Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. P. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-496-939/2013 pagal pareiškėjo V. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims K. V. B., uždarajai akcinei bendrovei „Aventa“ dėl juridinio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Pareiškėjas pareiškimu prašo teismo nustatyti juridinį faktą, kad K. V. B. laikotarpiu nuo 2003-01-10 iki 2010-06-21 yra gavęs 118 050 Lt, nes šių aplinkybių negali kitaip įrodyti, remdamasis rašytiniais įrodymais ir liudininkų parodymais (b. l. 2).

Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų ir asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Remiantis įstatymo reikalavimais teismas gali nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme. Faktai, išvardinti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniais ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik esant tam tikrai įstatymo apibrėžtai situacijai. Norint nustatyti, ar faktas turi juridinę reikšmę, ar neturi, reikia išaiškinti, kodėl faktas turi būti nustatytas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo nustatyti faktą, kad K. V. B. laikotarpiu nuo 2003-01-10 iki 2010-06-21 yra gavęs 118 050 Lt. Nurodo, kad pagal 2003-01-10 paskolos sutartį K. V. B. paskolino pareiškėjui 25 000 JAV dolerių (81 912 Lt). Pareiškime taip pat nurodomos paskolos grąžinimo aplinkybės: laikotarpiai, vieta bei kitos aplinkybės. Pareiškėjas pateikė K. V. B. pasirašytus pinigų gavimo kvitus ir nurodo, kad daugiau jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad K. V. B. gaudavo iš jo pinigų sumas, neturi. Taigi, iš pareiškime išdėstytų faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėjas iš esmės siekia įrodyti, jog jis yra grąžinęs K. V. B. paskolą pagal 2003-01-10 paskolos sutartį. Pažymėtina, kad įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose yra materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu dalyvaujantiems asmenims atsiranda tam tikros teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingų bylos aplinkybių egzistavimą. Kai faktai yra įrodomieji, bet ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnio nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas dėl pinigų grąžinimo yra įrodomasis, todėl negali būti nustatinėjamas vadovaujantis CPK 444-448 straipsnių nuostatomis. Tai patvirtina ir kitas teismine tvarka nagrinėjamas ginčas dėl prievolių, kylančių iš paskolos teisinių santykių, vykdymo. Ginčas dėl paskolos grąžinimo (ar negrąžinimo) nagrinėtas bendrąją ieškinio teisena ir negali būti išspręstas ypatingosios teisenos tvarka nustatant juridinę reikšmę turintį faktą. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas pareiškimą, atsisakęs priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, neteisingai nurodė atsisakymo priimti pareiškimą teisinį pagrindą, t. y. netinkamai nurodė procesinės teisės normą, tačiau iš esmės pareiškimo priėmimo klausimą išsprendė teisingai, todėl šis pažeidimas nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį (CPK 328, 338 straipsniai).

Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas kaip nepagrįstas atmestinas, o Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartis paliktina \ nepakeista (CPK 337 str. 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti. Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.