Vilniaus apygardos teismo nutartis

Skundas Nr. 1S-173-935/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10188-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.1.3; 2.3.2.2.19

2022 m. birželio 15 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės (toliau – prokurorė) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. balandžio 29 d. buvo gautas prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu R. V., kuris yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, o P. G. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 189 straipsnio 1 dalyje.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje R. V. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 189 straipsnio 1 dalyje ir BK 302 straipsnio 1 dalyje, o P. G. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 189 straipsnio 1 dalyje, grąžino prokurorui bei nustatė trijų mėnesių terminą nustatytiems trūkumams pašalinti. Tokį sprendimą žemesnysis teismas grindė tuo, kad R. V. suformuluotame kaltinime dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 1 dalyje, padarymo nėra nurodoma, kokia yra nusikalstamu būdu įgytų daiktų vertė, taip pat byloje nėra jokių duomenų, jog ikiteisminio tyrimo metu būtų imtasi priemonių nustatyti kaltinime nurodytų neteisėtai įgytų daiktų vertę, kuri yra reikšminga sprendžiant, kaip turėtų būti kvalifikuojami galimai padaryti nusikalstami veiksmai. Taip pat žemesnysis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad R. V. kaltinamas gavęs pajamų iš galimai padarytos nusikalstamos veikos, todėl kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo turėtų būti vertinama, ar kaltinamajam yra būtina taikyti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72 straipsnyje. Žemesnysis teismas pastebėjo ir tai, kad, siūlant baudas kaltinamiesiems, galimai buvo padaryta aritmetinių klaidų arba nurodomas neteisingas veikų padarymo metu galiojęs bazinis bausmių ir nuobaudų dydis.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Skunde tvirtinama, kad žemesnysis teismas nepagrįstai konstatavo, jog šioje baudžiamojoje byloje nėra nustatyta galimai žinomai nusikalstamu būdu įgytų daiktų vertė, taip pat baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu būtų imtasi priemonių tam, jog būtų nustatyta kaltinime nurodytų neteisėtai įgytų daiktų vertė. Remiantis teismų praktika yra aiškinama, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą (toliau – BPK), baudžiamoji byla prokurorui gali būti perduodama tik dėl esminių pažeidimų, kaltinamojo akto trūkumų, kurie lemia kaltinamojo teisių suvaržymą ar kliudo teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Šiuo atveju baudžiamąją bylą grąžinti prokurorui nebuvo jokio pagrindo.

III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

Prokurorės skundas atmestinas.

13. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, baudžiamoji byla prokurorui perduota vadovaujantis BPK 234 straipsnio 2 dalimi, žemesniajam teismui padarius išvadą, kad prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu surašytas pažeidžiant BPK 419 straipsnyje numatytus jo turiniui keliamus reikalavimus, nes R. V. suformuluotame kaltinime nėra nurodyta įgytų, realizuotų bei laikytų daiktų, kurie buvo gauti žinomai nusikalstamu būdu, vertė, taip pat P. G. suformuluotame kaltinime nenurodyta daiktų, gautų žinomai nusikalstamu būdu, kuriuos jis padėjo įgyti R. V., vertė. Žemesnysis teismas iš esmės nurodė, kad nenurodžius paminėtų daiktų vertės, nėra aišku, kodėl R. V. veiksmai yra kvalifikuojami pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, o P. G. veiksmai yra kvalifikuojami pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį. Šie trūkumai, žemesniojo instancijos teismo vertinimu, trukdo nagrinėti bylą teisme bei priimti vieną iš BPK 420 straipsnyje numatytų procesinių sprendimų.

15. BPK 234 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. BPK 219 straipsnio 3 punkte yra nustatyta, kad kaltinamajame akte privalu aprašyti nusikalstamą veiką, t. y. nurodyti padarytos nusikalstamos veikos vietą, laiką, būdus, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes. Iš esmės analogiška nuostata yra įtvirtinta ir BPK 419 straipsnio 2 punkte, t. y. prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu turi būti trumpai aprašyta veika, dėl kurios padarymo kaltinamasis turi būti nubaustas baudžiamuoju įsakymu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamos veikos aprašymas turi atitikti BK normoje, pagal kurią nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, nusikalstamos veikos aplinkybes nurodant tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes kartu su šias aplinkybes atitinkančiais nusikalstamos veikos sudėties požymiais. Teismų praktikoje kaip suformuluoto kaltinimo trūkumas yra vertinama tai, kai kaltinime nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (pavyzdžiui, veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.), ir dėl šios priežasties yra suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-435/2013, 2K-42-942/2016 ). Aptarti reikalavimai yra skirti užtikrinti kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas. Byla perduodama prokurorui, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje.

16. Nagrinėjamu atveju nekyla ginčų dėl to, kad R. V. suformuluotame kaltinime nėra nurodyta įgytų, realizuotų bei laikytų daiktų, kurie buvo gauti žinomai nusikalstamu būdu, vertė, tuo pačiu P. G. suformuluotame kaltinime nėra nurodyta daiktų, gautų žinomai nusikalstamu būdu, kuriuos jis padėjo įgyti R. V., vertė. Kaip jau buvo minėta, nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinime turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-88-942/2016). BK 189 straipsnyje yra numatyta tiek privilegijuota nusikalstamos veikos sudėtis (BK 189 straipsnio 3 dalis), tiek kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis (BK 189 straipsnio 2 dalis). Taigi BK 189 straipsnyje numatytos veikos kvalifikavimui esminę reikšmę turi turto vertė. Konkretaus asmens veiksmų kvalifikavimas pagal atitinkamą BK 189 straipsnio dalį priklauso nuo turto vertės, t. y. tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu atsako pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, jeigu paminėtas turtas yra didelės vertės, asmuo atsako pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, o, jeigu turtas buvo nedidelės vertės, asmuo atsako pagal BK 189 straipsnio 3 dalį. Nenurodžius žinomai nusikalstamu būdu gauto turto, kurį asmuo įgijo, naudojosi arba realizavo, vertės neįmanoma tinkamai kvalifikuoti jo veiksmų. Šiuo atveju iš R. V. bei P. G. suformuluotų kaltinimų visiškai nėra aišku, kodėl jų galimai padaryti nusikalstami veiksmai vertinami pagal BK 189 straipsnio 1 dalį.

17. Prokurorė skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu dalies daiktų vertė buvo nustatyta, o dalies daiktų vertės nepavyko nustatyti dėl objektyvių priežasčių, duomenys apie nustatytą daiktų vertę yra užfiksuoti baudžiamosios bylos medžiagoje, taip pat jie yra aprašyti pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad prokurorės nurodytos aplinkybės nepaneigia R. V. ir P. G. suformuluotų kaltinimų ydingumo. Pažymėtina, kad šiuo atveju net ir ta daiktų vertė, kuri, kaip teigia prokurorė, yra nustatyta, suformuluotose kaltinimuose nėra nurodyta. Manytina, kad baudžiamojoje byloje surinkti duomenys turėtų patvirtinti suformuluotą kaltinimą, šiuo gi atveju ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų nėra su kuo lyginti, neįmanoma konstatuoti, ar kaltinime nurodytos esminės aplinkybės atitinka faktinius duomenis. Tuo pačiu konstatuotina ir tai, kad pagal prokurorės nurodomas aplinkybes, jai nebus jokių didesnių sunkumų ištaisyti žemesniojo teismo nustatytus kaltinimų trūkumus.

18. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad prokurorės siūlymas teismui pačiam ištaisyti nustatytus trūkumus, t. y., remiantis baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis bei vadovaujantis anksčiau ikiteisminio tyrimo metu priimtais procesiniais sprendimais, pačiam nurodyti daiktų vertę, yra nepagrįstas ir vertinamas kaip siekis savo pareigas perkelti teismui. Būtent prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu privalo tinkamai suformuluoti kaltinimą, o teismas, išnagrinėjęs bylą, laikydamasis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, nepasitvirtinusias ar netiksliai nurodytas aplinkybes turi teisę pataisyti ir (ar) patikslinti, taip pat teismas, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, privalo priimti sprendimą perduoti bylą nagrinėti teisme, tačiau toks sprendimas yra priimamas, kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu, o ne kai prokuroras ydingai suformuluoja kaltinimą, iš kurio turinio (nenurodžius visų esminių veikos kvalifikavimui aplinkybių) negalima nustatyti, kodėl asmens veiksmai yra kvalifikuojami pagal konkrečią BK normą.

19. Nagrinėjamu atveju nekyla ginčo, kad pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamiesiems siūlomų baudų dydžiai eurais buvo nurodyti klaidingai, t. y. neteisingai nurodyta piniginė siūlomų baudų MGL išraiška. Ši aplinkybė nebuvo ir nėra kliūtis priimti teismo baudžiamąjį įsakymą, tuo labiau, kad teismas nėra saistomas prokuroro siūlomos skirti baudos rūšies bei dydžio. Pažymėtina, kad pagal BPK 419 straipsnio nuostatas, įstatymo leidėjas prokurorui nenustatė pareigos pareiškime dėl baudžiamojo proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu nurodyti kaltininkui skirtinas baudžiamojo poveikio priemones. Vadovaujantis BPK 421 straipsnio 4 punkto nuostatomis, teismo baudžiamuoju įsakymu, turi būti išspręsti ir klausimai, susiję su procesinių prievartos priemonių taikymu, todėl net ir nesant prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu išdėstytų siūlymų skirti kaltinamajam konkrečią baudžiamojo poveikio priemonę, teismas gali ją paskirti savo iniciatyva arba jos iš viso neskirti. Be to, kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės taip pat laikytinos dalimi bausmės, kurios skyrimas yra išimtinai teismo diskrecija. Teismas, kaip jau minėta, nagrinėdamas prokuroro pareiškimą dėl bylos užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, gali parinkti jo vertinimu teisingą bausmę.

20. Esant aptartų aplinkybių visumai, prokurorės skundas yra atmestinas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis paliktina galioti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

prokurorės skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartį.