Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. G. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovei R. V. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo bei atsakovės R. V. priešieškinį ieškovei dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti 2,0536 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo žemės sklypas) naudojimosi tvarką, pagal projekto rengėjo UAB „Žemės matas“ 2021 m. gegužės 24 d. parengtą naudojimosi tvarkos žemės sklypu planą. T. y. nustatyti, kad ieškovei tenka naudojimuisi žemės sklypo dalis, plane pažymėta „B“ - 1,0268 ha, koordinatės sklype 1; 2; 3; 15; 16; 17; 18; 19; 12; 13; 14; 1. Atsakovei tenka naudojimuisi žemės sklypo dalis, plane pažymėta „A“ - 1,0268 ha, koordinatės sklype 3; 4; 5; 6; 7; 8; 9; 10; 11; 12; 19; 18; 17; 16; 15; 3. Prašo atmesti atsakovės priešieškinį ir priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Ieškovė ir atsakovė yra ginčo žemės sklypo bendrasavininkės ir sklypą valdyti, naudoti bei juo disponuoti turėtų bendru sutarimu, tačiau teigia, jog atsakovė minėto sklypo naudojimosi tvarkos gera valia nustatyti nesutinka, ir savavališkai naudoja išskirtinai savo valia nustatyta sklypo dalimi, visiškai be ieškovės sutikimo.

2.2. Atsakovė pateikė atsakymą su pasiūlymu, pagal kurį į jai siūlomą naudotis žemės sklypo dalį, ieškovė visiškai neturi galimybės patekti. Mano, kad toks atsakovės siūlomas sklypo naudojimosi planas, pažeidžia ieškovės kaip sklypo bendrasavininkės teisę vienodomis sąlygomis naudotis bendrąją nuosavybės teise valdomą žemės sklypą. Tuo tarpu jos siūlomas sklypo naudojimosi planas, sudaro vienodas galimybes į abiejų savininkių valdomas žemės sklypo dalis patekti be jokių apribojimų ir viena kitai netrukdant.

3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko bei pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal projekto rengėjo, MB „Geometita“ 2021 m. birželio 3 d. parengtą naudojimosi tvarkos žemės sklypu planą. T. y. prašo nustatyti, kad ieškovei tenka naudojimuisi žemės sklypo dalis, plane pažymėta „B“ - 1,0268 ha, koordinatės sklypo plane -1; 2; 18; 17; 16; 15; 14; 13; 10; 11; 12. Atsakovei tenka naudojimuisi žemės sklypo dalis, plane pažymėta „A“ - 1,0268 ha, koordinatės sklypo plane - 18; 3; 4; 5; 6; 7; 8; 9; 13; 14; 15; 16; 17; 18. Prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

4.1. Atsakovė su sutuoktiniu nuo pat sklypo įsigijimo gyveno ir šiai dienai gyvena gretimame sklype bei iki 2015 metų rūpinosi visais 2 ha ploto Žemės sklypu, tačiau daugiausia dėmesio buvo skirta tai daliai Žemės sklypo, kuri ribojasi su gyvenamo namo sklypu (sutvarkytas gerbūvis, 2013 metais iškastas tvenkinys, pasėta žolė, išgenėti krūmynai.

4.2. 2018 m. rugsėjo 25 d. raštu ieškovė nurodė, kad jai atsakovės pasiūlytas variantas netinka dėl to, kad pagal atsakovės pasiūlytą variantą nėra išspręstas privažiavimas prie sklypo teritorijos bei pasiūlė mainyti atsakovės turimą 2 ha ploto sklypą į ieškovei priklausantį 1 ha Žemės sklypą. Atsakovė nurodė, kad nesutinka su siūlomais mainais bei pasiūlė išspręsti klausimą dėl privažiavimo į sklypo teritoriją, kuri būtų palikta ieškovei, taip pat pasiūlė atlikti kadastrinius matavimus ir tada nusistatyti naudojimosi tvarkos planą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Tauragės apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį atmetė, atsakovės priešieškinį tenkino. Nustatė ginčo sklypo naudojimosi tvarką tarp bendrasavininkių I. G. ir R. V. pagal projekto rengėjo MB „Geometita“ 2021 m. birželio 3 d. parengtą naudojimosi tvarkos žemės sklypu planą: ieškovei tenka naudojimuisi žemės sklypo dalis, plane pažymėta „B“ - 1,0268 ha, koordinatės sklypo plane - 1; 2; 18; 17; 16; 15; 14; 13; 10; 11; 12, 1, atsakovei tenka naudojimuisi žemės sklypo dalis, plane pažymėta „A“ - 1,0268 ha, koordinatės sklypo plane - 18; 3; 4; 5; 6; 7; 8; 9; 13; 14; 15; 16; 17; 18. Priteisė iš ieškovės atsakovei 2 240 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

6.1. Nurodė, kad liudytoja E. K., kuri yra ir ŽŪB „Edagra“ pirmininkė patvirtino, kad ji ir jos žemės ūkio bendrovė pagal panaudos sutartį valdė ir šiuo metu valdo dalį atsakovei priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Iki nuomos sutarties pabaigos valdė ir R. Š. priklausiusio, o vėliau ieškovei padovanoto sklypo dalį. Nurodė, kad iš liudytojos parodymų nustatyta, jog atsakovė ir jos brolis buvo susitarę kokias sklypo dalis naudosis. Arčiau atsakovės namų esančią sklypo dalį, kuri pagal atsakovės planą atitinka A dalį naudojo ir iki šiol naudoja atsakovė, o viršutine sklypo dalimi, esančia ant kalvos, kuri atitinka B dalį, naudojosi R. Š.. E. K. teigė, jog R. Š. perleidęs žemės sklypą, nurodė jai, kad ieškovė naudosis žemės sklypo dalimi esančia ant kalvos, nes ji ribojasi su jos nuomojamu kaimyniniu žemės sklypu. Teismas pažymėjo, kad neturi pagrindo netikėti liudytojos parodymais, nes jų nepaneigia kiti byloje esantys įrodymai. Atkreipė dėmesį, jog ieškovė patvirtino, kad tuo metu kai jai padovanojo žemės sklypą, ji nuomojosi šalia esantį sklypą ir turėjo galimybę pro jį patekti į įsigytą žemę, patvirtino, kad atsakovė iki šiol naudojasi sklypo dalimi, esančia arčiau jos sodybos.

6.2. Nurodė, kad prieš ieškovei įsigyjant žemės sklypo dalį, tarp buvusių bendrasavininkų buvo nusistovėjusi žemės sklypo naudojimosi tvarka, kuri iš esmės atitinka ne ieškovės, o atsakovės siūlomam naudojimosi tvarkos žemės sklypo planui. Pažymėjo, kad atsakovė dar tėvui esant gyvam naudojosi žemės sklypo dalimi, esančia arčiau jos sodybos, 2021 m. birželio 3 d. plane pažymėtą A, todėl laikė, kad jos reikalavimas paskirti jai toliau naudotis šia sklypo dalimi yra pagrįstas ir teisėtas. Akcentavo, kad ieškovė ½ dalį žemės sklypo įsigijo dovanojimo sutarties pagrindu. Žinojo, kad šio sklypo savininkai nėra įregistravę žemės sklypo naudojimosi tvarkos, kad dovanojamas žemės sklypas ribojasi su atsakovės sodyba, kad atsakovė naudoja žemės sklypo dalį, esančią prie jos sodybos, kad atsakovė dalį žemės sklypo, o R. Š. visą jam priklausančią dalį buvo perdavę naudotis ŽŪB „Edagra“. Darė išvadą, kad ieškovė priimdama dovaną, prisiėmė ir riziką, kad bendrasavininkis ir toliau norės naudotis jau nusistovėjusia žemės sklypo naudojimosi tvarka.

6.3. Nurodė, kad būtent atsakovės siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka turi mažiausiai įtakos nusistovėjusiai tvarkai. Atsakovė ir toliau naudotųsi žemės sklypo dalimi, esančia arčiau jos sodybos, o ieškovė – toliau nuo atsakovės sodybos. Konstatavo, jog ši tvarka labiau užtikrins, kad ateityje tarp šalių nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti. Abi savininkės turės privažiavimą prie sklypo dalių, turės susisiekimą su viešuoju keliu, ieškovė pagal sudarytą susitarimą (servituto schemą) galės į sklypą patekti per kaimyninį E. Š. žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), turės galimybę įsirengti pervažą per upelį, kad galėtų sklype važiuoti sunkiąja technika, galės vykdyti ūkinę veiklą.

6.4. Teigia, jog nors ieškovė nurodė, kad atsakovė neatsižvelgia į aplinkybę, jog jai reikės žemės sklype įsirengti brangiai kainuojančią pervažą per upelį, tačiau atkreipė dėmesį, kad ji pati patvirtino, kad pervažą ji turės įsirengti net ir tuo atveju jeigu bus nustatyta jos siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka. Akcentavo, kad šią aplinkybę patvirtina ir šalių pateikti žemės sklypo planai. Darė išvadą, kad teismas neturi pagrindo teigti, jog atsakovės prašoma nustatyti žemės naudojimo tvarka yra neefektyvi ir neekonomiška.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, nustatyti ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarką, pagal teismui pateikiamą projekto rengėjo, UAB „Žemės matas“ 2021 m. gegužės 24 d. parengtą naudojimosi tvarkos žemės sklypu planą. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8.1. Nurodė, kad pagal atsakovės pateikto projekto rengėjo MB „Geometita“ 2021 m. birželio 3 d. parengtą naudojimosi tvarkos žemės sklypu planą, ieškovė, siekdama patekti į pastarajai skirtą žemės naudojimosi dalį, gali patekti tik siaura sklypo dalimi, kurios žemės ūkio paskirčiai naudoti negali. Kitaip tariant, privalo įsirengti privažiuojamąjį kelią, naudojimosi žemės sklypu plane, tarp pažymėtų riboženklių Nr. 1; 13; 14; 12, kas sudaro 0,0892 ha žemės sklypo dalies. Mano, jog minėta kelio dalis yra priskiriama ieškovės naudojamo žemės sklypo daliai, ir įrengus kelią kad patekti į kitą sklypo dalį, šio sklypo dalies, naudoti žemės ūkio paskirčiai nebebus galimybės, dėl ko ieškovė negalės naudoti privažiavimui skirto 0,0892 ha žemės sklypo dalies pagal žemės ūkio paskirtį. Darė išvadą, kad šiuo atveju suvaržytos vienos iš bendraturčių teisės, naudotis nuosavybe, kas pažeidžia bendraturtės ieškovės, teises ir teisėtus interesus. Teigia, kad pro ginčo sklypo dalis yra pratekantis upelis, per kurį yra įrengtas tiltelis atsakovės sklypo dalyje, bet minėtas tiltelis lieka atsakovės sklypo dalyje, kas akivaizdžiai pažeidžia naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalims.

8.2. Atkreipia dėmesį ir dėl žemės sklypo dalių derlingumo, kadangi mano, jog pagal atsakovės pateiktą siūlomą žemės naudojimosi tvarką, pastarajai naudojimuisi atitenkanti žemės sklypo dalis yra ženkliai derlingesnė nei skiriama ieškovei, nes jai atitenkanti žemės sklypo dalis yra aukštesnėje vietoje ir derlingumas mažesnis. Darė išvadą, kad pagal ieškovės pateiktą ir teismo atmestą UAB „Žemės matas“, siūlomą Naudojimosi tvarkos žemės sklypu planą, abiem šalims atitenka naudojimuisi, lygiavertės sklypo dalys.

8.3. Nurodė, kad įgyjant ginčo žemės sklypą, atsakovė negyveno kartu su jos tėvu, nes atsakovės tėvas R. Š. visą laiką gyveno ir buvo deklaravęs gyvenamąją vietą iki mirties, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė dar iki ginčo sklypo įsigijimo, gyveno ir šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Mano, kad tiek atsakovė, tiek ir jos tėvas R. Š., niekuomet nevedė bendro ūkio, dėl ko nesupranta kokiais dokumentais ar įrodymais minėtas klaidingas teiginys yra paremtas, nes R. Š. buvo įregistravęs savo ūkį o R. V. net neturi ūkio, o kaip pati teigė priešieškinyje, žemės sklypą nuomojo.

8.4. Teigia, jog pagal į bylą pateiktą 2016 m. kovo 31 d. nuomos sutartį, sudarytą tarp atsakovės ir ŽŪB „Edagra“, nėra galimybės suprasti, kuri sklypo dalis išnuomota, nes nėra jokio plano, pagal kurį ŽŪB „Edagra“, galėtų naudoti išnuomotą sklypo dalį. Mano, jog yra akivaizdu, kad sutartis buvo įregistruota jau pradėjus civilinę teiseną ir negali būti naudojama prieš trečiąsias šalis, bet nesant prie sutarties pateikto plano, neaišku kuria dalimi naudojosi nuomininkai. Atkreipia dėmesį, jog paskutiniais metais pradėjus teismo procesą, nuomininkai visiškai net nesinaudojo jokia žemės sklypo dalimi.

8.5. Mano, kad teismas neatkreipė dėmesio į tą aplinkybę, jog atsakovė visos savo žemės sklypo dalies šiai dienai nenaudoja ir nėra naudojusi, bet nuomoja ŽŪB „Edagra“, ir tik naudoja preliminariai 0,05 ha esančio prie namų. Pažymi, kad tiek pagal ieškovės tiek ir pagal atsakovės pateikiamus žemės naudojimosi planus, atsakovės žemės sklypo dalis kurią pastaroji naudoja, būtent ir lieka atsakovės naudojimuisi pagal nusistovėjusią tvarką ir jos nepažeidžia. Akcentuoja, kad ginčas kyla dėl žemės sklypo naudojimosi dalies esančios už upelio žvelgiant nuo atsakovės sodybos pusės. Darė išvadą, kad ieškovė jokiu būdu negalėjo prisiimti rizikos, kad bendrasavininkis ir toliau norės naudotis jau nusistovėjusia žemės sklypo naudojimosi tvarka, kadangi ginčo sklypo dalyje tokios nusistovėjusios tvarkos nebuvo.

8.6. Nurodė, kad nėra jokio įrodymo, jog šiuo metu E. K. yra ŽŪB Edagra pirmininkė. Taip pat teigia, kad atsakovės brolis perleido žemės sklypo dalį ieškovei, be jokių su sklypo dalimi susijusių įsipareigojimų. Be to mano, kad iš nuomos sutarčių kurias pateikė atsakovė, matosi, jog ŽŪB „Edagra“ turi suinteresuotumą naudoti žemės sklypą kurio derlingumas yra geresnis, dėl ko ir liudijimas yra palankesnis atsakovei. Teigia, jog tokiu atveju turėjo būti išklausytas kaip atsvaras ir atsakovės brolio liudijimas, kadangi liudytoja E. K. liudijo kaip suinteresuotas asmuo. Pažymėjo, jog tiesos neatitinka ir ta aplinkybė, kad atsakovės brolis E. K. nurodė, kad ieškovė naudosis žemės sklypo dalimi esančia ant kalvos, nes ji ribojasi su jos nuomojamu kaimyniniu sklypu. Mano, kad minėta aplinkybė yra akivaizdžiai melaginga, kadangi atsakovės brolis niekuomet jokios sklypo dalies nenaudojo asmeniškai, tik savo dalį, kuriai nebuvo nustatyta naudojimosi tvarka nuomojo ŽŪB „Edagra“ kartu su atsakove.

9. Atsiliepimų į apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

10. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

10.1. Nurodė, kad žemės sklype yra taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – paviršinių vandens telkinių ir jų pakrantės apsaugos zonos. Teigia, jog pagal ieškovės pasiūlytą naudojimosi tvarką, apribojimų patirtų atsakovė, nes dėl paviršinių vandens telkinių ir jų pakrantės apsaugos zonos jai būtų apsunkintas naudojimasis žemės sklypo dalimi palei ribą, tarp plano 5, 6, 7, 8, 9, 19, 18, 17, 16, 15 taškų. Pažymi, kad pagal atsakovės pasiūlytą naudojimosi tvarką jai taip pat dėl paviršinių vandens telkinių ir jų pakrantės apsaugos zonos būtų apsunkintas naudojimasis žemės sklypo dalimi palei ribą tarp plano taškų 4, 5, 6, 7, 8, 15, 16, 17, o ieškovei dėl siauresnės dalies būtų apsunkintas naudojimasis tarp plano 14 ir 15 taškų.

10.2. Teigia, kad atsakovės pateiktame plane matomas upelis eina palei atsakovės plane nurodytus taškus 7;8;4 ir praktiškai visa jo per sklypą einanti atkarpa patenka į atsakovės naudojimosi ribas. Taip pat iš palydovo nuotraukos matyti, jog pietinė sklypo centre dalis yra apaugusi medžiais, ką patvirtina ir prie atsiliepimo pridėtos nuotraukos, kas dar karta patvirtina, kad ieškovė dėl atsakovei nežinomų priežasčių siekia sklypą padalinti ne pagal žemės ūkiui naudingą plotą, o taip pat ji pažeidžia jau nusistovėjusį faktinį sklypo naudojimą.

10.3. Nesutinka su ieškovės teiginiais, jog pagal atsakovės patvirtintą planą atsakovei atitenka derlingesnė žemės dalis. Teigia, jog 2021 m. spalio 11 d. registrų centro nekilnojamojo turto išraše 2.1. punkte yra nurodyta, kad žemės sklypo žemės ūkio naudmenų našumo balas yra 50.2, tačiau atkreipia dėmesį, kad įrodymų, jog būtent pagal atsakovės pateiktą naudojimosi tvarkos planą ieškovei tenka mažiau derlinga žemės dalis yra niekuo nepagrįsta.

10.4. Nurodė, kad ieškovės argumentai, jog žemės sklypu naudojimosi tvarka nebuvo nusistovėjusi prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir liudytojų parodymams. Teigia, jog dar atsiliepime į ieškinį buvo nurodyta, kad: „Atsakovė su sutuoktiniu nuo pat sklypo įsigijimo gyveno ir šiai dienai gyvena gretimame sklype bei iki 2015 metų rūpinosi visais 2 ha ploto Žemės sklypu, tačiau daugiausia dėmesio buvo skirta tai daliai žemės sklypo, kuri ribojasi su gyvenamo namo sklypu (sutvarkytas gerbūvis, iškastas tvenkinys, pasėta žolė, išgenėti krūmynai)“. Taip pat akcentuoja, kad atsakovė su tėčiu kartu vedė bendrą ūkį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovės tėtis buvo ūkininkas, deklaruojantis savo žemes, atsakovė nesiregistravo kaip ūkininkė, o padėjo tvarkytis tėčiui ir kartu iki pat jo mirties bendrai vedė ūkį.

10.5. Teigia, kad liudytojos parodymai yra teisingi, nes jie sutampa su pačios ieškovės teiginiais. Todėl mano, kad apeliantės argumentas, jog liudytoja yra suinteresuota ir dėl to ja pasitikėti negalima taip pat turėtų būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovės ir atsakovo (apelianto) atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės reikalavimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos

14. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

15. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė į bylą pateikė naują įrodymą, t. y. ginčo nekilnojamojo turto išrašą, fotonuotraukas, 2018 m. rugpjūčio 21 d. raštą su pasiūlymu dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, informaciją iš internetinės svetainės www.rekvizitai.lt. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog atsakovė nenurodė priežasčių, kodėl minėti įrodymai negalėjo būti pateikti į bylą pirmosios instancijos teisme, ar, kad teismas būtų nepagrįstai atsisakęs juos priimti. Be to atkreiptinas dėmesys, jog informacija iš internetinės svetainės www.rekvizitai.lt yra viešai prieinama, todėl atsižvelgiant į tai, kad civilinio proceso įstatymas numato bendrą taisyklę draudžiančią į bylą pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme ir nesant išimčių, atsakovės naujai pateikiami įrodymai prie bylos nepridėtini.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

17. Kasacinis teismas savo nutartyse yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo: turi būti atsižvelgta į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertintos nesutarimo priežastys, turi būti siekiama, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui, atitiktų proporcingumo principą, nepažeistų kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Be to, sprendžiant, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismai turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų ir yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-536/2006, Nr. 3K-3-291/2007, Nr. 3K-3-77/2011, Nr. 3K-3-481/2011 ir kt.).

18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, t. y. ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino į bylą pateiktų naudojimosi žemės sklypu tvarkos planų, taip pat tinkamai neįvertino byloje esančių rašytinių įrodymų bei liudytojos parodymų, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

19. Teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktas ir jame nurodytą praktiką).

20. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla (CPK 180 straipsnis), koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).

21. Apeliaciniu skundu ieškovė teigia, jog pagal atsakovės pateikto projekto rengėjo MB „Geometita“ 2021 m. birželio 3 d. parengtą naudojimosi tvarkos žemės sklypu planą, ieškovė, siekdama patekti į pastarajai skirtą žemės naudojimosi dalį, gali patekti tik siaura sklypo dalimi, kurios žemės ūkio paskirčiai naudoti negali. Kitaip tariant, privalo įsirengti privažiuojamąjį kelią, naudojimosi žemės sklypu plane, tarp pažymėtų riboženklių Nr. 1; 13; 14; 12, kas sudaro 0,0892 ha žemės sklypo dalies. Mano, jog įrengus kelią kad patekti į kitą sklypo dalį, šio sklypo dalies, naudoti žemės ūkio paskirčiai nebebus galimybės, todėl darė išvadą, kad šiuo atveju bus suvaržytos vienos iš bendraturčių teisės, naudotis nuosavybe, kas pažeidžia bendraturčių ieškovės, teises ir teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais.

22. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ieškovei ir atsakovei priklausantis 2,0536 ha žemės sklypas buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Šio sklypo žemės ūkio naudmenų plotas sudaro 1,7629 ha, iš jo ariamos žemės plotas – 1,7629 ha, vandens telkinių plotas – 0,0277 ha, kitos žemės plotas – 0,2630 ha. Akcentuotina, jog šiam žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zona, paviršinių vandens telkinių ir jų pakrantės apsaugos zona, bei kelių apsaugos zona (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021 m. rugpjūčio 3 d. išrašas). Tai reiškia, jog ginčo žemės sklypas nėra vienalytis (vienodai lygus, jame teka upelis, jo pakrantėje auga medžiai), todėl akivaizdu, jog siekiant tinkamai naudotis bylos šalims priklausančiu žemės sklypu, reikalingi tam tikri kompromisai.

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pagal abu į bylą pateiktus naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planus, tiek ieškovės, tiek atsakovės naudojimasis žemės sklypo dalimi bus apsunkintas dėl šiame žemės sklype taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų – paviršinių vandens telkinių ir jų pakrantės apsaugos zonų. Pagal ieškovės pasiūlytą naudojimosi tvarką, atsakovei būtų apsunkintas naudojimasis žemės sklypo dalimi pagal ribą, tarp plano 5, 6, 7, 8, 9, 19, 18, 17, 16, 15 taškų. Tuo tarpu atsakovei būtų apsunkintas naudojimasis žemės sklypo dalimi pagal ribą, tarp plano 19, 18, 17, 16, 15 taškų. Pagal atsakovės pasiūlytą naudojimosi tvarką jai taip pat dėl paviršinių vandens telkinių ir jų pakrantės apsaugos zonos būtų apsunkintas naudojimasis žemės sklypo dalimi pagal ribą tarp plano taškų 4, 5, 6, 7, 8, 15, 16, 17, o ieškovei dėl siauresnės dalies būtų apsunkintas naudojimasis tarp plano 14 ir 15 taškų.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, pateikta bendraturčių projektų analizė suponuoja išvadą, jog abu minėti planai yra lygiaverčiai, kadangi tiek vienu, tiek kitu atveju, bylos šalių naudojimasis žemės sklypo dalimi bus apsunkintas dėl šiame žemės sklype taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų. Taigi, įvertinus aplinkybes, jog abu į bylą pateikti naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planai yra lygiaverčiai, esminę reikšme nustatant ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarką, šiuo konkrečiu atveju lemia tai, kokia buvo nustovėjusi žemės sklypo naudojimosi tvarka iki šalių ginčo.

25. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog pagal 2006 m. birželio 28 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, ginčo žemės sklypą įsigijo atsakovės tėvas R. Š. ir jį valdė iki mirties 2014 m. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė tuo metu gyveno kartu su tėvu. Jie kartu vedė bendrą ūkį, naudojo, prižiūrėjo 2 ha (dabar 2,0536 ha) žemės sklypą. Taip pat nustatyta, kad atsakovės sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), ribojasi su ginčo žemės sklypu. Tai patvirtina fotonuotraukos, žemės sklypo planas, taip pat žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas. Po atsakovės tėvo R. Š. mirties, žemės sklypą pagal 2015 m. vasario 3 d. paveldėjimo teisės liudijimą, lygiomis dalimis po ½ paveldėjo atsakovė ir jos brolis R. Š.. 2016 m. kovo 17 d. atsakovės brolis R. Š. savo dalį žemės sklypo padovanojo pusseserei ieškovei I. G..

26. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

27. Nors atsakovė ir jos brolis R. Š. rašytinio susitarimo dėl ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nebuvo sudarę, tačiau byloje susiklosčiusi faktinė situacija, jog ginčo žemės sklypas ribojasi su atsakovei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypu, bylos šalių bei liudytojos E. K., kuri yra ŽŪB „Edagra“ pirmininkė, teisme teikti paaiškinimai suponuoja išvadą, kad žodinis susitarimas dėl ginčo sklypo naudojimosi tvarkos tarp atsakovės ir jos brolio egzistavo. Tokias išvadas apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės nurodomas aplinkybes, jog ji rūpinosi ginčo žemės sklypu, kartu su tėvu R. Š., o daugiausiai ta žemės dalimi, kuri ribojasi su gyvenamojo namo sklypu (sutvarkytas gerbūvis, iškastas tvenkinys, pasėta žolė, išgenėti krūmynai) bei jį valdė, patvirtina liudytojos E. K. teisme duoti paaiškinimai. Tai yra, liudytoja paaiškino, kad ji ir jos žemės ūkio bendrovė pagal panaudos sutartį valdė ir šiuo metu valdo dalį atsakovei priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Teigia, jog iki nuomos sutarties pabaigos valdė ir R. Š. priklausiusio, o vėliau ieškovei I. G. padovanoto sklypo dalį. Liudytoja pažymėjo, kad arčiau atsakovės namų esančią sklypo dalį, kuri pagal atsakovės planą atitinka A dalį naudojo ir iki šiol naudoja atsakovė, o viršutine sklypo dalimi, esančia ant kalvos, kuri atitinka B dalį, naudojosi R. Š.. Liudytoja teigė, jog R. Š. perleidęs žemės sklypą, nurodė jai, kad I. G. naudosis žemės sklypo dalimi esančia ant kalvos, nes ji ribojasi su jos nuomojamu kaimyniniu žemės sklypu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie atsakovės bei liudytojos paaiškinimai suponuoja išvadą, kad atsakovė buvo susitarusi su savo broliu R. Š. dėl ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos, ši tvarka iš esmės atitinka atsakovės teismui pateiktame projekto rengėjo MB „Geometita“ 2021 m. birželio 3 d. parengtame naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą šios tvarkos laikėsi ir sudarydami sandorius su trečiaisiais asmenimis, todėl konstatuotina, kad tarp atsakovės ir R. Š. buvo nusistovėjusi žemės sklypo naudojimosi tvarka.

28. Nors ieškovė apeliaciniu skundu teigia, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad šiuo metu E. K. yra ŽŪB „Edagra“ pirmininkė bei tai, kad iš nuomos sutarčių kurias pateikė atsakovė, matosi, jog ŽŪB „Edagra“ turi suinteresuotumą naudoti žemės sklypą kurio derlingumas yra geresnis, dėl ko ir liudijimas yra palankesnis atsakovei. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pirma, iš viešojoje erdvėje esančių duomenų (www.rekvizitai.lt) matyti, kad ŽŪB „Edagra“ pirmininke yra E. K.. Antra, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovei priskirtina žemės sklypo dalis yra derlingesnė, ar kad ŽŪB „Edagra“ siekia išsinuomoti būtent atsakovei priskirtiną žemės sklypo dalį. Akcentuotina, jog 2021 m. rugpjūčio 3 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu nustatyta, kad ginčo žemės sklypo žemės ūkio naudmenų našumo balas yra 50,2. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad našumas atskirose žemės sklypo dalyse iš esmės skiriasi, todėl darytina išvada, kad aplinkybių susijusių su skirtingu žemės sklypo dalių derlingumu ieškovė neįrodė. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ŽŪB „Edagra“ iki R. Š. padovanojant ginčo žemės sklypo dalį ieškovei, 2015 m. birželio 17 d. nuomos sutartimi buvo išsinuomojusi šiuo metu ieškovei priklausančią ginčo sklypo dalį, kas apeliacinės instancijos teismo vertinimu leidžia daryti išvadą, jog ŽŪB „Edagra“ nėra suinteresuota vien atsakovei priklausančios ginčo žemės sklypo dalies nuoma, o tai be kita ko paneigia ieškovės pamąstymus dėl liudytojos suinteresuotumo.

29. Taip pat apeliaciniu skundu siekdama paneigti aplinkybes, jog tarp šalių buvo nusistovėjusi naudojimosi žemės sklypu tvarka, ieškovė teigia, jog nei atsakovė, nei jos brolis niekada realiai nesinaudojo ginčo žemės sklypu, todėl ir dėl naudojimosi tvarkos susitarti negalėjo. Šie apeliacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais. Pažymėtina, jog žemės sklypo nuomos sutarties sudarymas laikytinas savininko nuosavybės teisės įgyvendinimu, t. y. atsakovė ir jos brolis sudarydami ginčo sklypo nuomos sutartį iš esmės disponavo savo turimomis nuosavybės teisėmis, o liudytojos teikti paaiškinimai, kad atsakovės brolis išnuomodamas jai ginčo sklypo dalį, nurodė, kuria dalimi jis faktiškai naudojasi, leidžia daryti išvadą, kad realus atsakovės susitarimas su broliu, dėl ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymu egzistavo.

30. Atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad byloje kaip atsvaras liudytojos E. K. teisme duotiems paaiškinimams, turėjo būti apklaustas ir atsakovės brolis. Pažymėtina, jog ieškovė minėto liudytojo niekaip nesugebėjo atsivesti į pirmosios instancijos teisme vykstančius teismo posėdžius, prašymo teismui jį atvesdinti neteikė, o vėliau tokio savo prašymo atsisakė.

31. Įvertinus visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

32. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

34. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo priteisti iš ieškovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, bei kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus, t. y. 2021 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą SER ŽS2021 Nr. 152, pagal kurią mokėtiną sumą sudaro 1 089 Eur, suteiktų teisinių paslaugų ataskaitą bei 2021 m. spalio 10 d. mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, jog atsakovė sumokėjo advokatui 1 090 Eur sumą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taip pat atsižvelgdama į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, konstatuoja, kad atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidais, patirtas apeliacinės instancijos teisme yra pagrįstas, todėl iš ieškovės atsakovei priteistina 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis)..

35. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei R. V. iš ieškovės I. G. 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.