Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltic Agro“ atstovei advokatei Neringai Gylytei,

mišriame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltic Agro“ ieškinį atsakovei G. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

9.1. Ieškovė ir atsakovė 2022 m. kovo 7 d. sudarė prekių pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo parduoti ir perduoti prekes, o atsakovė įsipareigojo prekes priimti ir sumokėti jų kainą.

9.2. Pagal sutartį perdavus prekes buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kurių apmokėjimo terminas nustatytas iki 2022 m. rugsėjo 30 d.

9.3. 26 832,32 Eur skola susidarė pagal 2022 m. kovo 7 d. prekių pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovė ją pripažįsta, jos dydžio neginčija.

9.4. Ieškovė 2022 m. spalio 3 d., 2022 m. spalio 26 d., 2022 m. lapkričio 29 d. elektroniniais laiškais siuntė atsakovei raginimus apmokėti įsiskolinimą.

9.5. Sutarties 3.6 punktas įtvirtina, kad pirkėjo įsiskolinimas už prekes gali būti dengiamas šalių susitarimu arba pardavėjui vienašališkai įskaitant pardavėjo įsiskolinimą pagal kitas šalių sudarytas sutartis.

Dėl skolos priteisimo

10. CK 6.305 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).

11. Pirkimo-pardavimo sutartis yra dvišalė, nes abi sutarties šalys (pardavėjas ir pirkėjas) turi priešpriešines teises ir pareigas, t. y. abi šalys yra ir kreditoriai, ir skolininkai. Pardavėjas turi pareigą perduoti daiktą ir nuosavybės teisę į jį pirkėjui, o pirkėjas turi priešpriešines pareigas – priimti daiktą ir sumokėti už jį kainą; pirkėjas turi teisę reikalauti perduoti daiktą ir nuosavybės teisę į jį, o pardavėjas turi teisę reikalauti sumokėti kainą ir priimti parduodamą daiktą. Pirkimo–pardavimo sutartis taip pat yra konsensualinė. Ji laikoma sudaryta nuo šalių valios dėl sutarties sudarymo išreiškimo ir jos įsigaliojimas nesiejamas su daikto perdavimu pirkėjui. Daikto perdavimas pirkėjui yra sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties vykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021).

12. Iš byloje esančios 2022 m. kovo 7 d. sutarties 1.1., 1.2. punktų turinio nustatyta, kad šalys susitarė dėl gyvulininkystės (pašarų, pašarinių priedų), trąšų, sėklų, augalų apsaugos priemonių, silosavimo prekių ir kitų žemės ūkio veiklai vykdyti skirtų prekių pardavimo. Šios sutarties pagrindu, ieškovė įsipareigojo parduoti ir perduoti prekes, o atsakovė nupirkti ir priimti suderinto asortimento prekes ir sumokėti už jas nustatytą kainą bei pagal sutartį skaičiuojamas kreditavimo palūkanas. Vertinant šias nuostatas kvalifikuotina, kad tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai.

13. Sutarties 3.1., 3.4. punktuose sulygta, kad pardavėjas po kiekvieno prekių perdavimo pirkėjui išrašo pirkėjui PVM sąskaitą faktūrą, kurioje be mokėtinos sumos yra nurodomas terminas apmokėjimui atlikti.

14. Nagrinėjamu atveju ieškovė už perduotas prekes atsakovei išrašė PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodytas apmokėjimo terminas iki 2022 m. rugsėjo 30 d., tačiau jos nebuvo apmokėtos pilna apimtimi. Šią aplinkybę patvirtina ieškovės 2022 m. spalio 3, 26 d. ir 2022 m. lapkričio 29 d. siųsti raginimai apmokėti susidariusią 26 832,32 Eur skolą, taip pat atsakovės teismo posėdžio metu teikti paaiškinimai, kuriuose ji pripažįsta skolą ir jos dydį.

15. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles.

16. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir liudytojų paaiškinimus, bei nustačius, kad nėra ginčijamas skolos atsiradimo pagrindas ir jos dydis, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti 26 832,32 Eur skolos už neapmokėtas atsakovei perduotas prekes yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl delspinigių priteisimo

17. Byloje kilo ginčas dėl prievolės atsiskaityti pagal pirkimo-pardavimo sutartį įvykdymo būdo.

18. Skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievolę kitokiu būdu, išskyrus tą, kuris yra aptartas sutartyje ar įstatymuose, nepaisant įvykdymo būdo vertės (CK 6.39 straipsnio 1 dalis).

19. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos sutarties 3.6 punktas įtvirtina, kad pirkėjo įsiskolinimas už prekes gali būti dengiamas šalių susitarimu arba pardavėjui vienašališkai įskaitant pardavėjo įsiskolinimą pagal kitas šalių sudarytas sutartis.

20. Vadovaudamasi šiuo punktu atsakovė teigė, kad sudarė žodinį susitarimą su ieškove, kuriuo pakeitė prievolės įvykdymo būdą, t. y. susitarė skolą padengti grūdine kultūra. Taip pat nurodė, kad susitarta, jog grūdus atvyks pasiimti pati ieškovė į atsakovės sandėliavimo patalpas, kadangi pati atsakovė neturi grūdų pristatymui į ieškovės elevatorių tinkamo transporto. Ieškovė nesutinka ir neigia šiuos atsakovės argumentus.

21. Pažymėtina, kad su rašytinės sutarties vykdymu susiję sandoriai gali būti sudaromi žodžiu, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai (CK 1.72 straipsnio 2 dalis).

22. Vertinant sutarties ir įstatymų nuostatas sutinkama, kad šalys galėjo sudaryti žodinį susitarimą, kuris neprieštarautų sutarčiai, tačiau problema kyla įrodant šio susitarimo egzistavimą ir jo tikslų turinį. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; ir kt.). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas.

23. Teismo posėdžio metu paaiškinimus pateikė liudytojas R. V., kuris yra ieškovės darbuotojas agronomas konsultantas. Jo viena iš darbo funkcijų yra sudaryti pirkimo-pardavimo sutartis su ūkininkais. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas 2015 m. sausio 5 d. įgaliojimas, kuriame nurodomi darbuotojai, galintys sudaryti pirkimo-pardavimo sandorius su klientais. Iš liudytojo parodymų teismas nustatė, kad atsakovė su juo sudarė 2022 m. kovo 7 d. prekių pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią vėliau susidarė skola. Pagal suteiktus įgaliojimus jis turi teisę pasitarti su platesnius įgaliojimus turinčiu asmeniu ir skolą priimti grūdais sudarant rašytinę sutartį, tačiau skolos į kitus metus perkelti negali. Liudytojas neigė, kad su atsakove sudarė žodinį susitarimą. Šį teiginį grindė teigdamas, nors ieškovės veikloje yra taikoma praktika priimti atsiskaitymą grūdais, tokiu atveju yra pasirašoma grūdų pirkimo sutartis, pagal kurią ieškovė įgyja pirkėjo statusą. Remiantis liudytojo parodymais nustatyta, kad su ieškove buvo sudarytos rašytinės grūdų pirkimo-pardavimo sutartys ir jų pagrindu atsakovė atvežė į ieškovės elevatorių kviečius, tačiau kviečių kiekio neužteko visai skolai padengti. Byloje šios sutartys nebuvo pateiktos kaip rašytiniai įrodymai. Liudytojas neigė, kad ieškovė turėjo atvykti pasiimti grūdus iš atsakovės patalpų.

24. Teismo posėdžio metu apklausus ieškovės teisininkę I. K. nustatyta, kad atsakovė telefonu kalbėjosi su ja dėl galimybės atsiskaityti grūdais. Liudytoja patvirtino, jog sutiko, kad atsakovė pristatytų tokį grūdų kiekį, kokį yra pajėgi pristatyti ir jis bus sudengtas su susidariusia skola. Remiantis liudytojos parodymais nustatyta, kad su atsakove buvo pasirašytos grūdų pirkimo-pardavimo sutartys, kai ji pati pristatė grūdus į ieškovės elevatorių. Šią aplinkybę patvirtina ieškovės pateikti 2022 m. lapkričio 4 d., 2022 m. lapkričio 9 d., 2022 m. lapkričio 17 d., grūdų priėmimo aktai, kuriuose matoma, kad atsakovė pristatė 57 500 kg (užskaitytas 57 304 kg svoris) kviečių, kurie buvo įskaityti daliai skolos padengti. Liudytoja patvirtino, kad susitarus parduoti grūdus ieškovei, pats skolininkas atveža juos. Teigė, kad su atsakove dėl 26 832,32 Eur skolos likučio padengimo grūdais nebuvo susitarta ir jokia sutartis nepasirašyta.

25. Atsakovė žodinio susitarimo egzistavimą šioje byloje grindžia liudytojų parodymais. Liudytojas R. V. pateikė prieštaringus parodymus. Iš pradžių neigė sudaręs susitarimą dėl atsiskaitymo grūdais, vėliau nurodė, kad buvo sudarytos rašytinės grūdų pirkimo sutartys dėl skolos padengimo grūdais. I. K. parodymai patvirtino, kad su atsakove susitarta, jog ji skolą dengs grūdais.

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties sudarymas ir jos įvykdymas yra dvi skirtingos faktinės aplinkybės, kurios turi būti įrodinėjamos atskirai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021).

27. Esami grūdų priėmimo aktai patvirtina, kad atsakovė dalį prievolės įvykdė pati pristatydama grūdus į ieškovės elevatorių. Taigi dalies grūdų pristatymui ji turėjo ir galimybę, ir transportą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių atsakovės teiginius, kad pas ją likusio grūdų kiekio ji negalėjo pristatyti į ieškovės elevatorių (CPK 178 straipsnis).

28. Viena vertus, remiantis nustatytomis aplinkybėmis galima išvada, kad žodinis susitarimas padengti skolą grūdais galėjo būti sudarytas, kadangi atsakovės dalinis prievolės įvykdymas natūra, ieškovės buvo priimtas, tačiau nustatyti, kas turėjo paimti grūdus, įrodymų nepateikta, šalių pozicija šiuo klausimu prieštaringa.

29. Kita vertus, nepaisant to, kad ar (ne)buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl skolos padengimo grūdais, atsakovė vis tiek nuo paskutinio grūdų pristatymo (2022 m. lapkričio 17 d.) neįvykdė prievolės atsiskaityti ir liko skolinga 26 832,32 Eur. Esant nurodytam, teismo vertinimu, delspinigiai skaičiuoti pagrįstai.

30. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme. Sutarties vykdymas yra jos šalių bendradarbiavimo procesas, kuris turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis (CK 6.158 straipsnis). Tai reiškia, kad sutarties šalis negali elgtis priešingai tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-233-1075/2020).

31. Šalių sudarytos sutarties 4.2. punktas nustato, kad pirkėjui neatsiskaičius su pardavėju sutartyje įtvirtintais terminais ir tvarka, jis moka 0,08 proc. delspinigius, skaičiuojamus už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo visos neapmokėtos sumos.

32. Ieškovė 2022 m. lapkričio 30 d. ir 2022 m. gruodžio 13 d. atsakovei išrašė 2400,79 Eur delspinigių sąskaitas Nr. SOD111405 ir Nr. SOD111589, kuriose paskaičiuoti 0,08 proc. delspinigiai už kiekvieną praleistą dieną laiku neapmokėjus PVM sąskaitas faktūras ne ilgiau kaip už šešis mėnesius.

33. Pažymėtina, kad prievolės įvykdymo (apmokėti PVM sąskaitas faktūras) terminas suėjo 2022 m. rugsėjo 30 d., todėl laikoma, kad atsakovė pažeidė prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

34. Atsižvelgdamas į išdėstytas nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 2400,79 Eur delspinigius laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl tenkintinas.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

35. Reikšdamas prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, atsakovės atstovas nurodo, kad įsipareigojimai buvo nevykdomi ne piktybiškai, o dėl sunkios atsakovės finansinės padėties. Prašo ieškovės sudaryti mokėjimo grafiką ir galimybę išmokėti visą susidariusią skolą bei papildomas išlaidas per ateinančius 6 mėnesius, nes šiuo metu atsakovė padengti visos sumos iš karto negali. Ieškovės atstovė su tokiu prašymu nesutinka, nurodo, kad skola susidariusi seniai, teismo proceso metu, atsakovė nerodė jokios iniciatyvos tartis dėl įsiskolinimo apmokėjimo.

36. Teismo sprendimai gali būti vykdomi savanoriškai ir turi būti vykdomi (priverstinai), kai įsiteisėja (CPK 18, 281 straipsniai). Išimtis iš bendros sprendimų vykdymo tvarkos gali būti dvejopo pobūdžio: leidžiant sprendimą vykdyti skubiai (CPK 282, 283 straipsniai) arba, atvirkščiai, nukeliant viso ar dalies sprendimo vykdymą į ateitį (CPK 284 straipsnis). Leidimas skubiai vykdyti sprendimą grindžiamas ieškovo interesų apsaugos sumetimais, griežčiau reglamentuotas (įstatymų leidėjas netgi numato privalomus skubaus sprendimo vykdymo atvejus). Tuo tarpu sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas atsakovo interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant diskrecijos teismui teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą. Bet nė vienu atveju negalima pernelyg daug nukrypti nuo bylos šalių interesų pusiausvyros, teisėtų lūkesčių, lygiateisiškumo principo (CPK 17 straipsnis).

37. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros. Dėl šių priežasčių teikiamas prašymas dėl teismo sprendimo išdėstymo turi būti pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis, kurios būtų pakankamas pagrindas sprendimo vykdymo išdėstymui. Be to, suinteresuoto asmens siūlomi teismo sprendimo įvykdymo terminai turi atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus. Prieš priimant sprendimą dėl vykdymo išdėstymo teismui svarbu įsitikinti, ar pakeitus teismo sprendimo įvykdymo tvarką nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai, ar skolos grąžinimo išdėstymas dalimis nesukels pernelyg didelių neigiamų pasekmių išieškotojui.

38. Byloje nustatyta, kad poreikį išdėstyti jai nepalankaus teismo sprendimo vykdymą atsakovė grindžia sunkia savo ekonomine padėtimi. Pažymėtina, kad asmens sunkią turtinę padėtį įrodo duomenys iš registrų, kuriuose gali būti registruojamas asmens turimas turtas, taip pat duomenys iš Juridinių asmenų registro, pažymos apie kredito įstaigose esančias asmens lėšas, kiti asmens turtinę padėtį įrodantys dokumentai. Teismo vertinimu, nebuvo pateikti duomenys, kurie nurodytų esamą atsakovės finansinę situaciją – atsakovė nepateikė pažymos apie gaunamas pajamas, įrodymų apie turėtas lėšas/ santaupas ankstesniais laikotarpiais, informacijos apie pajamų ir išlaidų dinamiką, (ne)turimą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, turimus kitus įsipareigojimus ir pan. (CPK 185 straipsnis).

39. Bylos duomenimis, atsakovė yra darbingo amžiaus, duomenų, kad jai nustatytas netekto darbingumo lygis, nėra, be to, atsakovę šioje civilinėje byloje atstovauja privatus teisininkas (advokatas), o ne teikiama nemokama valstybės garantuojama teisinė pagalba, kas vertintina, jog atsakovė turi galimybę susimokėti už jai teikiamą teisinę pagalbą ir tą patvirtina atsakovės atstovo pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Įrodinėjimo pareiga tenka dalyvaujančiam byloje asmeniui, prašančiam išdėstyti teismo sprendimo vykdymą (CPK 12, 178 straipsnis). Ieškovė nesutiko su atsakovės prašymu dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, nurodydama, kad atsakovė turėjo užtektinai laiko tartis dėl skolos padengimo, nes buvo užaugintas dar vienas derlius, tačiau to nedarė.

40. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovė tik išreiškė prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, jo nepagrįsdama jokiais įrodymais, sprendžia, kad visiškai nepateikta pakankamų duomenų apie tai, jog atsakovės finansinė padėtis šiuo metu yra tiek sunki, kad būtų pagrindas tenkinti jos prašymą. Teismas įvertina tai, kad atsakovė turi galimybę naudotis mokama teisine pagalba, ir duomenų, jog ji būtų prašiusi dėl sunkios turtinės padėties suteikti jai valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, byloje nėra. Apeliacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad aplinkybė, jog asmuo nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, sudarė atstovavimo sutartį dėl bylos vedimo per advokatą, leidžia manyti, kad jo turtinė padėtis nėra itin sunki (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2352/2011; ir kt.).

41. Teismo nuomone, teismo sprendimo išdėstymas pažeistų bylos šalių interesų pusiausvyrą, neatitiktų CPK 284 straipsnio sąlygų bei teisingumo ir sąžiningumo principų. Šiame kontekste atkreiptinas atsakovės dėmesys į tai, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių jos siekį skolą grąžinti bent dalimis. Primintina, kad šalys gali ir vykdymo procese bendradarbiauti, sulygti dėl skolos mokėjimo terminų.

42. Esant nurodytam, teismas netenkina atsakovės prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 6 mėnesių laikotarpiui.

Dėl baudos skyrimo

43. Nagrinėjamu atveju ieškovė teisminio nagrinėjimo metu prašė teismo įpareigoti atsakovę į bylą pateikti: 1) ūkininkės G. J. ūkio gaunamų ir išrašomų, pateiktų VMI, PVM sąskaitų faktūrų registro išrašą už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d.; 2) ūkininkės G. J. ūkio PVM sąskaitų faktūrų kryžminio sutikrinimo rezultatų ataskaitą, gautą iš VMI už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. (DOK-112094). Teismo teisėjos 2023 m. liepos 13 d. rezoliucija prašymas tenkintas, atsakovė įpareigoti iki 2023 m. rugpjūčio 18 d. (įskaitytinai) pateikti prašymo DOK-112094 rezoliucinės dalies 2 punkte nurodytus duomenis. Atsakovė teismo įpareigojimo neįvykdė. Atsakovės atstovas nurodė, kad duomenys nebuvo pateikti dėl jo neatidumo, nes po prašymo pateikti duomenis, jis netikrino EPP sistemos. Prieš 2023 m. rugsėjo 6 d. posėdį duomenys nebuvo pateikti dėl techninių kliūčių, neveikė VMI internetinis puslapis. Atsakovė neprašė atidėti teismo posėdžio, taip sudarant galimybę įvykdyti teismo įpareigojimą. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovė nepateikė duomenų, ieškovės atstovė prašė atsakovei skirti baudą.

44. Viena vertus, teisinis reglamentavimas nustato, kad jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas pateikti rašytinį įrodymą neįvykdytas ir nepranešta teismui apie tai, jog negalima jo pateikti dėl svarbių priežasčių, arba nurodytas priežastis teismas pripažino nesvarbiomis, kaltiems asmenims gali būti skiriama iki 300 Eur bauda. Baudos paskyrimas neatleidžia atitinkamų asmenų nuo pareigos pateikti teismo reikalaujamą rašytinį įrodymą (CPK 199 straipsnio 6 dalis).

45. Kita vertus, civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – atsikirtimų faktinį pagrindą. Nepakanka nurodyti faktines aplinkybes, būtina pridėti ir įrodymus patvirtinančius faktines aplinkybes (CPK 178 straipsnis).

46. Kasacinio teismo praktika aiškinant civilinio proceso įstatymo normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; ir kt.).

47. Pasirinkdama konkretų civilinių teisių gynimo būdą, šalis tam tikra prasme rizikuoja, nes ne visada jos pasirinktas teisių gynimo būdas užtikrina efektyvią jos pažeistos teisės apsaugą. Šiuo atveju atsakovė prisiėmė riziką dėl savo aplinkybių įrodinėjimo – nepateikė duomenų, kad likę grūdai nebuvo parduoti kitiems subjektams, o suplėko ir tokiu būdu ji negalėjo atsiskaityti su ieškove.

48. Teismo vertinimu, ieškinio tenkinimas yra pakankama sankcija atsakovei, todėl sprendžia, kad skirti baudą atsakovei už įrodymų nepateikimą nėra pagrindo.

Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų

49. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; ir kt.).

50. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės įstatymo nustatyto dydžio 8 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalį ir 2 straipsnio 5 dalį.

51. Tenkinus reikalavimą dėl skolos priteisimo, iš atsakovės ieškovei priteistinos 8 proc. dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (29 233,11 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalis).

52. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).

53. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

54. Ieškinį tenkinus atsakovės bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės patirtas 3075,11 Eur bylinėjimosi išlaidas (329 Eur žyminį mokestį, 2413,95 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, 332,16 Eur išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dydžio, todėl ieškinį tenkinus priteistinos iš atsakovės (CPK 93, 98 straipsniai).

55. Teisme patirta 6,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje viršija 5 Eur, todėl jos priteistinos iš atsakovės (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltic Agro“ (j. a. k. 111547089) iš atsakovės G. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 26 832,32 Eur (dvidešimt šešis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt du eurus ir 32 ct) skolos, 2400,79 Eur (du tūkstančius keturis šimtus eurų ir 79 ct) delspinigių, 8 (aštuonių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (29 233,11 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3075,11 Eur (tris tūkstančius septyniasdešimt penkis eurus ir 11 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybei iš atsakovės G. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6,64 Eur (šešis eurus ir 64 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Išaiškinti atsakovei, kad ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (juridinio asmens kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.