Kauno apygardos teismo sprendimas

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Arevita“ (toliau ir ieškovė) prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Agentus“ (toliau ir atsakovė): 1) 60587,94 Eur skolą, 2) 381,60 Eur delspinigius, 3) 8 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, 4) pripažinti negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3.1. sąlygą, numatančią, kad vienašalis darbų perdavimas nėra galimas ir vienašalio tarpinio darbų atlikimo akto F2 ir pažymos F3 pagrindu subrangovas neturi teisės išrašyti PVM sąskaitos faktūros, o rangovas tokios sąskaitos nepriims ir neapmokės; 4) bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodo, kad 2020 05 19 ieškovė UAB „Arevita” ir atsakovė UAB „Agentus“ sudarė Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lauko ir vidaus Elektrotechnikos tinklų įrengimo statybos objekte adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Sutarties 1 straipsnyje ieškovė įsipareigojo atlikti lauko ir vidaus elektrotechnikos tinklų įrengimo darbus, detalizuotus prie sutarties pridėtoje sąmatoje (priedas Nr. 1). Atsakovė sutarties 2.1. punkte įsipareigojo už sutartyje sulygtus darbus sumokėti fiksuotą 280 000 Eur plius PVM kainą. Vykdydama sutartį, ieškovė atliko visus sutartyje sulygtus bei papildomus į sąmatą neįtrauktus darbus ir, vadovaudamasi sutarties 7 straipsnio nuostatomis, atsakovei pateikė visus F2 formos Darbų atlikimo aktus, F3 formos pažymas apie atliktus darbus bei, vadovaujantis sutarties 3 straipsniu, - PVM sąskaitas - faktūras už tinkamai atliktus darbus. Atsakovė su ieškove neatsiskaitė už tinkamai atliktus darbus. Dėl skolos už neapmokėtus sutartyje sulygtus darbus. 2020 12 28 ieškovė atsakovei pateikė atliktų darbų aktus 2251-2-1-S001, 2251-1-2S002 (toliau abu kartu – aktas I), pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 6 už 2020 gruodžio mėn., 2020 12 15 PVM sąskaitą faktūrą ARV Nr. 110097, kurios suma 22 293,19 Eur be PVM. Atsakovė akte I nurodytus darbus priėmė, kaip tinkamai atliktus, taip pat priėmė ir 2021 01 07 pasirašė PVM sąskaitą – faktūrą ARV Nr. 110097, tačiau pagal šią PVM sąskaitą – faktūrą neatsiskaitė iki šiol. Sutarties 3.2.1. punkte nustatyta PVM sąskaitų - faktūrų apmokėjimo tvarka, kuria vadovaujantis, atsakovė įsipareigojo 95% PVM sąskaitoje - faktūroje nurodytos darbų kainos be PVM sumokėti per 45 kalendorines dienas. Vadovaujantis šia sutarties nuostata, 95% PVM sąskaitoje - faktūroje ARV Nr. 110097 nurodytos darbų kainos be PVM sudaro 21 178, 53 Eur. Atsakovė šią sumą privalėjo sumokėti iki 2021 02 21. Sutarties 3.2.2. punkte atsakovė įsipareigojo likusius 5% PVM sąskaitoje - faktūroje nurodytos darbų kainos be PVM sumokėti per 30 kalendorinių dienų po to, kai bus pasirašytas Baigiamasis Darbų priėmimo – perdavimo aktas ir ieškovė atsakovei pateiks garantinio laikotarpio laidavimo draudimo ir apmokėjimo dokumentą. Ieškovė raštu ne kartą kreipėsi į atsakovę reikalaudama nedelsiant atsiskaityti už sutartyje sulygtus tinkamai atliktus bei atsakovės priimtus darbus. Atsakovė, ir toliau nepagrįstai vengdama vykdyti pareigą pilnai atsiskaityti pagal PVM sąskaitą – faktūrą ARV Nr. 110097, formaliai motyvuoja, kad neva ieškovė nėra pilnai atlikusi visų sutartyje sulygtų darbų – neatliktas šviestuvo montavimas patalpoje Nr. 0.07 ir šviestuvų tarpų sandarinimas angaruose 0.01 ir 0.02. Ieškovė nesutinka su šia atsakovės pozicija, laiko ją nepagrįsta ir pabrėžia, kad visi sutartyje sulygti darbai yra atlikti. Tuo tarpu, atsakovės reikalaujami atlikti darbai (papildomo šviestuvo montavimas patalpoje Nr. 0.07 ir šviestuvų tarpų sandarinimas angaruose 0.01 ir 0.02), kuriuos atsakovė priskiria prie sutartyje sulygtų neužbaigtų darbų, yra papildomi darbai, neįtraukti į šalių sudarytą sutartį. Pažymi, kad pasirašant sutartį buvo planuojami, vertinami ir į sąmatą įtraukiami tie darbai, kurie buvo numatyti sutartyje bei prie jos pateikiamuose prieduose, t. y. Techniniame bei Darbo projektuose ir kituose susijusiuose dokumentuose. Sutarties pasirašymo metu, kuomet buvo tvirtinama ir sutarties kaina, pateiktame Darbo projekte patalpoje Nr. 0.07 buvo numatytas dviejų šviestuvų IP65 montavimas. Du šviestuvai buvo numatyti ir vėlesnėse Darbo projekto laidose, pvz.: 2020 03 laida 0, 2020 10 26 laida D - statybai. Taigi, ieškovė sumontavo tiek šviestuvų, kiek buvo suplanuota ir buvo įsipareigojusi sumontuoti pagal sutartį. Tuo tarpu, šviestuvų sandarinimas pagal visas šviestuvų montavimo technologijas apskritai nėra atliekamas. Esant poreikiui, atsakovė turėjo išskirti šviestuvų sandarinimą, kaip ypatingą/specialią techninę šviestuvų montavimo sąlygą (charakteristiką). Kadangi bendruoju atveju, vadovaujantis šviestuvų gamintojų rekomendacijomis, montuojant šviestuvus nėra numatytas šviestuvų sandarinimas bei atsakovė sutarties sudarymo metu šio poreikio neišreiškė ir nenurodė, kaip specialios techninės sąlygos, šviestuvų sandarinimas nepriskiriamas prie sutartyje sulygtų darbų, tad negali būti laikomas sutartyje sulygtų darbų trūkumu. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.64 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad „jeigu kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas laikomas jos nepažeidusiu. Kol kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, skolininkas negali būti laikomas ją pažeidusiu“. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nevykdo sutartimi prisiimtos prievolės sutartyje sulygtais terminais ir tvarka atsiskaityti su ieškove, ieškovė pagrįstai neatlikdama atsakovės reikalaujamų atlikti papildomų darbų, nelaikoma pažeidusia sutartinę prievolę vykdyti atsakovės nurodymus. Dėl susidariusios skolos už neapmokėtus papildomai atliktus darbus. Ieškovė be sutartyje sulygtų atliktų darbų, taip pat atliko papildomus darbus, neįtrauktus į sutarties pasirašymo metu sudarytą sąmatą: papildomai atlikti darbai, nurodyti 2021 01 25 atliktų darbų aktuose Nr. 2251-3-1 ir Nr. 2251-3-2 (toliau kartu – aktas II) bei pažymoje apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr.1; papildomai atlikti darbai, nurodyti 2021 03 12 atliktų darbų akte Nr. 2251-4-1 (toliau kartu – aktas III) bei pažymoje apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 8. Sutartyje sulygta tvarka ieškovė už atliktus papildomus darbus išrašė ir atsakovei pateikė PVM sąskaitas – faktūras: 2021 01 25 PVM sąskaitą – faktūrą ARV Nr. 110179, kurios suma 18 453,45 Eur plius PVM, pagal aktą II ir 2021 03 12 PVM sąskaitą – faktūrą ARV Nr. 110304, kurios suma 19 841,30 Eur plius PVM, pagal aktą III. Vadovaujantis sutarties 2.3. punktu darbų kaina gali būti didinama, jeigu papildomų darbų kaina ir papildomi darbai buvo suderinti su atsakove. Sutarties 2.8. punkte šalys susitarė, kad ieškovei raštu įspėjus atsakovę apie būtinybę atlikti į sąmatą neįtrauktus darbus ir tarp šalių kilus ginčui, ar šie darbai yra įtraukti į sutarties 2.1. punkte nustatytą darbų kainą ar tai yra papildomi darbai, atsakovei raštu pareikalavus, ieškovė privalo nedelsdama atlikti šiuos papildomus darbus ir negali jokia apimtimi stabdyti darbų vykdymo. Tokiu atveju šalių ginčas dėl šių darbų kainos ir apmokėjimo sprendžiamas sudarant baigiamąjį darbų priėmimo – perdavimo aktą. Sprendžiant papildomų darbų atlyginimo klausimą, atsakytina: (i) ar darbai, įvardijami papildomais, buvo įtraukti į sąmatą, parengtą pasirašant rangos sutartį, (ii) ar ieškovas galėjo numanyti ir įvertinti, kad sutarties vykdymo eigoje atsiras šių papildomų darbų poreikis, (iii) ar papildomi darbai buvo atlikti, informuojant apie jų atlikimą atsakovę. Pažymi tai, kad ieškovė sutartimi įsipareigojo darbus atlikti, vadovaujantis parengtu Darbo projektu ir juo vadovaujantis parengta darbų sąmata, pridėta prie rangos sutarties. Darbo projektas sutarties vykdymo metu buvo keistas ne vieną kartą. Keičiant Darbo projektą, keitėsi ir darbų apimtys bei sunaudojamų medžiagų kiekis. Taip pat, sutarties vykdymo eigoje keitėsi atsakovės užsakovo poreikiai, susiję su darbų apimtimis bei rezultatu, buvo išreiškiami vis nauji pageidavimai ir formuojami papildomi darbai. Ieškovė sutarties sudarymo metu neturėjo galimybės numatyti/atspėti, kad tiek kartų bus keičiamas darbo projektas, kad taip pasikeis darbų ir sunaudotų medžiagų apimtys bei negalėjo numanyti atsakovės užsakovo būsimų pageidavimų, tad, neturėdama galimybės žinoti šių pasikeitimų, neturėjo galimybės jų įvertinti ir įtraukti į sutarties pasirašymo metu parengtą sąmatą. Taigi, ieškovės atlikti darbai nebuvo įtraukti į sutartyje numatytą darbų kainą (sąmatą). Antra, visi papildomi darbai buvo atliekami ne tik su atsakovės žinia, bet netgi jos nurodymu, suvokiant, kad tai nėra sutartyje sulygti bei į sąmatą įtraukti darbai. Ieškovė el. laiškais bendraudama su atsakove suderino konkrečiai kokius papildomus darbus atliks, kokias medžiagas naudos ir netgi derino papildomų darbų kainą. Pažymi, kad atsakovė skatino ieškovę greičiau atlikti papildomus darbus nelaukiant kol bus pasirašyti papildomi susitarimai. Atsakovės skatinimas atlikti papildomus darbus, nelaukiant kol bus pasirašytas papildomas susitarimas dėl papildomų darbų, nurodant, kad „viskas bus įtraukta, užaktuota vėliau“,- atsispindi rangovo ir subrangovo elektroniniame susirašinėjime: 2020 08 07 el.laiškas, 2020 09 08 el. laiškas, 2020 09 14 el. laiškas, 2020 09 22 el. laiškas. Atsakovė žadėjo už šiuos darbus apmokėti. 2020 10 27 – 2020 11 04 el. susirašinėjime yra aiškiai išreikštas atsakovės atstovo L. Š. nurodymas: „statybos darbų stabdyti negalime. Nurodau atlikti kabelio keitimo darbus pilna apimtimi. Papildomus darbus apmokėsime.” L. Š. tame pačiame susirašinėjime taip pat nurodė atsakovei: „pateik sąmatą ir grafiką darbų atlikimo“. Taip pat, atsakovės statybos projekto vadovas L. Š. 2020 12 16 el. laiške patvirtino, kad pasirašytas papildomas susitarimas bus perduotas ieškovei iškart, kai jį gaus pasirašytą atsakovės direktoriaus. Taigi, net nebuvo diskusijų, kad tokie darbai yra papildomi darbai bei atsakovė nekvestionavo papildomų darbų atlikimo įkainių. Po to, kai jau papildomi darbai buvo atlikti ir ieškovė, vykdydama atsakovės nurodymą - atliktų darbų aktus bei PVM Sąskaitą – faktūrą už papildomus darbus pateikė po darbų atlikimo, viename iš savo pranešimų atsakovė siūlė mažinti ieškovei priskaičiuotų delspinigių sumą, jei atsakovė per pusę sumažins papildomų darbų kainą. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstas išvadas: pirma, atsakovė suprato ir vertino į sąmatą neįtrauktus ieškovės atliktus darbus kaip papildomus darbus, t. y. prašė pateikti sąmatas, atlikimo grafikus, netgi derėjosi dėl jų kainos, antra, atsakovės pasiūlymas sumažinti delspinigius, jei ieškovė sumažins papildomai atliktų darbų kainą, patvirtina, kad darbai yra atlikti tinkamai. 2021 03 17, 2021 03 29 ieškovė pateikė pretenzijas dėl atsiskaitymo už papildomai atliktus darbus, atsakovė šiuos dokumentus grąžino ieškovei. Aplinkybę, jog ieškovė tinkamai ir laiku atliko sutartyje sulygtus bei papildomus darbus, patvirtina atsakovės užsakovo MAAS Aviation viešoje erdvėje paskelbtas informacinis pranešimas, kuriame jis didžiuojasi, nepaisant susiklosčiusios epidemiologinės situacijos šalyje, užbaigęs Orlaivių dažymo angaro darbus laiku. Dėl ieškovės teisės vienašališkai pasirašyti Atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktus bei Baigiamąjį darbų perdavimo – priėmimo aktą. Ieškovė, atlikusi papildomus darbus, atsakovei pasirašymui pateikė atliktų - darbų aktą I ir atliktų - darbų aktą II bei Baigiamąjį perdavimo – priėmimo darbų aktą, tačiau atsakovė formaliais pagrindais, neva papildomi darbai nebuvo suderinti, atsisakė šiuos aktus priimti ir apmokėti už šiuose aktuose įvardintus papildomus darbus. Pažymi, kad sutarties 5.2.3. punkte įtvirtinta, kad rangovas gali atsisakyti priimti subrangovo atliktus darbus tik tuo atveju, jeigu darbų defektai yra esminiai ir nepašalinami. Vadovaujantis šia sutarties nuostata, atsakovei nepareiškus jokių pretenzijų ir neįvardinus jokių esminių ir nepašalinamų darbų defektų, ieškovės atlikti papildomi darbai, laikytini atlikti tinkamai, tad privalo būti atsakovės priimti ir atlyginti. Vadovaujantis CK 6.681 ir 6.694 straipsnių nuostatomis, užsakovas (nagrinėjamu atveju atsakovas) privalo priimti rangovo (nagrinėjamu atveju ieškovo) perduodamus darbo rezultatus. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus. Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę. Formuojamoje vieningoje teismų praktikoje, išaiškinta, kad ši įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra speciali, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiuose kaip priemonė, užkertanti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 03 16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-134-464/2017). CK 6.200 str. reglamentuoja sutarties vykdymo principus, kuriais vadovaujantis šalys, vykdydamos sutartį, privalo bendradarbiauti ir kooperuotis bei stengtis, kad sutartis būtų vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Dėl atsakovės pareigos mokėti delspinigius. Vadovaujantis sutarties 3.3. punktu, numatančiu, kad „rangovas, praleidęs atsiskaitymo terminą, subrangovui moka 0,02 % dydžio delspinigius nuo pradelstos skolos sumos iki ši skola bus pilnai sumokėta“. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra neapmokėjusi PVM sąskaitos – faktūros ARV Nr. 110097, kurios apmokėjimo terminas suėjo 2021 01 29, už uždelstą laikotarpį, t. y. 90 dienų, iš atsakovės už priteistini 0,02 % dydžio delspinigiai nuo pradelstos 21 178,53 Eur (nuo 95% PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytos sumos) be PVM sumos, kas sudaro 90 dienų x4,24 Eur/1 d.=381,60 Eur delspinigių. Dėl procesinių palūkanų priteisimo. CK 6.37 straipsnio 1 ir 2 dalys reglamentuoja, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai; skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo. CK 6. 210 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio; kai abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. LR Mokėjimų atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad skolininkui skaičiuotina 8 procentų dydžio metinių palūkanų suma. Vadovaujantis aukščiau išdėstytomis įstatymų nuostatomis, prašo priteisti 8 procentų dydžio procesines palūkanas. Patikslintame ieškinyje papildomai nurodo, kad niekinio sandorio (šiuo atveju sutarties 3.1. punkto sąlygų) faktą teismas gali konstatuoti savo iniciatyva (CK 1.78 straipsnio 5 dalis), reikalavimas dėl sutartinės sąlygos pripažinimo (negaliojančia) niekine nebuvo suformuotas kaip atskiras materialusis reikalavimas. Dėl subrangos sutarties 3.1. punkte numatytos sąlygos pripažinimo negaliojančia. Šalių sudarytos Sutarties 3.1.punkte yra numatyta, kad subrangovas įgyja teisę pateikti Rangovui PVM sąskaitą faktūrą už pagal šią Subrangos sutartį tinkamai atliktus darbus tik tada, kai abi šalys be pastabų pasirašo Tarpinį Darbų atlikimo aktą F2 ir pažymą F3 šioje Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Vienašalis Darbų perdavimas nėra galimas ir vienašalio Tarpinio Darbų atlikimo akto F2 ir pažymos F3 pagrindu Subrangovas neturi teisės išrašyti PVM sąskaitos faktūros, o Rangovas tokios sąskaitos nepriims ir neapmokės. Ieškovė šią sąlygą laiko nesąžininga ir prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo nuostatoms, tad pripažintina negaliojančia. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad rangos sutartinių santykių turinį sudarančios rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį, t. y. vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas: rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovų medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir tinkamos kokybės, užsakovas privalo darbus priimti ir už juos atsiskaityti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005; 2009 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2009; kt.). CK 6.662 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad: „Užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus.“ CK 6.694 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad „užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis.“ Šiose civilinio kodekso nuostatose yra imperatyviai reglamentuojama užsakovo (šiuo atveju atsakovės) pareiga priimti rangovo (šiuo atveju ieškovės) atliktus darbus su išlygom ar be jų, išskyrus išimtinius atvejus, t.y. vadovaujantis CK 6.694 straipsnio 6 dalimi, užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti. Atsisakius pasirašyti atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą, CK 6.694 straipsnio 4 dalis numato vienašalio perdavimo akto pasirašymo teisę bei tvarką. Šioje teisės normoje nurodyta, kad, jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje vieningoje praktikoje, kasacinio teismo išaiškinta, kad ši įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra speciali, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiuose kaip priemonė, užkertanti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016, 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vieningą praktiką, pagal kurią nustatant, teisės norma yra imperatyvi ar ne, svarbus lingvistinis normos aiškinimas – jeigu vartojami žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., tai darytina išvada, kad teisės norma yra imperatyvi. Jeigu teisės normoje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, vadovaujamasi civilinės teisės normų aiškinimo principais: atsižvelgiama į tam tikros teisės normos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. (CK 1.9 straipsnis). Nustačius, kad tam tikra teisės norma yra imperatyvi, reikia išsiaiškinti, ar konkretus sandoris sudarytas pažeidžiant šioje normoje įtvirtintą įsakmų reikalavimą arba draudimą ir ar šio pažeidimas lemia būtent sandorio negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008; 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-915/2015).Imperatyvi įstatymo nuostata reiškia, kad teisės subjektas pats negali pasirinkti kitokio elgesio varianto, o privalo elgtis taip, kaip yra nustatyta imperatyvioje teisės normoje (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-761-565/2021). Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, rangovas privalo priimti tinkamai atliktus darbus ir kitokio elgesio varianto pasirinkti negali. Atsižvelgiant į tai bei į susiklosčiusias aplinkybes, šalių 2020 05 19 sudarytos Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3.1. punktas prieštarauja imperatyvioms CK 6.662 straipsnio 1 dalies, 6.694 straipsnio 1, 4 ir 6 dalių nuostatoms. CK 1.80 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Sutarties 3.1.punkte numatyta sąlyga, kad subrangovas įgyja teisę pateikti Rangovui PVM sąskaitą faktūrą už pagal šią Subrangos sutartį tinkamai atliktus darbus tik tada, kai abi šalys be pastabų pasirašo Tarpinį Darbų atlikimo aktą F2 ir pažymą F3 šioje Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais; vienašalis Darbų perdavimas nėra galimas ir vienašalio Tarpinio Darbų atlikimo akto F2 ir pažymos F3 pagrindu Subrangovas neturi teisės išrašyti PVM sąskaitos faktūros, o Rangovas tokios sąskaitos nepriims ir neapmokės, pripažintina negaliojančia (niekine). Taigi, susiklostė situacija, kad atsakovė, piktnaudžiaudama savo padėtimi nepagrįstai nepriima darbų, nepasirašo atliktų darbų akto, nors darbai yra tinkamai atlikti bei yra naudojamasi jų rezultatu. Toks jos elgesys vertinamas, kaip siekimas išvengti pareigos atsiskaityti su ieškove, nors tokia pareiga, vadovaujantis aukščiau išdėstytu, yra imperatyviai reglamentuojama civiliniame kodekse.