Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei, Rimantei Litvinavičiūtei, dalyvaujant prokurorui Haroldui Mulevičiui, gynėjams advokatams Jurgitai Ivanauskienei, Vaidučiui Paliukui, Rasai Kalkauskienei, Artūrui Baužai, viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje

N. K., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), mechaniku, gyvenantis (duomenys neklbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio BK 300 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį,

A. K., a/k (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Rusija, Lietuvos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, aukštesniojo išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansų konsultantu, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

A. M., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį,

A. R., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje, Lietuvos pilietis, lietuvis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, gyvenantis (duomenys neklbtini), neteistas.

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. K. veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. R. ir A. K. pagamino netikrą dokumentą o būtent: 2013 m. birželio-rugpjūčio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, A. R. surašius žinomai melagingus duomenis į 2013-02-15 (data tekste) UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, t.y., kad 2013-02-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), įsigijo 1000 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų po 2,86 Eur, viso 2 855,65 Eur ir yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir atspausdinus minėtą sutartį bei ją 2013 m. birželio-rugpjūčio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, pateikus A. K. ir jam (UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam asmeniui N. K.), jiems savo parašu patvirtinus 2013-02-15 (data dokumente) UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, žinant, kad sutartis fiktyvi, t.y. pasirašyta atgaline data ir jam (UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam asmeniui N. K.) realiai nemokant pinigų už akcijas, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą,

tęsdamas nusikalstamą veiką N. K. veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. R. ir A. M. pagamino netikrą dokumentą, o būtent: 2013 m. birželio-rugpjūčio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, A. R. surašius žinomai melagingus duomenis į 2013-07-29 (data dokumente) dokumentų ir perdavimo-priėmimo aktą, t. y., kad A. M. - buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius perduoda, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas N. K. priima UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus bei turtą: įmonės kasą su likučiu 12 175,05 Eur; įmonės įstatus, steigimo aktą, steigėjo sprendimą ir kitus įmonės registracijos dokumentus; įmonės banko sąskaitos dokumentus su sąskaitos likučiu 4,75 Eur; Buhalterinės apskaitos dokumentus; viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2013-06-10), kartu su visais iš to sekančiais įsipareigojimais; viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų sutartys su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2013-03-01; sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2013-06-20; sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2013-06-20; sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2013-07-10), kartu su visais iš to sekančiais įsipareigojimais ir A. R. atspausdinus minėtą sutartį bei ją 2013 m. birželio-rugpjūčio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, pateikus A. M. ir jam (UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliam akcininkui N. K.), jiems savo parašu patvirtinus 2013-07-29 (data dokumente) dokumentų ir turto perdavimo – priėmimo aktą, žinant, kad realiai pinigų ir dokumentų buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. M. neperdavė jam (UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliam akcininkui N. K.), tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą.

A. K. veikdama bendrininku grupe kartu su A. R. ir N. K. pagamino netikrą dokumentą, o būtent: 2013 m. birželio-rugpjūčio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, A. R. surašius žinomai melagingus duomenis į 2013-02-15 (data tekste) UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, t.y., kad 2013-02-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), įsigijo 1000 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų po 2,86 Eur, viso 2 855,65 Eur ir yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir atspausdinus minėtą sutartį bei ją 2013 m. birželio-rugpjūčio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, pateikus A. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam asmeniui N. K., jiems savo parašu patvirtinus 2013-02-15 (data dokumente) UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, žinant, kad sutartis fiktyvi, t.y. pasirašyta atgaline data ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam asmeniui N. K. realiai nemokant pinigų už akcijas, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą.

A. M. laikotarpiu nuo 2013-01-29 iki 2013-08-08 dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) direktoriumi, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. R., pasisavino jo žinioje buvusį didelės – 27 502,95 Eur vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, o būtent: A. R. laikotarpiu nuo 2013-05-13 iki 2013-07-03 iš faktinės UAB “(duomenys neskelbtini)” būstinės – savo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), iš savo asmeninio kompiuterio, turint savo žinioje prisijungimo kodus prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos esančios AB „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos esančios AB „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) kredito unijoje, per 3 kartus pervedus 27 513,90 EUR kaip sąskaitos papildymus ir apie tai pranešus jam (A. M.), po ko jam (A. M.) kaip UAB “(duomenys neskelbtini)”direktoriui, laikotarpiu nuo 2013-05-13 iki 2013-07-10 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos esančios (duomenys neskelbtini) kredito unijoje Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso per 17 kartų išgryninus 27 502,95 Eur., t.y. pinigus nuėmus grynais (duomenys neskelbtini) kredito unijoje adresu (duomenys neskelbtini), įvairiomis sumomis nuo 1437,15 EUR iki 4344,30 EUR viso nuėmus 27 502,95 EUR, tokiu būdu jis (A. M.) laikotarpiu nuo 2013-05-13 iki 2013-07-10 kartu su A. R., pasisavino jo žinioje esantį svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės turtą – pinigus, viso 27 502,95 EUR ir tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 27 502,95 EUR turtinę žalą, nes išimtų grynųjų pinigų negrąžino į įmonės kasą, kuri buvo faktinėje UAB “(duomenys neskelbtini)” patalpoje – A. R. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), stalčiuke, šių piniginių lėšų panaudojimo įmonės reikmėms nepagrindė apskaitos dokumentais, juos ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis dalimis pasidalijo kartu su A. R.,

taip pat A. M. veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. R. ir N. K. pagamino netikrą dokumentą, o būtent: 2013 m. birželio-rugpjūčio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, A. R. surašius žinomai melagingus duomenis į 2013-07-29 (data dokumente) dokumentų ir perdavimo-priėmimo aktą, t. y., kad A. M. - buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius perduoda, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas N. K. priima UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus bei turtą: įmonės kasą su likučiu 12 175,05 Eur; įmonės įstatus, steigimo aktą, steigėjo sprendimą ir kitus įmonės registracijos dokumentus; įmonės banko sąskaitos dokumentus su sąskaitos likučiu 4,75 Eur; Buhalterinės apskaitos dokumentus; viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2013-06-10), kartu su visais iš to sekančiais įsipareigojimais; viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų sutartys su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2013-03-01; sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2013-06-20; sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2013-06-20; sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2013-07-10), kartu su visais iš to sekančiais įsipareigojimais ir A. R. atspausdinus minėtą sutartį bei ją 2013 m. birželio-rugpjūčio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, pateikus jam (A. M.) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliam akcininkui N. K., jiems savo parašu patvirtinus 2013-07-29 (data dokumente) dokumentų ir turto perdavimo – priėmimo aktą, žinant, kad realiai pinigų ir dokumentų jis (A. M.) neperdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliam akcininkui N. K., tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą,

taip pat A. M. laikotarpiu nuo 2013-01-29 iki 2013-08-22 dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 str. l d. nuostatas būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal to paties įstatymo 21 str. 2 d. nuostatas būdamas atsakingu už apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 1 d. reikalavimą, kuris numato, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 4 p., reikalavimą, kuris numato, kad „Jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas”, pagal 2013-07-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų ir turto perdavimo aktą privalėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui N. K. perduoti laikotarpio nuo 2013-01-29 iki 2013-08-09 UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos dokumentus bei turtą, turinčius reikšmės nustatant UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą, tačiau jų neperdavė, laikotarpiu nuo 2013-01-29 iki 2013-08-09, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl to visiškai negalima nustatyti laikotarpio nuo 2013-01-29 iki 2013-08-09 UAB „(duomenys neskelbtini)” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

A. R. veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. M. - UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pasisavino A. M. ir jo paties žinioje buvusį didelės – 27 502,95 Eur vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, o būtent: jam (A. R.) laikotarpiu nuo 2013-05-13 iki 2013-07-03 iš faktinės UAB “(duomenys neskelbtini)” būstinės – savo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), iš savo asmeninio kompiuterio, turint savo žinioje prisijungimo kodus prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos esančios AB „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos esančios AB „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) kredito unijoje, per 3 kartus pervedus 27 513,90 EUR kaip sąskaitos papildymus ir apie tai pranešus A. M., po ko A. M. kaip UAB “(duomenys neskelbtini)”direktoriui, laikotarpiu nuo 2013-05-13 iki 2013-07-10 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos esančios (duomenys neskelbtini) kredito unijoje Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso per 17 kartų išgryninus 27 502,95 Eur., t.y. pinigus nuėmus grynais (duomenys neskelbtini) kredito unijoje adresu (duomenys neskelbtini), įvairiomis sumomis nuo 1437,15 EUR iki 4344,30 EUR viso nuėmus 27 502,95 EUR, tokiu būdu jis (A. R.) laikotarpiu nuo 2013-05-13 iki 2013-07-10 kartu su UAB ”(duomenys neskelbtini)” direktoriumi A. M., pasisavino A. M. ir jo paties žinioje buvusį svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės turtą – pinigus, viso 27 502,95 EUR ir tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 27 502,95 EUR turtinę žalą, nes išimtų grynųjų pinigų negrąžino į įmonės kasą, kuri buvo faktinėje UAB “(duomenys neskelbtini)” patalpoje – jo (A. R.) gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), stalčiuke, šių piniginių lėšų panaudojimo įmonės reikmėms nepagrindė apskaitos dokumentais, juos ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis dalimis pasidalijo kartu su A. M..

taip pat A. R. veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. K. ir N. K. pagamino netikrą dokumentą, o būtent: 2013 m. birželio-rugpjūčio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, jam (A. R.) surašius žinomai melagingus duomenis į 2013-02-15 (data tekste) UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, t.y., kad 2013-02-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), įsigijo 1000 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų po 2,86 Eur, viso 2 855,65 Eur ir yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir atspausdinus minėtą sutartį bei ją 2013 m. birželio-rugpjūčio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, pateikus A. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam asmeniui N. K., jiems savo parašu patvirtinus 2013-02-15 (data dokumente) UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, žinant, kad sutartis fiktyvi, t.y. pasirašyta atgaline data ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam asmeniui N. K. realiai nemokant pinigų už akcijas, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą,

taip pat A. R. veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. M. ir N. K. pagamino netikrą dokumentą, o būtent: 2013 m. birželio-rugpjūčio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, jam surašius žinomai melagingus duomenis į 2013-07-29 (data dokumente) dokumentų ir perdavimo-priėmimo aktą, t. y., kad A. M. - buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius perduoda, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas N. K. priima UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus bei turtą: įmonės kasą su likučiu 12 175,05 Eur; įmonės įstatus, steigimo aktą, steigėjo sprendimą ir kitus įmonės registracijos dokumentus; įmonės banko sąskaitos dokumentus su sąskaitos likučiu 4,75 Eur; Buhalterinės apskaitos dokumentus; viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2013-06-10), kartu su visais iš to sekančiais įsipareigojimais; viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų sutartys su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2013-03-01; sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2013-06-20; sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2013-06-20; sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2013-07-10), kartu su visais iš to sekančiais įsipareigojimais ir jam (A. R.) atspausdinus minėtą sutartį bei ją 2013 m. birželio-rugpjūčio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, pateikus A. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliam akcininkui N. K., jiems savo parašu patvirtinus 2013-07-29 (data dokumente) dokumentų ir turto perdavimo – priėmimo aktą, žinant, kad realiai pinigų ir dokumentų buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. M. neperdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliam akcininkui N. K., tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą.

N. K. savo kaltę dėl jam inkirminuotų nusikalstamų veikų pripažino pilnai ir parodė, kad šiuo metu jau ne visiškai atsimena įvykio, t.y. dokumentų pasirašymo eigos ir aplinkybių. Maždaug nuo 2005 metų kartu su savo žmona buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininku, abu turėjo po 50 procentų akcijų, tačiau įmonei faktiškai vadovavo jis pats. Bendrovė vykdė veiklą maždaug iki krizinio laikotarpio 2008-2009 metais, tačiau po krizės bendrovė nustojo veikti ir jokios veiklos beveik nevykdė. Maždaug 2013 metais, pavasarį ar vasarą jis nusprendė parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Jis paklausė kelių žmonių dėl akcijų pardavimo galimybės, tarp jų paklausė ir pažįstamo M. S.. PO kelių dienų M. S. su juo susisiekė ir pasakė, kad yra žmonės, kurie sutinka padėti parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, tačiau šie žmonės turi papildomų sąlygų. M. S. paaiškino, kad jam reikės pirkti kitos bendrovės akcijas, o paskui parduoti abiejų bendrovių akcijas. Kodėl taip reikėjo daryti, jis nelabai suprato, M. S. nepaaiškino. Kada tiksliai vyko pokalbiai su M. S., jis neatsimena, atsimena, kad buvo šilta. Apie bendrov3, kuri1 reikėjo pirkti, jis nieko nežinojo. Iš pradžių apie šios bendrovės pirkimą pardavimą kalbėjo su M. S., paskui pradėjo bendrauti su A. R.. Su A. R. bendravo per „Skype“ programa kompiuteriu, A. R. būdavo M. S. ofise. Tiksliai atsimena, kad su A. R. pradėjo bendrauti dar iki dokumentų pasirašymo. A. R. jam aiškino apie bendrovės pirkimą, atsimena, kad jam buvo iškilę klausimų, tačiau A. R. jį patikindavo, kad viskas tvarkoje, jokių nemalonumų jam nebus. Bendrovės, kurią reikėjo pirkti, pirkimo pardavimo dokumentus jam atvežė M. S., kokią tai buvo dieną, jis neatsimena. Tik tuomet, kai M. S. atvežė dokumentus, sužinojo, kad perkamos bendrovės pavadinimas yra „(duomenys neskelbtini)“, o akcininke buvo nurodyta A. K.. Kiek atsimena, tai buvo akcijų pirkimo pardavimo sutartis ir turto priėmimo-perdavimo aktas, kuriame buvo nurodyta M. pavardė. Nei A. K. nei A. M. jis tuo metu nepažinojo ir apie bendrovės akcijų ir turto perdavimą su jais nebendravo, apie visus perdavimo reikalus bendravo tik su M. S. ir A. R.. Ar ant šių dokumentų jau buvo A. K. ar A. M. parašai, jis neatsimena. Jis perskaitė atvežtus dokumentus ir pamatė, kad akcijų pirkimo pardavimo sutartyje yra nurodyta kita data, t.y. 2013 m. vasario mėn. data. Jis nežinojo kodėl tai reikia, jei taip buvo nurodyta, reiškia to kažkam reikėjo. Be to, jis pamatė, kad priėmimo-perdavimo akte yra nurodyta, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasoje yra nurodyta didelė pinigų suma. Jis „Skype“ programa paklausė apie tai, A. R., bet A. R. jam atsakė, kad taip reikia. Matydamas visus tuos neatitikimus, jis pasirašė pirkimo sutartį ir turto priėmimo perdavimo aktą. Jokių pinigų už akcijų pirkimą jis nemokėjo, jokio turto iš A. M. ar iš kito žmogaus gavęs nebuvo. Jis tiksliai neatsimena ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir savo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo dokumentus (duomenys neskelbtini) piliečiui A. jis pasirašė kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo dokumentais, ar vėliau, jis neatsimena. Jam atrodo, kad įvairius dokumentus, gautus iš A. R., pasirašinėjo per tris atskirus kartus – iš pradžių UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo dokumentus, paskui abiejų UAB pardavimo dokumentus (duomenys neskelbtini) piliečiui, paskui dar dokumentus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pakeitimu, tačiau tiksliai to neatsimena. Atsimena, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo dokumentus (duomenys neskelbtini) piliečiui jam elektroniniu paštu atsiuntė A. R.. A. R. šiuos dokumentus atsiuntė į jo elektroninį paštą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio pašto. Jis yra išsaugojęs šiuos laiškus ir perduoda šį susirašinėjimą teismui. Kai A. R. atsiuntė šiuos dokumentus, jis su jais susipažino, paskui pasirašė. (duomenys neskelbtini) piliečio A. jis nepažinojo, niekada su juo nebendravo ir pats nieko jam nepardavinėjo, visus dokumentus, tarp jų ir šio (duomenys neskelbtini) piliečio paso kopiją, jam atsiuntė elektroniniu paštu A. R.. Kokių nors pinigų už abiejų bendrovių pardavimą, jis negavo. Jis tiksliai nežino ir nesuprato, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ p[irkimas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimai buvo fiktyvūs sandoriai, A. R. jam sakė, kad taip reikia padaryti ir viskas yra tvarkoje. Jam atrodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko sprendimus pakeisti direktorių ir V. K., jam atvežė M. S. iš A. R.. Kodėl reikėjo pakeisti direktorių, jis nežinojo. Jis pasirašė šiuos dokumentus, paskui buvo nuėjo į juridinių asmenų Registrą, kur padarė reikiamus įrašus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasikeitimų. Vėliau, po kažkiek dienų prasidėjo nemalonumai, jis gavo laišką iš ekonominės policijos, kuriame buvo teiraujamasis dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo. Jis suprato, kad kažkas negerai, per „Skype“ susisiekė su A. R.. A. R. juį ramindavo, be to, prašė pakeisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto priėmimo-perdavimo aktą, nurodyti jame mažesnę pinigų sumą kasoje, bet jis jau nesutiko. Atsimena, kad šiuo laikotarpiu bendraujant su A. R. per „Skype“ programa, kartu su jais, per konferencinį ryšį bendravo ir moteris vardu A., taip į ją kreipėsi A. R.. A. R. prašė jo duoti neteisingus parodymus apie tai, kad dėl bendrovių pardavimo jis pats bendravo su (duomenys neskelbtini) piliečiu, tačiau jis tai daryti atsisakė, nusprendė duoti teisingus parodymus. Savo kaltę pripažįsta pilnai, viską darė pagal A. R. nurodymus nesigilindamas į dokumentų, kuriuos pasirašo, turinį.

A. M. savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepripažino ir parodė, kad iš anksčiau pažinojo A. R. ir A. K.. Maždaug 2012 m. A. R. pirmą kartą pasiūlė jam padirbėti bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, tačiau iš pradžių jis atsisakė. Vėliau A. R. dar kelis kartus pasiūlė dirbti, aiškino, kad galima dirbti gyvybės draudimo srityje. Maždaug 2013 m. pradžioje A. R. dar kartą pasiūlė dirbti ir tuomet jis sutiko. Jis buvo priimtas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigoms laikinajam laikotarpiui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi pradirbo nuo 2013 m. sausio 25 d. iki 2013 m. liepos 29 d., dirbo oficialiai, tačiau bendrovės veiklai faktiškai nevadovavo, bendrovei vadovavo A. R.. Iš pradžių nežinojo, kas yra bendrovės savininkas, galvojo, kad A. R., vėliau sužinojo, kad bendrovės akcininkė yra A. K.. Šiuo laikotarpiu bendrovė savo ofiso neturėjo, bendrovės būstinė buvo A. R. namuose adresu (duomenys neskelbtini). A. R. jam nurodė sudaryti gyvybės draudimo tarpininkavimo sutartį su draudimo bendrove „(duomenys neskelbtini) “. Tokia sutartis buvo sudaryta ir jie pradėjo veiklą. Buvo sudaromos draudimo sutartys su žmonėmis, bendrovė už kiekvienos sutarties sudarymą gaudavo iš draudimo bendrovės užmokestį. Be to, draudimo bendrovė tuo metu vykdė akciją, žadėjo už kiekvienos sutarties sudarymą kuponus, kurių vertė buvo 100 ir 200 litų. Jis pats taip pat ieškojo žmonių, kurie norėtų sudaryti draudimo sutartis, bet rado jų tik penkis, didžioji dauguma sutarčių buvo sudaryta klientus suradus A. R.. Aptariant draudimo tarpininkavimo veiklą kelis kartus pokalbiuose dalyvavo A. K., kuri vėliau taip pat surado kelis klientus. A. K. pažinojo, kadangi jie kartu anksčiau dalyvavo draudimo veikloje. Jų bendrovėje buvo sugalvota akcija, kad jie sumoka pirmas dvi ar tris įmokas už klientą, tai buvo paskatinimo akcija, ji buvo įforminta jo įsakymu. Už sudarytus sutartis draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini) “ pervesdavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą komisinius atlyginimus. Jis, A. R. ir A. K. gaudavo savo dalį komisinio atlygio už kiekvieną klientą. Iš viso buvo sudaryta 117 sutarčių, didžią dalį sutarčių sudarė A. R., A. K. sudarė apie 20 sutarčių, jis p;ats sudarė penkias sutartis. Komisinio atlygio dalį kiekvienam sumokėdavo A. R.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sąskaitą (duomenys neskelbtini) kredito unijoje, į šią sąskaitą pinigus pervesdavo A. R. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos esančios (duomenys neskelbtini). Pinigai, kurie buvo paimti iš (duomenys neskelbtini) kredito unijos, paimdavo jis ir iš karto atiduodavo šiuos pinigus A. R.. Paprastai šiuos pinigus atiduodavo A. R. pastarojo namuose, kur jie ir buvo saugomi. Vėliau šie pinigai buvo naudojami sumokant išmokas už klientus. Jis pats jokių pinigų nepasisavino, visu pinigus atidavė A. R.. Visa buhalterija ir pinigai buvo saugomi A. R. namuose. Jis matė kaip A. R. kompiuteryje fiksuodavo pajamų ir išlaidų orderius. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) rekvizitai taip pat būdavo pas A. R.. Visus reikalingus mokėjimus per banko sąskaitą atlikdavo A. R. iš savo namų kompiuterio. Mokėjimai vyko tokiu būdu: A. R. suformuodavo mokėjimo nurodymą, įvesdavo reikalingus skaičius, paskui apie tai telefonu pranešdavo jam, o jis iš savo telefono mobiliuoju parašu patvirtindavo mokėjimą savo vardu. Maždaug 2013 m. birželio mėn. draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini) “ pranešė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kad jų klientai pradėjo masiškai atsisakinėti sudarytų sutarčių, dėl ko draudimo bendrovė sustabdo bendradarbiavimą su jais. Jis suprato, kad nebevaldo bendrovės ir jos kasos bei savo noru nusprendė pasitraukti iš darbo. 2013 m. liepos mėn. pabaigoje A. R. padavė jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto priėmimo-perdavimo aktą, kuriame buvo nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas ir kad šis turtas perduodamas N. K.. Jis tokį priėmimo-perdavimo aktą pasirašė, nors turto realiai neperdavinėjo ir N. K. nematė. Akte jau buvo N. K. parašas ir nors jis matė, kad akte nurodyta, kad kasoje yra didelė pinigų suma, tai jam jau nerūpėjo, jis pasirašė ir išėjo iš darbo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos pats niekada netvarkė, buhalterinius dokumentus tvarkė A. R.. Kai jis išėjo iš darbo visi buhalteriniai dokumentai liko pas A. R.. Dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose jis galvodavo, kad A. R. yra bendrovės darbuotojas ir tik vėliau, pradėjus ikiteisminį tyrimą sužinojo, kad A. R. bendrovės darbuotoju nebuvo. Pripažįsta, kad iš viso pats išėmė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, esančios (duomenys neskelbtini) kredito unijoje 27502 Eurų lėšų, visus šiuos pinigus atidavė A. R.. Tie pinigai, kurie buvo sumokėti draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini) “ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ir kurie nebuvo panaudoti mokant įmokas už klientus, jo manymu, liko UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje.

A. R. savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepripažino ir parodė, kad 2012 m. rudenį jo pažįstama A. K. paprašė padėti jai sutvarkyti jos nupirktos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. Tuo metu reikėjo pakeisti bendrovės statusą iš likviduojamos į veikiančią, sutvarkyti įstatus. Jis sutiko ir senas akcininkas paskyrė jį direktoriumi. Jis direktoriumi buvo tik formaliai, kiek atsimena „(duomenys neskelbtini) “ apie jo įdarbinimą pranešta nebuvo, jokio atlyginimo jis negavo, tiesiog kaip direktorius buvo užregistruotas juridinių asmenų registre. Jis pats ėjo į juridinių asmenų registrą, paskui ėjo pas notarą, pakeitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ statusą iš likviduojamos į veikiančią, atliko visus būtinus veiksmus tvarkant dokumentus. Visus šiuos veiksmus atliko iš draugiškų paskatų, jokio užmokesčio už tai negavo. Kol jis buvo direktoriumi, bendrovė jokių rekvizitų ir sąskaitų neturėjo, tiesiog buvo tvarkomi dokumentai. 2013 metų pradžioje akcininkė A. K. priėmė sprendimą pakeisti direktorių. Bendrovės direktoriumi buvo paskirtas A. M.. Jis pats taip pat iš anksčiau pažinojo A. M., kartu dirbo draudimo versle. Jis perdavė A. M. visus bendrovės reikalus. Vėliau A. M. pradėjus darbą, jis taip pat bendravo su A. M., iš draugiškų paskatų padėjo jam tvarkyti atskirus bendrovės reikalus. A. M. jam papasakojo, kad nori pradėti draudimo tarpininkavimo verslą. A. M. sudarė sutartį su draudimo bendrove „(duomenys neskelbtini) “ dėl gyvybės draudimo tarpininkavimo ir pradėjo ieškoti klientų. Jo A. M. taip pat paprašė prisidėti ir padėti ieškoti klientų. A. M. papasakojo, kad draudimo bendrovė už kiekvieną klientą, be komisinio atlygio dar suteiks dovanų kuponus ir jie su A. M. susitarė, kad jis gaus po tokį kuponą už kiekvieną klientą. Padedamas A. M. surasti klientų jis siūlė sudaryti draudimo sutartis savo giminaičiams, draugams, draugų draugams, surado gal apie 40 šeimų, norinčių sudaryti sutartis. A. M. jam taip pat paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sugalvojo akciją, kad tam, kad paskatinti klientą sudaryti gyvybės draudimo sutartį klientui bus siūloma, kad bendrovė sumokės už jį kelių mėnesių įmokas. A. M. jis padėjo iš draugiškų paskatų ir norėdamas gauti kuponų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nebedirbo, jokio atlygio už sudarinėjamas draudimo sutartis gauti neturėjo. Suradus klientą jis apie tai pranešdavo A. M., A. M. sudarydavo sutartį, be to, A. M. duodavo jam pinigų pirmoms įmokoms už klientus. A. M. duodavo grynus pinigus ir išlaidų orderius. Jis perduodavo pinigus klientams, užpildydavo kasos išlaidų orderius ir atiduodavo juos A. M.. Klientų ieškojo apie 2-3 mėnesius, tačiau jokio atlyginimo ar kuponų iš A. M. negavo. Tuo pačiu laikotarpiu jis iš draugiškų paskatų padėdavo A. M. atlikti mokėjimus „(duomenys neskelbtini) “ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos elektroniniu būdu. Kodėl A. M. pats neatlikdavo tokių mokėjimų, tiksliai pasakyti negali, galbūt A. M. nemokėjo padaryti tokio mokėjimo kompiuteriu. Šiuos mokėjimus darė iš savo kompiuterio savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Kitų mokėjimų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, išskyrus mokėjimus „(duomenys neskelbtini) ‘ nedarė. Kiek jam yra žinoma, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofiso neturėjo, todėl būdavo taip, kad kasos išlaidų orderiai kurį laiką gulėdavo jo namuose, paskui jis atiduodavo juos A. M.. Kas tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, jis nežino, turbūt direktorius A. M.. Prieigos prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos jis neturėjo, tiesiog kelis kartus A. M. prašymu įvedė duomenis apie mokėjimus „(duomenys neskelbtini) “, kurios patvirtino elektroniniu parašu A. M.. Kokių nors pinigų iš A. M., išskyrus pinigus už pirmas klientų įmokas, jis negavo, jokių pinigų nepasisavino. Maždaug 2013 m. vasarą akcininkė A. K. jam pasakė, kad nori parduoti bendrovę. Jis padedamas A. K. paprašė savo pažįstamo M. S. pasidomėti ar nieks nenori pirkti bendrovės. M. S. surado N. K., kuris norėjo pirkti bendrovę. Jis pats su N. K. beveik nebendravo, su N. K. bendravo M. S., jis pats kelis kartus dėl bendrovės pardavimo bendravo su N. K.. Jis jau nelabai atsimena, kaip vyko tas bendravimas ir bendrovės pardavimo dokumentų paruošimas. Jam atrodo, kad tai jis paruošė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo pardavimo sutartį ir priėmimo-perdavimo aktą, tai padarė iš draugiškų paskatų padedamas A. K. ir A. M.. Jis jau neatsimena iš kur gavo, kuriuos įrašė į sutartį ir aktą, galbūt duomenis apie akcijų kainą gavo iš A. K., o duomenis apie perduodamą turtą galimai gavo iš A. M.. Internete buvo tokių dokumentų šablonai, jis tiesiog suvedė duomenis ir viskas. Kokiu būdu jis perdavė akcijų pirkimo pardavimo sutartį A. K., jis neatsimena, galbūt elektroniniu paštu, galimai ji gavo atsispausdino ir pasirašė, jam tai nerūpėjo ir jis tai neatsimena. Taip pat neatsimena kaip priėmimo-perdavo aktą gavo A. M., galimai taip pat elektroniniu paštu, jis turėjo gauti ir pasirašyti. Kiek atsimena N. K. šiuos dokumentus nuvežė M. S., kokiu būdu tai įvyko ir kaip pasirašė N. K., kokia seka šie asmenys pasirašė sutartį ir aktą, jam nerūpėjo. Galimai pirma pasirašė A. K., paskui turėjo perduoti jam, jis galimai turėjo perduoti M. S., kuris turbūt nuvežė dokumentus N. K.. Visko šito neatsimena, jam tai nerūpėjo. Neteisinga data pirkimo pardavimo sutartyje turbūt atsirado dėl jo neatidumo, ši data galimai buvo nurodyta šablone internete, ir jis jos nepakeitė. Jis mano, kad jo veiksmus paruošiant akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir turto priėmimo perdavimo aktą negalima vertinti kaip dokumentų suklastojimą, kadangi jis pats jų nepasirašė. Kiek atsimena, su N. K. „Skype“ programa bendravo iki sandorio sudarymo, po to su juo nebendravo. (duomenys neskelbtini) piliečio A. nepažįsta, niekada apie jį negirdėjo, jokių dokumentų susijusių su šiuo asmeniu ir su bendrovių pardavimu šiam (duomenys neskelbtini) piliečiui N. K. nesiuntė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu paštu nesinaudojo. Kokiam tikslui N. K. pirko bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, jis nežino, jam tai neįdomu. Akcininkų sprendimų, tarp jų ir sprendimą paskirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi V. K., jis nespausdino ir neruošė. V. K. yra jo pažįstamas. Kuomet A. K. nusprendė parduoti bendrovę o A. M. nusprendė išeiti iš darbo, A. K. jo paprašė surasti žmogų, kuris laikinai galės pabūti direktoriumi. Jis suprato, kad bendrovė be direktoriaus negali būti, todėl paprašė savo pažįstamo V. K. pabūti direktoriumi ir pastarasis sutiko. V. K. duomenis N. K. turbūt perdavė jis pats (t.y. A. R.). UAB „(duomenys neskelbtini)“ sprendimus atleisti A. M. ir paskirti V. K. turbūt paruošė N. K., jis šių sprendimų neruošė. Kas pasakė N. K. paskirti V. K., jis neatsimena, gal jis pats. Atsimena, kad paieškoti naujo direktoriaus ji prašė A. K., kodėl A. K. parduodant bendrovę N. K. reikėjo paskirti laikiną direktorių, jis pats nesuprato. Kas padarė paskutinį mokėjimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos 2013 m. rugpjūčio 8 d., jis nežino. Tuomet direktoriumi jau buvo V. K. ir mokėjimą galėjo padaryti tas, kas turėjo priėjimą, o kas turėjo priėjimą, jis nežino, jam tai nerūpėjo.

Liudytojas M. S. parodė, kad jau neatsimena aplinkybių, kuriomis padėjo parduoti bendrovę. Kas, kam ir kokią bendrovę pardavinėjo neatsimena, jam atrodo, kad pardavinėjo N. K. A. R.. Tuo metu jis pažinojo ir N. K. ir A. R.. Jis juos suvedė ir vieną kartą buvo nuvežęs kažkokius dokumentus, daugiau nieko neatsimena. Patvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas V. K. parodė, kad pažįsta A. R., anksčiau per A. R. buvo sudaręs draudimo sutartis. Atsimena, kad prieš kelis metus A. R. pasiūlė jam tapti vienos bendrovės laikinu direktoriumi. Jis atsimena, kad tai buvo penktadienis. Šiuo metu žino, kad jo prašymas paskirti jį direktoriumi buvo surašytas 2013 m. rugpjūčio 19 d., reiškia šią dieną jis šį prašymą ir parašė. Jam atrodo, kad tą dieną jie ir bendravo su A. R.. A. R. paaiškino, kad yra bendrovė su nusistovėjusi verslu draudimo tarpininkavimo srityje, kad reikia gero vadovo. Jis, neypatingai gilindamasis į bendrovės reikalus sutiko būti direktoriumi. Jam atrodo, kad iš karto tą pačią dieną jie su A. R. ir nuvažiavo į Juridinių asmenų registrą kur jis pasirašė kažkokius dokumentus. Dokumentai jau buvo paruošti, turbūt A. R. paruošė dokumentus iš anksto, kadangi jo duomenis turėjo iš anksčiau, kuomet buvo jį apdraudęs. Paskyrus jį direktoriumi jis pradėjo abejoti ir jau pirmadienį, t.y. po trijų dienų pasakė A. R., kad jis nebenori būti direktoriumi. Kodėl vienintelio UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko sprendimas paskirti jį direktoriumi yra priimtas 2013 m. rugpjūčio 9 d., paaiškinti negali, tai negalėjo būti, nes jis dar nebuvo sutikęs būti direktoriumi ir net nebuvo kalbėjęs su A. R.. Tai, kad jis prabuvo direktoriumi tris savaites, yra nesąmonė, jis formaliu direktoriumi buvo nuo penktadienio iki pirmadienio.

2013-02-15 Akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta: ”Akcijas parduodantis asmuo A. K.,o akcijas perkantis asmuo UAB “(duomenys neskelbtini)”. Grafoje ties Pirkėjas pasirašęs UAB “(duomenys neskelbtini)” įgaliotas asmuo N. K. ir parašas patvirtintas UAB “(duomenys neskelbtini)” antspaudu. Grafoje ties Pardavėjas pasirašiusi A. K.. / 8 tomas 147 b.l. /.

2013 m. liepos 29 d. Dokumentų ir turto perdavimo – priėmimo aktas, kuriame buvo nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė, buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), buvęs direktorius A. M. perduoda, o vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), priima šiuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus bei turtą: 1. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kasą su likučiu 42038,00 litai; 2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės įstatus, steigimo aktą, steigėjo sprendimą ir kitus įmonės registracijos dokumentus; 3. Įmonės banko sąskaitos dokumentus su sąskaitos likučiu 16,41 Lt; 4. Buhalterinės apskaitos dokumentus; 5. Viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2013-06-10), kartu su visais iš to sekančiais įsipareigojimais; 6. Viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2013-03-01; sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2013-06-20; sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2013-06-20; sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2013-07-10), kartu su visais iš to sekančiais įsipareigojimais. /8 tomas 152 b.l./.

2014-04-23 kratos protokole nurodyta, kad 2014-04-23 d. atliekant kratą laikotarpiu nuo 7.10 val., iki 9.00 val., A. M. namuose, ieškant UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, banko kortelių, elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenų buvo atlikta krata ir kratos metu buvo rasta: Elektroninių paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) originalas, banko sąskaitos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) originalas, PVM sąskaitų faktūrų Nr. (duomenys neskelbtini) ir H Nr. (duomenys neskelbtini) originalai, Telefono ryšio paslaugų teikimo sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos, 2013 m. sausio 24 d. ir 2013 m. sausio 25 d. prašymų originalai, 2013 m. sausio 24 d. įsakymo „Dėl priėmimo į darbą„ originalas, 2013 m. liepos 29 d. dokumentų ir turto perdavimo – priėmimo akto originalas. /8 tomas 164-167; 168-169; 170-199 b.l.; 9 tomas 1-20 b.l./.

2013-12-16 raštu iš (duomenys neskelbtini) kredito unijos gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2013-03-18 iki 2013-11-12 matyti, kad bendrovė laikotarpiu 2013-03-18 iki 2013-11-12 įvykdė 3 (tris) sąskaitos papildymus už 95000,00 Lt (devyniasdešimt penkis tūkstančius litų 00 ct), iš bendrovei priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“, iš kurių:2013-05-13 suma 20000,00 Lt; 2013-06-13 suma 60000,00 Lt; 2013-07-03 suma 15000,00 Lt. Tokiu būdu, minėtame UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išraše, nurodyta, jog laikotarpiu 2013-03-18 iki 2013-11-12 buvo įvykdyti 18 (aštuoniolika) grynųjų pinigų nurašymų už 95002,20 Lt, iš kurių:2013-05-13 suma 5000,00 Lt; 2013-05-14 suma 5000,00 Lt; 2013-05-16 suma 5000,00 Lt; 2013-05-30 suma 5000,00 Lt; 2013-06-14 suma 15000,00 Lt; 2013-06-14 suma 40,00 Lt; 2013-06-17 suma 5000,00 Lt; 2013-06-18 suma 5000,00 Lt; 2013-06-19 suma 5000,00 Lt; 2013-06-21 suma 5000,00 Lt; 2013-06-25 suma 5000,00 Lt; 2013-06-26 suma 5000,00 Lt; 2013-06-27 suma 5000,00 Lt; 2013-07-01 suma 5000,00 Lt; 2013-07-03 suma 4962,20 Lt; 2013-07-04 suma 5000,00 Lt; 2013-07-08 suma 5000,00 Lt; 2013-07-10 suma 5000,00 Lt. 2013-06-14 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) nurašyta 40,00 Lt suma buvo bendrovės lėšų išgryninimo mokestis. 17 (septyniolikos) lėšų išgryninimo atvejų už 94962,20 Lt. /9 tomas 122-124 b.l./.

2016-05-19 raštu iš (duomenys neskelbtini) kredito unijos gauta informacija, kad laikotarpiu nuo 2013-05-13 iki 2013-07-10 iš UAB “(duomenys neskelbtini)”, į.k. (duomenys neskelbtini) pinigai buvo nuimti grynais pinigais unijoje. Iš atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2013-05-13 iki 2013-07-10, viso 94 962, 20 Lt. /12 tomas 116-118 b.l./.

Iš (duomenys neskelbtini) kredito unijos išgryninimo operacinių lapelių matyti, kad buvo įvykdytos pinigų išėmimo operacijos: 2013-05-13 operacija Nr.20878, suma 5000 Lt; 2013-05-14 operacija Nr.21462, suma 5000 Lt; 2013-05-16 operacija Nr.22684, suma 5000 Lt; 2013-05-30 operacija Nr.28355, suma 5000 Lt; 2013-06-14 operacija Nr.35761, suma 15000 Lt; 2013-06-17 operacija Nr.36660, suma 5000 Lt; 2013-06-18 operacija Nr.37175, suma 5000 Lt; 2013-06-19 operacija Nr.37494, suma 5000 Lt; 2013-06-21 operacija Nr.38612, suma 5000 Lt; 2013-06-25 operacija Nr.39299, suma 5000 Lt; 2013-06-26 operacija Nr.40049, suma 5000 Lt; 2013-06-27 operacija Nr.40733, suma 5000 Lt; 2013-07-01 operacija Nr.43004, suma 5000 Lt; 2013-07-03 operacija Nr.44063, suma 4962,20 Lt; 2013-07-04 operacija Nr.44585, suma 5000 Lt; 2013-07-08 operacija Nr.45423, suma 5000 Lt; 2013-07-10 operacija Nr.46509, suma 5000 Lt) su A. M. parašais./12 tomas 120-136/.

2014-01-06 raštu iš AB (duomenys neskelbtini) gautas UAB “(duomenys neskelbtini)” banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2013-03-29 iki 2013-11-12 matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu 2013-04-12 iki 2013-08-12 gavo viso 216900,00 Lt iš bendrovės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Kad laikotarpiu 2013-03-29 iki 2013-11-12 buvo įvykdyti 53 grynųjų pinigų nurašymai už 216900,00 Lt, iš kurių (grynųjų pinigų nurašymo operacijos vykdytos laikotarpiu nuo 2013-04-12 iki 2013-08-12 banko sąskaitos išrašo duomenimis). /9 tomas 138-139/.

2013-01-25 specialisto išvadoje Nr. 5-2/123 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų nurodyta, kad: UAB “(duomenys neskelbtini)” nesivadovavo 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 – 19 straipsnio “Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka” 1 punkto: “Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą.” ir 4 punkto nuostatomis: “Jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas.“ UAB “(duomenys neskelbtini)”tyrimui nepateikė dokumentų, kuriuose būtų nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Dėl tyrimui nepateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, daroma išvada, jog jie neišsaugoti.

Iš tyrimo metu surinktų duomenų nustatyta, jog UAB “(duomenys neskelbtini)” veiklą vykdė, tačiau negalima nustatyti ar buhalterinė apskaita buvo tvarkoma, kadangi bendrovė nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų. Daroma išvada, jog negalima visiškai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Remiantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 ir 2 punkto nuostatomis už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako įmonės vadovas.

Remiantis 2011 m. kovo 9 d. Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“, nustatytas minimalus 10-ties metų buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminas.

Pagal tyrimui pateiktus Juridinių asmenų registro duomenis (4 priedas), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi laikotarpiu nuo 2013-01-29 iki 2013-08-22 buvo A. M.. /9 tomas194 b.l.; 10 tomas 4-7 b.l./.

Motyvuojamoji dalis

Vertinant visus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad visų kaltinamųjų kaltė padarant jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas yra pilnai įrodyta.

Dėl svetimo turto pasisavinimo.

Kaltinimai dėl svetimo turto pasisavinimo byloje pareikšti A. M. ir A. R..

Byloje nustatyta, kad 2013 m. vasario 25 d. tarp bendrovės „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) “ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamos direktoriaus A. M., buvo sudaryta draudimo agento tarpininkavimo sutartis su priedais (T.1, 6-25 b.l.), kurioje, be kitų sąlygų, buvo aptarta UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisė tarpininkauti sudarant draudimo sutartis bei atsiskaitymo tvarka. Vykdant sutartį, tarp draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) “ ir trečiųjų asmenų, tarpininkaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta 114 investicinio draudimo sutarčių. Vykdant sutarties sąlygas draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) “ atsiskaitydama su tarpininku UAB „(duomenys neskelbtini)“ trimis mokėjimo pavedimais sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 6 552 Litų, 56 998 Litų ir 153 360 Litų (T.10, 38-40 b.l.), pervesdama šiuos pinigus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“. Iš viso draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) “ sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 216 910 Litų (62 872 Eurų).

Byloje taip pat nustatyta, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta : 2013 m. gegužės 13 d. 20 000 Litų, 2013 m. birželio 13 d. 60 000 Litų, 2013 m. liepos 3 d. 15 000 Litų, iš viso pervesta 95 000 Litų (T.9, 124 b.l.). Minėti pinigai laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 13 d. iki 2013 m. liepos 10 d. buvo išimti grynais ((T.9, 124 b.l.). Byloje nustatyta, kad šių grynais išimtų pinigų panaudojimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neatvaizduotas, šių pinigų UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje nėra (Specialisto išvada /9 tomas194 b.l.; 10 tomas 4-7 b.l./).

Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes.

LAT praktikoje pripažįstama, kad „pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetinimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju, nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino.

Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, pavyzdžiui, paimdamas jį iš bendrovės kasos, nori paversti jį savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad turto pasisavinimu gali būti pripažinti ir tokie juridinio asmens (įmonės) vadovo veiksmai, kai šis jo vadovaujamos įmonės pinigus, pervestus į kitų įmonių sąskaitas pagal fiktyvius sandorius, paima ir panaudoja ne jo vadovaujamos įmonės reikmėms, o kitiems tikslams. Kvalifikuojant šio fizinio asmens veiksmus pagal BPK 183 straipsnį kaip turto pasisavinimą, turi būti įvertintas ne tik tokių pinigų paėmimo ir panaudojimo neteisėtumas (pvz., tai, kad buvo paimti pinigai, pervesti pagal fiktyvius sandorius, kad jų paėmimas ir panaudojimas neparodytas įmonių apskaitos dokumentuose), bet ir tai, ar juos paimant bei panaudojant įmonei buvo padaryta žala“ (LAT 2012-04-17 nutartis Nr. 2K–7-84/2012).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pinigus - 27 502,95 Eurų (litais) iš (duomenys neskelbtini) kredito unijos sąskaitos išėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. M.. Tai patvirtina (duomenys neskelbtini) kredito unijos pateikti duomenys (12 t., 116-136 b.l.), tai, kad jis išėmė šiuos pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) kredito unijoje pripažino ir pats A. M..

A. M. taip pat parodė, kad visus pinigus, išimtus iš sąskaitos, jis perdavė A. R., kokių nors dokumentų, patvirtinančių šių pinigų perdavimą A. R. jis neturi.

A. R. apklaustas dėl pinigų perdavimo aplinkybių parodė, kad jokių pinigų, išskyrus pinigus, gautus iš A. M. sumokėti pirmas įmokas už klientus, jis negavo, pinigų nepasisavino.

Vertinant šiuos A. R. parodymus, teismas atsižvelgia į A. R. vaidmenį atliekant veiksmus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiniu valdymu bei pinigų judėjimu laikotarpiu nuo 2013 m. sausio iki rugpjūčio mėnesio. Vertinant kitų kaltinamųjų, apklaustų liudytojų parodymus, paties A. R. parodymus, rašytinius bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad A. R. minėtu laikotarpiu buvo faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininku ir vadovu, kas turi reikšmės vertinant jo parodymus ir kvalifikuojant jo atliktus veiksmus.

Byloje apklaustas A. M. tiesiogiai nurodė, kad faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo A. R., būtent A. R. namuose buvo UAB „“(duomenys neskelbtini)“ būstinė, buvo saugomi bendrovės dokumentai. A. M. taip pat parodė, kad tik A. R. turėjo prisijungimo galimybes prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų ir elektroninio pašto, kad A. R. disponavo bendrovės pinigais, kad būtent A. R. pasiūlė jam būti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir vėliau tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą ir finansus.

Tokius A. M. parodymus iš esmės patvirtina ir N. K. parodymai. N. K. parodė, kad perkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, bendrovės akcijų pardavimą jis derino būtent su A. R., būtent A. R. per M. S. pateikė jam visus bendrovės pirkimo dokumentus, būtent A. R. iškėlė jam sąlygą, kad norint parduoti savo UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis turi nusipirkti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Tą aplinkybę, kad būtent A. R. buvo faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininku ir vadovu patvirtina ir A. K. parodymų analizė. Iš A. K. parodymų seka, kad ji pati, būdama bendrovės akcininke, bendrovės veikla visiškai nesidomėjo, nežinojo bendrovės būstinės adreso, bendrovės veiklos ir pajamų, nesidomėjo bendrovės akcijų pardavimu N. K.. A. K. taip pat parodė, kad ji pati bendrovę 2012 metais pirko A. R. patarimu, A. R. rūpinosi bendrovės statuso pakeitimu ir A. M. paskyrimu direktoriumi. Tokie A. K. parodymai akivaizdžiai įrodo, kad ji buvo nominali UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų turėtoja, o faktiniu bendrovės savininku buvo A. R..

Šią aplinkybę taip pat patvirtina liudytojų M. S. ir V. K. parodymai. Abu liudytojai parodė, kad jų veiksmai, susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo atlikti A. R. prašymu, būtent A. R. prašė šiuos veiksmus atylikti ir jiems vadovavo, būtent A. R. pateikė jiems dokumentus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla. Abu liudytojai taip pat parodė, kad išskyrus A. r., nepažinojo nei vieno asmens, susijusio su UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Tą aplinkybę, kad būtent A. R. buvo faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininku ir vadovu bei vienintelis turėjo prieigą prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų ir disponavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis, patvirtina duomenys, gauti iš banko ir interneto prieigą tiekiančios bendrovės. Iš (duomenys neskelbtini) gautos pažymos matyti, kad visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atlikti prisijungimai prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atlikti iš vieno kompiuterio, kurio IP adresas yra (duomenys neskelbtini) (T. 13, 57 b.l.).

Taip pat, iš (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad IP adresas (duomenys neskelbtini) per visą laikotarpį buvo priskirtas „(duomenys neskelbtini)“ kompiuterių tinklui (T15, 125 b.l.). Ši aplinkybė yra svarbi tuo, kad „(duomenys neskelbtini)“ yra adresu (duomenys neskelbtini), t.y. tuo pačiu adresu, kuriuo minėtu laikotarpiu gyveno ir gyvena A. R.. Pats A. R. parodė, kad gyvendamas adresu (duomenys neskelbtini), naudojosi „(duomenys neskelbtini)“ kompiuteriniu tinklu.

Aptartos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad visi mokėjimai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos buvo atlikti iš to paties kompiuterio, kurio savininku galėjo būti tik A. R.. Tai, kad būtent A. R. padarė visus prisijungimus prie sąskaitos ir pavedimus iš sąskaitos, patvirtina ir A. M. bei paties A. R. parodymai, kad jis atliko kelis mokėjimus „(duomenys neskelbtini) “. Siejant šiuo duomenis tarpusavyje ir nustačius, kad visi prisijungimai buvo padaryti iš to paties kompiuterio, darytina neabejotina išvadą, kad visi prisijungimai buvo atlikti A. R..

Paties A. R. parodymai, kad visus savo veiksmus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla 2013 metais – bendrovės pirkimas A. K. vardu, A. M. paskyrimas direktoriumi, klientų, sudariusių draudimo sutartis, paieška ir dokumentų forminimas, įmokų už juos mokėjimas, savo gyvenamosios vietos suteikimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ būstinei, padėjimas A. M. tvarkyti dokumentus ir atlikti mokėjimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų perdavimas N. K., pirkimo pardavimo dokumentų forminimas, M. S. ir V. K. suradimas ir įtraukimas į bendrovės veikla, jis atliko tik iš draugiškų paskatų neimdamas jokio atlygio, teismo vertinamai kaip neteisingi, duoti tikslu nenurodyti savo vaidmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje ir išvengti atsakomybės už atliktus veiksmus, turinčius požymių nusikalstamų veikų.

Nustačius šias aplinkybes teismas taip pat kaip neteisingus vertina A. R. parodymus, kad jis nedisponavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis. Iš aukščiau aptartų įrodymų seka išvada, kad būtent A. R. buvo faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininku ir vadovu, būtent A. R. turėjo savo žinioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir turėjo galimybę juo disponuoti.

Tokiu būdu, byloje nustatyta, kad 2013 metų laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis disponavo bendrovės paskirtas nominalus direktorius A. M. ir bendrovės faktinis vadovas A. R., iš ko seka kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas buvo A. M. ir A. R. žinioje.

Jau buvo minėta, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos esančios (duomenys neskelbtini) kredito unijoje buvo išimta 27 502,95 Eurų, kuriuos išėmė A. M. ir jo teigimu, perdavė A. R.. Teismas šiuo A. M. parodymus vertina kaip teisingus. Teismas jau aptarė, kad A. R. buvo faktiniu bendrovės vadovas, bendrovės būstinė, kasa ir dokumentai buvo A. R. namuose, todėl A. M. parodymai apie tai, kad visus pinigus jis perdavė būtent A. R., yra patikimi, tuo tarpu paties A. R. parodymai šioje byloje teismas jau įvertino kaip melagingus.

Taip pat jau buvo minėta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje ar kituose dokumentuose nėra duomenų apie šių lėšų panaudojimą, bendrovės kasoje šių lėšų nėra, iš ko seka išvada, kad minėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas paėmė ir panaudojo, t.y. pasisavino A. M. ir A. R..

Aplinkybę, kurią nurodė A. M. ir A. R. – tai, kad dalis pinigų ar visi pinigai buvo panaudoti sumokant įmokas už klientus, sudariusius draudimo sutartis, nepakeičia A. M. ir A. R. veiksmų įvertinimą baudžiamosios atsakomybės kilimo aspektu. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, jei iš bendrovės neteisėtai paimtos lėšos vėliau buvo panaudotos tos pačios bendrovės veikloje, tokie veiksmai nepripažįstami pasisavinimu, tačiau nagrinėjamoje byloje teismas neturi pagrindo įvertinti, kad lėšos buvo panaudotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje ir jos naudai.

Vertinant A. M. ir A. R. veiksmus teismas pastebi, kad A. M. ir A. R. veiksmai nuo pat sutarties sudarymo su draudimo bendrove „(duomenys neskelbtini) “ pradžios buvo nukreipti į svetimo turto pasisavinimą, pasinaudojant sukurta įvykių seka siekiant gauti priėjimą prie pinigų, pervestų iš bendrovės „(duomenys neskelbtini) “ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Iš paties A. M. parodymų, dokumentų, pateiktų į bylą draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini) “ akivaizdu, kad draudimo tarpininkavimo sutartis A. M. ir A. R. buvo sudaryta ne tikslu gauti pelną UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, o nesąžiningai pasipelnyti iš sudaromų draudimo sutarčių, kurių pagrindinis tikslas buvo ne klientų gyvybės draudimas o kuo didesnės sutarties dydžio sudarymas tikslu gauti kuo didesnį atlyginimą iš bendrovės „(duomenys neskelbtini) “. Tokias aplinkybes patvirtina faktas, kad visi, išskyrus vieną, asmenų, sudariusių gyvybės draudimo sutartis, A. M. ir A. R. nustojus mokėti įmokas už klientus, buvo nutrauktos šių klientų pageidavimų. Tokios aplinkybės patvirtina, kad pirmų įmokų už klientus sumokėjimas buvo ne teisėta skatinimo priemonė sudaryti sutartį o priemonė sudaryti kuo daugiau ir kuo didesnės vertės sutarčių tikslu gauti komisinį mokėjimą iš draudimo bendrovę už sudarytą sutartį. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo ir negalėjo turėti jokios naudos iš veiklos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo naudojama kaip priemonė pasisavinti lėšas, gautas iš draudimo bendrovės. Esant tokioms aplinkybėms teismas neturi pagrindo pripažinti, kad dalis pasisavintų lėšų ar visos lėšos buvo panaudotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje.

Tokiu būdu, teismo vertinimu, A. M. ir A. R. veiksmuose yra visi jiems inkriminuoto nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje požymiai. Ta aplinkybė, kad A. R. nebuvo susijęs formaliais darbo santykiais su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepašalina jo baudžiamosios atsakomybės, kadangi byloje nustatyta, kad jis buvo faktiniu bendrovės savininku ir vadovu, bei turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą savo žinioje.

Teismo vertinimu, A. M. ir A. R. šią nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje. Byloje nustatyta, kad A. M. ir A. R. kiekvienas skirtingais pagrindais turėjo bendrovės turtą savo žinioje, turėjo bendrą nusikalstamą ketinimą pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, kiekvienas atliko savo dalį veiksmų siekiant bendro rezultato. Abu kaltinamieji visiškai suvokė savo veiksmų pobūdį, suvokė, kad dėl jų veiksmų UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirs turtinės žalos. Ir šių padarinių siekė. Aplinkybė nurodyta A. M., kad jis perdavė pinigus A. R. ir sau nepasiėmė nepanaikina jo atsakomybės, kadangi nusikaltimas – turto pasisavinimas yra baigtas nuo pinigų paėmimo ir galimybės jais disponuoti pradžios. Nagrinėjamu atveju nusikaltimas buvo baigtas A. M. išėmus pinigus iš sąskaitos ir jų tolimesnis panaudojimas neturi reikšmės kaltinamųjų veiksmų kvalifikavimui.

Dėl dokumentų klastojimo.

Nagrinėjamoje byloje kaltinimai dėl dokumentų klastojimo pateikti: dėl akcijų pirkimo –pardavimo sutarties suklastojimo (sutarties originalas T.8, 147 b.l.) N. K., A. K. ir A. R., dėl dokumentų ir turto perdavimo-priėmimo akto (akto originalas T.8, 152 b.l.) suklastojimo – N. K., A. M. ir A. R..

Atsakomybė už dokumentų klastojimą numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad pagal šį straipsnį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

LAT formuojamoje teismų praktikoje konstatuojama, kad „Nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnyje dalykas, be kitų dokumentams būdingų požymių, paprastai yra tokie dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-159/2013). Privačių asmenų sukurti dokumentai taip pat gali būti BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas, jei juose įtvirtinta informacija, turinti reikšmės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-200/2008, 2K-114/2009). Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas. Tačiau dokumentas turi turėti tam tikrus privalomus jo turinio elementus (pavadinimą, datą, sudarytojo vardą, pavardę, parašą, anspaudą ir pan.), be kurių jis negalioja, ir suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Taigi dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą).Teismų praktika baudžiamosiose bylose pripažįsta ir kur kas platesnę dokumento sampratą. Dokumentu gali būti pripažintas ir tekstas be parašo ir be antspaudo. Svarbu, kad tas įrašas jį panaudojus, sukelia ar gali sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-662/2000, 2K-775/2007, Nr. 2K-355/2009, 2K-426/ 2010, 2K-263/2010, 2K-235/2014)“. (LAT 2015-02-17 nutartis Nr. 2K–7–175–303/2015).

N. K., A. K., A. M. pripažino, kad pasirašė aukščiau paminėtus dokumentus. A. R. pripažino, kad paruošė šių dokumentų tekstus ir juos perdavė minėtų asmenų pasirašymui. Vertinant šių pasirašytų dokumentų pobūdį, kaltinamųjų veiksmus ir pasirašymo aplinkybes, kaltinamųjų psichinį santykį su jų daromais veiksmais ir jų savo veiksmų suvokimą, teismas daro išvadą, kad visų kaltinamųjų kaltė dėl dokumentų suklastojimo yra įrodyta, kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį.

Šiame nuosprendyje jau buvo teismo išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai buvo valdoma A. R.. Ši aplinkybė yra svarbi tuo aspektu, kad leidžia įvertinti kitų kaltinamųjų veiksmus ir tyčią pasirašant minėtus dokumentus.

Byloje nustatyta ir jau buvo aptarta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo naudojama kaip priemonė pasisavinti svetimus pinigus, kurie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje atsirado dėl nors ir teisėtai, tačiau nesąžiningai vykdomos veiklos sudarant draudimo sutartis. Dėl šios veiklos pajamas turėjo gauti UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ šio turto negavo, kadangi jis buvo pasisavintas A. R. ir A. M.. Ši aplinkybė parodo, kad pasibaigus minėtai veiklai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapo nebereikalinga ir A. R. nusprendė jos atsikratyti. Šiam tikslui buvo rastas asmuo, sutikęs pasirašyti dokumentus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo ir turto perėmimo, t.y. N. K..

Teismo vertinimu, visi kaltinamieji, t.y. A. R., A. M., A. K. ir N. K. suvokė aplinkybę, kad akcijų prikimo-pardavimo sutartis ir turto priėmimo-perdavimo aktai yra fiktyvūs dokumentai. Tai patvirtina šių kaltinamųjų ir liudytojų parodymų visumos analizė ir byloje esantys dokumentai, rodantys tolimesnį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimą neegzistuojančiam (duomenys neskelbtini) piliečiui.

Jau buvo minėta, kad A. K. buvo tik nominali UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų turėtoja, o faktiniu bendrovės savininku buvo A. R.. Teismas aptarė įrodymus patvirtinančius A. K. suvokimą, kad ji yra nominali bendrovės akcininkė. Esant šiai aplinkybei, teismo vertinimu, A. K. suvokė aplinkybę, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduodama fiktyviai. Be A. K. parodymų, šią aplinkybę patvirtina ir byloje nustatyti duomenys, kad A. K. nemokėjo pinigų nei nuperkant bendrovės akcijas, nei jas fiktyviai parduodant N. K.. Byloje taip pat nustatyta, kad A. K. nesitarė su N. K. dėl akcijų pardavimo, nesitarė su juo dėl kainos, akcijų pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė A. R. nurodymu net jos neskaitant, ką patvirtina sutartyje nurodyta neteisinga data. Visos šios aplinkybės įrodo, kad A. K. nebuvo tikra bendrovės akcijų savininke, neturėjo nei valios nei motyvų parduoti bendrovės akcijas, suprato, kad N. K. nėra tikras akcijų pirkėjas. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad A. K. suvokė, kad akcijų pirkimo-pardavimo sutartis yra netikra, fiktyvi, tačiau tai suvokdama, ją pasirašė, tokiu būdu ją suklastojo.

N. K. iš esmės pripažino, kad suvokė, kad akcijų pirkimo-pardavimo sutartis ir turto priėmimo-perdavimo aktas yra fiktyvūs dokumentai. Tai patvirtina aplinkybė, kad jis nemokėjo pinigų už akcijas, neperėmė ir nematė bendrovės turto. N. K. kaltę taip pat patvirtina kiti jo ir A. R. įforminti dokumentai – UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimą neegzistuojančiam (duomenys neskelbtini) piliečiui, bendrovės turto perdavimą minėtam piliečiui (T.8, 148, 151 b.l.), netikras V. K. paskyrimas bendrovės direktoriumi. Nors šių dokumentų suklastojimas nėra inkriminuojamas nei N. K. nei A. R., šių dokumentų surašymo faktas ir N. K. šių dokumentų pasirašymo faktas įrodo N. K. suvokimą, kad visi dokumentai, susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleidimu iš A. K. jam yra netirki ir fiktyvūs.

A. M. kaltę dėl turto priėmimo-perdavimo akto suklastojimo yra įrodyta jo paties parodymais, kad jis realiai turto neperdavė, taip pat teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad A. M. nebuvo tikras UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Nustatyta, kad A. M. niekada neturėjo viso bendrovės turto savo žinioje, jo neapskaičiavo, priėmimo-perdavimo aktą pasirašė A. R. nurodymu nevertinant nei jo turinio nei jo realumo, kas įrodo, kad jis suvokė, kad šis dokumentas yra netikras ir fiktyvus, tačiau jį pasirašė.

Vertinant A. R. veiksmus teismas daro išvadą, kad jo veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalies požymiai. A. R. pripažino, kad paruošė akcijų pirkimo-pardavimo sutarties ir turto priėmimo-perdavimo akto tekstus, kuriuos išsiuntė pasirašymui A. K., N. K. ir A. M.. Šiuo nuosprendžiu jau buvo konstatuota, kad A. R. buvo faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininku ir valdytoju, kas įrodo, kad jis suvokė ir turėjo tikslą suklastoti dokumentus, t.y. nurodyti dokumentuose neteisingus duomenis.

Teismas jau paminėjo teismų praktiką dokumentų klastojimo bylose, kurioje pripažįstama, kad šio nusikaltimo dalyku gali būti ir dokumentas, paruošti elektroninėje erdvėje ir dar neturintys parašo ar kitų rekvizitų, esminė aplinkybė daranti tokį tekstą dokumentu yra tai, kad toks tekstas sukuria juridinį faktą. Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad A. R. sukurti dokumentai sukūrė juridinius faktus, šie dokumentai A. R. buvo paruošti aiškiai suvokiant, kad jie fiktyvūs ir netikri, kas patvirtina, kad paruošiant šiuos dokumentus bei išsiunčiant juos kitiems asmenims su nurodymu pasirašyti, A. R. juos suklastojo.

Byloje nustatyta, kad akcijų pirkimo-pardavimo sutartį veikdami bendrininkų grupėje suklastojo A. R., A. K., N. K., turto priėmimo-perdavimo aktą veikdami bendrininkų grupėje suklastojo A. R., A. M., N. K..

Kaltinamuoju aktu N. K. veiksmai suklastojant akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir turto priėmimo-perdavimo aktą kvalifikuoti kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos. Teismo vertinimu, toks N. K. veikos kvalifikavimas nėra visiškai teisingas. Byloje nustatyta, kad N. K. abu šiuos netikrus dokumentus pasirašė vienu metu, šių dokumentu pasirašymą siejo jo turėtas bendras tikslas ir vieninga tyčia. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad N. K. veiksmai pasirašant du šiuos netikrus dokumentus turi būti kvalifikuoti kaip viena tęstinė nusikalstama veika, turinti požymius nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Priešingai nei N. K., A. R. veiksmai pagaminant du netikrus dokumentus teisingai kvalifikuoti kaip dvi atskiros nusikalstamo veikos. Teismo vertinimu, suklastojant du atskirus dokumentus A. R. turėjo iš dalies skirtingus tikslus atsikratyti bendrovės ir nuslėpti bendrovės turtą, kas suponuoja išvadą, kad jo veiksmai turi būti kvalifikuoti kaip du atskiri nusikaltimai.

Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinime visiems kaltinamiesiems yra inkriminuojama, kad jie suklastojo tikrus dokumentus. Teismo vertinimu, toks jų veiksmų kvalifikavimas nėra visiškai teisingas. Byloje nustatyta, kad akcijų pirkimo-pardavimo sutartis ir turto priėmimo-perdavimo aktas yra fiktyvūs, t.y. netikri dokumentai, dėl ko visiems kaltinamiesiems turėjo būti inkriminuota, kad jis pagamino netikrus dokumentus. Teismas keičia šią aplinkybę kaltinamųjų nusikalstamų veikų aprašyme nurodant, kad kaltinamieji pagamino netikrus dokumentus.

Teismo vertinimu, toks kaltinamųjų nusikalstamos veikos požymio pakeitimas iš anksto neįspėjus kaltinamųjų apie tokį pakeitimą nepažeidžia jų teisės į gynybą ir nereikalauja įrodymų tyrimo atnaujinimo, kadangi visi kaltinamųjų veiksmai kaltinamajame akte yra aprašyti teisingai ir aiškiai, kaltinamieji suprato, kad yra kaltinami netikrų dokumentų suklastojimu, buvo apklausti ir davė parodymus būtent apie fiktyvių, netikrų dokumentų pagaminimo ir pasirašymo aplinkybes.

Dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.

Kaltinimas dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo pateiktas A. M.. Apklaustas A. M. pripažino, kad būdamas paskirtu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 29 d. iki 2013 m. rugpjūčio 9 d. visiškai netvarkė buhalterinės apskaitos, buhalterės ar kito atsakingo asmens, tvarkančio bendrovės buhalterinius dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta nebuvo. Kokių nors buhalterinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų jis neišsaugojo ir neturi.

Buhalterinės apskaitos UAB „(duomenys neskelbtini)“ netvarkymą patvirtina specialisto išvados, kuriose nurodyta, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” nesivadovavo 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 – 19 straipsnio “Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka” 1 punkto: “Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą.” ir 4 punkto nuostatomis: “Jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas.“ UAB “(duomenys neskelbtini)” tyrimui nepateikė dokumentų, kuriuose būtų nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Dėl tyrimui nepateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, daroma išvada, jog jie neišsaugoti. Iš tyrimo metu surinktų duomenų nustatyta, jog UAB “(duomenys neskelbtini)” veiklą vykdė, tačiau negalima nustatyti ar buhalterinė apskaita buvo tvarkoma, kadangi bendrovė nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų. Daroma išvada, jog negalima visiškai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Remiantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 ir 2 punkto nuostatomis už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako įmonės vadovas. Remiantis 2011 m. kovo 9 d. Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“, nustatytas minimalus 10-ties metų buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminas.

Pagal tyrimui pateiktus Juridinių asmenų registro duomenis (4 priedas), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi laikotarpiu nuo 2013-01-29 iki 2013-08-22 buvo A. M.. (9 tomas194 b.l.; 10 tomas 4-7 b.l.).

Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Byloje nustatyta, kad A. M., būdamas paskirtu bendrovės direktoriumi turėjo formalią pareigą tvarkyti bendrovės buhalterinę apskaitą, šios pareigos nevykdė, bendrovės buhalterinių dokumentų neišsaugojo dėl ko visiškai negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros. A. M. veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti požymiai.

Lengvinančių ir sunkinančių visų kaltinamųjų atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Teismas nepripažįsta N. K. ir A. K. formaliai išreikštų savo kaltės pripažinimų jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi iš jų parodymų turinio matyti, kad N. K. ir A. K. nors ir pripažįsta, kad suklastojo dokumentus, tačiau nevisiškai pripažįsta, kad pilnai suvokė, kad šie dokumentai yra fiktyvūs, ir jie juos pasirašė siekiant patvirtinti nebuvusius juridinius faktus.

Išnagrinėjus baudžiamą bylą kaltinamieji N. K. ir A. K. pateikė teismui prašymus atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Įvertinant N. K. ir A. K. asmenybes, jų atliktų veiksmų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, teismas vertina, kad N. K. ir A. K. atžvilgiu egzistuoja kitas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, palankesnis kaltinamiesiems.

Lietuvos Respublikos BK 37 straipsnyje numatyta galimybė atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo. LAT praktikoje vertinama, kad nagrinėjant šios kategorijos baudžiamąsias bylas, nusikaltimo pavojingumas yra vienas iš kriterijų, lemiančių baudžiamosios atsakomybės taikymą. Teismai yra pasisakę, kad tais atvejais, kai veika (pavyzdžiui, dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai) negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, tokia veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012, 2K-7-251/2013, 2K-331/2014 ir kt.). Taigi tokiais atvejais nusikalstama veika nepadaroma, nes veikoje nėra visų būtinųjų objektyviųjų ir (ar) subjektyviųjų sudėties požymių. Taip pat teismų praktikoje yra pasisakyta, kad jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, t. y. pripažįstama mažareikšme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-86/2006, 2K-449/2012, 2K-180-693/2015). Taigi, net ir padaręs nusikalstamą veiką, asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme (BK 37 straipsnis). Vadinasi, pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-648/2016) (LAT 2017 lapkričio 20 dienos nutartis Nr. 2K-243-942/2017).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad N. K. ir A. K. veiksmai turi visus nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje požymius, tačiau dėl savo pobūdžio ir žalos padarytos baudžiamojo įstatymo saugomam objektui dydžio, akivaizdžiai nepasiekė tokio pavojingumo laipsnio, kad šiuos asmenis negalima būtų atleisti nu baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo. A. K. ir N. K. savo parašu patvirtino netikrus bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, N. K. dar patvirtino su šia sutartimi susijusį turto priėmimo-perdavimo aktą, kuriuos paruošė kitas asmuo, t.y. A. R., kuris ir buvo suinteresuotas šių netikrų dokumentų pagaminimu. A. K. ir N. K. šiuos veiksmus atliko paprašyti A. R., dėl šių veiksmų teismo posėdyje išreiškė savo gailėjimosi. Teismo vertinimu, A. K. ir N. K. veiksmais baudžiamojo įstatymo saugomam gėriui nebuvo padaryta pakankamo laipsnio žalos ir dėl to, kad minėtų dokumentų suklastojimo faktai buvo nustatyti ir nesukūrė neatitaisomų juridinių faktų. N. K. ir A. K. neteisti, dirba, jų dalyvavimas nusikalstamoje veikoje iš esmės yra atsitiktinio pobūdžio kitiems asmenims siekiant savo tikslų. Esant tokioms aplinkybėms jų atžvilgiu taikytinas Lietuvos Respublikos BK 37 straipsnis, A. K. ir N. K. nuo baudžiamosios atsakomybė atleistini, baudžiamoji byla jų atžvilgiu nutrauktina.

Skiriant bausmes A. M. ir A. R. teismas atsižvelgia į bendrus bausmės skyrimo tikslus ir paskirtis, numatytus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltės formą ir rūšį, į kaltinamųjų veiksmų tikslus ir motyvus, į kaltinamųjų asmenybes.

A. M. tiesiogine tyčia padarė tris nusikalstamas veikas, vieną sunkų, vieną apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimą. Parenkant bausmės rūšį ir dydį teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad A. M. anksčiau neteistas, yra virš 60 metų amžiaus. Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, į A. M. asmenybę, teismas vertina, kad bausmės tikslai A. M. atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. A. M. skirtina laisvės atėmimo bausmė, jo atžvilgu taikytinas Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio tarpinė redakcija (galiojusi nuo 2015-03-19 iki 2017-10-05), atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

A. R. tiesiogine tyčia padarė tris nusikalstamas veikas, vieną sunkų ir du nesunkius nusikaltimus. Parenkant bausmės rūšį ir dydį teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad A. R. anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, į A. R. asmenybę, teismas vertina, kad bausmės tikslai A. R. atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. A. R. skirtina laisvės atėmimo bausmė, jo atžvilgu taikytinas Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio tarpinė redakcija (galiojusi nuo 2015-03-19 iki 2017-10-05), atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Byloje nustatyta, kad A. M. ir A. R. veikdami bendrininkų grupėje pasisavino svetimą turtą 27 502,95 Eurų vertės. Šis turtas pripažintinas nusikalstamu būdu įgytu turtu ir konfiskuotinas lygiomis dalimis iš A. M. ir A. R. BK 72 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str. ,298 str., 302 str.

nusprendė:

A. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 2 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo, pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 8 mėnesius laisvės atėmimo, pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį ir paskirti 1 metus laisvės atėmimo.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, galutinę subendrintą bausmę skirti 3 metus laisvės atėmimo.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu atidėti A. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 3 metams, įpareigojant per 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę A. M. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.

A. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 2 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo, pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį (akcijų pirkimo-pardavimo sutarties suklastojimas) ir paskirti jam 8 mėnesius laisvės atėmimo, pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį (turto priėmimo-perdavimo akto suklastojimas) ir paskirti 7 mėnesius laisvės atėmimo.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, galutinę subendrintą bausmę skirti 3 metus laisvės atėmimo.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu atidėti A. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 3 metams, įpareigojant per 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

N. K. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje padarymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 37 straipsnį dėl veikos mažareikšmiškumo, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti N. K. panaikinti nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

A. K. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje padarymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 37 straipsnį dėl veikos mažareikšmiškumo, baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalimi konfiskuoti iš A. M. ir A. R. lygiomis dalimis 27 502,95 Eurų kaip nusikalstamos veikos rezultatą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompiuterį HP Compag 6710b grąžinti A. M..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.