- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-14
- Bylos Nr.
- e2S-801-259/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00251-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „KWI HOLDING“
- Suinteresuotas asmuo
- G. B., valstybės įmonė Registrų centras
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „KWI HOLDING“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „KWI HOLDING“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – G. B., valstybės įmonė Registrų centras.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja UAB „KWI HOLDING“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos piniginė prievolė pagal 2001 m. sausio 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 1-100, dėl nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo iš suinteresuoto asmens G. B. yra visiškai įvykdyta. Šį juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėja prašė nustatyti tikslu panaikinti Nekilnojamojo turto registre esantį registruotą įsiskolinimą už žemės sklypą pagal nurodytą sandorį. Pareiškėja nurodė, kad pagal 2001 m. sausio 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį minėtas žemės sklypas buvo parduotas už 8 000 Lt, kuriuos pareiškėja (pirkėja) įsipareigojo G. B. (pardavėjui) sumokėti per vieną mėnesį nuo sutarties pasirašymo dienos. Nekilnojamojo turto registre yra registruotas įsiskolinimas už minėtą žemės sklypą pagal 2001 m. sausio 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau pareiškėja yra visiškai įvykdžiusi nurodytą piniginę prievolę, t. y. yra visiškai atsiskaičiusi su pardavėju už žemės sklypą, tačiau teisiškai pinigų sumokėjimo faktas nėra registruotas nei pas notarą, nei VĮ Registrų centre. Pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių, jog sumokėjo būtent pagal 2001 m. sausio 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kadangi bankinis pavedimas buvo atliktas 1999 m. kovo 4 d., o ne per vieną mėnesį nuo nurodytos sutarties pasirašymo dienos. Ginčo dėl pareiškėjos prievolės įvykdymo G. B. pagal 2001 m. sausio 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį nėra. Suinteresuotas asmuo G. B. visiškai su tuo sutinka, tačiau jau daug metų gyvena Saudo Arabijoje ir jam atvykti į Lietuvą pateikti prašymą VĮ Registrų centrui dėl įsiskolinimo už nurodytą žemės sklypą pagal nurodytą sandorį išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro yra visiškai neracionalu – reikalauja neadekvačių laiko ir piniginių sąnaudų. Pareiškėja pažymėjo ir tai, kad Saudo Arabijoje suinteresuotas asmuo G. B. neturi galimybės kreiptis į tarptautines institucijas, kurios padėtų išspręsti susiklosčiusią situaciją.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos UAB „KWI HOLDING“ pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo.
3. Teismas nurodė, jog, nesant ginčo, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pareiškėjos įsiskolinimas už žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2001 m. sausio 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį, jei tokio įsiskolinimo nebėra, gali būti panaikintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka.
4. Teismas kritiškai vertino pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl suinteresuoto asmens G. B. negalėjimo teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į VĮ Registrų centrą. Teismas nurodė, jog teismui nepateikta objektyvių duomenų, kad Saudo Arabijoje nėra notaro funkcijas vykdančių kompetentingų institucijų ar pareigūnų, taip pat neaišku, dėl kokių priežasčių į VĮ Registrų centrą suinteresuotas asmuo negali kreiptis elektroninių ryšių priemonėmis.
5. Teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašomas nustatyti piniginės prievolės pagal 2001 m. sausio 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį visiško įvykdymo faktas nėra juridinę reikšmę turintis faktas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio prasme, pats savaime nesukels pareiškėjai jokių subjektinių teisių ar pareigų. Piniginių prievolių pasibaigimo klausimai teisme nagrinėtini ginčo teisena, įtraukiant visus asmenis, su kurių teisėmis ir/ar prievolėmis gali būti susijęs nagrinėjamas klausimas.
6. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl jį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskirajame skunde pareiškėja UAB „KWI HOLDING“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti pareiškėjos prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, kad prašomas nustatyti piniginės prievolės pagal 2001 m. sausio 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį visiško įvykdymo faktas nėra juridinę reikšmę turintis faktas CPK 444 straipsnio prasme, prašymas negali sukelti pareiškėjai teisinių pasekmių. Apeliantės nuomone, nustačius juridinį faktą, kad pareiškėja yra atsiskaičiusi pagal 2001 m. sausio 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį, ji įgytų teisę kreiptis į VĮ Registrų centrą, kad būtų panaikinta žyma apie įsiskolinimą, kurio iš tikrųjų nėra.
7.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja nepateikė objektyvių duomenų, jog Saudo Arabijoje nėra notaro funkcijas vykdančių kompetentingų institucijų. Pirma, Saudo Arabija nėra prisijungusi prie 1961 m. Hagos Konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo, dėl to dokumentai Saudo Arabijoje negali būti patvirtinti apostile. Antra, Lietuvos Respublikos ambasada yra įsikūrusi Egipto Arabų Respublikoje, o ne Saudo Arabijos Karalystėje, kurioje šiuo metu gyvena suinteresuotas asmuo G. B.. Po to, kai 2020 m. sausio 3 d. JAV įvykdė ataką Bagdado tarptautiniame oro uoste, padidėjo įtampa regione, įskaitant Saudo Arabijos Karalystę, ir saugumo situacija regione bet kuriuo metu gali pablogėti, t. y. galimi teroristiniai išpuoliai, transporto, naftos gavybos ir perdirbimo infrastruktūros objektų apšaudymai raketomis. Be to, prasidėjus COVID-19 viruso pandemijai ir šalims skelbiant karantiną yra itin apsunkinta galimybė G. B. nuvykti į ambasadą konsulinės pagalbos. Apeliantė pažymi, kad Saudo Arabijoje yra visai kita teisinė sistema nei Lietuvos Respublikoje – ten yra taikoma Šariato teisė.
7.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nėra aišku, dėl kokių priežasčių į VĮ Registrų centrą suinteresuotas asmuo negali kreiptis elektroninių ryšių priemonėmis. Apeliantė nurodo, jog siekiant pateikti prašymą elektroninio ryšio priemonėmis, reikalinga turėti elektroninį parašą, kurio G. B. neturi ir nenaudoja, nes negyvena Lietuvos Respublikoje. Elektroninis parašas naudojamas teikiant dokumentus Lietuvos Respublikos institucijoms ar norint prisijungti prie Lietuvos Respublikos įstaigų internetinių svetainių, tačiau kitame kontinente gyvenantiems asmenims nėra poreikio naudotis elektroniniu parašu.
7.4. Atsiskaitymo faktą ir ginčo nebuvimą patvirtina ir tai, jog daugiau nei 19 metų G. B. nesikreipė į teismą, kad pareiškėja su juo nėra atsiskaičiusi pagal žemės pirkimo–pardavimo sutartį. CPK 443 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Esamu atveju pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų priemonių visapusiškai ištirti bylos aplinkybių, dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus motyvus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. CPK 329 straipsnyje numatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtiną teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
10. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; kt.). Taigi, jeigu yra dokumentai, patvirtinantys tą faktą, arba juos galima gauti (ar prarastus atkurti) kita tvarka, teismas tokio pareiškimo nagrinėti negali. Reikalavimo, nesukeliančio materialiųjų teisinių padarinių, nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).
11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja ypatingosios teisenos tvarka prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjos piniginė prievolė pagal 2001 m. sausio 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 1-100, dėl nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo iš suinteresuoto asmens G. B. yra visiškai įvykdyta. Taigi pareiškėja vadovaujasi CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, kuriame nurodyta, jog teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos.
12. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pareiškėjos įsiskolinimas už žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2001 m. sausio 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį, jei tokio įsiskolinimo nebėra, gali būti panaikintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – Nuostatai) nustatyta tvarka. Nuostatų 26 punkte yra įtvirtinta, kad prašymą įregistruoti ar išregistruoti kitas daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ar pakeisti duomenis nekilnojamojo daikto registro įraše pateikia šių teisių turėtojas, įstatymo įgaliota institucija arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu ar išregistravimu; prašymą asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą. Nuostatų 35 punkte nurodyta, prašymas įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą, daiktinę teisę, daiktinių teisių suvaržymus ir juridinius faktus gali būti pateikiamas asmeniškai, paštu, elektroninių ryšių priemonėmis arba Nuostatų 27 punkte nurodytais atvejais per notarą; elektroninių ryšių priemonėmis teikiamą prašymą asmuo turi pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, patvirtintu kvalifikuotu sertifikatu. Pareiškėja tiek pareiškime, tiek atskirajame skunde akcentuoja ginčo dėl faktinių aplinkybių byloje nebuvimo, t. y., kad suinteresuotas asmuo G. B. neginčija atsiskaitymo su juo fakto, tačiau, pirma, byloje nėra tokius teiginius patvirtinančių aplinkybių, antra, jeigu suinteresuotas asmuo G. B. neginčija atsiskaitymo su juo fakto, Nekilnojamojo turto registre įregistruota žyma apie įsiskolinimą už įsigytą turtą, gali būti išregistruota Nuostatuose nustatyta tvarka. Pareiškėjos atskirojo skundo argumentai apie tokio būdo neekonomiškumą, sudėtingumą ir pan. nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks būdas apskritai nėra galimas, ypač įvertinus aplinkybę, kad atskirajame skunde nurodyti argumentai apie suinteresuoto asmens G. B. negalėjimą pasinaudoti teise pateikti prašymą VĮ Registrų centrui arba atitinkamu būdu patvirtinti apie pareiškėjos įsiskolinimo jam nebuvimą yra nepagrįsti objektyviais įrodymais. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašomas juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas nėra negalimas, yra pagrįsta ir teisinga. Suinteresuotam asmeniui G. B. atsisakius patvirtinti pareiškėjos nurodytą aplinkybę apie jos atsiskaitymą už žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, toks pareiškėjos reikalavimas turi būti nagrinėjamas ne ypatingosios, bet ginčo teisenos tvarka.
Dėl procesinės bylos baigties
13. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
14. Apeliantei iniciavus šį apeliacinį procesą, byloje turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl šios išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.