Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo N. M. (N. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo.

Panaikinus Migracijos departamento 2024 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą jo duomenis išbraukti iš Šengeno informacinės sistemos perspėjimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, N. K., Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2024 m. balandžio 29 d. iki 2027 m. balandžio 28 d.

Nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 23 d. pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu jam išduoti leidimą laikinai gyventi ir nurodė, kad ketina dirbti UAB „Transmėja“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (profesija įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą) Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį ir kurio profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams) ir jo pragyvenimo lėšų šaltinis Lietuvoje bus įmonės mokamas 1 204,5 Eur darbo užmokestis.

Tokį patį įsipareigotą pareiškėjui mokėti 1 204,5 Eur per mėnesį darbo užmokestį pateikė ir UAB „Transmėja“ Migracijos departamentui pateiktame tarpininkavimo rašte dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo.

2022 m. spalio 5 d. pareiškėjui buvo išduotas Leidimas.

Pareiškėjas 2022 m. lapkričio 16 d. pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį į UAB „AS Transport und Logistik“ pagal profesiją, kuri yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju) ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas.

UAB „AS Transport und Logistik“ tarpininkavimo rašte darbdaviui ar darbo funkcijai pakeisti nurodė, kad pareiškėjo darbo užmokestis nebus mažesnis už tokį patį darbą dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo, o jeigu tokio darbuotojo nėra, – jo darbo užmokestis nebus mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominę veiklos rūšį. UAB „AS Transport und Logistik“ tarpininkavimo rašte pažymėjo, kad darbo sutarties laikotarpiu įsipareigoja pareiškėjui per mėnesį mokėti 1 280 Eur darbo užmokestį.

Migracijos departamentas 2022 m. gruodžio 9 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui leisti pakeisti darbdavį.

Migracijos departamentas 2023 m. vasario 3 d. gavo pareiškėjo darbdavio UAB „Transmėja“ pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nurodyta, kad 2023 m. sausio 30 d. darbo sutartis su pareiškėju yra nutraukta, nes pareiškėjas neatvyko į darbą be pateisinamų priežasčių.

Migracijos departamentas 2023 m. birželio 5 d. gavo pareiškėjo prašymą leisti pakeisti darbdavį į UAB „Lumifast“.

UAB „Lumifast“ tarpininkavimo rašte darbdaviui ar darbo funkcijai pakeisti nurodė, kad darbo sutarties laikotarpiu įsipareigoja pareiškėjui mokėti 1789 Eur mėnesio darbo užmokestį.

Migracijos departamentas 2023 m. birželio 14 d. priėmė sprendimą pareiškėjui leisti pakeisti darbdavį į UAB „Lumifast“.

Migracijos departamentas 2024 m. vasario 2 d. priėmė pareiškėjo prašymą leisti pakeisti darbdavį, kuriame jis nurodė, kad ketina dirbti MB „Ftrans“.

Migracijos departamentas 2024 m. kovo 7 d. priėmė sprendimą pareiškėjui atsisakyti pakeisti darbdavį.

Migracijos departamentas 2024 m. kovo 15 d. priėmė pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo MB „Ftrans“ pagrindu.

Migracijos departamentas 2024 m. birželio 8 d. priėmėm sprendimą pareiškėjui atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Sprendimu1 pareiškėjui išduotas Leidimas panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, konstatavus, jog duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės.

Sprendimu2 pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. balandžio 29 d. iki 2027 m. balandžio 28 d. ir įtrauktas į SIS perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, N. K., Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2024 m. balandžio 29 d. iki 2027 m. balandžio 28 d.

Dėl Sprendimo1

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reguliuoja Įstatymas, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus.

Leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindai nustatyti Įstatymo 40 straipsnyje. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas.

Išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės <...> (35 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai (50 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas) 130 punkte nustatyta, kad paaiškėjus bent vienam iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo lakinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose. LVAT 2019 m. sausio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2050- 662/2019 konstatavo, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir / ar pakeitimui, ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose.

Aukščiau nurodytų teisės aktų visuma leidžia konstatuoti, kad Migracijos departamentas turi Įstatymo suteiktus įgaliojimus priimti sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo ar panaikinimo, todėl darytina išvada, jog Sprendimas priimtas Migracijos departamentui Įstatymu suteiktos diskrecijos ribose.

VSDFV informacinėje sistemoje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo darbo UAB „Lumifast“ laikotarpiu, t. y. nuo 2023 m. birželio 20 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., UAB „Lumifast“ tarpininkavimo rašte įsipareigotą mokėti darbo užmokestį pareiškėjas gavo tik 2023 m. rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais, 2023 m. liepos mėnesį jo darbo užmokestis sudarė 418 Eur, o nuo 2023 m. lapkričio 1 d. pareiškėjas darbo užmokesčio negavo, todėl pareiškėjo vidutinės darbo užmokesčio pajamos šioje įmonėje sudarė 964,16 Eur per mėnesį ir nesiekė UAB „Lumifast“ tarpininkavimo rašte įsipareigotos mokėti sumos.

Vertinant pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje – apie jo šeimos narius ar jiems išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nerasta.

Nors pareiškėjas teigia, jog UAB „Lumifast“ dirba, reguliariai gauna darbo užmokestį, yra komandiruotėje (duomenys neskelbtini), VSDFV duomenimis, tarp pareiškėjo ir UAB „Lumifast“ 2023 m. birželio 19 d. sudaryta darbo sutartis 2024 m. kovo 28 d. buvo nutraukta.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas sistemingai nevykdė įstatymu nustatytos prievolės, buvusios pagrindu gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Tokioje teisinėje padėtyje, kurioje iki Leidimo panaikinimo buvo pareiškėjas, tik aktyvūs paties pareiškėjo veiksmai siekiant bendradarbiauti su atsakovu ir pateikiant jam objektyvius duomenis apie ekstraordinarinę situaciją, susiklosčiusią šeimoje, tam tikrais atvejais galėtų būti pagrindas prievolių nevykdymo tolerancijai taikant proporcingumo principą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas išimtinių aplinkybių, lėmusių jo pasirinkimą sistemingai pažeisti sąlygas, taikomas asmenims, kuriems išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, neįrodė, todėl Sprendimas1 laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Konstatavus, jog Sprendimas1 yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus, jį panaikinti teisinio pagrindo nėra.

Dėl Sprendimo2

Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. Sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką šio straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais užsienio reikalų ministro siūlymu priima vidaus reikalų ministras. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes (Įstatymo 133 straipsnio 8 dalis).

Pagal Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 11 punktą, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko (11.1–11.3.2 p.). Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktą, užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 arba 8 punktą), 3 punkte arba 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.

Sprendimo2 dalis dėl uždraudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką yra priimta vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi (2024 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. XIV-2784 redakcija), kurioje nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Įstatymo leidėjo panaudotas žodis „gali būti“ reiškia, kad ne visais atvejais uždraudžiama užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kai jam panaikintas leidimas laikinai gyventi. Migracijos departamentas turi diskreciją šiuo klausimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2511-602/2024).

Pažymėtina tai, kad pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punktą, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas.

Iš Sprendimo1 turinio matyti, kad pareiškėjui išduotas Leidimas buvo panaikintas dėl to, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl jo ketinamo gauti darbo užmokesčio (gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, jis faktiškai viso numatyto laiko nedirbo ir negavo sulygto darbo užmokesčio), bei konstatavus, kad savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis.

Leidimas buvo panaikintas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, todėl buvo priimtas Sprendimas2 pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, N. K., Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).

Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos duomenys leidžia spręsti, kad pagrįsta ir proporcinga nustatyti draudimą atvykti, kadangi pareiškėjas nesąžiningais veiksmais piktnaudžiavo migracijos procedūromis.

Pagal Taisyklių 15 punktą, duomenys iš sąrašo teikiami C. SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose, SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.

Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą, valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą, situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Pagal SIS reglamento 21 straipsnio 1 dalį, prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.

Vertinant atsakovo nurodytą būtinybę įvesti perspėjimą į SIS (atsakovui nustačius, kad duomenys, kuriuos pateikė pareiškėjas, norėdamas gauti ir pakeisti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje), pažymėtina tai, jog nei Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje bei ją įgyvendinančiuose teisės aktuose, nei SIS reglamento 24 straipsnyje nenumatytas besąlyginis draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei perspėjimo į SIS įvedimas tuo atveju, jei užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar toks leidimas buvo panaikintas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad, prieš įvedant į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kompetentingoms institucijoms (šiuo atveju Migracijos departamentui) tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms, bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus; Migracijos departamentas turi priimti administracinius sprendimus, atitinkančius VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintą imperatyvą, t. y. kad juose būtų nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos jų priėmimui įtakos turėjusios aplinkybės bei jų motyvai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024 ir joje nurodytą praktiką).

Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju nėra priimtas administracinis sprendimas, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui dėl to, kad pareiškėjas apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į Lietuvos teritoriją ir buvimo joje. Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendime2 nėra motyvų ir dėl į Šengeno informacinę sistemą įvesto perspėjimo proporcingumo, pagrįsto jo individualiu vertinimu, kuris apima trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius. Migracijos departamento sprendimai, kuriuose nėra motyvų, pagrindžiančių konkretaus atvejo atitiktį aptartiems kriterijams, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstami kaip neatitinkantys VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų, įtvirtinančių imperatyvą administraciniame sprendime nurodyti jo teisinį ir faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes bei administracinio sprendimo motyvus (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023, 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2446-1188/2023, 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1003-624/2024 ir kt.).

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Sprendimo2 dalis dėl perspėjimo į Šengeno informacinę sistemą įvedimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi nelaikytina proporcinga, ji neatitinka VAĮ 10 straipsnio, SIS reglamento 21 straipsnio reikalavimų ir yra naikintina.

Pasisakant dėl pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą išbraukti pareiškėjo duomenis iš SIS, pažymėtina tai, kad Sprendimo2 dalį dėl perspėjimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą pripažinus neteisėta ir ją panaikinus, t. y. nelikus teisinio pagrindo įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi, atsakovas privalės imtis veiksmų dėl duomenų apie pareiškėją išbraukimo iš SIS, todėl nėra pagrindo papildomai įpareigoti atsakovą išbraukti pareiškėjo duomenis iš SIS.

Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (ABTĮ 41 str. 3 d.). Tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-842-492/2015; 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017; kt.).

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjas S. M. sudarė atstovavimo sutartį su advokate S. B.. Advokatė sumokėjo žyminį mokestį, įmonė FTRANS sumokėjo advokatei S. B. 363 Eur užmokestį už skundo parengimą pareiškėjo pareiškėjo vardu.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2021 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1709-492/2021 ir kt.). Jeigu ABTĮ nustatytu terminu yra pateiktas prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo bei šių išlaidų dydį (realumą) patvirtinantys įrodymai, jų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas, nepriklausomai nuo to, kas – byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam buvo suteikta advokato teisinė pagalba, ar už jį kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo – faktiškai atsiskaitė su byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusiu advokatu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3271-602/2016, 2019 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-14-502/2019, 2024 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1681-463/2024 ir kt.).

Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas patyrė 387,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (365 Eur už skundo surašymą ir 22,50 Eur žyminis mokestis). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, pareiškėjui iš atsakovo priteistina 100 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

Pareiškėjo N. M. (N. M.) skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento 2024 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui N. M. atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, N. K., Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo N. M. (N. M.) prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies ir jam iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteisti 100 (vieną šimtą) Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje prašymas netenkinamas.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.