Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.4.; 1.1.8.8.; 1.1.8.9.; 1.1.8.10.3.; 1.1.10.1.; 1.2.23.2.; 2.1.3.8.; 2.1.7.; 2.4.; 2.4.6.; 2.4.7.; 2.4.9.; 3.12.

2016 m. spalio 27 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

gynėjams advokatams Stanislavai Šulcaitei, Nainai Lanzbergienei, Vandai Laukevičienei, Arūnui Koskui, Vytautui Juozelaičiui, Vilmantui Poškui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K., D. M., A. J., S. K. ir jo gynėjos Emmos Domajevos, Ž. T. ir jo gynėjo advokato Arūno Koskaus apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (2011-10-13) laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams;pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2011-10-20) laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2011-11-11) laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2011-11-24) laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams;pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2011-12-01) laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams;pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2012-02-22) laisvės atėmimu 2 metams 5 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus iš dalies sudedant, A. J. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013-04-02 nutartimi, kuria buvo subendrintos Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-11-28 ir 2012-11-26 nuosprendžiais paskirtos bausmės, A. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2012-02-22 iki 2012-03-16, nuo 2013-02-27 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2015 m. lapkričio 30 d. (kiek tai nepersipina su bausmės atlikimu pagal 2013-04-02 Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartį, kuria buvo subendrintos Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-11-28 ir 2012-11-26 nuosprendžiais paskirtos bausmės), bei pagal 2013-04-02 Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartį, kuria buvo subendrintos Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-11-28 ir 2012-11-26 nuosprendžiais paskirtos bausmės, atliktą bausmę).

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2011-10-13) laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2011-10-20) laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes sudėjus dalinio bausmių sudėjimo būdu, S. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo 2014-03-25 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, S. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams ir 60 MGL (2259 Eur) bauda.

Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014-03-25 baudžiamąjį įsakymą (bauda sumokėta 2014-06-19).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2011-11-11) laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2011-12-02) laisvės atėmimu 2 metams 5 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus iš dalies sudedant, E. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtą bausmę apėmimu subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo 2013-02-13 nuosprendžiu paskirta bausme, E. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2012-02-29 iki 2013-08-28 ir pagal Šiaulių apylinkės 2013-02-13 teismo nuosprendį atliktos bausmės laikas.

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2011-11-24) laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams;pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2012-08-29) laisvės atėmimu 2 metams 5 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus iš dalies sudedant, Ž. T. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2012-02-22 iki 2012-03-22 ir nuo 2012-08-31 iki 2013-10-30.

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2011-10-13) laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2011-10-21) laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2011-12-02) laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes sudėjus dalinio bausmių sudėjimo būdu, D. M. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-11-28 nuosprendžiu paskirta bausme, D. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į atliktą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2012-02-27 iki 2013-08-27 (kiek tai nepersipina su bausmės atlikimu pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-11-28 nuosprendį) bei pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-11-28 nuosprendį atlikta bausmė.

Valstybės nuosavybėn konfiskuota iš A. J. 57,92 Eur (200 Lt), iš E. K. 868,86 Eur (3000 Lt), iš Ž. T. 217,22 Eur (750 Lt), iš D. M. 141,91 Eur (490 Lt).

Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteisti S. J., M. R. ir O. O., tačiau nuosprendis jų atžvilgiu neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nuteistas už tai, kad jis 2011-10-13, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, neteisėtai už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą sumą pinigų, turėdamas tikslą platinti, iš S. K. nusipirko tiksliai nenustatytą kiekį, tačiau ne mažiau kaip 0,756 g medžiagos, kurios sudėtyje yra 0,020 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, ir tiksliai nenustatytą kiekį, tačiau ne mažiau kaip 0,862 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kurias neteisėtai laikė su savimi bei gabeno į (duomenys neskelbtini) namą, ten 2011-10-13, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, neteisėtai už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą sumą pinigų pardavė D. M. vieną polietileninį paketėlį su 0,756 g baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra 0,020 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, ir du polietileninius paketėlius su 0,862 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių).

Be to, A. J. nuteistas už tai, kad jis 2011-10-20, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, (duomenys neskelbtini), neteisėtai už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą sumą pinigų, turėdamas tikslą platinti, iš S. K. įgijo tiksliai nenustatytą kiekį, tačiau ne mažiau kaip 0,729 g medžiagos, kurios sudėtyje yra 0,204 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurią neteisėtai laikė tyrimo metu nenustatytoje vietoje iki 2011-10-21, apie 11.50 val. Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2011-10-21, apie 11.50 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, prie „(duomenys neskelbtini)“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), neteisėtai už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą sumą pinigų pardavė D. M. vieną polietileninį paketėlį su 0,729 g baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra 0,204 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

Be to, A. J. nuteistas už tai, kad jis 2011-11-11, nuo 15.26 val. iki 15.30 val., parke, esančiame prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, iš bendrai veikiančių E. K. ir S. J. už 2 000 Lt įsigijo penkis polietileninius paketėlius su 95,65 g šviesiai geltonos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 13,828 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, iškart po to, šias neteisėtai įgytas psichotropines medžiagas neteisėtai gabeno prie (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai už 2 000 Lt pardavė liudytojui Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam taikomas anonimiškumas.

Be to, A. J. nuteistas už tai, kad jis 2011-11-24, apie 14.00 val., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš Ž. T. už 750 Lt įsigijo polietileninėje plėvelėje supakuotus 4,976 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,510 g narkotinės medžiagos – heroino. Iš kart po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, šias neteisėtai įgytas narkotines medžiagas – heroiną, neteisėtai laikė su savimi ir gabeno prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), ten, apie 14.10 val., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, neteisėtai laikytus ir gabentus polietileninėje plėvelėje supakuotus 4,976 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,510 g narkotinės medžiagos – heroino, už 800 Lt neteisėtai pardavė liudytojui Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam taikomas anonimiškumas.

Be to, A. J. nuteistas už tai, kad jis 2011-12-02, apie 13.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, už 2 000 Lt iš E. K. įsigijo du polietileninius maišelius su 99,757 g (94,09 g + 5,667 g) geltonos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 7,068 g (6,778 g + 0,290 g) psichotropinės medžiagos – amfetamino ir 6,55 g (5,969 g + 0,581 g) narkotinės medžiagos – kokaino. Iškart po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, dalį jų – polietileninį maišelį su 94,09 g geltonos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 6,778 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, ir 5,969 g narkotinės medžiagos – kokaino, pardavė liudytojui Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam taikomas anonimiškumas, o likusią dalį – polietileninį maišelį su 5,667 g geltonos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 0,290 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, ir 0,581 g narkotinės medžiagos – kokaino, turėdamas tikslą parduoti gabeno su savimi į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ten 2011-12-02, apie 16.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą sumą pinigų pardavė D. M. 5,667 g geltonos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 0,290 g psichotropinės medžiagos – amfetamino ir 0,581 g narkotinės medžiagos – kokaino.

Be to, A. J. nuteistas už tai, kad jis 2012-02-22, apie 18.30 val., prie (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą parduoti, už 1 350 Lt iš V. P. įgijo 9 polietileninius paketėlius su 6,47 g rusvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 1,043 g narkotinės medžiagos – heroino, kuriuos iškart neteisėtai nugabeno į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ten, 18.40 val., 9 polietileninius paketėlius su 6,47 g rusvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 1,043 g narkotinės medžiagos – heroino, už 1 500 Lt pardavė liudytojams Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriems taikomas anonimiškumas.

S. K. nuteistas už tai, kad jis 2011-10-13, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neteisėtai už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą sumą pinigų pardavė A. J. tiksliai nenustatytą kiekį, tačiau ne mažiau kaip 0,756 g medžiagos, kurios sudėtyje yra 0,020 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, ir tiksliai nenustatytą kiekį, tačiau ne mažiau kaip 0,862 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių).

Be to, S. K. nuteistas už tai, kad jis 2011-10-20, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą sumą pinigų pardavė A. J. tiksliai nenustatytą kiekį, tačiau ne mažiau kaip 0,729 g medžiagos, kurios sudėtyje yra 0,204 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

D. M. nuteistas už tai, kad jis 2011-10-13, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) name, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, iš A. J. įgijo vieną polietileninį paketėlį su 0,756 g baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra 0,020 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, ir du polietileninius paketėlius su 0,862 g narkotine medžiaga – kanapėmis (ir jų dalimis). Iškart po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, įgytą vieną polietileninį paketėlį su 0,756 g baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra 0,020 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, gabeno su savimi prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), ten 2011-10-13, 15.50 val., neteisėtai už 35 Lt pardavė liudytojui Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam taikomas anonimiškumas, po to, kartu su liudytoju Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam taikomas anonimiškumas, nuvykęs adresu (duomenys neskelbtini), pastarajam neteisėtai už 35 Lt pardavė du polietileninius paketėlius su 0,864 g narkotine medžiaga – kanapėmis (ir jų dalimis).

Be to, D. M. nuteistas už tai, kad jis 2011-10-21, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), prie degalinės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, iš A. J. įgijo vieną polietileninį paketėlį su 0,729 g baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra 0,204 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Iškart po to, 2011-10-21, 12.00 val., (duomenys neskelbtini), prie degalinės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, neteisėtai už 70 Lt pardavė liudytojui Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam taikomas anonimiškumas, neteisėtai įgytą vieną polietileninį paketėlį su 0,729 g baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra 0,204 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

Be to, D. M. nuteistas už tai, kad jis 2011-12-02, apie 16.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą parduoti, iš A. J. įgijo vieną polietileninį maišelį su 5,667 g geltonos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra 0,290 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, ir 0,581 g narkotinės medžiagos – kokaino. Iškart po to, šias įgytas narkotines ir psichotropines medžiagas neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, gabeno su savimi prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), ir 2011-12-02, apie 16.15 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, vieną polietileninį maišelį su 5,667 g geltonos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra 0,290 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, ir 0,581 g narkotinės medžiagos – kokaino, neteisėtai už 350 Lt pardavė liudytojui Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam taikomas anonimiškumas.

E. K. nuteistas už tai, kad jis 2011-11-11, laiku nuo 15:26 val. iki 15:30 val., parke, esančiame prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su S. J., neteisėtai už 2 000 Lt pardavė A. J. penkis polietileninius paketėlius su 96,65 g šviesiai geltonos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra 13,828 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurie buvo paslėpti parke, esančiame prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, medyje.

Be to, E. K. nuteistas už tai, kad jis 2011-12-02, apie 13:00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, neteisėtai už 2 000 Lt pardavė A. J. du polietileninius maišelius su 99,757 g (94,09 g + 5,667 g) geltonos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra 7,068 g (6,778 g + 0,290 g), psichotropinės medžiagos – amfetamino, ir 6,55 g (5,969 g + 0,581 g), narkotinės medžiagos – kokaino.

Ž. T. nuteistas už tai, kad jis 2011-11-24, apie 14.00 val., savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, už 750 Lt neteisėtai pardavė A. J. polietileninėje plėvelėje supakuotus 4,976 g miltelių, kurių sudėtyje rasta 0,510 g narkotinės medžiagos – heroino.

Be to, Ž. T. nuteistas už tai, kad jis 2012-08-29, 18.59 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą pinigų sumą neteisėtai pardavė asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį, tačiau ne mažiau kaip 0,169 g narkotinės medžiagos – heroino, supakuotos plastikinėje pakuotėje.

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. K. prašo peržiūrėti bylą dėl jo nuteisimo. Nurodo, kad nuteistasis A. J. teisme nurodė priežastis, kodėl jį apkalbėjo – gavo pasiūlymą iš pareigūno T. R., nurodė visas tos dienos aplinkybes, ko iš jo buvo reikalauta, kokia buvo jo savijauta, ir po to A. J. buvo paleistas į laisvę. Pastebi, kad pats A. J. nesugalvojo ateiti pas pareigūnus ir prisipažinti apie savo padarytą nusikalstamą veiką ir tikėtis atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Neneigia, kad prie (duomenys neskelbtini) gatvės galėjo būti sutikęs A. J., nes ilgai tame mikrorajone pats gyveno, tačiau nėra susijęs su ten įvykdytu nusikaltimu, nes iki 2011-11-11 su A. J. nebendravo nei telefonu, nei buvo susitikę, liudytojas Nr. (duomenys neskelbtini) jo nepažįsta ir nėra matęs, S. J. patvirtino, kad su juo apie narkotikus nekalbėjo ir kartu nevažiavo, 2000 Lt S. J. padavė A. J.. Teigia, kad nėra pagrindo tikėti A. J. parodymais, jog jis (apeliantas) atėjęs pirštu parodė į medį, kur buvo palikti narkotikai.

Apeliaciniu skundu nuteistasis S. K. ir jo gynėja advokatė Emma Domajeva prašo Šiaulių apylinkės teismo 2015-11-30 nuosprendį pakeisti – bylą S. K. atžvilgiu nutraukti BPK 327 straipsnio 1 punkte ir BPK 328 straipsnio 4 punkte numatytais pagrindais, panaikinti jam paskirtą užstatą ir jį (15 000 Lt) grąžinti jam. Teigia, kad teismas padarė esminius BK 63 straipsnio 10 dalies, BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 20 straipsnio 4 dalies, 301 straipsnio 2 dalies, 254 straipsnio 4 dalies pažeidimus, nes S. K. padaryta nusikalstama veika, susijusi su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, buvo tęstinė nusikalstama veika, todėl nepagrįstai jis nuteistas už atskiras nusikalstamas veikas. Nurodo, kad S. K. kaltė buvo grindžiama liudytojų, kuriems buvo taikomas anonimiškumas, parodymais ir A. J. paaiškinimais, jog psichotropinę medžiagą jis galėjo gauti iš savo pažįstamo S. K., kad tai buvo labai seniai, todėl tiksliai neprisimena kada ir už kiek jis galėjo nusipirkti psichotropinę medžiagą. Nurodo, kad pas A. J. buvo rasta neaiškios kilmės psichotropinė medžiaga, kurios sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,0020 g amfetamino, 0,204 g metamfetamino ir 0,862 g kanapių (ir jų dalių), o tai yra nedidelis kiekis. Be to, S. K. bei A. J. įtarimai byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pareikšti 2012-03-20 remiantis jų abiejų prisipažinimu, gautu, kaip nustatyta, neteisėtais būdais. Teigia, kad A. J. teisme prisipažino, kad apklausą atlikęs policijos pareigūnas T. R. jo ir S. K. atžvilgiu naudojo psichologinį spaudimą, apklausos protokolus jie pasirašė jų neperskaitę. Dėl to apeliantai teigia, kad S. K. atžvilgiu neteisėtu būdu gauti prisipažinimai mainais už atlygį negalėjo būti pripažinti teisėtu būdu gautais duomenimis (BPK 20 straipsnio 4 dalis). Pastebi, kad Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2013-03-25 nutarimu ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini) S. K. atžvilgiu buvo nutrauktas konstatavus, jog jis nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, o prokuroro 2013-06-27 nutarimu ikiteisminis tyrimas toje pačioje byloje buvo nutrauktas konstatavus, jog nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo (apelianto) kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje. Be to, remiantis BK 39¹ straipsniu, BPK 212 straipsnio 7 punktu, 214 straipsnio 2 dalimi Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras 2014-06-02 nutarimu ikiteisminį tyrimą S. K. atžvilgiu galutinai nutraukė. Nei vienas iš šių minėtų prokurorų nutarimų dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo S. K. atžvilgiu nebuvo apskųstas ir nebuvo panaikintas, visi šie sprendimai buvo priimti dėl to paties kaltinimo, todėl pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir 254 straipsnio 4 dalį baudžiamoji byla S. K. atžvilgiu turėjo būti nutraukta.

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. M. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, nes jis prisipažino padaręs 3 nusikalstamas veikas, padėjo tyrimui. Nors teismas šias aplinkybes pripažino atsakomybe lengvinančiomis, tačiau paskyrė labai griežtą bausmę, panašią kaip ir kitiems nuteistiesiems, nors kai kurie jų kaltės nepripažino ir yra nuteisti už daugiau veikų. Pastebi, kad jis buvo narkomanas, tačiau nieko neapiplėšė ir nesužalojo, todėl mano, kad nubaustas per griežtai. Taip pat nurodo, kad jis turi tris mažamečius vaikus, jo tėvas yra neįgalus, motina serga cukriniu diabetu, jiems visiems jis yra labai reikalingas, jie jo laukia sugrįžtančio.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. J. prašo objektyviai ir nešališkai išnagrinėti jo skundą ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Teigia, kad bylos nagrinėjimo metu jam nebuvo užtikrinta teisė į gynybą, nors gynėjas jam buvo paskirtas, tačiau kai jis pasikvietė gynėją adv. A. Daukantą į tardymo izoliatorių pasitarti, advokatas jam patarė prisipažinti. Pastebi, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi ne tik per suėmimo pratęsimus, bet ir teisme, neklaidino tyrimo, nevengė apklausų, nevilkino teismo, todėl mano, kad teismas nepagrįstai nepripažino BK 59 straipsnio 2, 4 punktuose numatytų aplinkybių jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Teigia, kad būdamas suimtas ketverius metus padarė išvadas dėl savo elgesio – keičiasi, ir tai patvirtina Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateikta jo charakteristika. Tačiau teismas neatsižvelgė nei į jo charakteristiką, nei į tai, kad jis ilgą laiką yra laikomas nežmoniškomis ir kankinančiomis sąlygomis (tik vieną valandą turi teisę būti gryname ore), ir paskyrė labai griežtą bausmę. Nurodo, kad jam yra 46 metai, turi du suaugusius sūnus ir 6 metų dukrą, kurią norėtų kitais metais pats nuvesti į pirmą klasę. Teigia, kad po teismo nuosprendžio yra prie savižudybės ribos. Taip pat teigia, kad neneigia savo kaltės, pilnai ją pripažįsta, tačiau nurodo, kad narkotikus platino tik tada, kai jo paprašydavo įslaptinti liudytojai, nusikalstamas veikas darė dėl sunkios turtinės savo padėties, bet jokios materialinės naudos iš to neturėjo. Nurodo, kad bausmės jam turėjo būti subendrintos apėmimu, nes Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jis buvo nuteistas už apysunkį nusikaltimą, o dabar teismas jį nuteisė už sunkų nusikaltimą. Be to, nurodo, kad suimtas šioje byloje buvo nuo 2012-02-22, nuo 2012-05-16 buvo suimtas už Radviliškyje padarytus nusikaltimus, o 2013-02-27, kai jau turėjo vykti į pataisos namus, jam buvo paskirtas suėmimas toje byloje. Teigia, kad nuo 2013-02-27 skaičiuojant bausmės laiką – 3 metus 8 mėnesius – bausmės pabaiga yra 2016-10-27, atėmus 22 paras (nuo 2012-02-22 iki 2012-02-24), o pagal skundžiamą nuosprendį – bausmės pabaiga 2016 m. gruodžio mėnesio pabaiga. Teigia, kad byloje taikytas nusikalstamos veikos modelis per ilgą laiką dirbtinai pasunkino jo baudžiamąją atsakomybę, nes jau po pirmos, antros nusikalstamų veikų padarymo jis pasisiūlė būti areštuojamas, kad tiek veikų buvo sukurpta tik T. R. iniciatyva, nes 2011-12-02 jis jau buvo padaręs penkias nusikalstamas veikas, o po trijų mėnesių 2012-02-22 vėl paprašytas slapto liudytojo jis ieškojo reikiamų narkotikų ir taip vėl nusikalto. Taip pat teigia, kad ne jis, o įslaptintas liudytojas pirmas jam skambindavo ir jo paprašytas jis (apeliantas) ieškodavo reikiamų narkotikų.

Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. T. ir jo gynėjas advokatas Arūnas Koskus prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-11-30 nuosprendį ir Ž. T. išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, arba nuosprendį pakeisti ir Ž. T. paskirti bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu, taikyti BK 75 straipsnį.

Teigia, kad byloje neįrodyta, jog Ž. T. dalyvavo padarant jam inkriminuotus nusikaltimus, nes teismas Ž. T. kaltę grindė telefoninių pokalbių ir susirašinėjimo suvestinėmis, slapto sekimo duomenimis, įslaptinto liudytojo Nr. (duomenys neskelbtini), A. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nepagrįstai nesirėmė jo parodymais, kuriuos teisme patvirtino A. J., tvirtina, jog pastarasis apkalbėjo Ž. T. įtakotas pareigūnų. Nurodo, kad teismas nepagrįstai įrodymais laikė ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nes juos patikrinus teisme paaiškėjo, kad jie surinkti neteisėtu būdu ir neatitinka faktinių aplinkybių. Pastebi, kad duomenis surinkęs ir pas A. J. kiekvieną dieną lankęsis pareigūnas T. R. yra teisiamas kartu su kitais ONKTS pareigūnais už neteisėtą poveikį asmenims, neteisėtą duomenų rinkimą, įrodymų klastojimą, provokavimą asmenų duoti kyšius, už kyšių ėmimą. Dėl to teigia, kad teismas privalėjo konstatuoti, jog asmens, veikusio nusikalstamame susivienijime, veiksmų įtakoti A. J. parodymai, siekiant jam išeiti į laisvę, yra gauti neteisėtu būdu, ir tokiais įrodymais neturėjo remtis. Be to, teismas neturėjo teisės A. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, laikyti įrodymais, nes A. J. parodymai buvo įtakoti T. R. veiksmų ir paties A. J. noro išeiti į laisvę, taip pat teisme patikrinus A. J. parodymus, paaiškėjo, kad jie yra melagingi, o pagal BPK 301 straipsnio 1 dalį nuosprendis turėjo būti grindžiamas tik teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Šios pareigos teismas nesilaikė. Taip pat teigia, kad A. J. parodymų, jog jis skambino Ž. T., melagingumą įrodo slapto A. J. telefoninių pokalbių pasiklausymo protokolai, suvestinės, iš kurių matyti, kad A. J. su Ž. T. telefonu nebendravo. Be to, A. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus teisme paneigė. Dėl to mano, kad A. J. parodymų skirtumai turėjo būti vertinami Ž. T. naudai.

Taip pat skunde apeliantai nurodo, kad Ž. T. ir A. G. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme davė identiškus parodymus, jog susitikimo metu vienas kitam jokių narkotikų neperdavė ir vienas iš kito nepirko, o judviejų telefoniniai pokalbiai ir susirašinėjimas SMS žinutėmis vyko apie avariją, o ne užmaskuotai apie narkotikus. Teigia, kad iš karto po, kai A. G. lankėsi pas Ž. T., pas A. G. rastos narkotinės medžiagos patvirtina tik narkotinių medžiagų radimą pas A. G. faktą, bet ne tai, kad tas narkotines medžiagas A. G. gavo iš Ž. T..

Apeliantai skunde teigia, kad teismas, nepareikalavęs išslaptinti Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo K. Šikšnio sankcionuoto teikimo NVIM Nr. (duomenys neskelbtini), neįvertino NVIM teisėtumo, neįsitikino, ar iš tikrųjų buvo prisijungta prie A. J. vykdomos nusikalstamos veikos, ar A. J. nebuvo provokuojamas ją padaryti, nes pagal teismų praktiką NVIM teisėtą daro ne tik jo sankcionavimo pagrindų teisėtumas, bet ir jo realizavimo teisėtumas (nutartys bylose Nr. 2K-51/2014, 2K-549/2006, 2K-7-315/2009, 1A-96-202/2015). Dėl to mano, kad teismas pažeidė esmines BPK nuostatas, susijusias su asmens teise žinoti, kokių duomenų pagrindu jis yra kaltinamas, taip apribojo asmens teisę gintis nuo pareikštų kaltinimų. Pastebi, kad NVIM buvo leista imituoti nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, tačiau nebuvo suteiktas leidimas imituoti BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, už kurią Ž. T. yra nuteistas. Dėl to apeliantai mano, kad ši aplinkybė yra pakankama pripažinti NVIM neteisėtu.

Be to, apeliantai teigia, kad teismas nuosprendyje konstatavęs, jog A. G. pirko narkotines medžiagas iš Ž. T., nepagrįstai analizavo mirusio A. G. veiką, jo kaltę. Mano, kad teismas neturėjo teisės vadovautis ir mirusio A. G. parodymais.

Apeliantai teigia, kad teismas nepašalino kaltinime nurodyto neatitikimo, nes Ž. T. buvo kaltinamas pardavęs A. G. narkotines medžiagas, supakuotas plastikinėje pakuotėje, o A. G. buvo kaltinamas nupirkęs iš Ž. T. tas pačias narkotines medžiagas, supakuotas polietileninėje plėvelėje. Nurodo, kad teismas neapklausė Ž. T. sugyventinės, nes ji minima telefoniniuose pokalbiuose bei ji dalyvavo atvykstant A. G. ir A. J.. Teismas pasivadovavo niekuo nepagrįstomis prielaidomis, kad Ž. T. sugyventinė dalyvavo bylos nagrinėjime iš esmės, dėl to negali būti apklausta kaip liudytoja. Be to, nurodo, kad dvejose skirtingose bylose (Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys apie Ž. T. privatų gyvenimą buvo panaudoti nagrinėtoje byloje nesant aukštesniojo prokuroro nutarimo šiuos duomenis panaudoti (BPK 162 straipsnis).

Apeliantai teigia, kad teismas nepagrįstai netaikė Ž. T. atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo, nes teistumas Ž. T. yra išnykęs. Be to, teigia, kad teismo išvados netaikyti bausmės vykdymo atidėjimo Ž. T. yra nepagrįstos objektyviu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu. Teismas taip pat neatsižvelgė į pateiktus medicininius dokumentus, jog Ž. T. pagal savo sveikatos būklę negali atlikti laisvės atėmimo bausmės.

Teismo posėdyje nuteistasis A. J. ir jo gynėja adv. S. Šulcaitė prašė tenkinti S. J. apeliacinį skundą. Nuteistasis D. M. ir jo gynėjas adv. V. Poškus prašė tenkinti D. M. apeliacinį skundą. Nuteistasis E. K. ir jo gynėja adv. V. Laukevičienė prašė tenkinti E. K. apeliacinį skundą. Nuteistojo S. K. gynėja adv. N. Lanzbergienė prašė tenkinti S. K. ir adv. E. Domajevos apeliacinį skundą. Nuteistasis Ž. T. ir jo gynėjas adv. A. Koskus prašė jų apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė visus apeliacinius skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai atmestini.

Pagal suformuotą teismų praktiką nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas). BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet ir jų visetą, ir tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistieji, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų A. J., D. M., S. K., E. K., Ž. T. kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Nuteistasis Ž. T. ir jo gynėjas adv. A. Koskus apeliaciniame skunde teigia, kad byloje taikytas nusikalstamos veikos imitacijos modelis yra neteisėtas, o jo metu gauti duomenys negali būti laikomi gautais teisėtu būdu.

Iš bylos matyti, kad 2011-10-12 Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro buvo sankcionuotas nusikalstamos veikos imitacijos modelis (toliau – NVIM) Nr. (duomenys neskelbtini), o 2011-11-03 Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo buvo sankcionuotas NVIM Nr. (duomenys neskelbtini) tikslu nustatyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo tinklą, asmenis, bendradarbiaujančius nusikalstamų veikų padaryme, surinkti įrodymus bei sulaikyti įtariamus asmenis su įkalčiais. Šiuos NVIM vykdantys asmenys turėjo susitikti su D. M., A. J. ar (ir) kitais jų pasiųstais asmenimis (bendrininkais), kurie neteisėtai disponuoja narkotinėmis (psichotropinėmis) medžiagomis, pasitikėjimui įgyti VNIM vykdantys asmenys turėjo tartis bei įsigyti narkotines (psichotropines) medžiagas, šias medžiagas gabenti bei laikyti (3 t. 20–21, 104–105 b. l.). Taip pat iš bylos matyti, kad Šiaulių apygardos teismo pirmininko 2011-09-13 nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sankcionuota telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas, t. y. buvo leista atlikti S. K. (buvusi pavardė G.) mobiliojo ryšio telefonų abonentų pokalbių ir perduodamos informacijos slaptą kontrolę bei daryti įrašus (2 t. 27 b. l.). Ikiteisminiai tyrimai A. J., D. M. atžvilgiu buvo pradėti 2012-01-09 (1 t. 26, 30 b. l.), 2012-02-20 šie ikiteisminiai tyrimai buvo sujungti su 2011-12-21 byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pradėtu ikiteisminiu tyrimu (1 t. 5 b. l.).

Iš bylos matyti, kad tyrimo organai, tvirtindami NVIM, disponavo pirmine informacija apie nusikalstamą veiką ir tokie duomenys pripažįstami teisėtu pagrindu nusikalstamos veikos imitacijos modeliui sankcionuoti. Byloje esantys duomenys apie NVIM sankcionavimą yra išslaptinti tik tiek, kiek išslaptinti duomenis leidžia įstatymas, todėl apeliacinės instancijos teismas, tenkinęs adv. A. Koskaus prašymą patikrinti sankcionuotų NVIM teisėtumą ir pagrįstumą, papildomai byloje atliko įrodymų tyrimą ir išreikalavo bei susipažino su neišslaptintais pirminiais duomenis, sudariusiais faktinį NVIM pagrindą. Teisėjų kolegija nustatė, kad operatyviniai veiksmai ir priemonės sankcionuoti nepažeidžiant įstatymo nuostatų bei apie tai teisėjų kolegija informavo ir proceso dalyvius.

Nuteistasis A. J. teisme tvirtino bei savo apeliaciniame skunde teigė, kad jis buvo provokuojamas nusikalsti įslaptintų liudytojų, kad policijos pareigūnai nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų darymo, o leido padaryti tiek daug nusikalstamų veikų.

Griežtai draudžiama asmenį provokuoti nusikalsti. Provokacijos sąvoka yra įtvirtinta nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatyme, ji išaiškinta ir teismų praktikoje (kasacinės bylos Nr. 2K-52/2001, Nr. 2A-P-6/2008; 2K-523/2011). Provokacija apibūdinama kaip spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens pasirinkimo laisvę, jei dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino daryti. Provokacija pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką (kasacinė nutartis Nr. 2K-52/2001) – tai asmens lenkimas (kurstymas) padaryti nusikalstamą veiką, turint tikslą vėliau su juo susidoroti teisėsaugos institucijų pagalba patraukiant baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta sukursčius. Provokacija, kaip veika, gali reikštis kito asmens lenkimu padaryti konkrečią nusikalstamą veiką jį įtikinėjant, grasinant, šantažuojant, prašant ar naudojant kitus veiksmus, palaužiančius asmens valią ir darančius įtaką jo apsisprendimui elgtis nusikalstamai.

Iš byloje esančių elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo, operatyvinių veiksmų atlikimo, slapto sekimo protokoluose, pokalbių suvestinėse užfiksuotų duomenų matyti, kad 2011-11-03 sankcionavus byloje NVIM, liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, iki 2011-11-11 palaikė ryšius su asmeniu, vardu E., kuris jį turėjo supažindinti su savo pažįstamu A. iš (duomenys neskelbtini) dėl narkotinių medžiagų įsigijimo, kad liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, su A. J. susipažino tik 2011-11-11, nuo tada A. J. veiksmai buvo aktyviausi – jis pirmas iniciavo pokalbį dėl narkotinių (psichotropinių) medžiagų pardavimo, jų kokybės ir kainos, tarėsi dėl kitų susitikimų ir narkotinių (psichotropinių) medžiagų pardavimo, o tai rodo, kad prekyba narkotinėmis (psichotropinėmis) medžiagomis A. J. buvo tapusi gana įprasta kasdiene veikla, ir jis gana neblogai žinojo jos specifiką, ir liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, buvo vertinamas tik kaip dar vienas, eilinis, tačiau pelningas pirkėjas. Visa tai rodo, kad A. J. narkotines (psichotropines) medžiagas įgydavo ir platindavo savo valia, nevaržomas kokių nors aplinkybių, turėjusių lemiamos, neigiamos įtakos jo apsisprendimui daryti nusikalstamus veiksmus, nes jis visada turėjo galimybę bet kada atsisakyti daryti nusikaltimą. Vien tai, kad į A. J. dėl vienokių ar kitokių svaigalų kreipdavosi žmonės, tarp jų ir liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, negali būti traktuojama kaip A. J. provokacija daryti nusikalstamus veiksmus. Pastebėtina, kad A. J. jau anksčiau – 2011 m. spalio mėnesį buvo atlikęs nusikalstamas veikas, todėl 2011-11-03 sankcionavus NVIM bei liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas, 2011-11-11 susipažinus su A. J. ir sutarus dėl narkotinių medžiagų įsigijimo, liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, tik prisijungė jau prie A. J. daromų nusikalstamų veikų, o ne pats išprovokavo jį daryti nusikalstamas veikas. Be to, objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad A. J. atžvilgiu buvo naudojami neteisėti veiksmai ir dėl to jis darė nusikalstamas veikas, byloje nėra, tokių duomenų nepateikė nei A. J., nei jo gynėja ar kiti nuteistieji ar jų gynėjai, todėl nuteistųjų teiginiai, jog A. J. buvo provokuojamas, įtikinėjamas policijos pareigūnų, yra deklaratyvūs, jų nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Taigi, nepagrįsta A. J. versija, jog jį liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, skatino (provokavo) padaryti nusikalstamas veikas.

BPK nereglamentuojama, kiek laiko valstybė gali imituoti nusikalstamus veiksmus su asmeniu, galinčiu daryti nusikalstamas veikas. Kaip Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-23 nutartyje (kasacinė byla Nr. 2K-7-85-696/2016) išaiškinta, visi operatyviniai veiksmai yra skirti baudžiamojo proceso tikslams pasiekti. Iš BPK 1 ir 2 straipsnių prasmės išplaukia, kad operatyvinių veiksmų laikas turi būti optimalus, t. y. jie turi tęstis lygiai tiek laiko, kiek reikia visiškai atskleisti ir užkardyti nusikalstamą veiką, surinkti įrodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo, išaiškinti nusikaltimą padariusius asmenis, kad būtų galima greitai ir efektyviai nubausti kaltininkus. Turint galvoje, kad valstybės tikslas yra ginti žmonių teises, laiku užkardyti nusikaltimus, o ne juos skatinti, galima teigti, kad operatyviniai veiksmai turi būti tęsiami tol, kol surenkama pakankami įrodymų, leidžiančių patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Jie turi būti nutraukiami surinkus pakankami nusikalstamos veikos įrodymų, leidžiančių pradėti ir vykdyti ikiteisminį tyrimą, kad bylą galima būtų perduoti teismui, o kaltininkas būtų greitai ir teisingai nubaustas. Šioje bei ankstesnėse Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-86-2011; 2K-530/2012) nurodyta, kad valstybės institucijos gali tęsti slaptus operatyvinius veiksmus tik dėl tokių veikų, kurios, pasibaigus jų sankcionavimo laikui, dar nebuvo baigtos, arba, nors ir surinkta pakankamai nusikalstamos veikos įrodymų, tačiau reikia išaiškinti organizuotų grupių ir nusikalstamų susivienijimų veiklą, grupių organizatorius, grupių ryšius su kitomis grupėmis ar pareigūnais tam, kad būtų atskleistas visas jų organizacinis tinklas.

Kaip jau minėta, NVIM buvo sankcionuoti siekiant nustatyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo tinklą, asmenis, bendradarbiaujančius padarant nusikalstamas veikas, surinkti įrodymus bei sulaikyti įtariamus asmenis su įkalčiais. Kaip liudytojas apeliacinės instancijos teisme apklaustas buvęs policijos pareigūnas T. R. parodė, kad A. J. po pirmo ar antro jo įvykdyto nusikaltimo nesulaikė, nes pagrindinis tikslas buvo atskleisti kuo daugiau platinimo taškų, asmenų, kurie platino narkotines medžiagas, todėl priedangos operaciją vykdantys pareigūnai kreipėsi į A. J. su skirtingais prašymais dėl narkotinių medžiagų. Iš bylos duomenų matyti, kad A. J. su įkalčiais buvo sulaikytas 2012-02-22, t. y. praėjus vos trims mėnesiams po to, kai jo atžvilgiu buvo sankcionuotas NVIM, ir per tą laiką A. J. keturis kartus iš skirtingų asmenų – E. K., S. J., Ž. T. bei V. P. įgijo skirtingus kiekius narkotinių (psichotropinių) medžiagų, kurias iš karto perdavė (pardavė) liudytojams, kuriems taikomas anonimiškumas, Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei nuteistajam D. M.. Šios paminėtos aplinkybės patvirtina, kad sankcionuotu NVIM buvo pasiekti norimi tikslai – nustatyti narkotines (psichotropines) medžiagas platinantys asmenys, surinkti pagrindiniai įrodymai, patvirtinantys padarytas nusikalstamas veikas, todėl toliau NVIM nebebuvo tęsiami.

Pagal sankcionuotus NVIM priedangos operaciją vykdantiems pareigūnams buvo leista imituoti nusikalstamus veiksmus, turinčius nusikaltimų, numatytų BK 259 straipsnio 1, 2 dalyse bei 260 straipsnio 3 dalyje, požymius. Iš A. J., liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymus buvo prašoma įsigyti 100 gramų narkotinės (psichotropinės) medžiagos, o pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintas narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas 100 g amfetamino ar kokaino arba 10 g heroino yra laikoma labai dideliu kiekiu. Iš bylos matyti, kad, remiantis NVIM surinktais duomenimis, visų nuteistųjų atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai, kurie vėliau prokuroro nutarimais buvo sujungti į vieną tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pradėti pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje (1 t. 1, 26, 30, 34, 35, 36, 37, 39, 41, 47, 60, 64, 65, 66, 116 b. l.), nes duomenų, kokios kokybės, t. y. kiek grynos narkotinės (psichotropinės) medžiagos bus parduodamuose narkotikuose, pardavimo metu niekas nežinojo, tai buvo nustatyta tik po įvykusių sandorių atlikus specialius laboratorinius tyrimus, ir ikiteisminiai tyrimai pagal BK 260 straipsnio 1 dalį buvo pradėti pagal faktiškai nustatytų įsigytų narkotinių (psichotropinių) medžiagų kiekius. Dėl to tai, kad pagal NVIM buvo leista atlikti veiksmus, formaliai atitinkančius BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, o tyrimai buvo pradėti pagal kitą BK 260 straipsnio dalį, nelaikytina pažeidimu, dėl kurio vykdant NVIM surinktais duomenimis nebūtų galima remtis sprendžiant nuteistųjų kaltės klausimą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad duomenys, vykdant NVIM bei atliekant operatyvinius veiksmus, buvo gauti teisėtais ir leistinais būdais, todėl pagrįstai apylinkės teismas tokius duomenis pripažino įrodymais BPK 20 straipsnio prasme. Dėl to nuteistųjų E. K., A. J., S. K., Ž. T. ir jų gynėjų skundų argumentai, kad NVIM buvo neteisėti, kad A. J. buvo provokuojamas daryti nusikalstamas veikas yra nepagrįsti.

Nuteistieji E. K., Ž. T. apeliaciniuose skunduose teigia, kad A. J. parodymai, kuriais remiantis apylinkės teismas juos pripažino kaltais padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, yra melagingi, kadangi teisme A. J. pripažino juos apkalbėjęs, įtakotas policijos pareigūnų.

Nors BPK 301 straipsnis numato, kad nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, tačiau ši nuostata nereiškia, kad priimant nuosprendį, remiamasi tik tais kaltinamųjų, liudytojų ar nukentėjusiųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje. Iš bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas apeliantų kaltę grindė ne tik nuteistojo A. J. teisme duotais parodymais, bet ir ikiteisminio tyrimo metu duotais jo parodymais, kurie teisiamajame posėdyje buvo ištirti, kaip tai numatyta BPK 276 straipsnyje. Iš bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu A. J. parodymus davė visose jo apklausose dalyvaujant gynėjai, taip pat patvirtino ir apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, šios apklausos metu jis nurodė, jog parodymus apie savo padarytas nusikalstamas veikas ikiteisminio tyrimo metu davė savo laisva valia. Be to, A. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuos jis iš dalies patvirtino ir teisme, patvirtina nuteistojo D. M., S. K., liudytojo V. V., liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) parodymai, ikiteisminio tyrimo metu surinkti objektyvūs duomenys – operatyvinių veiksmų atlikimo, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose, pokalbių suvestinėse, slapto sekimo protokoluose užfiksuoti duomenys apie A. J. bendravimą, susitikimus su kitais nuteistaisiais dėl narkotinių (psichotropinių) medžiagų įsigijimo, pardavimo (perdavimo), apžiūrų protokoluose užfiksuoti duomenys (mobiliųjų telefonų, pinigai, panaudoti atliekant nusikalstamos veikos imitacijos modelį, specialistų išvadose užfiksuoti duomenys apie A. J. įsigytų bei parduotų (perduotų) narkotinių (psichotropinių) medžiagų rūšis bei kiekius. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus A. J. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Taip pat apeliacinės instancijos teisme kaip liudytojas apklaustas buvęs policijos pareigūnas T. R. parodė, kad su A. J. jis bendravo, kai pastarasis buvo suimtas, kad A. J. joks poveikis nebuvo daromas, parodymus jis davė savo valia, todėl visą tai įvertinęs, prokuroras pakeitė A. J. kardomąją priemonę ir pastarąjį paleido į laisvę. Be to, A. J. teisme iškeltą versiją, jog jis apkalbėjo kitus nuteistuosius įtakotas policijos pareigūnų, paneigia byloje esantis 2012-03-01 pašto siuntos poėmio protokolas, iš kurio matyti, kad A. J. laiške, adresuotame savo motinai O. J., nurodė jai susisiekti su S. ir, kai jis atvažiuos pas ją, pasakyti, kad būtų atsargus, nes pareigūnams jo reikia; kad S. privalo jam padėti, nes A. J. jo neišduoda. Pridėtame laiške, kuriuo A. J. kreipėsi į V., A. J. rašo, kad papuolė stipriai ir nėra šansų išsisukti. Jis žada duoti parodymus ir tuomet paleis „Ž.“, o jo nepaleis (4 t., 169–174 b. l.). Taigi, laiškų turinys patvirtina, kad A. J. siekė padėti kitiems kaltinamiesiems, o ne juos apkalbėti. Visuma paminėtų aplinkybių patvirtina, kad apylinkės teismas pagrįstai apeliantų kaltę grindė ikiteisminio tyrimo metu duotais A. J. parodymais, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, nes A. J. parodymus patvirtina bei atitinka kiti byloje surinkti įrodymai. Dėl to nuteistųjų A. J., E. K., S. K., Ž. T. ir gynėjų apeliacinių skundų argumentai dėl to, kad A. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra melagingi ir apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi A. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, yra nepagrįsti.

Nors nuteistasis E. K. neigia 2011-11-11 bendravęs su A. J. bei pastarajam perdavęs narkotines (psichotropines) medžiagas, tačiau E. K. kaltę padarius šią nusikalstamą veiką įrodo ne tik A. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog 2011-11-11 kartu su S. J. nuvyko į pietinį mikrorajoną, nuėjo į parkelį, esantį už turgelio pietiniame mikrorajone, parkelyje susitiko su E. K., kuris parodė medį ir pasakė, kad ten yra įdėtas amfetaminas. Tokius parodymus A. J. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Taip pat tokius A. J. parodymus, jog 2011-11-11 amfetaminą jis įgijo iš E. K., pastarajam parodžius, jog narkotinės medžiagos yra paslėptos medyje, patvirtina operatyvinių veiksmų atlikimo protokole, sekimo suvestinėje, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys (2 t. 50–119 b. l.; 3 t. 96–101, 114–122, 146–148 b. l.), liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas parodymai. Nors liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė nepažįstąs E. K., tačiau tai nepatvirtina E. K. nekaltumo, nes minėtas liudytojas bendravo su A. J., o pastarasis dėl narkotinių medžiagų įgijimo ir pardavimo liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. (duomenys neskelbtini) bendravo su S. J., o šis su E. K.. Visuma šių surinktų ir byloje ištirtų įrodymų patvirtina, kad E. K. 2011-11-11 padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką – pardavė A. J. penkis polietileninius paketėlius su šviesiai geltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 13,828 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurie buvo paslėpti parke, esančiame prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, medyje. Dėl to išteisinti E. K. dėl šios nusikalstamos veikos nėra pagrindo.

Nors E. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nepripažino kaltės 2011-12-02 pardavus A. J. du polietileninius maišelius su milteliais, kurių sudėtyje buvo amfetaminas ir kokainas, tačiau jo kaltę įrodo nuoseklūs A. J. ikiteisminio tyrimo duoti parodymai, jog jis su E. K. susitiko prie pastarojo namų ir už iš pirkėjo paimtus 2000 Lt iš E. K. nupirko 110 g amfetamino, kurių 100 g atidavė pirkėjui, o 10 g vėliau pardavė D. M.. Nors teisme A. J. neįvardino asmens, iš kurio 2011-12-02 įgijo narkotines medžiagas, nenorėdamas to asmens įvardinti bijodamas dėl savęs, tačiau ikiteisminio tyrimo metu konkrečiai įvardijo E. K., kaip asmenį, iš kurio įgijo amfetaminą. Be to, A. J. parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu duotus A. J. parodymus patvirtina liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. (duomenys neskelbtini) parodymai, jog nuvažiavus prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), A. J. už jo paduotus pinigus atnešė 100 g narkotinės medžiagos. Pastebėtina, kad minėtu adresu gyvena A. J. pažįstamas E. K., ką pats E. K. pripažino. A. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus taip pat patvirtina operatyvinių veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti duomenys apie A. J. ir E. K. pokalbius telefonu apie narkotines medžiagas, jų kiekius ir kainą, susitikimo vietą ir laiką, A. J. susitikimą su liudytoju, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t. 50–119 b. l.), specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys apie įgytas narkotines medžiagas – amfetaminą ir kokainą. Visuma paminėtų įrodymų patvirtina, kad apylinkės teismas pagrįstai E. K. pripažino kaltu 2011-12-02 pardavus A. J. narkotines medžiagas, kurių sudėtyje buvo psichotropinių medžiagų – amfetamino ir kokaino, todėl nėra pagrindo E. K. išteisinti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, tenkinti nuteistojo E. K. apeliacinio skundo dalį dėl jo išteisinimo padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, nėra pagrindo.

Nuteistasis Ž. T. ir jo adv. A. Koskus skunde teigia, kad Ž. T. nepagrįstai yra nuteistas, nes nei A. J., nei A. G. narkotinių medžiagų nepardavė. Tačiau tokie nuteistojo ir jo gynėjo teiginiai yra nepagrįsti.

Nors Ž. T. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme vienodai nurodė, jog 2011-11-24 narkotinių medžiagų A. J. nepardavė, tačiau Ž. T. parodymuose yra prieštaravimų: teisme Ž. T. teigė, kad pas jį namuose svarstykles paliko išeidamas A. J., tačiau ikiteisminio tyrimo metu Ž. T. teigė, kad tos svarstyklės yra jo, jomis jis sverdavo narkotikus, įsigytus savo reikmėms, taip pat ikiteisminio tyrimo metu Ž. T. teigė, kad sau vartoti turėdavo įgijęs narkotinių medžiagų, o teisme – kad narkotinių medžiagų neturėjo, jos galėjo būti paliktos A. J.. Ž. T. skundo teiginius, jog jis telefonu su A. J. nebendravo, paneigia elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad Ž. T. palaikė ryšius su A. J. – jie vienas kitam rašė ir siuntė SMS žinutes apie narkotinių medžiagų platinimą (2 t. 144–146 b. l.; 4 t. 37–62 b. l.), taip pat A. J. turėtame mobiliojo ryšio telefone išsaugotas „S.“, pas kurį važiavo įsigyti heroino, mobiliojo ryšio telefono numeris sutampa su tyrimo metu nustatytu Ž. T. naudoto telefono numeriu. Pastebėtina, kad pats Ž. T. pripažino, jog jis naudojosi telefono numeriu, kuris A. J. telefone išsaugotas kaip asmens, vardu „S.“. Iš Ž. T. paimtame mobiliojo ryšio telefone taip pat buvo rastas išsaugotas A. J. naudoto mobiliojo ryšio telefono numeris.

Nors teisme nuteistasis A. J. nurodė apkalbėjęs Ž. T. ikiteisminio tyrimo metu, bei parodė, kad pas Ž. T. namuose jis buvo palikęs savo pirkinių maišelį, kuriame į senus mobiliojo ryšio telefonus buvo įdėjęs narkotines medžiagas, kurias 2011-11-24 atvažiavęs pas Ž. T. pasiėmė, tačiau ikiteisminio tyrimo metu A. J. parodė, kad 2011-11-24 telefonu susiekė su Ž. T. dėl heroino, kad nuvažiavęs pas Ž. T. į namus, įsigijo 5 gramus narkotinės medžiagos – heroino, kurį iš karto automobilyje pardavė pirkėjui, vardu S.. Tokius ikiteisminio tyrimo metu duotus A. J. parodymus patvirtina liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. (duomenys neskelbtini) parodymai, jog jis kartu su A. J. atvažiavo prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), A. J. skambino asmeniui, vardu „S.“ ir sakė, jog privažiuos dėl vienos temos, grįžęs į automobilį A. J. atnešė mėginį narkotinės medžiagos bei sakė, kad sutartos narkotinės medžiagos reikės palaukti 25 min, kad jiedu su A. J. pasivažinėjo po (duomenys neskelbtini) miestą, o kai sugrįžo prie to paties namo, A. J. nuėjo ir po 20 min atnešė plėvelėje suvyniotas baltas granules – heroiną, už 5 gramus šios medžiagos ir už patį sandorį A. J. sumokėjo 800 Lt, po to atsisveikinęs su A. J., susitiko su policijos pareigūnais ir perdavė iš A. J. įsigytą narkotinę medžiagą. Ikiteisminio tyrimo metu duotus A. J. parodymus taip pat patvirtina operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose nurodyti duomenys apie A. J. telefoninius pokalbius su S. K., liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. (duomenys neskelbtini), nuteistuoju Ž. T. dėl narkotinių medžiagų įsigijimo, jų kainos, susitikimų vietos ir laiko, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys, jog 2011-11-24 iš A. J. įgytame bespalvės plėvelės ryšulėlyje esančioje gelsvos spalvos miltelių sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė yra 0,510 g (3 t. 151–152 b. l.). Taip pat Ž. T. kaltę patvirtina kratos metu pas jį rastos elektroninės svarstyklės, kuriomis, kaip pats Ž. T. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kaskart pasisverdavo narkotines medžiagas.

Visuma minėtų įrodymų patvirtina, kad A. J. kalbėjo su Ž. T. apie narkotinių (psichotropinių) medžiagų įsigijimą, kad 2011-11-24 narkotines medžiagas – heroiną – A. J. įgijo būtent iš Ž. T. ir šią medžiagą A. J. iš karto pardavė liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl to Ž. T. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Nuteistasis Ž. T. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme taip pat teigė, kad pas jį į namus 2012-08-29 atvykęs A. G. norėjo per „(duomenys neskelbtini)“ programą susisiekti su Ž. S., pakalbėti apie jo (A. G.) sūnų, kuris pateko į avariją Lenkijoje, bet jokių narkotinių medžiagų A. G. jis neperdavė. Teisme A. G. patvirtino (A. G. mirė 2015-09-05), kad 2012-08-29 pas Ž. T. atvažiavo jo neįspėjęs, kad atvažiavęs kalbėjosi apie jo sūnaus L. G. avariją, kad narkotinių medžiagų iš Ž. T. neįgijo. Nors Ž. T. ir A. G. patvirtino vienas kito parodymus, tačiau juos paneigia byloje surinkti ir ištirti įrodymai (telefoninių pokalbių suvestinės, kuriose užfiksuoti A. G. pokalbiai apie galimybę parduoti heroiną ar metadoną, buvo kalbėta apie kainą, susitikimų laiką, vietą, taip pat buvo kalbėta apie narkotinių medžiagų įsigijimą; slapto sekimo, įvykio vietos apžiūros protokoluose, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys. Nors M. R. teigė, jog jis su A. G. įvykio metu susitiko norėdamas atsiimti iš A. G. skolą, kad pastarasis nuėjo skolą atsiimti iš savo draugo, tačiau iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad M. R. su A. G. susitiko ne dėl skolos grąžinimo, o dėl narkotinių medžiagų įsigijimo. Be to, iš karto po to, kai A. G. išėjo iš Ž. T. ir įsėdo į M. R. automobilį ant galinės automobilio sėdynės, kur jau sėdėjo ir pats M. R., jie buvo sulaikyti policijos pareigūnų, automobilio gale buvo rastos svarstyklės ir narkotinės medžiagos. Be to, Ž. T. ir A. G. duotuose parodymuose yra prieštaravimų, nesutapimų su liudytojų parodymais. Teisme kaip liudytoja apklausta Ž. S. patvirtino, kad jos sutuoktinis A. G., naudodamasis Ž. T. kompiuteriu, susisiekdavo su ja per „(duomenys neskelbtini)“ programą, kad apie sūnaus L. G. (duomenys neskelbtini) patirtą avariją ji kompiuteriu bendravo su A. G.. Vertinant liudytojos Ž. S. duotus parodymus, būtina pažymėti, kad ji pripažino Ž. T. pažįstanti jau labai seniai, su juo bendraujanti, tačiau jos duoti parodymai nepatvirtina Ž. T. parodymų, jog minimo įvykio dieną Ž. T. su A. G. kalbėjosi apie L. G. patirtą autoavariją (duomenys neskelbtini). Pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas pats L. G. nurodė, kad autoįvykis buvo apie 2012-08-20, kad jis šio įvykio metu nenukentėjo, kad jau 2012-08-21 jis buvo (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į L. G. parodymus bei į Ž. S. parodymus, jog ji su sūnumi L. G. bei A. G. dažnai bendraudavo, akivaizdu, kad A. G. apie L. G. patirtą autoavariją ir kad jis yra sveikas (duomenys neskelbtini), 2012-08-29 jau žinojo ir nebuvo jokio reikalo šios avarijos aptarinėti su Ž. T., be to, tiriamo įvykio metu A. G. kompiuteriu nesusisiekė nei su Ž. S., nei su L. G.. Taigi, nėra pagrindo manyti, kad Ž. T. ir A. G. kalbėjosi iš tikrųjų apie avariją, o ne apie narkotines medžiagas. Be to, Ž. T. ir A. G. tarpusavio susitarimą telefonu apie narkotines medžiagas kalbėti užmaskuotai kalbant apie avariją patvirtina jų tarpusavio telefoniniai pokalbiai, iš kurių matyti, kad A. G. nori prilėkti iki Ž. T. dėl avarijos ir paimti numerį, tačiau tai prieštarauja A. G. siųstoms SMS žinutėms skirtingiems adresatams dėl narkotinių medžiagų įsigijimo, nes iki tol bendraudamas su tais pačiais adresatais A. G. nurodydavo, kad nieko neturi. Taip pat Ž. T. ir A. G. susitarimą telefonu kalbėti užmaskuotai įrodo tai, kad teisme Ž. T. parodė, jog A. G. per jį turėjo perduoti sūnui L. G. siuntinį, kurį Ž. T. teigė gavęs, tačiau L. G. siuntinio neperdavęs, nors pats L. G. nurodė, jog jis ir Ž. T. nebendraudavo, kai jis (t. y. L. G.) būdavo išvykęs į užsienį. Be to, iš byloje esančių Ž. T. ir A. G. pokalbių suvestinių matyti, kad Ž. T., naudodamasis savo draugės mobiliojo ryšio telefonu, nurodė, kad perduos A. G. siuntinį, kurį reiks perduoti L. G., nors teisme Ž. T. teigė, jog A. G. jam perdavė siuntinį, kurį jis (t. y. Ž. T.) turėjo perduoti L. G..

Įvertinus paminėtus prieštaravimus Ž. T. ir A. G. parodymuose bei kitą byloje surinktą medžiagą, atsižvelgiant į tai, kad A. G. ir M. R. buvo sulaikyti policijos pareigūnų iš karto po to, kai A. G. grįžo iš Ž. T. ir A. G. su M. R. ant galinės automobilio sėdynės vartojo narkotines medžiagas, daroma išvada, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad Ž. T. 2012-08-29 pardavė A. G. narkotines medžiagas, todėl skundžiamu nuosprendžiu Ž. T. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką ir išteisinti jį, kaip to prašo Ž. T. ir jo gynėjas apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.

Nuteistojo Ž. T. ir jo gynėjo apeliacinio skundo teiginys, jog apylinkės teismas negalėjo vadovautis šiuo metu mirusio A. G. duotais parodymais, yra nepagrįstas, nes A. G. kaip kaltinamasis apie jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą buvo apklaustas teisme, t. y. jo parodymai buvo ištirti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsni). Be to, skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas nekonstatavo A. G. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, bet A. G. parodymus apylinkės teismas vertino kartu su kitais byloje ištirtais įrodymais, o to nedraudžia BPK nuostatos. Taip pat nepagrįstas Ž. T. ir jo gynėjo skundo teiginys, kad nesant aukštesniojo prokuroro nutarimo dviejose skirtingose bylose (Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys apie Ž. T. privatų gyvenimą buvo panaudoti nagrinėjamoje byloje. BPK 162 straipsnis numato, kad vienoje baudžiamojoje byloje taikant BPK numatytas procesines prievartos priemones surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą ikiteisminio tyrimo metu gali būti panaudota kitoje baudžiamojoje byloje tik aukštesniojo prokuroro nutarimu. Pažymėtina, kad Ž. T. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nedetalizuota, kokie duomenys apie Ž. T. privatų gyvenimą buvo panaudoti neteisėtai nagrinėjamoje byloje. Be to, Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2012-08-31 nutarimu ikiteisminiai tyrimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sujungti į vieną tyrimą, paliekant bylos Nr. 40-1-00490-11, todėl sujungus ikiteisminius tyrimus į vieną, nelaikoma, kad vienoje byloje apie Ž. T. surinkti duomenys buvo panaudoti neteisėtai kitoje byloje.

Ž. T. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad A. G. ir Ž. T. dėl tos pačios narkotinės medžiagos realizavimo suformuluotuose kaltinimuose yra skirtingai nurodytos pakuotės. Iš A. G. suformuluoto kaltinimo matyti, kad jis iš Ž. T. įgijo narkotinių medžiagų, supakuotų polietileninėje plėvelėje, o Ž. T. suformuluotame kaltinime nurodyta, kad jis A. G. pardavė narkotines medžiagas, supakuotas plastikinėje pakuotėje. Nors kaltinimuose skirtingai įvardintos pakuotės, tačiau pagal Lietuvių kalbos žodyną plastikas – tai tam tikra gryna plastinė masė, o polietilenas – tai produktas, vartojamas plastinėms medžiagoms gaminti ir dažniausiai tai būna pakuotės, į kurias supakuojami daiktai, pvz. polietileno maišeliai. Iš bylos matyti, kad iš karto po to, kai Ž. T. pardavė A. G. narkotinę medžiagą ir A. G. grįžo į automobilį, kuriame sėdėjo M. R., policijos pareigūnai rado polietileninį paketėlį su biria medžiaga, kurios sudėtyje ekspertai nustatė, jog yra narkotinė medžiaga – heroinas, ši rasta medžiaga buvo supakuota į paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, paminėtos aplinkybės rodo, kad Ž. T. ir A. G. suformuluotuose kaltinimuose nurodytos pakuotės yra viena ir ta pati pakuotė ir dėl skirtingai nurodytų pakuotės formuluočių nėra pagrindo tikslinti Ž. T. suformuluotą kaltinimą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis Ž. T. ir jo gynėjas teigia, jog pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausta Ž. T. sugyventinė A. N., kuri dalyvavo pas Ž. T. atvykstant A. J. ir A. G. ir kuri yra minima telefoniniuose pokalbiuose, ir taip buvo suvaržytos Ž. T. įstatymo garantuojamos teisės. Toks apeliantų teiginys yra nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas neapklausti A. N. nusprendė išklausęs proceso dalyvių nuomonės bei įvertinęs tai, kad A. N. kelis kartus dalyvavo teismo posėdžiuose kaip žiūrovė (21 t. 84–85 b. l.). Be to, apeliacinės instancijos teisme nei nuteistasis, nei jo gynėjas nebeprašė kaip liudytoją apklausti A. N..

Remiantis tuo, kas išdėstyta, nuteistojo Ž. T. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su Ž. T. išteisinimu pagal K 260 straipsnio 1 dalį ir pirmosios instancijos teismo padarytais procesiniais pažeidimais, atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl nuteistojo S. K. apeliacinio skundo

S. K. ir adv. E. Domajeva skunde teigia, kad baudžiamoji byla S. K. atžvilgiu turėjo būti nutraukta BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytu pagrindu, nes Šiaulių apygardos prokurorų 2013-03-25 ir 2013-06-27 nutarimais bei Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2014-06-02 nutarimu ikiteisminis tyrimas S. K. atžvilgiu dėl to paties kaltinimo buvo nutrauktas, kad šie nutarimai nėra panaikinti.

BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Iš byloje esančio Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2013-03-25 nutarimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 67–68 b. l.) matyti, kad ikiteisminis tyrimas S. K. (buvusi pavardė G.) atžvilgiu buvo nutrauktas kaip asmeniui, nepadariusiam nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 4, 5 dalyse, 260 straipsnio 3 dalyje, nes prokuroras konstatavo, jog tęsiant ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad S. G. (S. K.) įtariamas padaręs lengvesnę nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje (veika padaryta 2011 m. lapkričio mėnesį veikiant kartu su V. B., E. J., A. J., susitarus įgyti 100 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurią buvo planuota parduoti). Ikiteisminis tyrimas dėl šios lengvesnės nusikalstamos veikos padarymo S. K. atžvilgiu buvo nutrauktas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2013-06-27 nutarimu nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę padarius šią nusikalstamą veiką (1 t. 80–85 b. l.). Iš 2013-06-27 prokuroro nutarimo turinio matyti, kad ikiteisminis tyrimas S. K. atžvilgiu buvo atliekamas ne tik dėl šios 2011 m. lapkričio mėnesį padarytos nusikalstamos veikos, dėl kurios ikiteisminis tyrimas nutrauktas, bet ir dėl ne mažesnio kaip 0,756 g medžiagos, kurios sudėtyje buvo 0,020 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, ne mažesnio kaip 0,862 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), taip pat ne mažesnio kaip 0,729 g medžiagos, kurios sudėtyje buvo 0,204 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, pardavimo A. J.. Dėl pastarųjų S. K. įtarime nurodytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo įtarimai S. K. nebuvo panaikinti, ikiteisminis tyrimas dėl šių veikų nebuvo nutrauktas, priešingai, buvo tęsiamas ir, kaip iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, už šių veikų padarymą S. K. yra pripažintas kaltu. Aptariant Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2014-06-02 nutarimą matyti, kad šis nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą S. K. atžvilgiu kaip aktyviai padėjusiam išaiškinti organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas buvo priimtas kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje – Nr. (duomenys neskelbtini) kur S. K. buvo įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 227 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, veikdamas su (duomenys neskelbtini) AVPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro pareigūnais T. R., R. P., R. Z., G. A., E. I. (17 t. 172–176 b. l.). Nors nei Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorų 2013-003-25, 2013-06-27, nei Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2014-06-02 nutarimai nutraukti ikiteisminius tyrimus S. K. atžvilgiu nebuvo panaikinti, tačiau jie buvo priimti skirtingose bylose ir dėl skirtingų nusikalstamų veikų nei S. K. buvo perduotas teismui šioje byloje, todėl nėra pagrindo laikyti, kad S. K. skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas už tas pačias veikas (dėl tų pačių kaltinimų), dėl kurių ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas apeliantų minimais įsiteisėjusiais prokurorų nutarimais.

Nuteistasis S. K. ir adv. E. Domajeva skundu prašo S. K. nusikalstamas veikas kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką, nes veikos susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, jos buvo rastos pas A. J. bei jų sudėtyje amfetamino, metamfetamino ir kanapių (ir jų dalių) buvo nedidelis kiekis. Toks prašymas yra nepagrįstas. Pagal teismų praktiką tęstine veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, kiekvienas iš kurių vertinamas atskirai, atitinka to paties Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (kasacinė nutartis Nr. 2K–588/2010). Taip pat teismų praktikoje yra pripažinta, kad keli narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimo epizodai, kuriuos lėmė sumanymas išplatinti kuo didesnį šios medžiagos kiekį, siekiant kuo daugiau uždirbti, gali būti vertinami kaip viena tęstinė nusikalstama veika (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-412/2007).

Nors iš S. K. suformuluoto kaltinimo matyti, kad jis narkotines (psichotropines) medžiagas pardavė A. J., tačiau jas pardavė skirtingomis dienomis – 2011 m. spalio 13 ir 20 dienomis, pardavė skirtingas narkotines (psichotropines) medžiagas (amfetaminą, metamfetaminą, kanapes (ir jų dalis)) ir, kaip iš A. J., S. K. parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, matyti S. K. tyčios parduoti A. J. narkotines (psichotropines) medžiagas 2011 m. spalio 13 ir 20 dienomis nesiejo vieninga tyčia (dėl kiekvieno karto įsigyjant narkotines (psichotropines) medžiagas A. J. ir S. K. tarėsi iš naujo), todėl apylinkės teismas S. K. atliktas nusikalstamas veikas pagrįstai vertino kaip dvi atskiras nusikalstamas veikas.

Nuteistojo S. K. ir adv. E. Domajevos prašymas grąžinti užstatą S. K. yra nepagrįstas. Iš bylos matyti, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-04-10 nutartimi S. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (9 t., 153–155 b. l.), o Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2012-09-14 nutarimu ši kardomoji priemonė S. K. buvo pakeista į kardomąją priemonę – užstatą (10 t., 2–5 b. l.). Iš bylos taip pat matyti, kad S. K. 2012-11-26 padarė naują nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, už kurią S. K. buvo nuteistas Šiaulių apylinkės teismo 2014-03-25 baudžiamuoju įsakymu. Atsižvelgiant į tai, kad užstatu, kaip ir kitomis kardomosiomis priemonėmis, siekiama užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, konstatuojama, kad S. K. 2012-11-26 padarius naują nusikalstamą veiką, jis nesilaikė jam skirtos kardomosios priemonės sąlygų, todėl pagal BPK 133 straipsnio 4 dalies nuostatą apylinkės teismas pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad už S. K. sumokėtas 15 000 Lt (4 344,30 Eur) užstatas yra negrąžinamas užstato davėjui (šiuo atveju R. R.), o pereina valstybei.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, nuteistojo S. K. ir jo gynėjos apeliacinio skundo dalis dėl bylos nutraukimo BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytu pagrindu, dėl veikų kvalifikavimo kaip vienos tęstinės veikos, užstato grąžinimo netenkinama.

Dėl nuteistajam D. M. paskirtos bausmės

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. M. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę nuteistajam D. M. pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė.

D. M. padarė tris tyčinius sunkius nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos baigtos. Apylinkės teismas apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. D. M. išsituokęs, nedirbo ir, kaip pats pripažino, pinigų gaudavo iš narkotikų platinimo. Taip pat iš bylos matyti, kad nuteistasis D. M. buvo baustas administracine tvarka, tarp jų ir už pažeidimus, susijusius su narkotinių medžiagų vartojimu ne gydymo tikslais, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Iki šioje byloje tiriamų nusikalstamų veikų padarymo D. M. buvo teistas 3 kartus, šiuo metu yra teistas jau 7 kartus (neįskaitant skundžiamo nuosprendžio), iš jų vieną kartą už nusikalstamą veiką, susijusią su narkotinėmis (psichotropinėmis) medžiagomis. Nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, D. M. padarė neišnykus teistumui bei nepraėjus nei metams po to, kai atliko 2010-11-18 nuosprendžiu paskirtą 60 parų arešto bausmę už apysunkį tyčinį nusikaltimą. Be to, Vilniaus pataisos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai (20 t. 126–127 b. l.) kaip asmuo, kuris laikosi subkultūros, priklausantis nuo kitų neigiamos įtakos, turintis polinkį periodiškai dalyvauti skatinančiose pažeisti režimą veikose ir situacijose. Taip pat iš šios charakteristikos matyti, kad bausmės atlikimo metu D. M. net tris kartu buvo baustas už narkotikų vartojimą. Be to, anksčiau nuteistajam paskirtomis bausmėmis – areštu, laisvės atėmimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas. Įvertinus šias visas paminėtas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui bei atsižvelgus į tai, kad BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam D. M. paskyrė laisvės atėmimo bausmę.

BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų (bausmės vidurkis 5 metai). Esant nustatytai tik vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, bei įvertinus tai, jog skundžiamu nuosprendžiu D. M. už jo įvykdytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės yra artimos sankcijoje numatytos bausmės minimumui, daroma išvada, kad D. M. paskirtos bausmės savo dydžiais nėra aiškiai per griežtos. Apylinkės teismas pagrįstai apeliantui paskirtas bausmes subendrino taikydamas BK 63 straipsnio 4 dalyje numatytą bausmių subendrinimo būdą. Taigi, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas D. M. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas bei paskirdamas galutinę bausmę, BK 61, 63 straipsnių nuostatų nepažeidė.

Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, jog jis turi tris mažamečius vaikus, jo tėvas yra neįgalus, jo motina serga cukriniu diabetu, nėra pakankamos sušvelninti apeliantui paskirtą bausmę, nes šios aplinkybės egzistavo ir D. M. padarant nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių medžiagų platinimu, be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog D. M. turi tris mažamečius vaikus, tokių duomenų nepateikė ir pats apeliantas ar jo gynėja.

Nuteistojo prašymas taikyti BK 64¹ (skunde nurodyta BK 64) straipsnio nuostatas nėra pagrindo, nes baudžiamoji byla išnagrinėta joje neatlikus sutrumpinto įrodymų tyrimo, todėl vien nuteistojo prisipažinimo padarius nusikalstamas veikas šiuo atveju nepakanka tam, kad jam paskirta bausmė būtų sumažinta vienu trečdaliu.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu D. M. paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per didelė, mažinti jos nėra pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas dėl jam paskirtos bausmės švelninimo netenkinamas.

Dėl nuteistajam Ž. T. paskirtos bausmės

Skirdamas bausmę nuteistajam Ž. T. pirmosios instancijos teismas taip pat bendrųjų bausmės skyrimo reikalavimų nepažeidė.

Ž. T. padarė du tyčinius sunkius nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos baigtos. Apylinkės teismas apelianto nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Ž. T. nevedęs, jam nustatytas 60 procentų nedarbingumo lygis, šiuo metu jis nedirba, ankstesnio darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Taip pat iš bylos matyti, kad nuteistasis Ž. T. buvo baustas administracine tvarka, anksčiau Ž. T. buvo teistas 5 kartus (neįskaitant skundžiamo nuosprendžio), iš jų vieną kartą už nusikalstamą veiką, susijusią su narkotinėmis (psichotropinėmis) medžiagomis. Nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, Ž. T. padarė neišnykus teistumui bei pirmą kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką padarė praėjus vos mėnesiui po to, kai atliko 2011-05-19 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą 50 parų arešto bausmę už nusikalstamą veiką, susijusią su narkotinėmis medžiagomis. Be to, anksčiau nuteistajam paskirtomis bausmėmis – areštu, laisvės atėmimu, bei du kartus taikytu lygtiniu paleidimu iš pataisos įstaigos, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas. Įvertinus šias visas paminėtas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui bei atsižvelgiant į tai, kad BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam Ž. T. paskyrė laisvės atėmimo bausmę.

BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų (bausmės vidurkis 5 metai). Nesant atsakomybę lengvinančių nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, bei įvertinus tai, jog skundžiamu nuosprendžiu Ž. T. už jo įvykdytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės yra artimos sankcijoje numatytos bausmės minimumui, daroma išvada, kad Ž. T. paskirtos bausmės savo dydžiais nėra aiškiai per griežtos. Apylinkės teismas pagrįstai apeliantui paskirtas bausmes subendrino taikydamas BK 63 straipsnio 4 dalyje numatytą bausmių subendrinimo būdą. Taigi, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas Ž. T. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas bei paskirdamas galutinę bausmę, BK 61, 63 straipsnių nuostatų nepažeidė.

Nuteistasis Ž. T. ir jo gynėjas skunde prašo, atsižvelgus į Ž. T. pateiktus medicininius dokumentus, jog jis pagal sveikatos būklę negali atlikti laisvės atėmimo bausmės, skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Atsižvelgiant į tai, kad BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta tik vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu galėtų būti skiriama esant BK 62 straipsnyje numatytoms sąlygoms ir pagrindams, teismui pripažinus, kad Ž. T. paskirta bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui, arba taikant bausmės vykdymo atidėjimą.

Byloje esantys Ž. T. pateikti medicininiai dokumentai patvirtina tik tai, kad Ž. T. yra neįgalus, jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, kad jis serga lėtinėmis ligomis, kad kito žmogaus pagalba jam reikalinga tik paūmėjus ligai bei vykstant į gydymo įstaigą (22 t. 84 b. l.), tačiau objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog Ž. T. negalėtų atlikti jam skirtos laisvės atėmimo bausmės, byloje nėra. Be to, taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir Ž. T. paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę nėra nustatytų pagrindų (kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių) bei BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų. Taip pat teisėjų kolegija, įvertinusi Ž. T. charakterizuojančius duomenis (padarytų veikų sunkumą ir pavojingumą visuomenei, nuteistojo asmenybę) neturi pagrindo manyti, kad Ž. T. už jo įvykdytus du sunkius nusikaltimus, susijusius su narkotinių medžiagų platinimu, paskirta 2 m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

BK 75 straipsnio nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus) laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams, tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš bylos matyti, kad Ž. T. padarė du sunkius tyčinius nusikaltimus ir jam paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. Taigi, yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo išvadą teismas turi suformuoti įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas, t. y. turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad nėra pagrindo Ž. T. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nes praėjus vos mėnesiui po to, kai jis realiai atliko Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-05-19 nuosprendžiu paskirtą 50 parų arešto bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinėmis medžiagomis, jis padarė naujas tyčines nusikalstamas veikas, taip pat susijusias su narkotinėmis medžiagomis, be to, anksčiau jo atžvilgiu net du kartus buvo taikytas ne tik lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, bet ir įstatymo dėl amnestijos nuostatos, tačiau jis net ir po to darė naujas tyčines nusikalstamas veikas, o tai rodo, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė. Be to, Ž. T. ir šiuo metu nedirba, darbo biržoje neregistruotas nuo 2013-10-31. Esant visumai paminėtų aplinkybių nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį ir, kad Ž. T. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėjo nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl Ž. T. paskirtos bausmės yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, t. y. Ž. T. skirti kitą bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu, bei atidėti bausmės vykdymą, nėra pagrindo, todėl Ž. T. ir jo gynėjo adv. A. Koskaus apeliacinio skundo dalis dėl Ž. T. paskirtos bausmės švelninimo ir bausmės vykdymo atidėjimo taikymo netenkinama.

Dėl nuteistajam A. J. paskirtos bausmės

Skirdamas bausmę nuteistajam A. J. pirmosios instancijos teismas taip pat bendrųjų bausmės skyrimo reikalavimų nepažeidė.

Nuteistasis A. J. padarė šešis tyčinius sunkius nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos yra baigtos. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad teismas nenustatė A. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Nuteistasis skunde teigia, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar ją padariusius asmenis. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas yra tada, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau jei kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, ši aplinkybė nepripažintina lengvinančia. Iš bylos matyti, kad A. J. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino, išsamiai nurodė padarytų veikų aplinkybes, įvardino asmenis, dalyvavusius nusikaltimų padaryme, tačiau bylą nagrinėjant teisme A. J. keitė parodymus, nebeįvardindamas kitų nuteistųjų, dalyvavusių nusikaltimų padaryme, teigdamas, kad kitus nuteistuosius apkalbėjo ikiteisminio tyrimo metu, kerštaudamas jiems už pastarųjų apkalbas, todėl tai rodo, kad A. J. nebuvo nuoširdus duodamas parodymus teisme ir toks kaltės pripažinimas nelaikomas prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Nors nuteistasis A. J. teigia, kad jis nuoširdžiai gailisi, tačiau vien gailėjimosi neužtenka, kad tai būtų pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, teisme A. J. iš dalies pakeitus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus – nebeįvardijant nusikalstamų veikų padaryme dalyvavusių kitų nuteistųjų, jų atliktų neteisėtų veiksmų – nėra pagrindo pripažinti, kad A. J. aktyviais veiksmais padėjo pareigūnams išaiškinti nusikalstamas veikas ir jas padariusius asmenis. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių konstatuojama, kad apylinkės teismas A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagrįstai nepripažino jo prisipažinimą padarius nusikaltimus ir gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikalstamas veikas ir jose dalyvavusius asmenis.

Nuteistasis A. J. taip pat paršo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė dėl sunkios turtinės arba beviltiškos savo padėties. Pagal teismų praktiką atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymas dėl labai sunkios turtinės padėties – buvimas paprastai pripažįstamas tada, kai nustatoma, kad kaltininko elgesį nulėmė susiklosčiusios objektyvios sąlygos, pavyzdžiui, darbo netekimas, turto praradimas, sunki paties asmens ar jo šeimos nario liga ir pan., o ne dėl paties kaltininko tyčinių veiksmų (pvz., nuolatinio girtavimo, narkotikų vartojimo, įvairių neteisėtų veiksmų atlikimo ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-113/2011, 2K-154/2011, 2K-456/2013, 2K-531/2014 ir kt.). Teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad aplinkybė, jog nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, yra aplinkybė, apibūdinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą. Tai reiškia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y., vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520/2012, 2K-60/2014). Iš bylos matyti, kad nusikalstamas veikas A. J. padarė siekdamas materialinės naudos sau, nes pats pripažino, kad išėjęs iš pataisos įstaigos jis nusprendė užsiimti neteisėta veikla – pardavinėti kontrabandines cigaretes, narkotines medžiagas, o tai rodo, kad sunki nuteistojo padėtis atsirado dėl jo paties tyčinių veiksmų (nenoro dirbti legaliai (nebuvo registruotas darbo biržoje), o noro greitai ir neteisėtu būdu – darant nusikalstamas veikas – gauti pajamų, darydavo naujas nusikalstamas veikas, už kurias būdavo nuteisiamas realiomis laisvės atėmimo bausmėmis). Be to, iš bylos matyti, kad nuteistasis yra darbingas, tačiau nedirbo, duomenų, kad turėtų sveikatos problemų, byloje nėra, tokių duomenų nepateikė nei pats apeliantas, nei jo gynėjas. Dėl to nėra pagrindo A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis nusikaltimus padarė dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos savo padėties. Kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais surinktais duomenimis, nenustatė.

A. J. vedęs, turi tris vaikus, tačiau duomenų, kad jis juos materialiai išlaikytų, byloje nėra. Iš bylos matyti, kad A. J. jau ilgą laiką yra suimtas, Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos jis yra charakterizuojamas teigiamai. Taip pat iš bylos matyti, kad iki suėmimo nuteistasis nedirbo, lėšų pragyvenimui gaudavo iš narkotinių medžiagų platinimo. Buvo baustas administracine tvarka, iki šioje byloje tiriamų nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas 12 kartų, šiuo metu jau – 14 kartų (neįskaitant skundžiamo nuosprendžio), iš jų tris kartus teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinėmis (psichotropinėmis) medžiagomis. Nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, A. J. padarė neišnykus teistumui bei praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai buvo išleistas iš pataisos namų atlikus bausmę. Be to, anksčiau nuteistajam paskirtomis bausmėmis, lygtiniu paleidimu iš pataisos įstaigos, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas. Įvertinus šias visas paminėtas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui bei atsižvelgiant į tai, kad BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam A. J. paskyrė laisvės atėmimo bausmę.

BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų (bausmės vidurkis 5 metai). Nesant nustatytų A. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, bei įvertinus tai, jog skundžiamu nuosprendžiu A. J. už jo įvykdytus šešis tyčinius sunkius nusikaltimus paskirtos bausmės yra artimos sankcijoje numatytos bausmės minimumui, daroma išvada, kad A. J. paskirtos bausmės savo dydžiais nėra aiškiai per griežtos. Apylinkės teismas pagrįstai apeliantui paskirtas bausmes subendrino taikydamas BK 63 straipsnio 4 dalyje numatytą bausmių subendrinimo būdą bei paskirtą subendrintą bausmę subendrino su bausmėmis, paskirtomis Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-11-26 ir 2012-11-28 nuosprendžiais (kurios buvo subendrintos Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013-04-02 nutartimi), taikydamas BK 63 straipsnio 4, 9 dalių nuostatas. Taikyti bausmių apėmimo būdą nėra pagrindo, nes A. J. padarytos nusikalstamos veikos, už kurias jis yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, bei nusikalstamos veikos, už kurias jis yra nuteistas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-11-26 ir 2012-11-28 nuosprendžiais, pagal nusikalstamų veikų pavojingumą labai nesiskiria. Taigi, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas A. J. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas bei paskirdamas galutinę bausmę, BK 61, 63 straipsnių nuostatų nepažeidė. Dėl to švelninti A. J. paskirtą bausmę nėra pagrindo. Taikyti nuteistojo atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimą taip pat nėra pagrindo, nes A. J. neatitinka BK 75 straipsnyje numatytų sąlygų – jam paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija ketverius metus.

Nuteistasis apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad jo motinai O. J. reikalinga jo pagalba ir priežiūra, nes ji yra ligota. Iš byloje esančių duomenų apie nuteistojo motinos O. J. sveikatos būklę matyti, kad ji nuo 2016-04-18 iki 2016-08-15 buvo gydoma VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje, bei iš ligoninės pateiktos pažymos matyti, kad O. J. po gydymo yra veiksni ir pati savimi pasirūpina (24 t. 83, 145 b. l.). Duomenų, patvirtinančių, kad O. J. šiuo metu yra ligota, jai reikalinga kito žmogaus priežiūra, byloje nėra, tokių duomenų nepateikė nei nuteistasis, nei jo gynėja.

Nuteistojo A. J. apeliacinio skundo argumentas, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą, nes pirmosios instancijos teisme jį gynęs advokatas negynė jo taip, kaip jis norėjo, yra nepagrįstas, nes iš bylos matyti, kad pirmosios instancijos teisme nuteistąjį ginti paskirtas advokatas tinkamai atliko jam pavestas pareigas, A. J. apylinkės teisme nereiškė nušalinimo jį ginti paskirtam advokatui, o tai, kad gynėjas patarė ginamajam prisipažinti padarius nusikalstamas veikas, atsižvelgiant į A. J. prisipažinimą ikiteisminio tyrimo metu, laikytina tik gynybos taktika, bet ne A. J. teisės į gynybą pažeidimu. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. J. teisė į gynybą nebuvo pažeista.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamas nuosprendis dėl A. J. paskirtos bausmės yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo, todėl A. J. apeliacinio skundo dalis dėl jam paskirtos bausmės švelninimo netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo E. K., D. M., A. J., S. K. ir jo gynėjos Emmos Domajevos, Ž. T. ir jo gynėjo advokato Arūno Koskaus apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio.