- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-07
- Bylos Nr.
- e2S-2543-340/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02389-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Pareiškėjas
- M. O.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-8220-341/2021, pagal pareiškėjo M. O. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – prievolės pripažinimo pasibaigusia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas pateikė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – prievolės pripažinimo pasibaigusia, kuriuo prašė išreikalauti iš Vilniaus miesto 41 – ojo notaro biuro velionio R. B. paveldėjimo bylą arba išduoti teismo liudijimą, patvirtinantį M. O. teisę iš Vilniaus miesto 41 – ojo notaro biuro gauti velionio R. B. paveldėjimo bylos kopiją, nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą – pripažinti M. O. prievolę R. B. atžvilgiu pagal 2006 m. gegužės 2 d. paskolos sutartį pasibaigusia.
2. Pareiškime nurodė, kad 2006 m. gegužės 2 d. pareiškėjas ir R. B. sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu R. B. pareiškėjui paskolino 52 000 Lt. Paskolos grąžinimo terminas – 2006 m. liepos 2 d., kuris 2007 m. sausio 2 d. buvo pratęstas iki 2007 m. kovo 2 d. Pareiškėjui suteiktos paskolos grąžinimas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka – 2006 m. gegužės 2 d. buvo sudarytas hipotekos lakštas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu buvo įkeistas pareiškėjui priklausantis nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) Žemės sklypas iki šiol yra apsunkintas hipoteka.
3. 2009 m. balandžio 10 d. pareiškėjas ir R. B. sudarė naują susitarimą, kuriuo šalys susitarė, kad visa suteikta paskola – 52 000 Lt (15 060 Eur), bus grąžinta iki 2009 m. birželio 2 d. Pareiškėjas R. B. paskolą pagal 2006 m. gegužės 2 d. paskolos sutartį grąžino, tačiau įrodymai, patvirtinantys paskolos grąžinimą R. B., neišliko. Nors paskola buvo grąžinta, tačiau atitinkami pakeitimai Hipotekos registre nebuvo padaryti ir sutartinė hipoteka nebuvo išregistruota.
4. Pareiškėjas bandė susisiekti su kreditoriumi R. B. su tikslu gauti pakartotinį patvirtinimą apie įvykdytą piniginę prievolę, tačiau pareiškėjui tapo žinoma, kad 2014 m. R. B. mirė. Teikiamas Testamentų registro išrašas patvirtina, kad velionio R. B. palikimą priėmė D. B., A. P. ir D. Ž.. Pareiškėjas nedisponuoja velionio R. B. paveldėjimo bylos duomenimis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad 2006 m. gegužės 2 d. paskolos sutarties pagrindu gauta paskola buvo grąžinta iki 2014 m., palikimą priėmę asmenys nepaveldėjo reikalavimo teisių į pareiškėją.
5. Pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos antstolių rūmus, kurie išdavė pažymą, patvirtinančią, kad nei velionis R. B., nei jo palikimą priėmę asmenys niekada nesikreipė į antstolį dėl priverstinių veiksmų vykdymo. Ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjas tinkamai atsiskaitė su velioniu R. B.. Siekdamas išregistruoti sutartinę hipoteką, pareiškėjas kreipėsi į notarę R. D., kuri 2021 m. birželio 18 d. priėmė nutarimą Nr. B-191, kuriuo atsisakė atlikti notarinį veiksmą. Notarė akcentavo, kad nesant įrodymų, pagrindžiančių atsiskaitymo faktą su velioniu R. B., duomenys Hipotekos registrui apie prievolės įvykdymą negali būti perduoti. Notarė pažymėjo, kad dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėjas turi kreiptis į teismą.
6. Juridinę reikšmę turintis faktas gali būti nustatytas, nes atsiskaitymo pagal 2006 m. gegužės 2 d. paskolos sutartį pripažinimas sudarys galimybę išregistruoti sutartinę hipoteką, ko pasekmėje šiuo metu įkeistas žemės sklypas galės būti perleistas kitiems asmenims; pareiškėjas yra praradęs dokumentus, patvirtinančius atsiskaitymo faktą su R. B.; pareiškėjas neturi galimybės gauti pakartotinio pakvitavimo apie prievolės įvykdymą, nes R. B. mirė 2014 m.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo M. O. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – prievolės pripažinimo pasibaigusia.
8. Teismas nustatė, jog prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukurs pareiškėjui teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo). Nepriklausomai nuo prašomo nustatyti juridinio fakto nustatymo – pripažinimo, jog juridinis faktas pasibaigė, liks galioti paskolos sutartis ir sutarties pagrindu įregistruotas juridinis faktas apie sudarytą paskolos sutartį, kuri nebus panaikinta Nekilnojamojo turto registre nepriklausomai nuo to, ar bus pripažinta, jog pasibaigė Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas apie 2006 m. gegužės 2 d. paskolos sutartį. Fakto registravimas gali būti panaikintas tik nustojus galioti dokumentui, kurio pagrindu ta registracija buvo atlikta. Taigi, juridinis faktas apie paskolos sutartį Nekilnojamojo turto registre gali būti išregistruotas tik šią sutartį panaikinus, pripažinus negaliojančia ir pan., o ne nustačius juridinį faktą teisme.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
9. 2021 m. rugpjūčio 16 d. gautas pareiškėjo atskirasis skundas, kuriuo teismo prašoma panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-8220-341/2021 ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
10. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad juridinę reikšmę turintis faktas nesukurs teisinių pasekmių pareiškėjo atžvilgiu. Priešingai, nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, piniginės prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymas ar neįvykdymas sukuria teisines pasekmes ir tai suponuoja, kad pateiktas pareiškimas nagrinėtas proceso įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjui tinkamai įvykdžius prievoles R. B. atžvilgiu pagal 2006 m. gegužės 2 d. paskolos sutartį, pareiškėjo prievolė pasibaigė. Atitinkamai, priešingai nei nurodyta skundžiamoje teismo nutartyje, 2006 m. gegužės 2 d. paskolos sutartis yra negaliojanti. Be to, 2006 m. gegužės 2 d. paskolos sutartis negali būti panaikinta, pripažinta negaliojančia ar pan., nes sutarties šalis R. B. mirė 2014 m.
10.2. Neigiamas teisines pasekmes pareiškėjui sukelia ne faktas apie egzistavusius paskolinius teisinius santykius, o tokių teisinių santykių pasekmėje taikytos užtikrinimo priemonės – hipoteka, kuri nebuvo išregistruota pareiškėjui tinkamai atsiskaičius pagal 2006 m. gegužės 2 d. paskolos sutartį ir kuri, kaip juridinis faktas, yra išviešinta Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prievolės pagal 2006 m. gegužės 2 d. paskolos sutartį yra pasibaigusios visišku įvykdymu, užtikrinimo priemonė – hipoteka – taip pat yra pasibaigusi.
10.3. Pareiškėjas kreipėsi į notarą su tikslu išregistruoti sutartinę hipoteką, tačiau notarinį veiksmą buvo atsisakyta atlikti nepateikus įrodymų apie prievolės įvykdymą bei rekomenduojant kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismui tenkinus pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir pripažinus pareiškėjo prievolę R. B. atžvilgiu pagal 2006 m. gegužės 2 d. paskolos sutartį pasibaigusia, pareiškėjas pakartotinai kreiptųsi į notarą su prašymu išregistruoti sutartinę hipoteką ir pateiktų įrodymus – teismo nutartį dėl prašomo juridinio fakto nustatymo.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
13. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas atskirojo skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
14. Pareiškėjas (apeliantas) pateikė atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nutarta atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Atskiruoju skundu pareiškėjas teismo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
15. Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010).
16. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008).
17. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – prievolės pripažinimo pasibaigusia. Pareiškime nurodo, kad 2006 m. gegužės 2 d. pareiškėjas ir R. B. sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu R. B. pareiškėjui paskolino 52 000 Lt. Pareiškėjui suteiktos paskolos grąžinimas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka, įkeistas žemės sklypas, kuris iki šiol yra apsunkintas hipoteka. 2009 m. balandžio 10 d. pareiškėjas ir R. B. sudarė naują susitarimą, kuriuo šalys susitarė, kad visa suteikta paskola – 52 000 Lt (15 060 Eur) bus grąžinta iki 2009 m. birželio 2 d. Pareiškėjo teigimu, jis R. B. paskolą grąžino, tačiau hipoteka nebuvo išregistruota. 2014 m. kreditorius mirė, jo palikimą priėmė D. B., A. P. ir D. Ž.. Pareiškėjo manymu, kadangi paskola buvo grąžinta, palikimą priėmę asmenys nepaveldėjo reikalavimo teisės į pareiškėją, todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad prievolė yra pasibaigusi.
18. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, pažymėjo, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukurs pareiškėjui teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo). Nepriklausomai nuo prašomo nustatyti juridinio fakto nustatymo – pripažinimo, jog juridinis faktas pasibaigė, liks galioti paskolos sutartis ir sutarties pagrindu įregistruotas juridinis faktas apie sudarytą paskolos sutartį, kuri nebus panaikinta Nekilnojamojo turto registre nepriklausomai nuo to, ar bus pripažinta, jog pasibaigė Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas apie 2006 m. gegužės 2 d. paskolos sutartį. Fakto registravimas gali būti panaikintas tik nustojus galioti dokumentui, kurio pagrindu ta registracija buvo atlikta. Taigi, juridinis faktas apie paskolos sutartį Nekilnojamojo turto registre gali būti išregistruotas tik šią sutartį panaikinus, pripažinus negaliojančia ir pan., o ne nustačius juridinį faktą teisme.
19. Pagal kasacinio teismo praktiką, ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018). Tokiu atveju, kai faktai yra įrodomieji, o ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnio tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497). Šiuo atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, fakto, jog pareiškėjo prievolė pagal 2006 m. gegužės 2 d. paskolos sutartį yra pasibaigusi, nustatymas nesukurs pareiškėjui teisinių padarinių, t. y. asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo, todėl prašomas nustatyti faktas negali būti laikomas juridinę reikšmę turinčiu faktu CPK XXVI skyriaus prasme. Pareiškėjo pareiškimu prašomas nustatyti faktas neatitinka juridinę reikšmę turinčiam faktui keliamų sąlygų, o būtent, faktas neturi juridinės reikšmės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas dėl pinigų grąžinimo yra įrodomasis, todėl negali būti nustatinėjamas vadovaujantis CPK 444 – 448 straipsnių nuostatomis (Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1095-230/2013). Be to, piniginių prievolių pasibaigimo klausimai teisme nagrinėtini ginčo teisena, įtraukiant visus asmenis, su kurių teisėmis ir/ar prievolėmis gali būti susijęs nagrinėjamas klausimas (Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-801-259/2020).
20. Nors pripažintina, kad šis byloje prašomas nustatyti faktas, t. y. prievolės pasibaigimo faktas, sukelia pasekmes, jo nustatymas yra būtinas ginčijant teisę paveldėti minėtą prievolę. Kadangi kreditorius R. B. yra miręs, jo palikimą priėmę asmenys perėmė jo turtines teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Norint nustatyti faktą, kad 2006 m. gegužės 2 d. sudaryta paskolos sutartis yra pasibaigusi, pareiškėjas turėtų kreiptis į teismą dėl teisės paveldėti šią prievolę ginčijimo, kadangi kreditorius yra miręs ir jo palikimas yra priimtas suinteresuotų bylos baigtimi asmenų. Taigi, prievolės pasibaigimo faktas turi būti nagrinėjamas ne ypatingąja, o ginčo teisena. Ypatingosios teisenos kontekste fakto nustatymas nesukeltų jokių pasekmių.
21. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad spręsdamas pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir tinkamai pritaikė procesinės bei materialiosios teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nagrinėjamu atveju nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutartį, todėl nutartis yra teisėta ir paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo M. O. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.