- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-23
- Bylos Nr.
- II-299-900/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00214-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. D.
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
dalyvaujant pareiškėjui (administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui) D. D. ir jo gynėjui advokatui D. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) D. D. gynėjo advokato D. V. 2022 m. spalio 24 d. skundą dėl Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. V. 2022 m. spalio 7 d. nutarimo nubausti pareiškėją D. D. pagal Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį panaikinimo ir bylos jo atžvilgiu nutraukimo.
Aprašomoji dalis
nustatė
2022 m. birželio 22 d. 16⁴⁰ val. ties (duomenys neskelbtini), susidūrė du automobiliai: „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo (pareiškėjas) D. D., ir „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo T. K..
Nubraižyta eismo įvykio vietos schema (administracinio nusižengimo bylos Nr. 22172674289 b. l. 7-8).
(Pareiškėjas) D. D. 2022 m. birželio 22 d. paaiškinime (administracinio nusižengimo bylos Nr. 22172674289 b. l. 14) nurodė, kad 2022 m. birželio 22 d. apie 16⁴⁰ val. jis važiavo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) g. suko į (duomenys neskelbtini) esančią teritoriją. Privažiavęs prie ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dešinėje prie žalios tvoros stovėjo autobusiukas. Jis (D. D.) pravažiavo pro šalį ir matė, kad iš dešinės pusės atvažiuoja geltonas autobusiukas. Sustojo praleisti autobusiuko. Autobusiuko vairuotojas buvo nusisukęs į dešinę pusę ir kažką darė, todėl nepastebėjo jo (D. D.) ir atsitrenkė į D. D. vairuojamą automobilį. D. D. nesutinka, kad yra kaltas dėl eismo įvykio. Negali įvardinti jam padarytos žalos dydžio. Alkoholio nevartojo, gėrė tik girą.
T. K. 2022 m. birželio 22 d. paaiškinime (administracinio nusižengimo bylos Nr. 22172674289 b. l. 15) teigė, kad 2022 m. birželio 22 d. apie 16⁴⁰ val. jis važiavo nuo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (priklausančiu automobiliu) „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Privažiavęs pagrindinį kelią, apsidairė į kairę ir dešinę puses. Kadangi jokių automobilių nevažiavo, suko į kairę. Pajuto smūgį iš kairės. Į T. K. vairuojamą automobilį atsitrenkė automobilis „(duomenys neskelbtini)“. T. K. nesutinka, kad yra kaltas dėl eismo įvykio. Negali įvardinti jam padarytos žalos dydžio.
(Pareiškėjas) D. D. 2022 m. rugpjūčio 3 d. paaiškinime (administracinio nusižengimo bylos Nr. 22172674289 b. l. 26) nurodė, kad pateikia eismo įvykio nuotraukas. Juoda dėmė nuotraukoje Nr. 20220622-191615.jpg yra susitrenkimo vieta, kai sprogo kito automobilio padanga. Nuotraukoje Nr. 20220622-164128.jpg atsispindi D. D. važiavimo padėtis, kai jis negalėjo pasukti vairo į dešinę. Pamatė tiesiai į jį atvažiuojantį autobusą. Dešinėje stovėjo kita transporto priemonė (žalia žymė ant asfalto buvo uždažyta prieš automobilį). Nuotraukoje Nr. 20220622-172033.jpg matomas ženklinimas ant važiuojamosios dalies buvo (neįskaitomas žodis) dar prieš eismo įvykį.
Kompaktiniame diske sukeltos eismo įvykio nuotraukos (tiksliau – nuotraukos po eismo įvykio) ir policijos pareigūnų „Body“ kameromis daryti vaizdo bei garso įrašai (filmuota medžiaga) (administracinio nusižengimo bylos Nr. 22172674289 b. l. 43).
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. rugpjūčio 19 d. ekspertizės akte Nr. 11Š-96 (22) (toliau – ekspertizės akte) (administracinio nusižengimo bylos Nr. 22172674289 b. l. 36-42) rašoma, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo D. D. veiksmai – važiavo didesniu nei, gyvenvietėje (leidžiama), didžiausiu leistinu 50 km/val. greičiu ir, kertantis transporto priemonių važiavimo trajektorijoms, kai nėra eismo pirmumą nustatančių kelio ženklų ar ženklinimo linijų, neužtikrino reikalavimo duoti kelio jam iš dešinės artėjusiam automobiliui („(duomenys neskelbtini)“). Tai, kad, automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui T. K. sukant į kairę, jo vairuojamas automobilis „(duomenys neskelbtini)“ už važiuojamųjų dalių sankirtos buvo priešpriešinio eismo juostoje, techniniu požiūriu buvo nepriimtina ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.
Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja J. V. 2022 m. rugsėjo 14 d. surašė T. K. administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu už tai, kad jis 2022 m. birželio 22 d. 16⁴⁰ val. ties (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelio važiuojamųjų dalių sankirtoje; pasukęs į kairę, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, susidūrė su priešpriešais link kelio sankirtos važiuojančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir apgadino abu automobilius, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau - KET), 9, 108 punktus, ir padarė administracinį nusižengimą pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį (administracinio nusižengimo bylos Nr. 22172674289 b. l. 56-57).
Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja D. V. 2022 m. spalio 7 d. nutarimu skyrė pareiškėjui (administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui) D. D. 10 € baudą už tai, kad jis 2022 m. birželio 22 d. 16⁴⁰ val. ties (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir, kertantis transporto priemonių važiavimo trajektorijoms, kai nėra eismo pirmumą nustatančių kelio ženklų ar ženklinimo linijų, neužtikrino reikalavimo duoti kelio jam iš dešinės artėjusiam automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su juo susidūrė ir apgadino abu automobilius, t. y. pažeidė KET 9, 115, 127 punktus, ir padarė administracinį nusižengimą pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį (administracinio nusižengimo bylos Nr. 22172674289 b. l. 6-7). Nusižengimą konstatavo remdamasi ekspertizės aktu.
Šalies argumentai
Pareiškėjo (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) D. D. gynėjas advokatas D. V. 2022 m. spalio 24 d. skundu prašo panaikinti Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. V. 2022 m. spalio 7 d. nutarimą nubausti pareiškėją D. D. pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skundą grindė tuo, kad pareiškėjas prieš įvykį sustabdė vairuojamą transporto priemonę ir kontakto metu ji stovėjo. Nepateikta patikimų matavimų, koks buvo pareiškėjo (vairuojamos transporto priemonės) stabdymo kelias, nuo kurios vietos transporto priemonė pradėjo stabdyti ir kokiu greičiu judėjo. Įvykio vietos schema sudaryta netiksliai/ neteisingai, nes įvykio vietoje matyti ne vienos transporto priemonės paliktų važiavimo vėžių ar stabdymo pėdsakų. Pareiškėjas šią pastabą nurodė įvykio vietoje protokolą forminusiam policijos pareigūnui, bet į ją nebuvo atsižvelgta ir skundžiamame nutarime ji neminima. Pareiškėjas nesutinka, kad įvykis įvyko nežymėtoje sankirtoje ir kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp 4 km/ val. viršyto greičio ir eismo įvykio. Šiuo atveju judėjimo greitis apskaičiuotas taikant matematinę formulę ir nebuvo pritaikyta paklaida. Matuojant greitį prietaisais, taikoma 3 km/val. paklaida. Ekspertas pasirinko ilgesnį stabdymo kelią, paliktą vieno rato, nors nėra nustatyta, jog šis kelias (žymė) priklauso būtent pareiškėjo transporto priemonei. Visi neaiškumai turi būti traktuojami atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Dėl eismo įvykio kaltas (kito automobilio vairuotojas) T. K., o pareiškėjas patrauktas atsakomybėn (už eismo įvykio sukėlimą) nepagrįstai. T. K. pripažintas kaltu, kad už sankirtos sukėlė eismo įvykį, taigi įvykis įvyko ne sankirtoje, o iki jos, todėl pareiškėjas neturėjo duoti kelio iš dešinės pusės vykstančiai transporto priemonei. Netirta, ar nuo įvažiavimo į teritoriją momento pareiškėjo transporto priemonė turėjo technines sąlygas įsibėgėti ir pasiekti bent 50 km/val. greitį.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius 2022 m. spalio 25 d. atsiliepimu į pareiškėjo (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) D. D. gynėjo advokato D. V. 2022 m. spalio 24 d. skundą prašo atmesti skundą (b. l. 8-10).
Teismo posėdyje pareiškėjas (administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) D. D. ir jo gynėjas advokatas D. V. skundą palaikė ir, remdamiesi išdėstytais motyvais, prašo jį tenkinti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas (administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) D. D. paaiškino, kad (2022 m.) birželio 22 d. apie 16³⁵-16⁴⁵ val. važiavo į (duomenys neskelbtini) g. esančią parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) g. pasuko link parduotuvės į kairę. Priekyje buvo (kitas) automobilis. Įvažiavimas į teritoriją (duomenys neskelbtini) g. buvo tvarkomas. Buvo nelygu. Praleido automobilį iš priekio, pasuko į tą teritoriją. Važiavo dešiniu pakraščiu. Matė, kaip jam iš dešinės atvažiuoja geltonas „autobusėlis“, kerta „kampą“ tiesiai ir kaktomuša link jo. („Autobusėlio“) vairuotojas nusisukęs į dešinę, žiūri į sėdynes, o ne į kelią. Pareiškėjas stabdė, kad praleistų („autobusėlį“). Neprivažiavęs sankirtos, sustojo. Matė, kaip jis („autobusėlio“ vairuotojas) pakelia galvą ir trenkiasi kaktomuša tiesiai į (pareiškėjo vairuojamo) automobilio priekį. Po smūgio jo vairuojamo automobilio priekinę dalį pameta apie 50-60 cm į kairę. „Autobusėlis“ pralenda pro pareiškėjo automobilio kampą ir pravažiuoja. Abiejų transporto priemonių vairuotojai sustojo, išlipo. Pareiškėjas klausė („autobusėlio“) vairuotojo, kaip tas važiavo, kur žiūrėjai, kad nežiūrėjo į kelią. T. paaiškino, kad pasilenkė įsijungti radiją. Pareiškėjas klausė, ką jie daro. Viskas aišku: jis į sankirtą neišvažiavo, T. atvažiavo ir kaktomuša trenkėsi į jį. (Pareiškėjas siūlė) forminti (eismo įvykio deklaraciją). Jis (T. K.) paskambino vadovui. Jam pasakė kviesti pareigūnus. Laukė pareigūnų gan ilgokai. Protokole rašoma, kad pareigūnai atvyko apie 19 val., bet buvo apie 21-21¹⁵ val. Pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, apklausė pareiškėją ir T. T. pareigūnams sakė, kad jis žiūrėjo į kairę ir į dešinę; nematydamas (atvažiuojančio) automobilio suko. Pareiškėjas prie pareigūnų klausė: „T., kaip tu man pasakojai, kur tu žiūrėjai?“. Debatų nebuvo, taip ir pasibaigė. Pasak pareiškėjo, policijos pareigūnai teisingai nubraižė eismo įvykio schemą. Jis akcentavo žymes, kur buvo pirmas smūgis, kai sprogo („autobusėlio“) padanga, jis (T. K.) nuslydo pro pareiškėją, o pareiškėjo (automobilį) „panešė“. Pareigūnas rodė į stabdymo kelią. Pareiškėjas sakė, kad čia ne jo (automobilio pėdsakai), ne jo kelias, nes ant posūkio buvo sunkvežimio išraižytos vėžės. Jos atėjo labiau nuo gatvės vidurio. Pareiškėjo vairuojamo automobilio priekinis ratas stovėjo ant tos (vėžės). Įraše girdisi pareiškėjo žodžiai: „Pasižiūrėkit! Ta vėžė dar toliau palenda po „autobusėliu““. Taip ir baigėsi, nieko (ginčo dėl vėžės) neišsisprendė. Policijos pareigūnai T. paaiškino, kad jis yra kaltas (dėl eismo įvykio), nes važiavo prieš eismą, turėjo išlaikyti didesnį „rakusrą“.
Pirmojoje apklausoje situacija pasikeitė - tyrėja apkaltino pareiškėją (sukėlus eismo įvykį). Pareiškėjas atėjo pas tyrėją. Ji jau buvo surašiusi protokolą. Tyrėja paklausė, kaip, kas įvyko. Įjungė (parodė) įrašą (iš eismo įvykio vietos). Matosi, kad atvažiuojam du automobiliai ir susitrenkia. Pareiškėjas stabdė. Jam atrodo, kad jo vairuojamas automobilis buvo sustojęs (susidūrimo momentu). Atstumas (nuo jo automobilio) iki sankirtos (pradžios) 7 metrai. Kita tyrėja kaltino T. K.. Galiausiai paskutinė išvada po ekspertizės, kad abu kalti (dėl eismo įvykio). (Pareiškėjo kaltė pasireiškė tuo, kad), nesiėmiau saugumo priemonių, viršijau greitį. Pareiškėjas nesutiko, kad viršijo greitį, nes per tokį atstumą su jo automobiliu reikėjo tiesiog „draguoti“, perjunginėti pavaras, kad pasiektų 54 km/val. greitį. Pareiškėjas bandė pravažiuoti kitu, galingesniu automobiliu (su automatine pavarų dėžė). Pasiekė 45 km/val. greitį. Pareiškėjas galvojo, kad (ekspertė) stabdymo kelią gal paskaičiavo pagal formulę. Jis nesutiko su (ekspertės nustatytu) stabdymo keliu, nes jis (jo vairuojamas automobilis) buvo pamestas į šoną, tik jo (vairuojamo automobilio) priekinis ratas buvo ant tų „išgręžtų“ vėžių, o prie kitų ratų stabdymo vėžių nesimatė. Kiek pareiškėjas prisimena, jis spaudė (akceleratorių), bet ten buvo paskutinis momentas, kai žmogus (T. K.) buvo nusisukęs, žiūrėjo, pakėlė galvą. Jis (T. K.) iš viso nestabdė, trenkėsi nestabdydamas. Norėdamas išvengti susidūrimo, pareiškėjas negalėjo sukti į dešinę, nes stovėjo vienos įmonės savininko automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Nuo jo pareiškėjas važiavo gal kokį 80 cm ir tvora. Sukti į kairę pusę irgi negalėjo. Kad nesusižalotų, pareiškėjui beliko šokti iš automobilio. Pareiškėjas padarė, ką galėjo: stabdė, sustojo, o jis (T. K.), važiavęs prieš eismą, trenkė tiesiai į „landžironą“, nuo krašto 50 cm. Tada pareiškėją (jo vairuojamą automobilį) pametė, o jį (T. K. vairuojamą automobilį) prasuko, jis išlindo pro pareiškėją kampu. Eismo įvykio schemoje pažymėtas automobilių sustojimas, o ne atsitrenkimo momentas. Pareiškėjas filmavo. Ta juoda žymė ant asfalto vaizdinėje medžiagoje reiškia vietą, kur sprogo (T. K. vairuojamo automobilio) padanga ir jis dar toliau pavažiavo.
Iš pradžių (iki iškviečiant pareigūnus) T. bendravo su pareiškėju kaip ir normaliai, kaip ir sutiko su kalte, kad jis nežiūrėjo (į kelią). (T.) sakė, kad žiūrėjo į dokumentus, kuri įmonė dirba iki 17⁰⁰ val., kad spėtų nuvežti, nepasižiūrėjo į kelią. Paskui pareigūnams T. K. pasakojo, kad pažiūrėjo į kairę, į dešinę, nieko (automobilių) nebuvo ir važiavo. Net jei jis pasižiūrėjo į kairę, ten yra aukštoka tvora ir nelabai matosi. Jam (T. K.) kliūtis iš kairės, pareiškėjui - iš dešinės. Pareiškėjas 29 metus pradirbo (duomenys neskelbtini). Žino KET, kaip važiuoti sankryžose, kampų „nekapoti“. Per 29 metus neturėjau jokio auto įvykio, kur jie būtų buvę kalti.
Liudytojas T. K. teigė, kad teritorijoje, kurioje atsitiko eismo įvykis, jis rikiavosi, t. y. suko, į kairę, kadangi ten nebuvo jokių kelio ženklinimų, pvz., šalutinis, pagrindinis (kelias). Vadovavosi „dešinės rankos taisykle“. Praleido automobilius iš dešinės, bet kadangi jų nebuvo, rikiavosi, t. y. suko, į kairę. Į liudytoją T. K. (jo vairuojamą automobilį) kaire puse atsitrenkė pareiškėjo vairuojamas automobilis. Pareiškėjo vairuojamas automobilis atsitrenkė kairiu sparnu, ratu, bamperiu liudytojo T. K. vairuojamo automobilio į kairį ratą, duris ir bamperį.
Buvo iškviesta policija. Liudytojas T. K. iškvietė, nes nesutiko dėl kaltės. Nėra jo kaltės, nes galiojo „dešinės rankos taisyklė“: jis (pareiškėjas) nepraleido liudytojo T. K. (jo vairuojamo automobilio) iš dešinės. Be „dešinės rankos taisyklės“ šitoje situacijoje daugiau nebuvo privalomų taisyklių, ta (dešinės rankos) taisyklė vienintelė. Pareiškėjas sakė, kad jis (liudytojas T. K.) „kirto“ kampą ir rėžėsi į jį. Tačiau liudytojas T. K. kampo „nekirto“. Paskambinęs policijai, liudytojas T. K. pasakė, kad neišsiaiškina dėl kaltės ir reikia supildyti eismo įvykio deklaraciją.
Kažkur po 2,5 val., atrodo, atvažiavo policija ir supildė viską. (Pareigūnai) nutarė, kad liudytojas T. K. yra nukentėjusysis. Gavo kažkokį (tai patvirtinantį) raštą. Dar po kažkiek laiko, datų tiksliai neatsimena, (liudytojas T. K. gavo kitą raštą), kad byla atnaujinta, buvo padaryta ekspertizė ir kad pripažinta abipusė kaltė. Liudytojas T. K. rašė kelis prašymus, kad gautų (išreikalautų filmuotą) medžiagą, kad (pareigūnai) atsižvelgtų į melagingus pareiškėjo parodymus. Jis (pareiškėjas) melavo, kad sustojo praleisti liudytojo T. K. vairuojamą automobilį, nors iš tikrųjų rėžėsi į liudytojo T. K. vairuojamą automobilį be stabdžių.
Liudytojas T. K. nusprendė neskųsti (nutarimo pripažinti jį kaltu). Nežino, kuo pasireiškė jo kaltė (dėl eismo įvykio). Pagal tą straipsnį jis išlindo į priešpriešinę eismo juostą, nors nebuvo baigęs (posūkio) manevro, kai rėžėsi į jį (jo vairuojamą automobilį).
Eismo įvykio vietos schema nubraižyta taip, kaip buvo, tik liudytojas T. K. nežino, ar matavimai tikslūs. Susidūrimas įvyko, kai liudytojas T. K. (jo vairuojamas automobilis) buvo sankirtos „viduryje“. Liudytojas T. K. eismo įvykio vietos schemoje parodė, kad sankirtos menamos vertikali ir horizontali linijos iš dešinės pusės prasideda tame pačiame taške, t. y. laužtame kampe, arčiau kurio stovėjo automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Negalėjo pagrįsti, kodėl, jo nuomone, sankirtos menamos vertikali ir horizontali linijos iš dešinės pusės prasideda tame pačiame, o ne skirtinguose taškuose.
Liudytojui T. K. skyrė baudą. Dėl finansų nusprendė neginčyti nutarimo (skirti jam baudą). Galvojo, susimokės baudą, ir viskas pasibaigs. Negalvojo, kad kita šalis skųs (nutarimą pripažinti jį kaltu). Kad kita šalis skundžia nutarimą (pripažinti jį kaltu dėl eismo įvykio), liudytojas T. K. sužinojo, kai iš policijos parašė, kad skundas perduotas teismui. Liudytojas T. K. atėjo į posėdį, norėdamas sužinoti, dėl ko kita šalis skundžia, jeigu viskas aišku (kas kaltas dėl eismo įvykio).
Iki atvažiavo policija, liudytojas T. K. bendravo su pareiškėju. Nelabai pamena, apie ką pasakė, kai pareiškėjas klausė, ką jis veikė (sukdamas), kodėl nežiūrėjo į kelią. Važiuodamas į sankryžą, liudytojas T. K. apsidairė į dešinę, į kairę, vėl į dešinę ir suko. Sukdamas nematė pareikėjo vairuojamo automobilio. Ten po kaire aukšta tvora ir medžiai su krūmais. Iš dešinės pusės labai gerai matėsi. Kadangi nebuvo jokių ženklų, nurodančių pirmumo teisę, vadovavosi „dešinės rankos taisykle“. Kiek liudytojas T. K. matė, iš dešinės nieko (automobilių) nebuvo, todėl suko į kairę. Posūkyje pajuto smūgį. Kai įvyko susidūrimas, pusė jo vairuojamo automobilio buvo sankryžoje, sankirtos viduryje. Atliekant (posūkio) manevrą, nėra teisės įsukti, įvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, nes visada yra tikimybė, kad priešingoje eismo juostoje kažkas (kliūtis) bus. Pagal ekspertų (išvadą) liudytojas T. K. buvo priešpriešinėje pusėje, nors jis to nepatvirtina. Įvažiavus į teritoriją iš (duomenys neskelbtini) g., ant tvoros aiškiai nurodytas ženklinimas, koks leistinas maksimalus greitis. (Pareiškėjas) turėjo vadovautis tuo ženklinimu. (Maksimalus leistinas) greitis - 10 km/val. Sukant liudytojo T. K. vairuojamo automobilio greitis buvo gal 20 km/val. „maksimum“. Jam irgi galiojo reikalavimas važiuoti ne greičiau negu 10 km/val. greičiu. Liudytojas T. K. negalėjo paaiškinti, kodėl važiavo greičiau (negu 10 km/val.), bet pareiškėjo vairuojamo automobilio greitis buvo dar didesnis. Gal ir dėl to (įvyko eismo įvykis), kad (pareiškėjo) mašina angliška, vairas kitoje (dešinėje) pusėje, tai buvo sunku pamatyti (liudytojo T. K. vairuojamą automobilį).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka administracinio nusižengimo byloje priimto nutarimo, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Byloje kilo ginčas dėl įrodymų rinkimo ir įforminimo, jų vertinimo, kaltės konstatavimo pagrįstumo.
Ekspertizės akte minimų žodžių „eismo įvykio kilimą sąlygojo“ ir „turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu“ teisinė reikšmė ta pati – tam tikras KET pažeidimas lėmė, kad įvyko kontaktas tarp transporto priemonių (su kitokiu turtu ar žmonėmis).
ANK 417 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus, apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą.
ANK 417 straipsnio 7 dalis numato administracinę atsakomybę už KET pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.
KET 3.17 punktas numato, kad važiuojamųjų kelio dalių sankirta (toliau – važiuojamųjų dalių sankirta) – plotas, kurį riboja linijos, įsivaizduojamos pratęsus išorinius susikertančių važiuojamųjų dalių kraštus.
Liudytojas T. K. teigė, kad sankirtos menamos vertikali ir horizontali linijos iš dešinės pusės prasideda tame pačiame taške, t. y. laužtame kampe, arčiau kurio stovėjo automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Tokiu būdu jis sudubliavo dvi dešinėje ir kairėje pusėse esančias sankirtas ir kitos, kairėje pusėje esančios sankirtos sąskaita nepagrįstai išplečia sankirtą, kurioje įvyko eismo įvykis. Tokia interpretacija ir teiginys neteisingi. Iš nuotraukos Nr. IMG_20220622-194113 ir kitų nuotraukų bei filmuotos medžiagos iš eismo įvykio vietos, taip pat eismo įvykio vietos schemos matyti, kad automobiliai „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ susidūrė, automobiliui „(duomenys neskelbtini)“ esant priešais važiuojamųjų dalių sankirtą, kitaip tariant, neįvažiavus į važiuojamųjų dalių sankirtą, o automobiliui „(duomenys neskelbtini)“ beveik išvažiavus (išsukus) iš važiuojamųjų dalių sankirtos, kitaip tariant, už važiuojamųjų dalių sankirtos.
KET 115 punktas numato, kad kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka KET neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės.
KET 155 punktas numato, kad lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms, jeigu transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi.
„Dešinės rankos taisyklė“ galioja sankryžose, sankirtose, įvažiuojant bei išvažiuojant iš atitinkamai greitėjimo ar lėtėjimo juostų, gali būti aktuali persirikiuojant. Kadangi susidūrimas įvyko pareiškėjui neįvažiavus į sankirtą, pareiškėjas neturėjo laikytis „dešinės rankos taisyklės“.
Kaip minėta, Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja J. V. 2022 m. rugsėjo 14 d. administracinio nusižengimo protokolu su administraciniu nurodymu skyrė T. K. administracinę nuobaudą už tai, kad jis vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“ važiuojamųjų dalių sankirtoje, pasukęs į kairę, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, susidūrė su priešpriešais link sankirtos važiuojančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ ir apgadino abu automobilius, t. y. padarė administracinį nusižengimą pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.
Atkreiptinas dėmesys, kad ANK 417 straipsnio 3 dalis nenumato atsakomybės už eismo įvykio, kuris būtų lėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), sukėlimą, todėl laikoma, kad T. K. nubaustas tik už tokį formalų pažeidimą kaip įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET, ką numato ANK 417 straipsnio 3 dalis. O pareiškėjas skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, t. y. už KET pažeidimus, išskyrus numatytus šiame kodekse. Vadinasi, jis nubaustas už tai, kad sukėlė eismo įvykį, kuris lėmė kitiems asmenims (ir netgi sau) priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą).
Esant materialiai nusižengimo sudėčiai, yra 4-ios administracinės atsakomybės sąlygos: priešingas teisei elgesys (neveikimas) (KET pažeidimas), neigiami padariniai, priežastinis ryšys tarp neteisėto (ne)veikimo (KET pažeidimo) ir padarinių bei kaltė. Priežastinio ryšio nustatymas avarijų bylose apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą.
Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės patikrinimas (kitaip tariant, nuo ko prasidėjo eismo įvykis) yra svarbus priežastinio ryšio nustatymo etapas. Tačiau nustatyta būtinoji padarinių kilimo sąlyga galutinai nenulemia priežastinio ryšio konkrečioje byloje, tik priartina prie išvados apie priežastinį ryšį. Toliau reikia nustatyti priežastinio ryšio pobūdį. Priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas nepreziumuoja kaltės.
Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-38/2008). Turi būti įvertinami ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padaryti Kelių eismo taisyklių ar kito teisės akto pažeidimai, bet ir kiti veiksniai, galėję turėti reikšmės padarinių atsiradimui, ir nustatyta, ar minėti pažeidimai buvo eismo įvykio [...] priežastis. Be to, tokiais atvejais, kai Kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, būtina spręsti priežastinio ryšio klausimą tarp visų eismo įvykyje dalyvavusių eismo dalyvių padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų ir [...] padarinių atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-187/2005, 2K-19/2007, 2K-134-696/2016, 2K-35-895/2017, 2K-126-693/2017 ir kt.).
Teismų praktikoje pažymėta, kad tais atvejais, kai eismo saugumo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, sprendžiant priežastinio ryšio klausimus svarbu taikyti būtinosios sąlygos taisyklę ir ja remiantis nustatyti, kurio eismo dalyvio KET pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir buvo susijęs būtinuoju priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas leidžia daryti išvadą, kiekvieno ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Ji nustatoma modeliuojant situaciją tokiu būdu: paeiliui eliminuojamas vieno iš eismo dalyvio KET pažeidimas, paliekant kito eismo dalyvio KET pažeidimą, ir sprendžiama, ar tokiu atveju kiltų eismo įvykis su atsiradusiais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-31/2012, 2K-47-696/2017, 2K-155-511/2017, 2K-325-942/2017).
Teismų praktikoje neretai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas eismo įvykio priežastimi, o kito eismo dalyvio KET pažeidimas, nors ir turėjęs įtakos eismo įvykiui kilti, vertinamas kitaip. Toks vertinimas galimas, kai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas būtina eismo įvykio kilimo sąlyga (kartais ji įvardijama kaip pagrindinė ar dėsninga sąlyga), o kito eismo dalyvio padarytas pažeidimas, atvirkščiai, tokiu nelaikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-297/2009, 2K-95-222/ 2017, 2K-204-895/2018, 2K-309-699/2018).
Teismų praktikoje sakoma, kad vertinant, kurio vairuotojo veiksmai buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga, nemažai techninio pobūdžio klausimų, reikšmingų teisiniam priežastiniam ryšiui nustatyti, išsprendžiama atliekant eismo įvykio ekspertizes, kurių išvadas privalo įvertinti teismas, vadovaudamasis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir vertindamas kitus įrodymus. Specialisto išvados – svarbus informacijos šaltinis, tačiau teisinis aplinkybių vertinimas – ne specialisto, o teismo kompetencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-373-976/2018, 2K-251-458/2019, 2K-97-976/2020).
KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
KET 108 punktas numato, jog reikia sukti taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodama iš jos transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje. [...]
KET 115 punktas numato, kad kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka KET neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės.
KET 127 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
Ekspertizės akto 3 puslapyje rašoma, kad eismo įvykio vietos schemoje (žr. 1 pav.) yra užfiksuotos automobilio „(duomenys neskelbtini)“ ratų stabdymo žymės (pėdsakai). Iš skaitmeninių atvaizdų matyti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ kairės pusės ratų stabdymo pėdsakas tęsiasi iki po eismo įvykio užfiksuoto automobilio „(duomenys neskelbtini)“ kairės pusės priekinio rato (žr. 4-5 pav. pažymėta žaliomis rodyklėmis). Jo ilgis yra 9,10 metro. Dešinės pusės ratų stabdymo pėdsakas prasideda (prieš) 7,20 metro iki automobilio „(duomenys neskelbtini)“ galinės dalies (žr. 5 pav. pažymėta mėlynomis rodyklėmis). Visas jo (stabdymo) ilgis yra ~ 10,80 metro (4,54 metro automobilio „(duomenys neskelbtini)“ ilgis + 0,91 metro automobilio „(duomenys neskelbtini)“ priekinė iškiša + 7,20 metro stabdymo pėdsakas). Ties po eismo įvykio užfiksuotomis automobilių priekinėmis dalimis ir tarp jų išsibarsčiusios šukės ir dalių nuolaužos (žr. 4-5 pav. pažymėta raudonai). [...] Taigi nors, kaip tvirtina pareiškėjo gynėjas, įvykio vietoje yra ne vienos transporto priemonės paliktų važiavimo vėžių ar stabdymo pėdsakų, pareiškėjo vairuojamo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ važiavimo greitį ekspertė pagrįstai nustatė iš stabdymo žymių (pėdsakų), kurie veda (baigiasi ties) automobilio „(duomenys neskelbtini)“ ratais.
Ekspertizės akto 5 puslapyje rašoma, kad tyrimui pateiktoje skaitmeninėje laikmenoje yra vaizdo įrašas „20220629_141050.mp4“, kuriame užfiksuotas nagrinėjamas eismo įvykis ir jo susidarymo aplinkybės. Iš vaizdo bylos matyti, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“ priekine dalimi atsitrenkia į jam iš dešinės kairiojo posūkio kreive judėjusio automobilio „(duomenys neskelbtini)“ kairįjį šoną.
Ekspertizės akto 6 puslapio paskutinėje pastraipoje sakoma, kad iš sumodeliuotos automobilio „(duomenys neskelbtini)“ trajektorijos ir skaičiavimo rezultatų matyti, jog jeigu automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas T. K., judėdamas kairiojo posūkio kreive ir įvažiuodamas bei išvažiuodamas iš važiuojamųjų dalių sankirtos, nebūtų atsidūręs priešpriešinio eismo juostoje, o automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas D. D. būtų intensyviai stabdęs iki važiuojamųjų dalių sankirtos, transporto priemonės nebūtų susidūrusios. Ekspertė netyrė, ar būtų užtekę laiko ir atstumo, jog transporto priemonės nesusidurtų, jeigu automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas T. K., judėdamas kairiojo posūkio kreive ir įvažiuodamas bei išvažiuodamas iš važiuojamųjų dalių sankirtos, būtų atsidūręs priešpriešinio eismo juostoje, o automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas D. D. nebūtų intensyviai stabdęs iki važiuojamųjų dalių sankirtos.
Ekspertizės akto 5 puslapyje rašoma, kad eismo įvykio vietoje nėra greitį ribojančių kelio ženklų. Kadangi įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), toliau bus laikoma, kad didžiausias leistinas greitis yra toks, kaip gyvenvietėje, t. y. 50 km/val.
Anot liudytojo T. K., įvažiavus į teritoriją iš (duomenys neskelbtini) g., ant tvoros aiškiai nurodytas ženklinimas, koks leistinas maksimalus greitis yra 10 km/val.; liudytojas T. K. suko važiuodamas iki 20 km/val. greičiu, pareiškėjas – greičiau už jį.
Išnagrinėjęs skundą, teismas sprendžia, kad policijos pareigūnė, priimdama skundžiamą nutarimą, rėmėsi ekspertizės aktu, bet jo kritiškai neanalizavo, todėl galėjo padaryti ydingą išvadą, jog pareiškėjo veiksmai buvo pagrindinė priežastis, dėl ko susidūrė transporto priemonės. Prieš vertinant, ar pareiškėjas sukėlė eismo įvykį, byloje būtina nustatyti, ar eismo įvykio vietoje, kaip teigė liudytojas T. K., galiojo kelio ženklai arba ženklinimas, ribojantys greitį iki 10 km/val.; atlikti papildomą ekspertizę, siekiant į nustatyti kiekvieno eismo dalyvio vairuojamo automobilio greičio bei liudytojo T. K. sankirtoje pasirinktos trajektorijos įtaką tam, jog kilo eismo įvykis. Tokiu atveju skundžiamas nutarimas naikinamas, o byla perduodama tirti iš naujo.
Teismas plačiau nepasisako dėl kitų skundo argumentų, susijusių su įrodymų rinkimu ir jų įforminimu, nes jie nekeičia nutarties esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4-6 dalimis, teismas
nutaria
pareiškėjo (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) D. D. gynėjo advokato D. V. 2022 m. spalio 24 d. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. V. 2022 m. spalio 7 d. nutarimą nubausti pareiškėją D. D. pagal Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį bei perduoti institucijai tirti iš naujo.
Nutarties patvirtintą nuorašą per 3 d. d. išsiųsti Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui, pareiškėjui (administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui) D. D. ir jo gynėjui advokatui D. V. ir (suinteresuotam asmeniui) UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Nutartis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.