruodžio 27 d. į antstolio depozitinę sąskaitą pateko ir buvo saugoma 25 302,70 Eur. Antstolis 2020 m. lapkričio 6 d. patvarkymu iš turimų skolininko lėšų paskirstė išieškotojams, jų sumokėtoms būtinosioms vykdymo išlaidoms ir antstolio atlygiui apmokėti 15 468,17 Eur sumą. Po šio paskirstymo antstolio depozitinėje sąskaitoje liko 9 834,53 Eur, areštuotų taikant laikinąsias apsaugos priemones, o bendra visiems išieškotojams negrąžintų skolų ir palūkanų, neįskaitant atlygio antstoliui, suma – 73 045,20 Eur, todėl atsižvelgiant į bendrą išieškotiną ir turimų skirstymui piniginių lėšų santykį, akivaizdu, kad antstolio žinioje nėra piniginių lėšų permokos, kuri pagrįstai galėtų būti grąžinta skolininkui. Dėl pareiškėjų prašymų neskirsti išieškotojams antstolio areštuotų ir saugomų lėšų, o išmokėti jas pareiškėjai G. L. kaip pareiškėjo T. L. jai nemokamą išlaikymą vaikams, antstolis pažymėjo, kad jis priima patvarkymą paskirstyti ir išmokėti pinigines lėšas ne prašymų, o vykdomųjų dokumentų pagrindu. Vykdomųjų bylų, kuriose pareiškėja G. L. būtų išieškotoja, antstolis V. D. nevykdo, o atsižvelgiant į tai, jog didžioji dalis pareiškėjo T. L. prievolių įgytos santuokos su pareiškėja G. L. metu, išieškotojai raginti spręsti klausimą dėl skolų prisiteisimo ir iš pareiškėjos G. L.. 2019 m. gruodžio 4 d. pareiškėjai už 140 000 Eur pardavė žemės sklypą su gyvenamuoju namu, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau tik dalį pareiškėjui T. L. tenkančio sumos – 25 302,70 Eur antstoliui pavyko areštuoti ir išsaugoti antstolio depozitinėje sąskaitoje, o likusi pinigų dalis – 114 697,30 Eur liko pareiškėjų žinioje ir jų poreikiams, todėl pakartotinis antstolio saugomo likučio – 9 834,53 Eur perdalinimas ar grąžinimas pareiškėjams būtų ne tik nepagrįstas, tačiau šiurkščiai pažeistų reikalavimų patenkinimo nesulaukiančių išieškotojų teises ir teisėtus interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

11. Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas atskirojo skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjų T. L. ir G. L. skundą dėl antstolio V. D. 2020 m. lapkričio 20 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

13. Byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Antstolis V. D. vykdo vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) skolininko T. L. atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas aptarė kiekvieną iš jų, nurodydamas vykdymo pagrindą, išieškotojus ir skolų dydžius, todėl apeliacinės instancijos teismas pakartotinai to neaptaria. Bendra išieškotojams išieškotina skolų, palūkanų ir kitų turėtų išlaidų suma, neįskaitant išlaidų vykdymo procese, 2020-11-05 datai sudarė 86 769,29 Eur sumą. Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pradėta vykdyti pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. civilinėje byloje Nr. e2-5597-671/2018 priimtą nutartį, kuria teismas ieškovo V. B. reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovams T. L., V. L. ir UAB „Viktomas“, priklausančių nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, o jų esant nepakankamai arba jų nesant, – ir piniginių lėšų, esančių pas atsakovus ar kitus asmenis, areštą, iš viso bendrai 31 500 Eur sumai. 2018 m. rugsėjo 17 d. Turto aprašu buvo aprašytas ne tik pareiškėjo T. L. nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, bet ir pareiškėjo piniginės lėšos, esančios pareiškėjo sąskaitose, turto arešto mastas – 31 500 Eur.

14. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), arešto aktu 2019 m. rugsėjo 7 d. areštuota ne tik skolininko T. L. asmeninė banko sąskaita, bet ir žemės sklypas su gyvenamuoju namu, esantys (duomenys neskelbtini). Būtent dėl nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių 2019 m. gruodžio 27 d. į antstolio depozitinę sąskaitą pateko ir buvo saugoma 25 302,70 Eur suma. Antstolis 2020 m. lapkričio 6 d. patvarkymu iš turimų skolininko lėšų paskirstė išieškotojams, jų sumokėtoms būtinosioms vykdymo išlaidoms ir antstolio atlygiui apmokėti 15 468,17 Eur sumą, bendra visiems išieškotojams negrąžintų skolų ir palūkanų, neįskaitant atlygio antstoliui, suma po šio paskirstymo –– 73 045,20 Eur. Atidėta skirstyti pinigų suma - 9834,53 Eur, kurią antstolis 2020 m. lapkričio 20 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atidėjo skirstyti išieškotojams, jų sumokėtoms būtinosioms vykdymo išlaidoms ir dalinai antstolio atlygiui apmokėti, o 500 Eur suma palikta būsimoms turto vertintojų, varžytinių ir kitų vykdymo išlaidų tretiesiems asmenims apmokėjimui. Vykdomųjų bylų duomenys patvirtina, kad 2020 m. lapkričio 20 d. bendra visiems išieškotojams negrąžintų skolų ir palūkanų, neįskaitant atlygio antstoliui, suma 64 134,31 Eur.

15. Pažymėtina, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra atliekamas išieškojimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalius). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad išieškojimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 392- 313/2016). Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

16. Pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė sutuoktinių turto teisinį režimą, rėmėsi CK 3.87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, CK 3.88 straipsnio 1 ir 2 dalimis, CPK 666 straipsnio 1 dalimi. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos tesimas pažymi, 2019 m. sausio 15 d. pareiškėjų sudaryta povedybinė sutartis, kuria pareiškėjai nusistatė tiek esamo, tiek būsimo turto, įgyto iki santuokos ir gyvenant susituokus teisinį režimą, taip pat savo teises ir pareigas, o šios sutarties 5.2.3. punktu susitarė bei įtvirtino, jog „Indėliai kredito įstaigose, lėšos bankų sąskaitose, akcijos, obligacijos, kiti vertybiniai popieriai, įgyjami po šios sutarties sudarymo, bus kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė“.

17. Byloje pateikta 2019 m. gruodžio 4 d. pirkimo – pardavimo sutartis įrodo, jog pareiškėjai sudarė nekilnojamojo turto – žemės sklypo bei gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sandorį, už kurį jie gavo 140 000 Eur. Kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, antstolis areštavo tik dalį skolininkui T. L. tenkančios sumos – 25 302,70 Eur, o likusi, pardavus nekilnojamąjį turtą gautų lėšų dalis – 114 697,30 Eur, liko skolininko T. L. ir jo sutuoktinės G. L. žinioje. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai pabrėžė, jog 2020 m. lapkričio 20 d. skundžiamu patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis paskirstė 9834,53 Eur sumą, kuri į antstolio depozitinę sąskaitą pateko tik 2019 m. gruodžio 27 d., taikant laikinąsias apsaugos priemones, areštavus asmeninę skolininko T. L. banko sąskaitą, kai sutuoktinių povedybinė sutartis sudaryta kur kas anksčiau. Taigi, nagrinėjamu atveju areštuotos lėšos buvo T. L. asmeninėje banko sąskaitoje, lėšos areštuotos po apeliantų pabrėžiamos povedybinės sutarties sudarymo, todėl jos, remiantis povedybine sutartimi, buvo asmeninė T. L. nuosavybė. Pareiškėjai, patys pasirašydami povedybinę sutartį, negalėjo nesuprasti jos sąlygų esmės. Įvertinus faktą, kad antstoliui pavyko areštuoti tik dalį pagal 2019 m. gruodžio 4 d. pirkimo – pardavimo sutartį gautos sumos, t. y. iš 140 000 Eur sumos antstolis areštavo tik 25 302,70 Eur, kas net nesudaro pusės sandorio sumos, esant aptartoms povedybinės sutarties sąlygoms, antstolio veiksmai laikytini teisėtais.

18. Pažymėtina, kad šioje byloje teismas neturi vertinti 2019 m. gruodžio 4 d. pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo aplinkybių, sąlygų, teismui reikšmingas tik pats sutarties sudarymo faktas ir apeliantų povedybinės sutarties pagrindu apibrėžtas sutuoktinių turto teisinis režimas. Aplinkybė, kad teismas aptarė minėto sandorio patvirtinimo aplinkybes reikšmingas tik tuo aspektu, kad teismas įvertino faktą, jog T. L. nuslėpė aplinkybę, kad jam ir jo sutuoktinei priklausantis norimas parduoti turtas yra areštuotas. Šioje byloje, sprendžiant klausimą dėl antstolio veiksmų, 2019 m. gruodžio 4 d. pirkimo – pardavimo sutarties teisėtumo klausimas nėra nagrinėjamas.

19. Apeliantai teigia, kad teismas kvestionavo Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartį dėl pareiškėjos G. L. prašymo, tačiau neteisingai ją aiškino šios bylos kontekste. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus laiko nepagrįstais. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tik konstatavo Lietuvos apeliacinio teismo priimtos nutarties teisines pasekmes bei nustatytus faktus, tačiau pats jos jokiais aspektais nekvestionavo, tik rėmėsi teismo nustatytais faktais.

20. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad teismas, nagrinėdamas pareiškėjų skundą, neteisingai taikė CPK 754 straipsnį. Pažymėtina, kad CPK 754 straipsnio 2-4 dalys nustato, kad pirmąja eile patenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą ir reikalavimai atlyginti žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat atsiradusią dėl maitintojo netekimo, antrąja eile patenkinami darbuotojų reikalavimai, atsirandantys iš darbo teisinių santykių, trečiąja eile patenkinami visi kiti reikalavimai. CPK 753 straipsnio 2 dalis nustato, kad paskesnės eilės reikalavimai patenkinami po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės reikalavimai. CPK 754 straipsnio 5 dalis nustato, jeigu išieškotos sumos neužtenka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, jie patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai.

21. CPK 754 straipsnio 2-4 dalyse nustatytas reguliavimas suponuoja, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas reikalavimų patenkinimo eiliškumą, siekė išskirti socialiai jautrius visuomenės interesus ir juos tinkamai apsaugoti. Nepaisant to, kad tiek pirmąja, tiek antrąja eile tenkinami kreditorių reikalavimai priskiriami socialiai jautrioms visuomenės interesų sritims, įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į reikalavimų išieškoti išlaikymą ir reikalavimų atlyginti žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat atsiradusią dėl maitintojo netekimo, tikslą ir paskirtį, šiems reikalavimams suteikė prioritetą prieš darbuotojų reikalavimus, atsirandančius iš darbo teisinių santykių. Taigi CPK 754 straipsnio 2 dalimi vienodai ginami keli socialiai jautrūs visuomenės interesai – asmens teisė į išlaikymą ir asmens teisė į žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat atsiradusią dėl maitintojo netekimo, atlyginimą.

22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų civilinėje byloje Nr. eL2-7061-1037/2019 priimtas 2019 m. gruodžio 5 d. teismo įsakymas dėl išlaikymo priteisimo įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 31 d., o taikant areštą skolininko T. L. asmeninei banko sąskaitai 25 302,70 Eur į antstolio depozitinę sąskaitą pateko 2019 m. gruodžio 27 d.

23. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, antstolis priima patvarkymą paskirstyti ir išmokėti pinigines lėšas ne prašymų, o vykdomųjų dokumentų pagrindų ir, tik tiems išieškotojams, kurie iki pinigų paskirstymo nustatyta tvarka yra pateikę vykdytinus vykdomuosius dokumentus, o antstolis jų pagrindu yra pradėjęs vykdomąsias bylas. Pažymėtina, kad antstolis V. D. vykdomųjų bylų, kuriose G. L. būtų išieškotoja, nevykdo. V. D. vykdo vykdomąsias bylas, kuriose visi išieškotojai yra trečiosios eilės. Pirmos eilės išieškojimas G. L. naudai yra vykdomas antstolio J. P..

24. CPK 759 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškotojo prašymu ar antstolio iniciatyva prisijungimą prie išieškojimo, vykdomo skirtingų antstolių iš to paties skolininko turto ir lėšų, antstolis vykdo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka ir terminais. Sprendimo vykdymo instrukcijos 27 punkte numatyta: jeigu turtą areštavo keli antstoliai, areštuotą skolininko turtą realizuoja tas antstolis, kuris šį turtą areštavo vykdydamas pirmesnės eilės išieškotojų reikalavimus, o tais atvejais, kai turtą areštavo keli antstoliai pagal tos pačios eilės išieškotojų reikalavimus, – tas antstolis, kuris šį turtą areštavo pirmas. Paskelbęs varžytynes antstolis ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie jas informuoja kitus antstolius, vykdančius išieškojimą iš to paties skolininko. Kiti antstoliai, vykdantys išieškojimą iš to paties skolininko, gali prisijungti prie išieškojimo iš realizuojamo turto ir lėšų, gautų realizavus šį turtą, Antstolių informacinėje sistemoje parengdami patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo. Prisijungti prie išieškojimo galima iki to momento, kol turtą realizuojantis antstolis nesurašo išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo. Turto realizavimą vykdantis antstolis išieškotojams, kurių naudai išieškojimą vykdo prie išieškojimo prisijungę antstoliai, siunčia CPK ir Instrukcijoje nurodytus, su turto realizavimu susijusius procesinius dokumentus, surašytus po prisijungimo. Jeigu areštuotas turtas parduodamas skolininko pasiūlytam pirkėjui, turtą parduodantis antstolis ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo skolininko prašymo turtą parduoti jo pasiūlytam pirkėjui gavimo dienos apie turto pardavimą informuoja kitus antstolius, vykdančius išieškojimą iš to paties skolininko. Kiti antstoliai, vykdantys išieškojimą iš to paties skolininko, šiame punkte nustatyta tvarka gali prisijungti prie išieškojimo iš realizuojamo turto ir lėšų, gautų realizavus šį turtą.

25. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju skundžiamu patvarkymu antstolio V. D. buvo paskirstytos iš T. L. banko sąskaitos išieškotos piniginės lėšos, todėl kitų išieškotojų prisijungimas šiuo atveju nėra galimas. Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad Sprendimų vykdymo instrukcijoje reglamentuojama tik prisijungimo prie išieškojimo iš realizuojamo turto ir lėšų, gautų realizavus šį turtą, tvarka ir nenustatoma sprendimų vykdymo tvarka prisijungimo prie išieškojimo, vykdomo skirtingų antstolių iš to paties skolininko lėšų.

26. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

27. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

28. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, todėl atskirojo skundo argumentų pagrindu naikinti ją nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo juos priėmimo dienos.