Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-09-21 · Civilinė byla Nr. 2A-1167-730/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-21
Bylos Nr.
2A-1167-730/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-13851-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erinija Kazlauskienė, Aušra Maškevičienė, Alona Romanovienė
Atsakovas
UAB „Euromatics“
Ieškovas
UAB „Credit Isco“

Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2A-1167-730/2015

Teisėjas Egidijus Mickevičius (Proceso Nr. 2-06-3-13851-2014-6)

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 36.1.; 116.8.; 121.18.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. rugsėjo 21 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, Alonos Romanovienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Euromatics“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Credit Isco“ ieškinį atsakovei UAB „Euromatics“ dėl skolos, netesybų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 10 484,71 Lt skolos, 3654,95 Lt delspinigius, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir visas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad pradinė kreditorė UAB „VPS“ suteikė atsakovei prekes ir paslaugas, tačiau atsakovė nevykdo 2013-07-29 bendradarbiavimo sutarties pagrindu atsiradusios prievolės, už gautas prekes ir suteiktas paslaugas tinkamai neatsiskaitė. 2014-10-03 reikalavimo perleidimo sutartimi pradinė kreditorė UAB „VPS“ perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovės skolą, todėl įsiskolinimas priteistinas ieškovės naudai.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-03-23 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės UAB „Euromatics“ 3036,58 Eur įsiskolinimą, 1058,55 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 4095,13 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-11-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 385,62 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Credit Isco“, prašymo priteistą įsiskolinimą išdėstyti dalimis netenkino. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad teismo posėdžio metu atsakovės atstovas ieškinį iš dalies pripažino, t. y. pripažino pagrindinės skolos sumą 10 484,71 Lt. Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į padarytas išvadas, į tai, kad ginčo dėl skolos fakto ir dydžio neliko, ieškovės reikalavimas priteisti 10 484,71 Lt skolos patenkintas. Delspinigių dydis nustatytas bendradarbiavimo sutartyje, kuri sudaryta su juridiniu asmeniu verslo subjektu. Sutarties 8 punkte nustatytas 0,2 proc. delspinigių dydis, skaičiuojamas už kiekvieną praleistą dieną laiku neatsiskaičius. Nurodytas susitarimas dėl delspinigių yra aiškiai išreikštas, netesybos (delspinigiai) siejamos su nustatytų įsipareigojimų neįvykdymu. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatyti delspinigiai nelaikytini nepagrįstai dideliais, todėl nėra pagrindo jų mažinti. Šalys yra privatūs juridiniai asmenys, turi patirties verslo ir derybų srityje, todėl gali numatyti įsipareigojimų neįvykdymo padarinius ir laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas. Atsakovė kaip juridinis asmuo, užsiimantis verslu, turėjo suprasti sutarties sąlygos dėl netesybų ir jų dydžio reikšmę. Atsakovė neįrodė, jog susitarimas dėl delspinigių dydžio būtų suponavęs esminę šalių nelygybę ir suteikęs perdėtą pranašumą priešingai šaliai. Ginčo dėl laikotarpio, už kurį apskaičiuoti delspinigiai, byloje nėra. Ieškovės prašoma priteisti delspinigių suma yra beveik tris kartus mažesnė už pagrindinės skolos sumą. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, manytina, kad ši suma nėra per didelė ir atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Atsakovės prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą netenkintas, kadangi atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie savo sunkią finansinę padėtį. Vien atsakovės atstovo nurodyta aplinkybė, kad, remiantis LITEKO duomenimis, yra areštuotas atsakovės turtas, sąskaita, dėl ko įvykdyti sprendimą atsakovei būtų sudėtinga, nepagrindžia atsakovės sunkios finansinės padėties, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovė dėl objektyvių priežasčių negali iš karto įvykdyti šio teismo sprendimo.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalį dėl netesybų priteisimo ir sprendimo įvykdymo išdėstymo, priteisti iš atsakovės 529,28 Eur netesybas ir išdėstyti sprendimo įvykdymą lygiomis dalimis, kiekvieną dalį atskirai sumokant kas mėnesį laiko, o visą sumą bendrai sumokant per metus laiko nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl netesybų priteisimo, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, kadangi teismų praktikoje pripažinta, jog 0,2 proc. delspinigiai yra aiškiai per didelės netesybos, todėl jos mažintinos iki 0,1 proc. už kiekvieną praleistą dieną.Pirmosios instancijos teismas netenkindamas atsakovės prašymo dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo suabsoliutino CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus principus. Sprendžiant dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, būtina atkreipti dėmesį, jog Klaipėdos apygardos teisme gauti pareiškimai dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, kas pagrindžia sunkią atsakovės finansinę padėtį.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Byloje kilo ginčas dėl netesybas bei teismo sprendimo vykdymo išdėstymą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2013-07-29 tarp UAB „VPS“ ir atsakovės pasirašyta bendradarbiavimo sutartis Nr. 130729, pagal kurią UAB „VPS“ įsipareigojo parduoti prekes ir paslaugas, o atsakovė įsipareigojo prekes ir paslaugas priimti ir už jas sumokėti (b. l. 9–10). 2013-12-23 UAB „VPS“ atsakovei suteikė pjovimo paslaugas ir išrašė PVM sąskaitą faktūrą VPS Nr. 00005557 21 780,00 Lt sumai (b. l. 11). 2014-05-19 UAB „VPS“ atsakovei suteikė pjovimo paslaugas ir išrašė PVM sąskaitą faktūrą VPS Nr. 00005782 4598,00 Lt sumai (b. l. 12). Atsakovė 2014-02-12 ir 2014-02-26 kasos pajamų orderiais pradinei kreditorei UAB „VPS“ sumokėjo po 5000,00 Lt (b. l. 13). 2014-04-01 atsakovė pradinei kreditorei UAB „VPS“ pervedė 4000,00 Lt (b. l. 14). 2014-04-04 atsakovė pradinei kreditorei UAB „VPS“ perdavė prekes ir išrašė PVM sąskaitą faktūrą EMA Nr. 000023 1215,69 Lt sumai (b. l. 15). 2014-04-09 atsakovė pradinei kreditorei UAB „VPS“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą EMA Nr. 000024 677,60 Lt sumai už suteiktas staklių remonto paslaugas (b. l. 16). 2014-10-03 Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. CREDISC/VPS/14/10/03 pradinė kreditorė UAB „VPS“ perleido reikalavimo teises į atsakovės skolą ieškovei (b. l. 17–21). 2014-10-03 priėmimo–perdavimo akte Nr. 1 nurodyta, kad perleidžiamo reikalavimo suma yra 10 484,71 Lt (b. l. 21).

Apeliaciniame skunde atsakovė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvuoja tuo, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl netesybų dydžio nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, kadangi 0,2 proc. dydžio delspinigiai teismų praktikoje pripažįstami per didelėmis netesybomis. Apeliantės nuomone, delspinigių dydis turėtų būti sumažintas iki 0,1 proc. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu.

Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

Vienas pagrindinių civilinės teisės principų yra sutarties laisvės principas, be kita ko, reiškiantis ir tai, kad šalys sutartyje savo nuožiūra gali susitarti dėl visko, kas neprieštarauja įstatymams, viešajai tvarkai ir gerai moralei. Tai leidžia šalims susitarti ir dėl sutartinės civilinės atsakomybės ribų ir jos dydžio, taip pat ir dėl netesybų taikymo.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015). Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos tik CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010. Teismų praktika. 2010, 34).

Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės 1058,55 Eur delspinigių, įvertindamas, jog šalys pačios numatė 0,2 procento delspinigių dydį, apskaičiuota delspinigių suma yra beveik tris kartus mažesnė už pagrindinės skolos sumą, kitokių aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas mažinti delspinigių sumą, nebuvo nustatyta.

Nustatyta, jog šalys 2013-07-29 bendradarbiavimo sutarties Nr. 130729 8 punkte susitarė, jog laiku neatsiskaičius už prekes ir paslaugas taikomi 0,2 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną praleistą dieną. Nurodytas šalių susitarimas dėl netesybų yra aiškiai išreikštas, netesybos siejamos su nustatytų įsipareigojimų neįvykdymu, tai atitinka CK 6.71 straipsnio 1 dalyje pateiktą netesybų sampratą. Sutartis patvirtinta šalių parašais, duomenų apie tai, jog atsakovė nesuprato sutarties sąlygų, nėra, sutartis pasirašyta laisva valia, t. y. šalys dėl netesybų buvo susitarusios sutartyje laisva valia ir toks susitarimas šalims turėjo įstatymo galią.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas delspinigių dydžio klausimą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad sutartis sudaryta laisva valia tarp verslo subjektų, kadangi tokiu atveju atsakovei kaip juridiniam asmeniui keliami didesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartų jos veikloje reikalavimai, taigi atsakovė pagal jos patirtį ir žinias gerai suprato bendradarbiavimo sutarties reikšmę bei teisines pasekmes dėl jos neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Todėl teismas negalėjo iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Be to, atsakovė, kaip verslo subjektas, privalo įvertinti su verslu susijusią riziką, o jos tinkamai neįvertinusi negali reikalauti atleisti ją nuo prievolės vykdymo. Duomenų, kad apeliantė po sutarties sudarymo būtų pareiškusi pretenzijas dėl delspinigių dydžio, byloje nėra.

Atsakant į atsakovės apeliacinio skundo argumentą, jog ieškovė turėtų pateikti tam tikrus įrodymus, pagrindžiančius ieškovės patirtų nuostolių dydį, kas įrodytų 0,2 proc. dydžio delspinigių pagrįstumą, pažymėtina, jog ieškovė nereiškė reikalavimo atlyginti nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, o prašė tik netesybų (kurios laikomos iš anksto nustatytais galimais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio jam nereikia įrodinėti), ieškovė neturi pareigos įrodinėti atsiradusių nuostolių dydį. Teismų praktikoje nurodoma, kad ieškovas tik gali pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo nuostolius dėl neįvykdytos ar netinkamai įvykdytos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010. Teismų praktika. 2010, 34).

Pažymėtina tai, jog pagal šalių sudarytą bendradarbiavimo sutartį atsakovės mokėtinų delspinigių dydis (1058,55 Eur) sudaro tik 35 procentus nuo pagrindinės skolos sumos (3036,58 Eur). Vertintina ir tai, jog atsakovė prievolės ieškovei nevykdo pakankamai ilgą laiką (PVM sąskaitos faktūros išrašytos 2013-12-23 bei 2014-05-19), nuo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo (2014-10-03) atsakovė jokių mokėjimų neatliko ir įsiskolinimo nesumažino. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nustatytas 0,2 procento delspinigių dydis nei absoliučiu dydžiu, nei procentine išraiška negali būti laikomas neprotingai dideliu.

Apeliantės argumentas, kad 0,1 procento dydžio delspinigiai yra laikomi atitinkančiais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, yra nepagrįstas, nes netesybų dydis turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010. Teismų praktika. 2010, 34). Atitinkamai negali būti ir vieno iš anksto nustatyto konkretaus dydžio, kuris reikštų protingas netesybas visiems galimiems atvejams ir iki kurio netesybos turi būti mažinamos. Be to, pažymėtina ir tai, jog atsakovė jokių argumentų, dėl ko 0,1 procento dydžio delspinigiai būtų protingi, neteikia, nors pripažįsta, jog prievolę vykdė netinkamai.

Taigi įvertinus išdėstytas aplinkybes bei atsižvelgus į nustatytą ginčo šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kitas pirmiau nurodytas šios konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, ieškovų teisėtų lūkesčių principu, užtikrindama sutarties šalių interesų pusiausvyrą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino netesybų mokėjimą nustatančias sutarties nuostatas bei pagrįstai sprendė, jog šioje byloje pagal joje nustatytas aplinkybes sutartį pažeidusi atsakovė turi mokėti netesybas – 1058,55 Eur delspinigius.

Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atsisakyta patenkinti atsakovės prašymą išdėstyti sprendimu priteistų sumų mokėjimą. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, turėjo įvertinti sunkią atsakovės finansinę padėtį, kadangi Klaipėdos apygardos teisme buvo gauti pareiškimai dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, kas pagrindžia, jog atsakovė neturi galimybės sumokėti priteistos sumos. Apeliantės argumentai kaip nepagrįsti atmestini.

Aiškindamas ir taikydamas CPK 284 straipsnį, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011. Teismų praktika. 2011, 35).

Apeliaciniame skunde apeliantė nurodė, jog sunkiai finansinei padėčiai pagrįsti papildomai pateiks finansinių ataskaitų pagrindu padarytą išvadą apie atsakovės finansinę padėtį, tačiau tokių įrodymų apeliacinės instancijos teisme nėra gauta. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti tai, jog bylos nagrinėjimo metu Klaipėdos apygardos teisme buvo gauti pareiškimai dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, jog pareiškimai dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo gauti tik 2015-04-09, 2015-03-09, 2015-03-06. Tačiau tokia aplinkybė neįrodo atsakovės nemokumo, kadangi Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 punkte numatyta, kad įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Kadangi atsakovė pirmosios instancijos teismui neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų, kreditorių sąrašų, įrodymų apie pradelstų įsipareigojimų dydį ir pan., pirmosios instancijos teismo išvada, jog aplinkybė apie areštuotas sąskaitas ir turtą nepagrindžia atsakovės sunkios finansinės padėties, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra visiškai pagrįsta.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog priteista 4480,75 Eur suma juridiniam asmeniui, verslo subjektui nėra didelė, kurios nebūtų įmanoma išmokėti neišdėstant sprendimo įvykdymo. Be to, pažymėtina ir tai, jog apeliantės prašomas nustatyti terminas – vieneri metai visai priteistai sumai išmokėti yra nepagrįstai ilgas ir pažeidžia ieškovės interesus ir teisėtus lūkesčius. Įvertinus priteistos skolos dydį, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, sprendimo vykdymo išdėstymas pažeistų teisėtus ieškovės interesus ir teisėtus lūkesčius, nepagrįstai prioritetas būtų suteiktas tik vienai iš byloje dalyvavusių šalių ir būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodomos aplinkybės ir paaiškinimai apie atsakovės turtinę padėtį neteikia pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja išimtinis atvejis, kuriam esant būtų pagrindas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog apeliantei Klaipėdos apygardos teismo 2015-05-19 nutartimi iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovė su šioje byloje priteista suma bus įtraukta į atsakovės kreditorių sąrašą ir reikalavimas bus tenkinamas vadovaujantis bankroto procesą reglamentuojančiomis teisės normomis, kreditorių reikalavimai bus tenkinami laikantis įstatymuose nustatyto proporcingumo ir eilės tvarkos, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas šioje byloje neturi prasmės.

Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes, nepažeidė Civilinio kodekso teisės normų (CK 6.73 straipsnis, 6.258 straipsnis), Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio nuostatų, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Įmonių bankroto įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog visos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, proceso įstatymo nustatytais atvejais perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Kai proceso įstatymo nustatytais atvejais byla nėra perduodama bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, apie šioje byloje priimtą ir įsiteisėjusį sprendimą teismas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą.

Kadangi po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo apeliantei iškelta bankroto byla, apie išnagrinėtą apeliacinį skundą ir priimtą procesinį sprendimą šioje byloje ne vėliau kaip per tris dienas praneština bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kadangi procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nustatytos 3,00 Eur sumos, todėl išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, iš apeliantės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 23 d. sprendimą.

Pranešti ne vėliau nei per tris dienas apie išnagrinėtą apeliacinį skundą ir priimtą procesinį sprendimą šioje byloje UAB „Euromatics“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (civilinės bylos Nr. B2-1085-479/2015, teisėjas Žydrūnas Bertašius).

Kolegijos pirmininkė Erinija KazlauskienėKolegijos teisėjos Aušra MaškevičienėAlona Romanovienė