Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠA ? Baudžiamoji byla Nr. 1-141-1048/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22421-2017-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.2.; 2.3.6.4.

2018 m. gegužės 22 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. R. 2017 m. gegužės 9 d., apie 11 val. 40 min. (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių punktą Nr. 9, reglamentuojantį, kad „<...> Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti“, ir Nr.101, reglamentuojantį, kad „<...> Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ar kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams“, t. y. jis, darydamas apsisukimo manevrą, nepraleido ta pačia gatve važiuojančio dviratininko A. V. ir jį partrenkė automobilio kairės pusės dalimi, dėl ko dviratininkui A. V. buvo padaryti sužalojimai: dešinės priekinės kaukolės pamato duobės kaulų lūžiai, galvos smegenų kairiojo pusrutulio sumušimas, dešiniojo skruostikaulio lanko lūžis, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju ir voratinkliniu dangalais kairėje, dešinės plaštakos ir kairiojo kelio odos nubrozdinimai, sukėlę sunkų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis L. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis L. R. teismo posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad maždaug prieš metus laiko, tikslios datos nepamena, apie 12 val. savo tėvui priklausančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo į mokyklą, kur buvo laikomas lietuvių kalbos egzaminas, į kurį jis vėlavo. Važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve pamatė dviratininką, kurį aplenkė ir toliau važiavo tiesiai. Prie mokyklos užtruko ieškodamas vietos automobiliui pastatyti ir nuvažiavęs į gatvės galą norėjo daryti apsisukimo manevrą. Pavažiavęs link gatvės dešiniojo kelkraščio, parodė posūkio signalą, pažiūrėjo per veidrodėlį ir nieko nepastebėjęs suko vairą, kuomet nukentėjusysis A. V. atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio kairės pusės priekinį ratą. Po įvykio jis padėjo nukentėjusiajam atsitraukti nuo važiuojamosios kelio dalies, patraukė ir jo vairuotą dviratį bei iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kurios automobiliu nukentėjusysis buvo išvežtas į Šiaulių ligoninę, o pats įvykio vietoje buvo apklaustas policijos pareigūnų. Dėl šio įvykio labai gailisi, eismo įvykis įvyko dėl neapdairumo. Kitą dieną po minėto įvykio nuvažiavęs į ligoninę pas A. V., jo atsiprašė už sukeltą eismo įvykį, pasiūlė pagalbą dėl nuvežimo į gydymo įstaigas ar gydymo apmokėjimo. Vėliau su nukentėjusiuoju kalbėjęs telefonu, vėliau jo tėvai buvo nuvykę pas nukentėjusįjį į namus, o 2017 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje nuvažiavęs pats teiravosi apie jo sveikatą ir siūlė materialinę pagalbą. Teigia, tuomet nukentėjusiajam pasiūlęs 1000 Eur pagalbą, šis išreiškė prašymą žodžiu atlyginti jam 5000 Eur dydžio žalą, kurią pokalbio metu sumažino iki 3000 Eur dydžio, tačiau pageidavo žalos atlyginimo iškart, su kuo jis nesutiko, nes nei pats, nei tėvai neturėjo tokių lėšų. Iki teisminio bylos nagrinėjimo dėjęs pastangas dalimis atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą ir per pašto skyrių pervedęs jam 500 Eur dydžio žalos atlyginimo dalį iš savo santaupų už darbą per vasarą, tačiau nežino, ar ji buvo priimta. Pareiškė nuomonę nukentėjusiajam išgalėsiąs atlyginti 2000 Eur padarytos žalos per vienerių metų laikotarpį, kadangi mokosi kolegijoje, mokslas truks trejus metus, stipendijos negauna, jį išlaiko tėvai, skirdami apie 300 Eur per mėnesį, savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių neturi, yra išlaikomas tėvų. Sumokėti nukentėjusiojo pareikštos 10 000 Eur dydžio sumos neturtinei žalai atlyginti negalėsiąs, nes neturi lėšų, o įsidarbinti iki šiol nepavyko, nors ir bandė, tačiau sudėtinga suderinti studijas kolegijos dieniniame skyriuje ir darbą. Patvirtino pripažįstąs savo kaltę dėl sukelto eismo įvykio, dėl to labai gailisi, anksčiau buvo baustas kelis kartus už nedidelius teisės pažeidimus. Po šio eismo įvykio administracine tvarka baustas nebuvo.

Nukentėjusiojo A. V. atstovo prašymu, siekiant patikslinti civilinį ieškinį, į posėdį buvo iškviestas išvadą dėl nukentėjusiajam eismo įvykio metu padarytų sužalojimų pateikęs medicinos ekspertas L. J., kuris teismo posėdyje patikslino, kad A. V. buvo nustatytas galvos sumušimas, dešinės plaštakos ir kairio kelio odos nubrozdinimai. L. J. nurodė specialisto išvadą surašęs pagal pateiktus medicininius dokumentus Respublikinės Šiaulių ligoninės pirminio – 14 dienų trukmės gydymo istorijos. Specialisto išvados surašymo dieną – 2017-06-01 daugiau duomenų ar medicininių dokumentų apie kitus A. V. nustatytus sužalojimus nebuvo. Pagal turėtus duomenis A. V. be aukščiau išvardintų sužalojimų buvo nustatytas kairio kelio odos nubrozdinimas, kelio lankstumas buvo, rentgenogramos pagalba nustatyta, jog kairio kelio ir dešinio peties lūžių bei fliuktuacijos (skysčių ar kraujo susikaupimo sąnaryje) nebuvo. A. V. sunkus sveikatos sutrikdymo mastas nustatytas dėl galvos sužalojimų visumos Kiti nustatyti sužalojimai traktuojami sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą. Specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodyti duomenys apie tai, jog kairysis kelio sąnarys nedaug sutinęs, skausmingas, patinęs dešinysis petys, buvo gauti iš įrašų pateiktuose medicininiuose dokumentuose. Tvirtinti, jog pastarieji sužalojimai buvo gauti eismo įvykio metu, o ne dėl lėtinių ligų, nebuvo duomenų, todėl jie nevertinti. Specialisto išvadoje yra nurodytas A. V. nustatytas sužalojimas – dešiniojo skruostikaulio lanko lūžis. L. J. teigimu, skruostikaulio lankas nėra tiesiogiai susijęs su dantų prisitvirtinimo vieta, nes dantenos yra viršutiniame žandikaulyje. Susipažinęs su visa prie bylos pridėta medicinine dokumentacija dėl nukentėjusiojo A. V. gydymo, specialistas L. J. nurodė pateiktą Respublikinės Šiaulių ligoninės gydymo istoriją išnagrinėjęs rašydamas specialisto išvadą bei susipažino su AB ERGO pateiktais duomenimis. Dėl duomenų, susijusių su dantų gydymu, specialistas paaiškino nustatęs, jog nukentėjusiojo gilus dantų kariesas buvo gydomas ne tik traumą patyrusioje dantų pusėje, bet ir kitoje – kairėje pusėje, jis buvo gydomas ir prieš pat traumą, t. y. kovo 30 dieną, bei anksčiau, todėl šis dantų gydymas su eismo įvykio metu patirta trauma yra nesusijęs. Iš asmens sveikatos istorijoje esančios aprašytos rentgenogramos matyti, kad A. V. kairiojo kelio sąnario 2-3 laipsnio degeneraciniai artroziniai pakitimai diagnozuoti dar 2009 metais, kurie nustatyti ir atliktos kelio sąnario operacijos – artroskopijos metu. Taigi, minėti degeneraciniai sužalojimai yra susiję su asmens amžiumi ir šie sąnario susidėvėjimo pakitimai nesusiję su eismo įvykio metu patirta trauma. Minėto kelio menisko plyšimas galėjo įvykti bet kurio, nors ir nedidelio fizinio krūvio metu ir yra susijęs su anksčiau diagnozuotais 2 – 3 laipsnio degeneraciniais susidėvėjimo pakitimais. Kategoriškai teigti, jog minėtą sužalojimą įtakojo eismo įvykio metu patirta trauma, nėra galimybės, nes nėra tokių duomenų. Dėl dešinio peties patinimo atlikto magnetinio rezonanso tyrimo metu nustatyta ir išvadoje pažymėtas uždegimas, o objektyvių trauminių sužalojimų nenustatyta ir šis sužalojimas taipogi nesusijęs su trauma, patirta eismo įvykio metu. Todėl, specialisto teigimu, sąnarių patologijos gydymas su eismo įvykio trauma nesusijęs, o dešinės plaštakos ir kairio kelio odos nubrozdinimai pateiktoje specialisto išvadoje priskirti eismo įvykio metu patirtiems sužalojimams ir aprašyti. Specialisto teigimu, nors patirtos traumos gali turėti įtakos lėtinių ligų paūmėjimui, tačiau pagal sveikatos sutrikdymo masto taisykles jie nėra vertinami ir sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti tai reikšmės neturi. L. J. nuomone, apskritai sportininkų, kaip ir šiuo atveju – nukentėjusiojo sąnariai sportuojant pakenkiami pirmiausia ir žymiai dažniau, kas ypač atsispindi vyresniame amžiuje. Po gydymo stacionare nukentėjusiajam diagnozuoti liekamieji reiškiniai dėl patirtos galvos traumos – potrauminė encefalopatija (galvos smegenų veiklos sutrikimai), o duomenų apie šių reiškinių išlikimą po reabilitacinio gydymo, paaiškino neturįs. Minėti liekamieji reiškiniai yra susiję su eismo įvykiu. Priklausomai nuo reabilitacijos efektyvumo, asmens noro pačiam reabilituotis, individualių organizmo savybių, liekamieji reiškiniai gali išnykti, tačiau, tikėtina, jog liks visą gyvenimą. Dėl nukentėjusiajam nustatyto netekto 70 procentų darbingumo, specialistas nuomonės pareikšti negalėjo.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo L. R. prisipažinimo jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodoma:

2017-05-09 tarnybiniu pranešimu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2017-05-09 apie 11 val. 40 min. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) gimnazija L. R., vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini) gatvėje darydamas apsisukimo manevrą nepastebėjo ta pačia gatve važiuojančio dviratininko A. V., kuris atsitrenkė į L. R. vairuojamo automobilio kairės pusės priekinį ratą bei kairės pusės priekinį sparną. Eismo įvykio metu A. V. nuvirtęs ant asfalto susižalojo, GMP ekipažu išvežtas į Šiaulių respublikinę ligoninę, kurioje jam diagnozuotas kaukolės lūžimas su hematoma, dešinės rankos sumušimas, tolesniam gydymui paguldytas neurochirurgijos skyriuje (1 t., b. l. 1).

2017-05-09 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu su priedais ir eismo įvykio vietos schema nustatyta, kad įvykio vieta yra važiuojamoji kelio dalis (duomenys neskelbtini), ties Ramučių gimnazija (1 t., b. l. 8-19).

2017-06-09 Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato vyresniosios tyrėjos tarnybiniu pranešimu nuspręsta ikiteisminį tyrimą tęsti pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, požymius (1 t., b. l. 7).

2017-05-09 transporto priemonės techninės apžiūros aktu aprašyti rasti automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), techniniai defektai – įlenktas kairės pusės priekinis sparnas (1 t., b. l. 21).

Iš 2017-11-24 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad:

Techniniu požiūriu pagrindine sąlyga įvykiui kilti buvo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo L. R. veiksmai,– posūkio į kairę (apsisukimo) manevrą vykdydamas ne iš kraštinės kairiosios padėties, nedavė kelio ir sudarė kliūtį jo vairuojamą automobilį iš kairės dviračiu apvažinėjusiam A. V. bei su juo susidūrė (1 t., b.l. 30-33).

2017-06-01 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad: A. V. padaryti sužalojimai: dešinės priekinės kaukolės pamato duobės kaulų lūžiai, galvos smegenų kairiojo pusrutulio sumušimas, dešiniojo skruostikaulio lanko lūžis, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju ir voratinkliniu dangalais kairėje, dešinės plaštakos ir kairio kelio odos nubrozdinimai. A. V. dėl kaukolės pamato kaulų lūžių ir galvos smegenų sumušimo su ryškia židinine neurologine simptomatika, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 64-65).

Pagal 2017-05-18 specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), L. R. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 79).

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, o kaltinamasis L. R., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko tiek prokuroras, tiek kaltinamasis ir jo gynėja, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnis).

Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kadangi BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, veikos kvalifikavimui pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą) ir padarinius (sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), bet ir priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo.

Įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, yra pagrindas išvadai padaryti, kad L. R. 2017 m. gegužės 9 d., apie 11 val. 40 min. (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, prieš darydamas apsisukimo manevrą neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepraleido ta pačia gatve važiuojančio dviratininko A. V. ir jį partrenkė automobilio kairės pusės dalimi. Tokiu būdu L. R. pažeidė KET 9, 101 punktų reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. V. sveikata - dešinės priekinės kaukolės pamato duobės kaulų lūžiai, galvos smegenų kairiojo pusrutulio sumušimas, dešiniojo skruostikaulio lanko lūžis, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju ir voratinkliniu dangalais kairėje, dešinės plaštakos ir kairiojo kelio odos nubrozdinimai, ir kaltinamojo L. R. padaryti eismo taisyklių pažeidimai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su sunkiu sveikatos sužalojimu, kas sudaro pagrindą kaltinamojo L. R. veiksmus kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalį.

Kaltinamojo L. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, kad L. R. padaryta nusikalstama veika yra neatsargi. L. R. studijuoja (duomenys neskelbtini) kolegijos 1 kurse, jam suteiktas bendrabutis, už kurį kas mėnesį moka 48,00 Eur, jis niekur nedirba, išlaikomas tėvų, neteistas, 2016 metais du kartus nubaustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t.y. už neturint dvejų metų vairavimo stažo automobilio vairavimą be skiriamojo ženklo “Klevo lapas” ir automobilio vairavimą neprisisegus saugos diržo, už šiuos pažeidimus paskirtos baudos sumokėtos.

Byloje pateikti 2018-04-16 kvitas, pinigų perlaidos priėmimas patvirtina, kad L. R. nukentėjusiajam A. V. sumokėjo 500,00 Eur padarytai žalai atlyginti. Apie tai, kad pinigus gavo, teismo posėdžio metu patvirtino ir pats nukentėjusysis A. V. Be to, kaltinamojo parodymai patvirtina, kad jis aplankydamas ligoninėje nukentėjusįjį pastarajam paliko 50,00 Eur žalai atlyginti. Šią aplinkybę patvirtino ir pats nukentėjusysis.

Kaltinamasis L. R. pateikė prašymą, kuriuo prašo perduoti jį laiduotojo A. R. atsakomybei be užstato vienerių metų laikotarpiui, o kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

A. R. teismo posėdyje nurodė pateikęs prašymą paskirti jį kaltinamojo laiduotoju. Paaiškino, kad eismo įvykio dieną nuvyko pas nukentėjusiojo, kuris buvo išvežtas į ligoninę, žmoną į namus pasiteirauti apie jo sveikatą. Vėliau į ligoninę pas nukentėjusįjį važiavo jo žmona ir sūnus. O nukentėjusiajam grįžus į namus, aplankė jį vėl. Kaltinamasis L. R. yra jo vyriausias sūnus, kuriam šiuo metu reikalinga jo pagalba. Sūnaus poelgį vertina kritiškai, mano jį esant kaltu, tačiau įvertino tai, kad sūnus eismo įvykio metu buvo blaivus, iki eismo įvykio turėjo vienerių metų lengvojo automobilio vairavimo stažą. Mano galėsiąs sūnui padaryti teigiamą poveikį, nes ne kartą su juo kalbėjosi apie šį eismo įvykį, po kurio per šiuos metus sūnus vairuoja atsakingiau, daugiau nė karto nebuvo baustas už KET pažeidimus. Su sūnumi palaiko artimus ryšius, dažnai bendrauja tiek telefonu, tiek ir pas jį nuvyksta į mokymosi vietą – (duomenys neskelbtini), sūnus kiekvieną savaitgalį ir visų atostogų metu gyvena tėvų namuose, laisvalaikį praleidžia kartu, todėl mano galėsiąs jam daryti teigiamą įtaką bei padėti atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą – 2000 Eur. Šeimos mėnesio pajamos sudaro iki 1000 Eur, savo vardu turi automobilį, gyvenamąjį namą, išlaiko ne tik sūnų, bet ir nepilnametę dukrą.

Iš teismui pateiktų dokumentų nustatyta, kad A. R. yra kaltinamojo tėvas, vedęs, su sutuoktine I. R. augina du vaikus – sūnų L. R. (kaltinamąjį) ir nepilnametę dukrą K. R., gim. (duomenys neskelbtini). A. R. nėra teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, administracine tvarka nebaustas, nuo 2013-04-02 pagal neterminuotą darbo sutartį dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju, jam mokamas minimalus darbo užmokestis (be komandiruotpinigių), jis darbdavio charakterizuojamas teigiamai. A. R. sutuoktinė I. R. dirba (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamoje byloje prokuroras sutiko, jog kaltinamasis L. R. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Byloje nustatyta, kad L. R. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, duomenų, kad jo atžvilgiu pradėtų ikiteisminių tyrimų nėra, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusiajam A. V. iš dalies atlygino neturtinę žalą, o su pareikštu nukentėjusiojo reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo sutinka iš dalies dėl savo turtinės padėties, kadangi jis mokosi ir šiuo metu neturi galimybės įsidarbinti, tačiau esant galimybei ketina įsidarbinti. Pažymėtina, kad po eismo įvykio L. R. bendravo su nukentėjusiuoju, buvo nuvykęs tiek į ligoninę, tiek į nukentėjusiojo namus, siūlė atlyginti nukentėjusiajam žalą, tačiau nepavyko susitarti dėl žalos dydžio. Visi šie duomenys leidžia teismui pagrįstai manyti, kad L. R. nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų, kad jis visiškai atlygins teismo priteistą neturtinę žalą nukentėjusiajam, jo gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio. Todėl, esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, yra pagrindas atleisti kaltinamąjį L. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį, į galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju L. R. tėvas A. R. neteistas, administracine tvarka nebausta, dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Kaip pats A. R. nurodė, jis ne kartą su sūnumi kalbėjosi apie eismo įvykį, po jo sūnus vairuoja atsakingiau, daugiau nė karto nebuvo baustas už KET pažeidimus, jis su sūnumi palaiko artimus ryšius, dažnai bendrauja tiek telefonu, tiek ir pas jį nuvyksta į mokymosi vietą – (duomenys neskelbtini), sūnus kiekvieną savaitgalį ir visų atostogų metu gyvena tėvų namuose, laisvalaikį praleidžia kartu. Teismas, įvertinęs A. R. asmenines savybes, santykius su savo sūnumi L. R., sprendžia, kad yra pagrindas manyti, jog A. R. yra vertas pasitikėjimo, jo asmeninės savybės, laiduotojo reiklumas ir atsakingumas leis jam daryti teigiamą įtaką sūnui L. R.

Esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, yra pagrindas atleisti kaltinamąjį L. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, jį perduodant laiduotojos A. R. atsakomybei, laidavimo terminą nustatant 1 metams, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju būtent toks šio baudžiamojo proceso pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu būtų įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, t. y. asmuo nėra besąlygiškai atleidžiamas nuo atsakomybės. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali, o jei padaro naują tyčinį nusikaltimą privalo spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Pažymėtina, kad BK 67 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, tarp kurių numatytas ir atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Pažymėtina, kad svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis L. R. padarė neatsargų nusikaltimą, jį padarė būdamas blaivus, neapsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, tačiau teismas vertina tai, kad iki veikos padarymo, neturėdamas dvejų metų vairavimo stažo, kaltinamasis du kartus nubaustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Pažymėtina, kad vairuotojams, neturintiems dvejų metų vairavimo stažo, formuojasi vairavimo įgūdžiai, požiūris į save ir kitus eismo dalyvius, pareigingumo ir atsakomybės jausmas. Neturintis dvejų metų vairavimo stažo vairuotojas privalo ypač atidžiai ir rūpestingai vairuoti transporto priemonę, nepažeidinėti Kelių eismo taisyklių. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą L. R. tikslinga skirti BK 2 dalies 1 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise ir uždrausti jam vienerius metus vairuoti kelių transporto priemones (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis).

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusysis A. V. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį atsakovams L. R. ir draudimo kompanijai ERGO Insurance SE, kuriuo prašo jo naudai iš L. R. priteisti 10000,00 Eur neturtinės žalos, o iš atsakovo ERGO Insurance SE priteisti 21509,85 Eur negautų pajamų ir 325,43 Eur su gydymu susijusių išlaidų. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis atsisakė reikalavimo dėl 325,43 Eur su gydymu susijusių išlaidų priteisimo. Reikalavimo pagrindu dėl negautų pajamų priteisimo nurodė aplinkybes, kad A. V. iki sužalojimo dirbo (duomenys neskelbtini), jo vidutinis darbo užmokestis buvo 768,42 Eur. Dėl sužalojimo prarado 70 proc. darbingumo, nuo 2018-01-01 A. V. skirta 454,41 Eur valstybino socialinio draudimo netekto darbingumo pensija, todėl vieno mėnesio skirtumas tarp vidutinio darbo užmokesčio ir mokamos pensijos yra 314, 01 Eur. Draudimas iki šios dienos liko neišmokėjęs negautų pajamų už 68 mėnesius ir 14 dienų, kas sudaro 21509,85 Eur. Dėl neturtinės žalos nurodė, kad A. V. dėl patirtų sužalojimų ilgą laiką kentė skausmus, patyrė neigiamus išgyvenimus, jį ilgą laiką vargino galvos ir viso kūno skausmai, galvos svaigimas, sutrikusi orientacija, pykinimas, atminties praradimas. Stacionarinio, sanatorinio ir ambulatorinio gydymo metu jis privalėjo vartoti daug vaistų, alinti organizmą, dėl ko vėliau gali pasireikšti šalutinis poveikis. Dėl patirtos avarijos nuolat jaučiasi nesaugus, persekioja nerimas, sutriko miegas, jam reikalinga nuolatinė priežiūra. Dėl patirtų sužalojimų pakito gyvenimo kokybė, iki sužalojimų buvo aktyvus bendruomenės narys, nuolat sportavo, dalyvaudavo įvairiuose sporto renginiuose, buvo daug kartų apdovanotas už sportinius rezultatus, propogavo sveiką gyvenseną. Po sužalojimo nebegali vienas išeiti iš namų, dėl sveikatos sutrikdymo nustatytas 30 proc. darbingumas, šios pasekmės liks visam likusiam gyvenimui ir neatmetama, kad po tokios sunkios traumos sveikata tik blogės.

Draudimo kompanija ERGO Insurance SE pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su reikalavimu dėl negautų pajamų priteisimo nesutinka, prašė jį atmesti. Nesutikimo motyvus nurodė tai, kad asmuo reikalavimą reikšdamas atlyginti žalą civilinės atsakomybės draudikui, turi laikytis atitinkamus draudimo santykius reguliuojančių teisės aktų reikalavimų, kuriose nustatyta reikalavimo atlyginti žalą pateikimo, jo vertinimo ir draudimo išmokos išmokėjimo tvarka. Pažymėjo, kad ieškinyje neteisingai yra apskaičiuotas A. V. vidutinis darbo užmokestis, kadangi jis turi būti apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka bei atskaičius mokesčius, šiuo atveju paskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis sudaro 584,00 Eur. Pagal teismų praktiką negautų pajamų sąvoka turi būti suprantama kaip prarasto darbingumo procentinė piniginė išraiška. Vadinasi, A. V. prarastos pajamos nustatytu netekto darbingumo laikotarpiu nuo 2017-10-31 iki 2018-10-31 sudaro 408,80 Eur (584 X 70 proc.). Kadangi nukentėjusiajam nuo 2017-09-26 mokama 454,41 Eur netekto darbingumo pensija viršija negautų pajamų dydį.

Nukentėjusysis A. V. teismo posėdyje nurodė, jog L. R. buvo atvykęs pas jį į ligoninę, tačiau dienos neatsimena, galėjo būti, jog kitą dieną po eismo įvykio, dėl jo atsiprašė, davė 50 Eur, išreiškė norą susitarti dėl įvykio, gauti atleidimą. Vėliau kaltinamojo mama, tėtis ir sesuo buvo atvažiavę į jo namus, tačiau pokalbio metu susipyko ir jie išėjo. A. V. nurodė už patirtus sužalojimus paprašęs 3000 Eur žalos atlyginimo, o R. siūlė 1000 Eur sumokėti per mėnesį, dėl ko kaltinamojo artimieji supyko ir išėjo. Gal praėjus dar kelioms dienoms pas jį į namus atvyko L. R., kuriam jis pranešė sutinkąs gauti 2500 Eur žalos atlyginimo, kaltinamasis neatsakė nieko. A. V. patvirtino gavęs pašto perlaida 500 Eur, taipogi ligoninėje paėmęs L. R. duotus 50 Eur, t. y. iš viso 550 Eur. Iš draudimo bendrovės nurodė gavęs 5000 Eur žalos atlyginimo, bei pareiškęs ieškinį kaltinamajam dar 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis paaiškino iki eismo įvykio dirbęs sargu, turįs aukštesnįjį išsilavinimą, toje pačioje įmonėje dirbęs apie 18 metų, į jo pareigas įėjo patruliavimas transporto priemone, budėjimas poste, didelių sveikatos sutrikdymų neturėjęs, dalyvaudavęs lengvosios atletikos mėgėjiškose varžybose, atstovaudavo Akmenės rajoną. Ligoninėje nurodė gulėjęs 24 dienas, po to buvęs reabilitacijoje. Šiuo metu dėl eismo įvykio metu patirtų traumų nuolat vartoja vaistus, dažnai lankosi pas gydytojus, jaučia skausmą miego metu, suprastėjo atmintis, sunku susikaupti, sunkiai išlaiko pusiausvyrą, vaikšto nedideliu atstumu, t. y. savo namo kieme, nueina iki sodo sklypo. Apsirengti ir apsitarnauti gali savarankiškai. A. V. parodė ant kaltinamojo nepykstąs, jam atleidęs. Į prokuroro klausimą, kodėl iki draudimo bendrovės jam išmokėtos 5000 Eur dydžio išmokos savo patirtą žalą kaltinamajam L. R. buvo įvertinęs 3000 Eur, o gavęs minėtą išmoką dabar ją vertina iš viso 15 000 Eur, A. V. atsakė, jog tuomet sveikata dar nebuvo tokia prasta ir tikėjosi jos pagerėjimo. Šiuo metu neįžvelgia savo fizinės ir emocinės sveikatos būklės pagerėjimo, jo nuomone, ji dabar stabili.

2018-05-08 posėdžio metu advokatas Valdas Kairys nurodė palaikąs pareikštą patikslintą ieškinį iš dalies, nes jis buvo pareikštas iki specialisto apklausos. Atsisako ieškinio reikalavimo atlyginti padarytą 325,43 Eur turtinę žalą dėl atliktos kelio operacijos, kadangi apklausos teisme metu ekspertas patvirtino atsakovo UAB „Ergo“ išvadas, jog tarp patirto eismo įvykio ir šios traumos nebuvo tiesioginio ryšio. Todėl ieškinys atsakovui UAB „Ergo Insurance“ mažintinas 325,43 Eur suma. Vadovaudamiesi Darbingumo lygio vertinimo aktu ir 2017-10-31bendro pirminio specialiųjų poreikių vertinimo aktu, kuriuo nustatyta, jog A. V. reikalingas specialusis nuolatinės priežiūros, pagalbos poreikis, patvirtinančiais aplinkybę, jog A. V. įsidarbinimo ir gebėjimo dirbti galimybės yra itin menkos, palieka ieškinyje išreikštą reikalavimą dėl 21 509,85 Eur negautų pajamų priteisimo iš UAB „Ergo Insurance“. Teismui nusprendus priteisti visą išmoką nukentėjusiajam, vadovaujantis teismų praktika atsakovas turėtų sumokėti ir visus su tuo susijusius mokesčius. Nesutiktina su atsakovo atsiliepimu, jog negali būti priteistos negautos pajamos už laikotarpį ateityje, kadangi vadovaujantis Vyriausybės nutarimu patvirtintų taisyklių, pagal kurias apskaičiuojama ir išmokama žala, taip pat ir negautos pajamos, 51 p., jog sveikatos sužalojimo atveju dėl negautų pajamų, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, gali būti išmokamos periodinėmis išmokomis arba viso dydžio vienkartine išmoka. Nukentėjusysis išreiškė norą gauti viso dydžio vienkartinę išmoką pagal ieškinio reikalavimą, skaičiuojant po 314,01 Eur per mėnesį už 5 metų 8 mėnesių ir 14 dienų laikotarpį iki nukentėjusysis sulauks pensijinio amžiaus. Taip pat paliktinas ieškinio reikalavimas dėl 10 000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš L. R., kadangi kaltinamasis tiesiogiai nukentėjusiojo teisme neatsiprašė.

Kaltinamasis L. R. nurodė nesutinkąs su pareikštu ieškiniu dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, sutinka iš viso sumokėti 2000 Eur, iš jų jau sumokėta 550 Eur, nes daugiau sumokėti negali dėl savo turtinės padėties, šiuo metu nedirba, yra studentas, santaupų neturi. Minėtą 2000 Eur sumą nukentėjusiajam išmokėti jam padėtų tėvai. L. R. parodė, kad nukentėjusysis A. V. jo apsilankymo namuose metu, t. y. praėjus gal savaitei po tėvų lankymosi, išreiškė norą dėl 2500 Eur dydžio žalos atlyginimo ir jis pasakė pagalvosiąs. Nurodė žinojęs apie nukentėjusiojo pareikštą ieškinį, o vėliau pas jį nebevažiavo, nes nusprendė, kad tokia suma jam per didelė.

Lietuvos Respublikos CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Tačiau pažymėtina, kad žala kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tiksliai apskaičiuota. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją. Tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą – ieškovas.

Neturtinė žala atsiranda, nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismai vadovaujasi CK 6.250 straipsniu, 6.251 straipsnio 2 dalimi, kitomis Civilinio kodekso normomis, atsižvelgdami į teismų praktiką.

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tačiau kartu pažymėtina, kad atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, pažeidus nematerialias vertybes, tokias kaip asmens sveikata, žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Kartu teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis yra kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą.

Teisingas neturtinės žalos dydžio nustatymas sveikatos sužalojimo atvejais, ginant vieną iš svarbiausių žmogaus vertybių sveikatą, yra itin svarbus, nes žmogaus sveikata yra unikali vertybė, kurią turėdamas žmogus kaupia socialines, materialines ir kultūrines vertybes, kuria savo gerovę, o išgyvenimai, sukelti dėl sveikatos sutrikdymo, paprastai yra ypač dideli. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas darbingo amžiaus, jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t.. Eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5 792 Eur iki 57424 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 3K-3-402-421/2016).

Nagrinėjamoje byloje dėl nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajam A. V. padaryta neatsargiais nusikalstamais L. R. veiksmais, kuriais jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Iš pateiktos specialisto išvados, darbingumo lygio vertinimo akto matyti, kad A. V. padaryti sužalojimai: dešinės priekinės kaukolės pamato duobės kaulų lūžiai, galvos smegenų kairiojo pusrutulio sumušimas, dešiniojo skruostikaulio lanko lūžis, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju ir voratinkliniu dangalais kairėje, dešinės plaštakos ir kairio kelio odos nubrozdinimai. A. V. dėl kaukolės pamato kaulų lūžių ir galvos smegenų sumušimo su ryškia židinine neurologine simptomatika, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. A. V. buvo gydomas Šiaulių Respublikinės ligoninės neurochirurgijos skyriuje nuo 2017-05-09 iki 2017-05-23, skundėsi galvos skausmu, pykinimu, vėmimu, taikytas medikamentinis ir pirminis reabilitacinis gydymas. 2017-05-17 reabilitologo konsultacija: išlieka potrauminė encefalopatija, eisenos ataksija, reikalingas tolimesnis reabilitacinis gydymas neurologijos profilio sanatorijoje. Nuo 2017-05-23 iki 2017-06-10 gydymas reabilitacijoje, diagnozė kaip ir stacionare. Neurologo 2017-09-11, 2017-08-08 konstatuota: trauminė galvos smegenų liga, lėtinis periodas, Cefalginis sindromas, Vestibuloataksinis sindromas, Deš. Hemisindromas. 2017-10-04 nustatytas 17 balų vidutinis kognityvinis sutrikimas. 2017-08-17 diagnozuoti galvos smegenų potrauminiai pakitimai. 2017-09-07 diagnozuota trauminė galvos smegenų liga, vėlyvas periodas, encefalopatija. A. V. nuo 2017-10-31 iki 2018-10-30 nustatyta 70 procentų netekto darbingumo (2 t., b.l. 40-45). Tiek iš medicininių dokumentų, tiek iš teismo posėdžio metu duotų nukentėjusiojo paaiškinimų matyti, kad nukentėjusysis iki šiol skundžiasi galvos svaigimu, kūno skausmu (ypatingai gulint), rankos, kojos silpnumu, negalėjimu toli nueiti, pavaikšto tik aplink namus, pablogėjusia atmintimi, sunku susikaupti, pasimeta atliekant kasdieninę veiklą, pamėto į šalis, taip pat pablogėjo ir psichinė sveikata, anksčiau buvo žymiai ramesnis. Kaip teismo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, iki sužalojimo jis 18 metų dirbo vienoje įmonėje sargu, didesnių sveikatos sutrikdymų neturėjo, dažnai dalyvaudavo lengvosios atletikos mėgėjiškose varžybose, atstovaudavo Akmenės rajoną. Aplinkybę, kad nukentėjusysis dalyvaudavo sporto renginiuose, varžybose, patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (diplomai, apdovanojimai, pranešimai žiniasklaidoje ir pan.) (2 t., 151-168). Nustatant darbingumo lygį A. V. konstatuota: nepastovus NOHY, sulėtintas, encefalopatiškas, mąstymas sulėtintas, atmintis, dėmesys susilpnėjęs, koordinacinius mėginius atlieka neužtikrintai, rombergo pozoje nestabilus, silpnesnės dešinės pusės galūnės (2 t., b.l. 41). A. V. nuo 2017-10-31 iki 2018-10-30 nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (2 t., b.l. 46-47).

Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajam A. V. padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad eismo įvykiu metu jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Esant nukentėjusiajam A. V. nustatytam sunkiam sveikatos sutrikdymui, nėra pagrindo abejoti tuo, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nepatogumus, įprasto gyvenimo ritmo sutrikimą. Dėl patirto galvos sužalojimo A. V. buvo gydytas stacionare bei reabilitacijoje, jam terminuotai nuo 2017-10-31 iki 2018-10-30 nustatytas 70 procentų netekto darbingumo lygis. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad dėl galvos sužalojimo neigiami sveikatos padariniai A. V. išliko iki šios dienos, t.y. praėjus metams po eismo įvykio nukentėjusysis skundžiasi galvos svaigimu, kūno skausmu (ypatingai gulint), pablogėjusia atmintimi, sunku susikaupti, pasimeta atliekant kasdieninę veiklą, pamėto į šalis, taip pat pablogėjo ir psichinė sveikata. Dėl patirtos galvos traumos nukentėjusysis nebegali dirbti buvusioje darbovietėje, nebegali užsiimti aktyviu sportu, dalyvauti varžybose, atstovauti savo miestui. Be to, dėl patirto sveikatos sužalojimo žymiai suprastėjo nukentėjusiojo gyvenimo kokybė, kadangi jis pats savarankiškai nebegali atlikti įprastos kasdienės veiklos, pasirūpinti savimi, jam būtina kito asmens pagalba. Visa tai, kas paminėta, atsiliepė nukentėjusiojo visuomeniniam gyvenimui, šeiminiams santykiams, bendravimui su artimaisiais ir kitais asmenimis, jis patiria ilgalaikius dvasinius išgyvenimus ir besitęsiantį stresą dėl galimų liekamųjų reiškinių po patirtų sunkių sužalojimų.

Siekiant užtikrinti kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą bei realų nukentėjusiojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimą, atsižvelgtina ir į kitus CK 6.250 str. 2 d. numatytus kriterijus. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, svarbu tai, kad kaltinamasis L. R. sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiajam fizinio skausmo ir dvasinių išgyvenimų – BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą jis padarė dėl neatsargumo. Teismų praktikoje už neatsargiai padarytas veikas priteistinos neturinės žalos dydis paprastai yra mažesnis nei už tyčinius nusikaltimus. Šiuo atveju kaltinamasis niekur nedirba, mokosi kolegijoje, kol kas jį išlaiko tėvai. Kaip teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, prašoma priteisti neturtinė žala yra per didelė, dėl turtinės padėties jis neturi galimybių jos atlyginti. Vis dėlto, teismas, vertindamas kaltinamojo turtinę padėtį CK 6.250 str. įtvirtintų kriterijų visumoje, pažymi, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju nelaikoma lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį, nes esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Teismas pažymi, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, turintis galimybes įsidarbinti, užsidirbti ir atlyginti nukentėjusiajam neturtinę žalą.

Nagrinėjamu atveju teismas mano, kad CK 6.250 str. įtvirtintų kriterijų visumos kontekste svarbu įvertinti ir L. R. elgesį po eismo įvykio, kurį jis sukėlė būdamas blaivus, turėdamas teisę vairuoti, vairuodamas techniškai tvarkingą transporto priemonę: netrukus po įvykio kaltinamasis atvyko į ligoninę pas nukentėjusįjį, teiravosi apie sveikatą, nukentėjusiojo atsiprašė, paliko 50 Eur, bandė susitarti dėl žalos atlyginimo.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo nukentėjusysis patyrė ir iki šiol patiria tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, kad jo patirti sužalojimai yra ilgalaikiai, dėl patirtų sužalojimų jam iki 2018-10-30 nustatytas net 70 proc. nedarbingumo lygis, tačiau atsižvelgiant ir į tai, kad minėtas nedarbingumo lygis yra nustatytas terminuotai, kas sudaro pagrindą ateityje tikėtis galimo sveikatos pagerėjimo, atsižvelgiant į kaltinamojo neatsargią kaltės formą, jo turtinę padėtį, kaltinamojo elgesį po eismo įvykio, atsižvelgiant į teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas nukentėjusiojo A. V. patirtą neturtinę žalą vertina 11000,00 Eur suma.

Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. – 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Šioje nagrinėjamoje byloje draudimo bendrovė nukentėjusiajam jau yra sumokėjusi 5 000 Eur (1 t., b.l. 142-147), kaltinamasis – 550 Eur. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad likusi neturtinės žalos dalis, priteistina iš atsakovo L. R. sudaro 5450,00 Eur.

Dėl prašomos priteisti turtinės žalos. Teismas sutinka su draudimo kompanijos pozicija, jog šiuo atveju atlyginant turtinę žalą turi būti laikomasi draudimo teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų reikalavimų. Pažymėtina, kad iki sužalojimo nukentėjusiojo gautas vidutinis darbo užmokestis turi būti apskaičiuojamas pagal Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 numatytą tvarką. Kaip matyti iš draudimo kompanijos pateiktų duomenų, pagal minėtą tvarką nukentėjusiojo A. V. paskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis sudaro 584,00 Eur (vidutinių pajamų paskaičiavimo laikotarpis nuo 2017-02-01 iki 2017-04-30). Pažymėtina, kad negautų pajamų sąvoka suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginė išraiška per tam tikrą laikotarpį. Apskaičiuojant negautų pajamų sumą, iš nustatytos kasmėnesinės sumos, turi būti išskaičiuota visų nukentėjusiajam išmokėtų socialinio draudimo išmokų suma. Šiuo atveju padauginus nukentėjusiojo vidutinį darbo užmokestį – 584,00 Eur iš netekto darbingumo procentais – 70 proc. (584 X70 proc.) ir iš gautos sumos – 408,80 Eur atėmus jam paskirtą socialinę draudimo išmoką – netekto darbingumo pensiją – 454,41 Eur, nukentėjusiajam paskirta socialinė draudimo išmoka viršija apskaičiuotą negautų pajamų sumą. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nėra pagrindo nukentėjusiajam asmeniui priteisti prašomą negautų pajamų sumą, todėl reikalavimas dėl 21509,85 Eur negautų pajamų priteisimo iš draudimo kompanijos ERGO Insurance SE atmestinas. Teismas atkreipia nukentėjusiojo dėmesį, kad atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam yra terminuotai nustatytas nedarbingumo lygis, negautos pajamos negali būti skaičiuojamos iki pensinio amžiaus pradžios, o turi būti skaičiuojamos nedarbingumo lygio nustatytu terminu.

Nukentėjusysis prašo priteisti iš kaltinamojo bylinėjimosi išlaidas. Pateiktos sąskaitos, mokėjimo nurodymai pavirtina, kad nukentėjusiojo išlaidos už advokato pagalbą sudaro 1330,00 Eur. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Įvertinus baudžiamosios bylos apimtį, proceso trukmę, nukentėjusiajam suteiktas teisines paslaugas – pagalbą ruošiant civilinį ieškinį, į civilinio ieškinio sudėtingumą, surinktų ir pateiktų įrodymų kiekį, atsižvelgiant į tai, kad beveik visus įrodymus, susijusius su civiliniu ieškiniu, pateikė draudimo kompanija, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, teismas mažina nukentėjusiojo patirtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą iki 500,00 Eur.

Kaltinamajam L. R. 2017-05-16 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina įsiteisėjus šiam nuosprendžiui.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dviratis, saugomas pas G. V., grąžintinas dviračio savininkui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,

nusprendžia:

L. R., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant L. R. laiduotojo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei 1 (vienerių) metų terminui be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, L. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo A. V. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš kaltinamojo L. R. 5450,00 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt Eur) neturtinės žalos nukentėjusiajam A. V..

Atmesti civilinio ieškinio dalį dėl 21509,85 Eur negautų pajamų priteisimo.

Priteisti iš kaltinamojo L. R. 500,00 Eur (penkis šimtus Eur) ) išlaidų už advokato teisinę pagalbą nukentėjusiajam A. V..

2017-05-16 nutarimu L. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dviratį, saugomą pas G. V., grąžinti dviračio savininkui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.